XIV-XVI a. LDK teisinė sistema: tarp paprotinės ir rašytinės teisės

Vilnius

Įvadas

XXI-ame amžiuje sunku įsivaizduoti gyvenimą be teisėtvarkos , kodeksų , įstatymų bei jų pataisų. Šiais laikais kiekvienas turime pilietines ir žmogaus teises tad susidomėjau pasirinkta referato tema , tam , kad sužinočiau kaip kūrėsi mūsų valstybės teisė ir kokie buvo įstatymai iki to , kol nebuvo XXI-ame amžiuje sunku įsivaizduoti gyvenimą be teisėtvarkos , kodeksų , įstatymų bei jų pataisų. Šiais laikais kiekvienas turime pilietines ir žmogaus teises tad susidomėjau pasirinkta referato tema , tam , kad sužinočiau kaip kūrėsi mūsų valstybės teisė ir kokie buvo įstatymai iki too , kol nebuvo pirmojo Lietuvos statuto bei kokia buvo paprotinė teisė.Gilintis į šią temą pasirinkau šiuos autorius , jų bei šias knygas: E.Gudavičius , Teisė , in: ,,Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra.Tyrinėjimai ir vaizdai“ , I.Valikonytė , S.Lazutka, E.Gudavičius ,,Pirmasis Lietuvos statutas“ , K.Jablonskis Lietuvos valstybės ir teisės istorija iki XVI a vidurio, in: K.Jablonskis , ,,Istorija ir jos šaltiniai“, V.Andriulis, ,,Lietuvos statutų (1529, 1566, 1588 m) šeimos teisė“.Šios temos tikslai ir uždaviniai: I. Paprotinė teisė : 1.Papročių teisė. 2.Papročių teisės surašymas. II. Pirmasis Lietuvos statutas : 1.LDK teisės kodifikavimo prielaidos ir eiga . 2.PLS prriėmimas.3.Trumpas PLS aptarimas.4.Statuto kalba.5.Satuto reikšmė .

I.Paprotinė teisė

1.Pagrdindinės papročių teisės normos susidarė tuo metu , kai raštas nebuvo naudojamas teisiniams veiksmams, ir visi aktai buvo sudaromi žodžiu,taigi nebuvo pasirašinėjamos ir sutartys.Paprotinė teisė neprogavo savivalės, ,,buvo būtina žnoti, jog abi pusės yra su

usitarusios, dažniausiai toks susitarimas būdavo rankų sukirtimas teismo akivaizdoje ”.Normalu, jog būta ir išimčių, kai abi šalys teisme nesusitardavo, tad ,,teismo akivaizdoje buvo rengiamos lažybos, kurias laimėjusi pusė laimi ir teismą ”.

2.Perėjimas nuo rašytinės prie paprotinės teisės prasidėjo nuo LDK kunigaikščio Jogailos privilegijų (1387m ) bajorams,Vilniaus vyskupui ir Vilniaus miestui.Vėliau, 1434sekė Žygimanto Kęstutaičio privilegija,neleidusi bausti be teismo.1447 Kazimiero privilegija ,,garantavo šalies teritorinį vientisumą ir pareigybių skyrimą tik vietos gyventojams, pripažino bajorų dvarų tėvoninį teismą , atleido bajorų velamus nuo didžiojo kunaigaikščio išlaikymo prievolių, bajorų valdinystę apibrėžė kaip sutartinį senjoro-vasalo santykį ”.Netrukus ,1468m, pasirodė ir Kazimiero teisynas, kuriame aptartos svarbiausios žemėvaldos reguliavimo normos.,,XV-XVI a. sanūroje tokia teisinių normų visuma buvo vadinama ir suvokiama kaip išplėtota Lietuvos,lietuvių ar LDK teisė “.

II.Pirmasis Lietuvos stautas

1.PLS prielaidos: a))siekis turėti vieną įstatymų sąvadą; b) nepatogumai dėl ,,tos pačios teisinės normos įvairiuose dokumentuose formulavimo skirtingai, o vėliau priimtose privilegijose įrašytos ne visos, buvusios ankstesnės, darė neaiškų jų galiojimą ar negaliojimą ” ; c) skirtingose valstybės teritorijose veikiantys skirtingi įstatymai ir papročiai; d) ,,išaugo benrosios teisės normų poreikis, ypač praėjus reguliuoti įstatymais turtinių santykių plėtrą ; e) d),,glaudūs personalinės unijos su Lenkia ryšiai bei karūnos nuolat demonstruojamos pastangos padaryti tą sąjungą glaudesnę skatino būtinybę ,,įsigyti” tokį įstatymų kodeksą, kuris juridiškai garantuotų Lietuvos ir Le

enkijos santykių lygiateisiškumą, o svarbiausia- įtvirtintų visišką Letuvos valstybės savarankiškumą ” ; f) taip pat buvo siekta ,,sustiprinti LDK politinį ientitetą: giežtai reglamentuoti bendro valdovo statusą bei valdžios organizacijos principus ir sunorminti luomų teises bei privilegijas ” ; g) ,,LDK feodalų ir karališkosios šeimos interesų sutapimas ”.

2.Vienas svarbiauių LDK rašytinių šaltinių –PLS buvo priimtas 1529 –ųjų vasarą Vilniaus seime,dalyvaujant Vilniaus vaivadai,LDK kanceliui A.Goštautui bei patvirtintas Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio Žygimanto Senojo(1506-1548).Tų pačių metų rugsėjo 29d. Žygimantas Senasis paskelbė PLS galiojantį.

3.PLS sudaro trylika skyrių, kuriuose buvo kodifikuotos beveik visos teisės šakos: valstybinė, karo, civilinė, santuokos ir šeimos, globos ir rūpybos, teisėtvarkos ir proceso,baudžiamoji(taikyta žemvaldžių luomui), žemės, miškų bei mežioklės, įkaito ir civilinė, bei baudžiaoji ir proceso, kuri buvo taikoma daugiausia valstiečių luomui.,,Pirminėje PLs redakcijoje buvo 243 straipsniai “.,,PLS neatskyrė aministracijos nuo teismo.Bajorai buvo išlaisvinti tik iš trijūnų-žemiausios administracijos granies-teismo.Didysis kunigaikštis liko aukščiausia apeliacijos instancija “.Pagal PLS teisiniai subjektai buvo visi laisvieji zmonės, nes ,,valstiečių veiksnumą ribojo luominė priklausomybė,moterų-lytis, nepilnamečių-amžius(vyrų iki 15m, moterų iki 12m),sutrikusio intelekto žmonių-liga,nekrikščionių ir eretikų-tikėjimas “.Kadangi moterų teisinį veiksnumą ribojo jų lytis , vadinasi pagal PLS įsigalejo patriarchatas : ,,Vyras buvo šeimos galva “.,,PLS taikė jau visuotinai sigalėjusią akuzacinę(skundo) procesinę teisę (arbitalinius didžiojo kunigaikščio veiksmus teoriškai ribojo dar 1434m. Žygimanto Kęstutaičio privilegija).Ji aiškiai skirstė šalis i
ieškovą ir atsakovą “.Bylą , be abejo, baigdavo teismo sprendimas, įvykio padariniams nustatyti ,,teisėjai-administratoriai skirdavo žvelgūnus (ažniausiai iš savo tarnų),sprenimui vykdyti-diečkus “.

4.Atrodytų, jog PLS buvo sudarytas lietuvių arba lenkų kalba,tačiau ,,statuto sudarytojai surašė jį ano meto oficialiąja LDK kalba “.Ano meto oficialioji LDK kalba tarp istorikų sukėlusi ginčų buvo gudų kalba: ,,Vilniaus seime, priimant statutą A.Goštautas pagrimą Žygimantui Senąjąm pasakė ne kitokia kalba bei žodžiais,o gudiškai “. Žlugus Kijevo Rusiai didelė dalis dabartinės Baltarusijos žemių buvo prijungto prie LDK. Taigi, ,,Lietuvos didieji kunigaikščiai,vykdę aktyvia ekspansiją į Rytus ir sukūrę daugiatautę , daugiakalbę bei daugiaklutūrę LDK valstybę, savo raštinėje be lotynų ir vokiečių kalbų pradėjo naudoti ir šią kalbą, kuri XV a. Pabaigoje buvo gana gerai išplėtota ir kuria buvo sukurta raštija “.

5. PLS priėmimas buvo labai ,,svarbus žingsnis konsoliuojant valstybę <..> baigė bajorų luomo teisinį iforminimą <.> Statute pasinaudojant romėnų teise sunorminta Lietuvoje veikusi rašytinė ir paprotinė teisė.Šis vienintelis visuotinis kodeksas regione liudijo aukštą Lietuvos teisinės minties lygį,teisės sistemos būklę.Ši sistema atitiko valstybės ir visuomenes poreikius <..>. “.Taip pat PLS buvo pamatas antąjam Lietuvos statutui (1566m) ir trečiąjam (1588m).

Leave a Comment