Jurgis SavickisJurgis Savickis (1890 m. gegužės 4 d. – 1952 m. gruodžio 22 d.) – lietuvių diplomatas ir modernistinės krypties rašytojas.Biografija: Jurgis Savickis gimė Pagausančio dvare, netoli Ariogalos. Nors šeima nebuvo bajoriška, tačiau gyveno gana pasiturinčiai ir save laikė aukštesnio luomo žmonėm. Gimnaziją lankė Maskvoje, kur gyveno pas dėdę. 1911 m. įstojo į aukštesniuosius žemės ūkio kursus Peterburge, bet po kelių mėnėsių grįžo į Maskvą studijuoti dailės.Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, įsitraukė į lietuvių pabėgelių globos organizacijų veiklą ir 1915 m. buvo išsiųstas Į Daniją rūpintis lietuvių belaisviais, atsidūrusiais vokiečių užnugaryje.Po karo tapo besikuriančios Lietuvos valstybės diplomatu Skandinavijos šalyse. Šioje tarnyboje (su pertraukomis) išbuvo iki 1938 metų, kai buvo perkeltas į Ženevą atstovauti Lietuvai Tautų Sąjungoje.Nuo 1940 m. iki mirties 1952 m. gyveno Pietų Prancūzijoje prie Viduržemio jūros, kur turėjo vilą, pavadintą Ariogala.Kūrybos bruožai: J. Savickis laikomas Vakarų Europos intelektualinės tradicijos atstovu bei priskiriamas prie lietuvių literatūros atnaujintojų kartos (Vincas Mykolaitis-Putinas, Kazys Binkis, Balys Sruoga ir kt.).Jo prozoje nerasi „visažinio“ pasakotojo. Čia pasakotojo ir personažo mintys, požiūris dažnai susipina. J. Savickio požiūris į žmogaus prigimtį pesimistiškas. Atskleidžiamas prigimties dvilypumas, grėsmingumas. Tačiau rašytojo proza dėl to netampa niūri. Prigimties išdaigas atsveria šilti žmogiški ryšiai, grožio, meno, kultūros idealai.Jurgis Savickis – prozininkas modernistas. Gimė 1890 m. gegužės 5 d. netoli Ariogalos. Mokėsi Maskvos gimnazijoje. Baigė šešias klases. Būtent Maskvoje ir pradėjo rašinėti. 1910 m. parašė pirmą savo kūrinį Dienos kančios, išspausdintą laikraštyje. Pasirašė J. Rimošiaus slapyvardžiu. Toliau mokėsi Petrograde (Sank Peterburge). Čia lankė žemės ūkio kursus. Apie savo mokslus Jurgis Savickis rašė: „Gimnazija – Maskvoje, ūkės aukštieji kursai Petrograde, iš kurių pereita studijuoti dailės akademijoj Krokuvoj (iki karui prasidedant)“. Karui pasibaigus Savickis darbavosi Komitete pabėgėliams šelpti. 1915 m. buvo deleguotas į Daniją rūpintis karo belaisviais. 1919 m. pradėjo diplomatinį darbą Danijoje bei Suomijoje. 1922 m. pasirodė pirmasis apsakymų rinkinys Šventadienio sonetai. Grįžęs į Lietuvą vadovavo Valstybės teatrui. 1928 m. Kaune buvo išleistas 2-asis apsakymų rinkinys – Ties aukštu sostu. 1939 m. Jurgis Savickis visam laikui išvyko į Prancūziją. Čia 1952 m. ir mirė. Novelė: Jurgis Savickis – vienas iš ryškiųjų lietuvių literatūros atnaujintojų, naujų kelių ieškotojų. Jo kūryba darė įtakos vėlesniems beletristams, ypač laužyto sakinio konstrukcija. J.Savickio novelės ir apsakymai pateikiami iš trijų rinkinių, išleistų rašytojui dar gyvam esant, taip pat pateikiami kūriniai, neįėję į rinkinius.
Šventadienio sonetai (1922) – J.Savickio pirmasis apsakymų rinkinys, kuriuo jis iškilo į pačias pirmąsias prozos avangardo linijas, įvykdydamas antrąją po I.Šeiniaus lietuvių prozos revoliuciją. Apsakymų rinkinys susilaukė griežtos kritikos, J.Savickis buvo laikomas pavojingu modernistu ir dekadentu. Knygos turinyje nėra šventadienio temų ir forma nieko bendro neturi su tradiciniu sonetu. Apsakymų siužetai ribojasi pasąmonės reiškiniais, siaurais vidiniais žmonių išgyvenimais. Veikėjai yra lyg atitrūkę nuo savos visuomenės, gyvena savame jutimų pasaulyje. Šventadienio sonetų stilius – ekspresionistinis. J.Savickio vaizduojama realybė yra ne tiek kuriama, kiek atliekama. Rašytojui svarbu tikrovės formos sukeliamas įspūdis. Šiuo požiūriu J.Savickis tebėra artimas impresionizmui. Pilną pripažinimą J.Savickiui atnešė antrasis apsakymų rinkinys Ties aukštu sostu (1928). Čia veikėjų charakteriai stipriau išryškinti, rodoma aiškesnė jų gyvenimo kryptis. J.Savickio novelių rinkinyje Raudoni batukai (1951) centre – lietuviška realybė. Čia rašytojo pasakojimas plaukia ramesne vaga, negu ankstesniuose kūriniuose, žmogaus portretas detalizuojamas platesne spalvų gama. Atsirado nostalginė intonacija, kurios nebuvo ankstesniuose J.Savickio kūriniuose. Pateikiamas ir pirmasis jo kūrinys “Marutės vargai” išspausdintas 1910m. Lietuvos Žiniose, bei kiti apsakymai, neįėję į rinkinius.