Adomas Mickevičius – romantizmo epochos rašytojas. Keliaudamas po platujį pasaulį parašė daug kurinių. Gyvendamas Kaune jis sukurė “Gražiną”. To meto menininkai savo kūriniuose išaukštindavo vyrą, jo gerasias savybes pabrėždavo, o blogąsias pasistengdavo susilpninti, paslėpti. Adomas Mickevičius – priešingai – savo kūrinyje išaukštino moterį. Tačiau jo Gražina -tai ne to meto romantikų taip mėgta gležna, švelni, trapi butybė. Rašytojo Gražina – kunigaikščio Liutauro žmona – išskirtinė asmenybė. Bet ji išsiskiria kitomis savybėmis, tokiomis kaip dvasios stiprybė, drąsa, pasiaukojimas, išmintis, meilė tėvynei. Ši moteris labai graži. Ji, pasak Mickevičiaus, tarp Lietuvos gražuolių pagarsėjusi, kaip už visas gražiausia mergina. Ir nors Gražina jau ne be pirmos jaunystės, tačiau jos veide atsispindi gaivumas, jaunatviškumas,kartu su rimtumu ir išmintingumu. Moteris rimtai tvarkosi pilyje, dažnai pataria savo vyrui, tačiau tuo visai nesididžiuoja. Ji brangina kunigaikštį, svarbūs Gražinai ir jo reikalai. Dėl to ji visada šalia,kai vyrui reikia patarimo. Kunigaikštienė dažnai būna paslaptinga, mėgsta nutylėti savo mintis. Gražinos meilė tėvynei labai stipri, o ryžto, valios ir drąsos jai galėtų pavydėti ne vienas šių dienų vyras.