Gražinos paveikslas A. Mickevičiaus poemoje “Gražina”

Adomas Mickevičius – romantizmo epochos rašytojas. Keliaudamas po platujį pasaulį parašė daug kurinių. Gyvendamas Kaune jis sukurė “Gražiną”. To meto menininkai savo kūriniuose išaukštindavo vyrą, jo gerasias savybes pabrėždavo, o blogąsias pasistengdavo susilpninti, paslėpti. Adomas Mickevičius – priešingai – savo kūrinyje išaukštino moterį. Tačiau jo Gražina -tai ne to meto romantikų taip mėgta gležna, švelni, trapi butybė. Rašytojo Gražina – kunigaikščio Liutauro žmona – išskirtinė asmenybė. Bet ji išsiskiria kitomis savybėmis, tokiomis kaip dvasios stiprybė, drąsa, pasiaukojimas, išmintis, meilė tėvynei. Ši moteris labai graži. Ji, pasak Mickevičiaus, tarp Lietuvos gražuolių pagarsėjusi, kaip už visas gražiausia mergina. Ir nors Gražina jau ne be pirmos jaunystės, tačiau jos veide atsispindi gaivumas, jaunatviškumas,kartu su rimtumu ir išmintingumu. Moteris rimtai tvarkosi pilyje, dažnai pataria savo vyrui, tačiau tuo visai nesididžiuoja. Ji brangina kunigaikštį, svarbūs Gražinai ir jo reikalai. Dėl to ji visada šalia,kai vyrui reikia patarimo. Kunigaikštienė dažnai būna paslaptinga, mėgsta nutylėti savo mintis. Gražinos meilė tėvynei labai stipri, o ryžto, valios ir drąsos jai galėtų pavydėti ne vienas šių dienų vyras. Ne veltui poetas sako, jog ne tik kad kūnas, veidas jos dailus, bet ir širdis į vyro panašėjo… Įspudingai poetas aprašo mūšį. Jis vaizduoja, kokia Gražina nepatyrusi mūšio lauke. J netgi nežino kurioje pusėje reikia segtis kardą, nemoka vadovauti kariams. Tačiau visą tai atstoja jos drąsa – ji puola į patį mūšio sūkurį. Gaila, bet Gražinai trūksta vyriškos jėgos. Poeto žodžiais, net šarvų įkirsti nepajėgė… Tai dar kartą parodo, kokia ryžtinga ir stiprios dvasios turėjo būti ši moteris, kad išdrįstų stoti prieš stiprius priešininkus.

Gražinos mirtis – tarsi jos fizinių ir dvasinių jėgų palyginimas. Nors kunigaikštienė ir žuvo, tačiau ji pasiekė savo tikslą, išgelbėjo savo vyro garbę ir tėvynės vienybę. Todėl poetas kunigaikščio Liutauro žodžiais ir pabrėžia Gražinos didvyriškumą: “nors moteris, bet karžigys dvasia”. Manau, jog šis Adomo Mickevičiaus kurinys galėtų tapti pavizdžiu tiems žmonėms, kurie mano, jog moterys silpnesnės už vyrus. Kartais vyrai gali būti silpnesni tiek fiziškai, tiek dvasiškai…