Didingosios Babilonijos karalystės raida
Vėlyvaisiais šumerų gyvenimo amžiais Babilonas buvo nežymus miestas XIX a. pr. Kr. Pradžioje Mesopotamijos miestai dėl nesibaigiančių karų nusilpo. Tuo pasinaudojo Babilonas. Žodis „Babilu“, išverstas iš akadų kalbos, reiškia „Dievo vartai“. Tačiau ne dėl to Babiloną vadiname didinguoju. Jis kurį laiką garsėjo visame Senovės pasaulyje. Babilonas du kartus pasiekė galybės viršūnę ir du kartus suvienijo Mesopotamiją. O miesto iškilimą lėmė patogi jo vieta. Nors „Dievo vartai“ stovėjo ant Eufrato krantų, tačiau netoliese tekėjo ir Tigras. Upėmis vyko prekyba tarp Šiaurės ir Pietų Mesopotamijos. Babilone kryžiavosi ir karavanų keliai, apsistodavo pirkliai. Dėl to šis miestas išaugo į didelį prekybos centrą, gyventojų sparčiai daugėjo. Karaliai nuosekliai plėtė valstybės teritoriją, stiprino savo politinę galybę. Taip Babilonas tapo galingos karalystės sostine. Didžiausią galybę karalystė pasiekė valdant Hamurabiui (1792-1750 m. pr. Kr. ). Jis- vienas garsiausių valdovų per visą Mesopotamijos istoriją, sumanus politikas. Sudarydamas sąjungas ar abipuses pagalbos sutartis, nevengdamas pažadų ir grasinimų, naudodamas karinę jėgą, prisijungė kaimyninius kraštus.