GINTARAS ŽAGUNIS
Turinys
- 1957.06.20 – 1991.05.19
- 1976. – 1978 m. tarnavo sovietinėje armijoje. Atlikęs tarnybą grįžo į Lietuvą ir 1980 m. baigė mokslus statybos technikume, įgydamas statybos techniko kvalifikaciją. Dirbo darbų vykdytoju, inžinieriumi statybininku, vyresniuoju techniku statybininku
- 1991. M. vasario 19 d. paskiriamas Krašto apsaugos departamento Šalčininkų užkardos Dieveniškių ruožo patrulinės tarnybos baro pamainos viršininku
- 1991. M. gegužės mėnesį Šalčininkų užkardos ruože susidarė pavojinga situacija. Nuspręsta laikinai nebudėti šios užkardos pasienio postuose, o pasieniečių vagonėlius pervežti į saugesnes vietas. Niekur neradę technikos Krakūnų posto pasieniečiai liko prie vagonėlio. Savo tarnybos draugams Gintaras liepė eiti ilsėtis, o pats liko budėti. “Jei žūti tai vienam, o ne visiems”, – pridūrė jis
Lemtingąją 1991 m. gegužės 19-osios naktį pasieniečio Gintaro Žagunio tykojo mirtis – iš Baltarusijos atvažiavę ginkluoti vyrai nutraukė jauno žmogaus gyvybę.
G. Žagunis apdovanotas Krašto apsaugos departamento padėkos raštu. Po mirties apdovanotas Pirmojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, taip pat Šaulių Žvaigždės ordinu, Sausio 13-osios atminimo medaliu.
Įamžinant pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo žuvusio pasieniečio atminimą Vilniaus pasienio policijos rinktinės užkarda Poškonių kaime pavadinta Gintaro Žagunio vardu.