Smurtą patyrę vaikai

SMURTĄ PATYRUSIŲ VAIKŲ FIZINIO IR PSICHINIO VYSTYMOSI EDUKACINIS TYRIMAS

Metodologinis pagrindimas

Vadovas:
Tikrino:

KAUNAS, 2002.

TURINYS

1. Įvadas.
2. Smurto įtaka vaikų fiziniam ir psichiniam vystymuisi;
2.1. Smurto prieš vaikus dažnumas;
2.2. Smurto prieš vaikus priežastys;
2.3. Socialinės grupės, kuriose dažniausiai smurtaujama;
2.4. Fizinis bei psichinis vystymasis vaikų, patyrusių smurtą;
2.5. Fizinis bei psichinis vystymasis vaikų, nepatyrusių smurto;
2.6. Pedagoginė vystymosi korekcija;
2.7. Tyrimo procesas;
2.8. Tyrimo rezultatai.
3. Išvados.

ĮVADAS

Temos aktualumas
Smurtą patyrusių vaikų fizinį bei psichinį vystymasi tirti lėmė dabartinė situacija Lietuvoje. Kiekvieną dieną girdimi pranešimai apie tėvų žiauriai sumuštus vaikus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis teigia: žmogaus asmuo neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, draudžiama žmogų kaankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis.(Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1992). Tokį požiūrį įgyvendina formaliojo ugdymo sistema, visuomeniniai santykiai, bet ne tėvų ir vaikų santykiai. Tėvų supratimas apie vaikų auklėjimą grindžiamas asmenine patirtimi. Todėl vaikų auklėjimas diržu Lietuvoje turi senas tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą.(Adomavičienė, 1980). Tik kai kurie tėvų smurto prieš vaikus atvejai susilaukia visuotinio pasmerkimo.
Smurtas prieš vaikus – ne tik auklėjimo, bet ir gerokai platesnė ekonominė ir socialinė problema. Viena pagrindinių smurto šeimoje priežasčių – skurdas. Skurde gyvenantys nebepajėgia mylėti ir geerbti savęs, vadinasi ir kitų, o tai geriausia terpė smurtui.(Vaikų fizinė ir seksualinė prievarta, 1996). Vienintelė profilaktikos ir prevencijos priemonė smurtui prieš vaikus sumažinti – vaikų atskyrimas nuo šeimos, tai yra įkurdinimas vaikų globos namuose.
Smurtą patyrus kūdikystėje pastebimas fizinio ir psichinio vystymosi at

tsilikimas. Atsilieka fizinė raida: daug lėčiau kūdikis pradeda ropoti, šliaužioti, guguoti, kalbėti. Naktimis jis prabunda be jokios priežasties ir pradeda verkti. Vaikai tampa labai nervingi, irzlūs. Visą likusį gyvenimą jie patiria sunkumų bendraujant, nepasitiki niekuo. Menkai suvokia savo vertę, pas juos iškreipta vertybių sistema, patys naudoja smurtą, preivartą.
Smurtas prieš vaikus bei jo įtaka fiziniam bei psichiniam vystymuisi plačiai tyrinėjama užsienio mokslininkų: vaikus, kurie patyrė smurtą tyrinėjo Burke (1995), Sutton (1999); aplinkos veiksnius, skatinančius agresyvų tėvų elgesį tyrė Greenland (1987), Wind (1994).
Lietuvoje iš atliktų tyrimų pažymėtini yra empiriniai (Nepilnamečiai, padarę sunkius nusikaltimus: psichologiniai ir socialiniai ypatumai, 2000). Vaiko asmenybės vystymąsi tyrinėjo Leliūgienė (1997). Buvo atlikta agresijos bei agresyvaus tėvų elgesio su vaikais metodologinė analizė pedagoginio tyrimo kontekste (Kairienė, 2001).
Tyrimo problema
Smurto prieš vaikus suaktualėjimas visuomenėje ir šeeimoje reikalauja išsamių tyrimų, rodančių, jog tai įtakoja vaikų fizinį ir psichinį vystymąsi. Todėl tyrimo metu stengiamasi atsakyti į klausimus: kaip dažnai vaikai patiria smurtą? Kokių socialinių grupių vaikai dažniausiai patiria smurtą? Kodėl smurtaujama prieš vaikus? Kaip skiriasi vaikų, patyrusių smurtą fizinis bei psichinis vystymasis nuo neturinčių tokios patirties vaikų vystymosi? Kaip pedagogiškai koreguoti vaikų, patyrusių smutrą fizinį bei psichinį vystymąsi?
Tyrimo objektas
Probliminių klausimų sprendimui tyrimo objektu pasirinkau smurtą patyrusius vaikus. Mokslinis šio objekto sprendimas yra susijęs su ryšio tarp smurtą patyrusių bv
vaikų bei vaiko fizinio ir psichinio vystymosi nustatymas. Tirdama nepriklausomu kintamuoju pasirinkau smurtą patyrusius vaikus, o priklausomais kintamaisiais vaikų fizinį bei psichinį vystymąsi.

Hipotezė
Tyrime rėmiausi prielaida, kad vaikų, patyrusių smurtą, fizinis bei psichinis vystymasi, lyginant su vaikais be tokios patirties, atsilieka.
Tyrimo tikslas
Nustatyti smurtą patyrusių vaikų fizinio bei psichinio vystymosi ypatumus.
Tyrimo uždaviniai
1. Nustatyti smurto prieš vaikus dažnumą;
2. Apžvelgti smurtavimo prieš vaikus priežastis;
3. Atskleisti socialines grupes, kuriose dažniausiai smurtaujama prieš vaikus;
4. Palyginti fizinį bei psichinį vystymąsi vaikų, kurie patyrė smurtą su vystymusi be tokios patirties vaikų;
5. Numatyti, kaip pedagogiškai koreguoti fizinį ir psichinį vystymąsi vaikų, kurie patyrė smurtą.
Tyrimo metodai
1. Lyginamoji mokslinės literatūros analizė. Taikant lyginamąją mokslinės literatūros analizę pasirinkta tema kritiškai įvertinti įvairių autorių teiginiai apie vaikų, patyrusių smurtą, fizinį ir psichinį vystymąsi bei vystymąsi tų vaikų, kurie neturi šios patirties. Atlikta smurto dažnumo, priežasčių analizė.
2. Anketinė darbuotojų, dirbančių su vaikais, patyrusių smurtą, apklausa.
Apklausta 30 asmenų ištisą parą dirbančių su tokiais vaikais. Tyrime dalyvavo 50 vaikų.
3.Matematinė statistika. Tyrimo rezultatams apdoroti taikyti įprastiniai statistinės analizės metodai, apskaičiuojant gautų duomenų vidurkius bei jų pasikliautinius intervalus. Duomenų skirtumo patikimumas įvertintas t kriterijumi.

Tyrimo procesas
Iš gautų į globos įstaigą dokumentų išsiaiškinta, kurie vaikai ir kaip patyrė smurtą iš savo tėvų bei artimųjų.
Paimami 50 vaikų, kurie patyrė smurtą ir stebima, kaip jie fiziškai ir psichiškai vystosi lyginant su

u vaikais, nepatyrusiais smurto.
Stebima 6 mėnesius. Iš stebėjimo bei anketų duomenų padaromos išvados.
Tyrime dalyvauja vaikai, patekę į globos įstaigą po to, kai patyrė smurtą.
Tyrimas atliekamas Kauno vaiko raidos klinikoje “LOPŠELIS”, kur patenka dauguma vaikų iš Kauno apskrities, patyrusių smurtą.
Norint užtikrinti etinius principus, anketos anonimiškos, vaikų pavardės niekur neskelbiamos. Šioje įstaigoje pastoviai dalyvaujama vaikų, patyrusių smurtą, ugdymo procese bei stebima, kaip atsilieka jų vystymąsis. Į tyrimo procesą įtraukiami visi asmenys, dirbantys šioje įstaigoje, kurie yra suinteresuoti, išaiškinus smurto įtaką vystymuisi, koreguoti išsivystymo lygį iki normalaus.

Leave a Comment