Gamtos tema V.Palčinskaitės kūryboje
Grožinė literatūra kaip niekas kitas padeda mažiesiems pajusti ne tik“gėrio-blogio”, ”juodo-balto” egzistavimą, bet ir subtilesnes tarpines grandis, leidžia išgyventi kuo įvairesnius jausmus. Pamažu pradedama suvokti sudėtingesnes vertybes, suprasti pasaulį, bei žmogaus prieštaringumus, ugdyti vaiko vaizduotę. Juk vaikystėje, kai protas labai imlus, o širdis jautri literatūrinis išgyvenimas būna pats stipriausias. Perskaityta knyga visam laikui pasilieka mūsų atmintyje. Žmogus,vaikystėje nepajutęs užkrečiančio knygų poveikio,būna ne jautrus,labai išsiskiriantis tarp išprusiusių. Knygelių skaitymas- tai langelis,pro kurį vaikai mato ir pažįsta pasaulį,ir pačius save. ”Vaikams rašyti labai sunku, o bet ką -mirtina nuodėmė,- sakė poetė J.Degutytė,-prasta vaikiška knyga šimteriopai daugiau žalos atneša už tokio pat lygio knygą suaugusiems”. V.Palčinskaitė-puiki poetė,vaikų mylima ir pažįstama.Jos eilėraščiai trumpi,aiškūs ir pamokanyts.V.Palčinskaitės eilėraščiai turi nemažą vidinio išgyvenimo dinamikos-tai vaiko gebėjimas širdimi jausti viską,kas yra aplink,jo noras prakalbinti, pasirūpinti, pagailėti. Būtent V.Palčinskaitės eilėraščiai ir atskleidžia- gamtos ir vaiko ryšį, ir santykius.
V.Palčinskaitės eilėraščio “Rugys” analizė
Pagrindinė šio eilėraščio mintis- palyginimas gamtos ir žmogaus santykiuose. Norima parodyti, kad ne tik žmonės rūpinasi vieni kitais, tačiau ir gamta. Ji taip pat turi rūpintis silpnesniais ir tais, kuriems reikia pagalbos. Pirmasis įspūdis perskaičius eilėraštį- šiluma ir “nusiteikimas” laukiant pavasario. Eilėraštyje gausu deminutyvų:rugelis,žemelė, spindulėlis, pavasarėlis. Šie mažybiniai, maloniniai žodeliai eilėraštį paverčia spalvingesniu ir žaismingesniu. Eilėraštyje daug personifikuojama, vaizdams suteikiami žmogiškų būtybių pavidalai ir ypatybės. Pavyzdžiui rugelis -jis vaizduojamas mažu vaiku,kurį sūpuoja mama-žemė:
Sūpuoja žemė rugį- Kaip mylinti mama. Pagrindinė eilėraščio peizažo dalis yra rugys. Aplink jį sukasi veiksmas,šis žodis yra viso eilėraščio raktas. Žemė ir saulė-atraminiai žodžiai.Jie eilėraštyje yra akcentuoti ir sudaro ryškiausias metaforas.Taigi veiksniai, peizažo dalys (saulė,žemė,rugys) ,lyg žmonės,kurie moka jausti. Eilėraštyje “Rugys” gausu puošybinių epitetų, kurie nuolat puošia tekstą:žėrinti šarma,mylinti mama ir t.t. Lyrinis subjektas stebi visą gamtos ciklą iš šalies. Jis ,mano nuomone, yra suasmenintas gamtos kūnas, kuris priklauso peizažui. Vaizduojamasis pasaulis-tik dingstis atskleisti lyrinio subjekto vidinei būsenai,jo nuotaikai,emocijoms,refleksijoms, apskritai visam jo subjektyvumui. Meninis eilėraščio vaizdas, jo pobūdis atitinka vaiko suvokiamą pasaulį. Jis, skaitydamas eilėraštį pirmiausia suvokia regimuosius vaizdus. V.Palčinskaitė būtent į tai, daugiausia dėmesio atkreipia-vaiko psichologines savybes. I-jame ir II-jame posmelyje laikas yra esamasis, tai nusako veiksmažodžiai: snaudžia,glaudžia…Tačiau III-jame posme jis pasikeičia į būsimąjį. Tiesiogine kalba, liepiamąja nuosaka žemelė kreipiasi į rugį: Miegoki,žiemkentėli, Miegoki,čiūčia-liū. Pašauks pavasarėlis, Gelsvu spindulėliu.Keičiasi aplinka, slenka įvykiai, ir taip realizuojama laiko tėkmė. Kiekvieno kūrinio laikas yra savitas, indvidualus. Šiame posmelyje atkartojami lopšinės, liūliuojamos vaikams, garsai: čiūčia-liū. Garso prasmė kūrinyje yra labai svarbi, jie padeda suvokti vaiko, realiame pasaulyje, girdimus garsus. Eilėraščio erdvė yra vertikali, atvira, aukšta (einanti iš apačios į viršų). Pradedama pasakoti nuo mažų gamtos detalių t.y.rugio daigo, jį užklojusio sniego, o pabaigiama saulės spinduliu, kuris pažadins rugį iš ilgo žiemos miego.Erdvė nėra detali, apie ją nėra kalbama. Taigi laikas ir erdvė įrodo, kad eilėraščiui būdinga nuolatinė dinamika, nesiliaujantis vyksmas. Tai didelis, nuolat besikeičiantis pasaulis.Grafinė eilėraščio išvaizda atitinka jauno amžiaus auditoriją. Eilėraštis yra skirtas vaikams, todėl jis nėra didelės apimties:suskirstytas į tris ketureilius posmelius. Rimuojama pirma eilutė su trečia, o antra su ketvirtąja.
Rugelis tyliai snaudžia, Paslėptas nuo speigų. Rugelį žemė glaudžia, Užklojusi sniegu. Eilėraščio kalba yra labai skambi, nes gausu balsių,dvibalsių, dvigarsių. Taigi dėl minėtų ypatybių rimas lengvai išgirstamas ir turėtų labiau veikti vaikus, kuriuos eilėraščiai daugiausia ir traukia sąskambiais, rimu. V.Palčinskaitės eilėraštis “Rugys” turi nemaža vidinio išgyvenimo dinamikos- tai vaiko gebėjimas širdimi jausti visa, kas yra aplink. Tai lyrinis eilėraštis,kurio pagrindą sudaro vaizdas- išgyvenimas, sudarytas iš lyrinio subjekto vaiko stebėjimo, susirūpinimo bei minties blykstelėjimo. Taigi nagrinėti reikia eilėraščio emocinį turinį: švelnus, trapus lyrizmas bendraujant su rugiu, jauki nuotaika, persunkianti žmogiškojo gerumo intonacija, stiliaus ir eiliavimo lengvumas.Šiuolaikinio vaiko emociniai ištekliai nedideli, nes nutrūkę tiesioginiai ryšiai su gamta, tautosaka, todėl būtent vaikų poezija, veikdama emociškai, stengiasi kiek kompensuoti vidinės šilumos ir bendravimo pasiilgimą. V.Palčinskaitės poezija visada stebina ir patraukia mažuosius- tai jos tikroji gyvybė. Jauno amžiaus skaitytoją pirmiausia patraukia vaizdo spalvos, žodžių žaismas, ritmo burtai. V.Palčinskaitės eilėraštyje rugelis miega, žemė gaubia jį po sniegu,pavasario spindulėlis jį žadina -tai švieži esminiai poetiniai vaizdai.
Vaikystė- svarbus žmogus gyvenimo tarpsnis, “ne ruošimasis būsimajam gyvenimui,o tikras, šviesus, savitas, nepasikartojantis gyvenimas” (V.Suchomlinskis). Poezija, pasakos, istorijos padeda vaikui suprasti gamtą,aplinkinius,kitų žmonių ir savo jausmus. Vaikystėje visada lydi atradimų troškimas, noras stebėtis ir džiaugtis. Būtent tą ir suteikia eilėraščiai!Ypač tokių vaikams gerai žinomų rašytojų kaip V.Palčinskaitė,J.Degutytė, J.Marcinkevičius, A.Matutis. Visame pasaulyje svarbi problema darosi, kad vaikai daugiau informacijos gauna iš televizijos bei kitų masinės komunikacijos priemonių, o ne iš knygų. Ji stimuliuoja vaizduotės, emocinės kultūros vystymąsi. Vaiko vaizduotė skurdesnė už suaugusiojo, nes ir jos patirtis daug menkesnė. Vaiko vaizduotė tik savita- ryškesnė, labai lengvai operuojanti fantastiniais elementais.Ją būtina lavinti- vaizduotė vaikui padeda įveikti jo patirtą ribotumą ir kūrybišką tikrovės suvokimą. Todėl puoselėti vaizduotę, iniciatyvumą- tai kurti savitą ir turtingą vidaus pasaulį. Jei vaikai atsisakys knygų- jų intelektas, vaizduotė, jausmai nebus išpuoselėti, nesusidarys vaiko teigiama asmenybė.