Mokslinis stilius
Ragena (cornea)Šviesos spindulys, krisdamas į akį, pirmiausia patenka į apvalų skaidrų langelį – rageną , kuri yra stipriausiai šviesą laužianti akies struktūra. Tai išgaubtas galingas lęšis, kurio optinė galia sudaro dvi trečiąsias visos akies optinės galios. Ragenos storis centre yra 0,5 – 0,8mm, o kraštuose, kurie pereina į odeną – 1,0 – 1,2mm. Jos skersmuo – apie 10 – 12mm. (Trevoras Vestonas ,,Anatomijos Atlasas’’, Gamta, 1997)
Kalba tiksli, aiški, glausta, mintys dėstomos nuosekliai, logiškai siejamos. Mokslo kalba sausoka be emocijų, vaizdų. Būdingi terminai – tiksliai kurios nors srities sąvoką apibrėžiantys žodžiai. Mokslinio stiliaus žanras – atlasas, vadovėlis. Svarbi loginė dalyko pusė, todėl kalba įgyja tam tikra „akademišką” pobūdį. Joje apstu abstrakcijų. Mat, čia daugiausia vartojami žodžiai — sąvokos: gausu daiktavardžių, reiškiančių. protu tesuvokiamas, t.y. atitrauktines sąvokas, būdvardžių, reiškiančių abstrakčius požymius, veiksmažodžių, turinčių abstrakčių procesų bei abstrakčių būsenų reikšmę. Kadangi moksliniame straipsnyje ar darbe labai svarbu kuo tiksliau perteikti mintį, tai žodžiai vartojami aiškiai apibrėžtomis reikšmėmis, yra vienareikšmiai.
Publicistinis stilius
Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad rankose laikote rekordinę, net 210 puslapių ,,Laima’’. Pagaliau peržengėme dar vieną kartelę, kuri kadaise vartant tarptautinius moteriškus leidinius mūsų mažam kraštui atrodė neįveikiama. Be galo glosto savimeilę ir tai, kad ,,Laima’’ pirmoji iš lietuviškų žurnalų pateko pas jus tokios solidžios apimties. Tikiuosi, akys ir mintys tikrai turės darbo visą mėnesį. Juolab kad stengėmės aprėpti kuo daugiau temų, kad neužgraužtų monotonija.(,,Laima’’, 2002 Gruodis Nr. 12, 4p.)
Svarbiausios šio stiliaus vartojimo sritys yra laikraštis, radijas ir televizija, kitaip tariant žiniasklaida. Šnekamasis stilius daugiausia remiasi įprastinėmis vaizdinės raiškos priemonėmis (frazeologizmai, metaforos). Turinį sudaro visuomenei aktualios (politikos, ekonomikos, moralės, kultūros ir kitos) temos. Publicistinis stilius — tai ir mokslinio, ir meninio stiliaus ypatybių turintis stilius. Šiam stiliui būdingas konkrečių faktų konstatavimas su vaizdingais ir emocingais žodžiais bei posakiais. Minimas žurnalo pavadinimas.
Meninis stilius
Užmigo žemėUžmigo žemė. Tik dangaus Negęsta akys sidabrinės, Ir sparnas miego malonaus Nemigdo tik jaunos krūtinės.
Neužmigdys naktis žvaigždės, Nenuramins širdis troškimų;Dvasia ko ieško, kas atspės, Kai skęsta ji tarp atminimų!
Aušra saulėtekio nušvis, Ir užsimerks nakties šviesybės;Neras tik atilsio širdis:Viltis nežvelgs į jos gilybes!..(Maironis ,,Pavasario balsai’’)
Ryškiausias šio stiliaus požymis — vaizdingumas. Mat, tikrovės atspindžio priemonė čia yra vaizdas, kurį perteikia žodis. Kalba čia atlieka estetinę funkciją. Dažnos specialios vaizdinės bei emocinės išraiškos priemonės: metaforos, įasmeninimai, emocinė leksika, kalbos figūros ir kitos, užtat čia taip linkstama meniškai perdėti, kontrastiškai gretinti, lyginti. Gožinę literatūra sudaro proza ir poezija. Meninio stiliaus centru laikytinas lyrinis eilėraštis; Tai žanras, labiausiai nutolęs nuo nemeninių stilių.
Buitinis stilius
— Ar tu dar zambatysi?! Tuoj nugarą išmangūrysiu! Neužteko dar tau aldadra! aldadra! po mišką be jokio darbo! Kai pakliūsi į vyro nagus, išpers kailį, kaukdama imsies darbą!— Papūskite į nosį? Pėrimu dar, mat, baugins? Verčiau eisiu ir pasikarsiu! Tai sakydama, Marcė spruko pro duris, nes nužleibė, jog tėvas pančio graibstosi. Marcė drožė stačiai į mišką. Motina, žiūrėdama pro langą, perspėliojo tėvą:— Kam taip reikia gandinti vaiką? Gali į ligas išvaryti. Eina antai stačiai į mišką. Kad taip rastumei po šaka betintaluojant?..— Nebijok, netintaluos… Pranukas nutrauks! Beslankioja, žinoma, po mišką…
Buitinio stiliaus vartojimą sritys — kalba šeimoje, gatvėje, kelionėje, artimų žmonių laiškai, komunikacija. Vartojimo sfera lemia turinį: čia dažniausiai kalbama apie nesudėtingus dalykus. Kadangi tipiška bendravimo forma yra dialogas, adresatas būna čia pat, tai kalba esti paprasta, emocinga, konkreti, subjektyvi, jai būdingas vaizdingumas, nebūdingos stilistinės ypatybės yra pilnumas, griežtas tikslumas. Buitinio stiliaus kalba individuali ir vaizdinga, tik vaizdingumas čia kitoks negu grožinėje literatūroje. Meninis stilius yra aukščiausia sąmoningos kalbinės atrankos pakopa, o buitinio stiliaus išraiška eina iš buitinės šnekos spontaniškumo — ji iš anksto neparengta. Vaizdinės priemonės čia paprastai įprastinės, be to, rečiau atlieka estetinę funkciją. Esti žemesnio tono, turi neoficialumo, familiarumo, neretai ir linksmumo, humoro, šiurkštumo niuansų.
Administracinis stilius
PAVELDĖJIMO TEISĖS LIUDIJIMASPAGAL ĮSTATYMĄ
Druskininkai, du tukstančiai trečiųjų metų gegužės mėnesio penkta diena.Aš Druskininkų notarų biuro notaras(-ė) Jonas Paliulis, tvirtinu, piliečio Petro Petraičio, (asmens kodas 85701141018), mirusio 2002m. Vasario 10d, turtą paveldi dukra: Ona Jonaitienė, asmens kodas 458705164478, gyv. Rasos 55, Kaunas.
Daugelyje šio stiliaus sričių kalba esti perdėm ,,darbinė”, be vaizdų, emocijų, stiliaus puošmenų. Jai būdinga:a) gausi profesinė leksika bei terminija;b) knyginį atspalvį turinčios sustabarėjusios frazės bei sintaksinės konstrukcijos (pvz.: vadovaudamasis (ar remdamasis) įstatymu…, pagal įstatymą (ne sutinkamai su)…, sutartis surašoma (ar sudaroma) dviem egzemplioriais (ne dviejuose egzemplioriuose)…, priimtas išimties tvarka… ir kt.);c) pusdalyvinės konstrukcijos (pvz.: remdamasis tuo…, atsižvelgdamas į…, atsakydami į laišką… ir kt.);d) įvairios santrumpos bei sutrumpinimai ir t.t.