UB ir AB steigimo būdai, kapitalas, steigimo dokumentai

TURINYS

TURINYS 2
ĮVADAS 3
ŪKINĖ BENDRIJA 4
Ūkinės bendrijos steigimas 4
Ūkinės bendrijos kapitalas 5
AKCINĖ BENDROVĖ 6
Akcinės bendrovės steigimas 6
Akcinės bendrovės kapitalas 8
UB ir AB ĮMONIŲ ĮREGISTRAVIMAS 9
Pasirengimas įmonės įregistravimui 10
Notarui pateikiami dokumentai 10
Atlyginimo už notaro paslaugas dydžiai 11
VĮ “Registrų centras” pateikiami dokumentai 11
IŠVADOS 13
LITERATŪROS SĄRAŠAS: 14ĮVADAS
Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų (rūšių) įmones: individualias įmones, tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas, akcines, uždarąsias akcines, investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves, valstybės ir savivaldybės įmones. Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno organizacijas.
Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės įmones. Neeribotos civilinės atsakomybės įmonės yra individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, o visų kitų teisinių formų (rūšių) įmonės – ribotos civilinės atsakomybės.
Ribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako tik įmonės turtu. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako įmonės turtu, o tuo atveju, kai įmonės turto neužtenka, už įmonės prievoles individualioje įmonėje atsako savininkas savo turtu, ūkinėje bendrijoje – bendrijos tikrasis narys savo turtu.
Taigi pabandysiu išnagrinėti UB ir AB bendrovių steigimo dokumentus, jų kapitalą ir steigimo būdus.ŪKINĖ BENDRIJA
Ūkinės bendrijos steigimas
Ūkinė bendrija – tai keelių fizinių ar juridinių asmenų grupė įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei – ūkinei veiklai vykdyti bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. TŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas jos narys. KŪB pavadinime turi būti įvardytas be

ent vienas tikrasis narys ir įrašyti žodžiai “komanditinė ūkinė bendrija” arba jų santrumpa “KŪB”.
Ūkinių bendrijų steigimą, reorganizavimą, likvidavimą, valdymą ir veiklą, narių teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiamos tiek TŪB, tiek KŪB. ŪB įstatymas priimtas 2003m. lapkričio 6d. Nr.9 – 1804.
Ūkinės bendrijos privalumai yra šie:
 ūkinei bendrijai nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis,
 joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai,
 ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą,
 įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo.
 steigiant šios teisinės formos (rūšies) įmonę, reikia įvertinti ūkinę riziką ir atsižvelgti į tai, kad ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir jos turtas neatskirtas nuo jos narių turto.
 Lengva organizuoti,
 Galima sukaupti didesni kapitalą
Ūkinės bendrijos trūkumai yrra šie:
 Egzistuoja konflikto pavojus,
 Neribota turtinė atsakomybė,
 Bendrijoje yra keli nariai ir jie gali, turi turėti skirtingas nuomones.

Ūkinės bendrijos gali būti dviejų teisinių formų (rūšių):
 tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB)
 komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (KŪB).
Tikroji ūkinė bendrija – įmonė, kurios visi dalyviai yra tikrieji nariai
Komanditinė ūkinė bendrija – įmonė, kurios visi nariai yra tikrieji nariai ir komanditoriai
Ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai. TŪB nariu negali būti va

alstybės ir savivaldybės įmonės, o KŪB šios įmonės gali būti nariais komanditoriais.
TŪB sudaro bendru firmos vardu veikiantys tikrieji nariai. Pagal TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. TŪB neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos turtu. KŪB sudaro bendru firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, KŪB turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. KŪB turtas atskirtas nuo komanditorių turto, o nuo tikrųjų narių turto neatskirtas. Už KŪB prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį perdavė KŪB. Ūkinės bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra jungtinės veiklos sutartis. Joje turi būti numatyta: ūkinės bendrijos pavadinimas, jos tikslai, tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, jų teisės ir pareigos, tikrųjų narių ir komanditorių dalys bendrojoje nuosavybėje, pinigų paėmimo iš kasos tvarka, pajamų ir nuostolių paskirstymo taisyklės, tikrųjų narių ir komanditorių išstojimo ir pašalinimo bei naujų narių priėmimo į ją sąlygos ir tvarka, bendrijos valdymo ir jos reikalų tvarkymo taisyklės, asmenys, įgalioti atstovauti bendrijai, bei jų įgalinimai, nutarimų priėmimo tvarka ir kitos nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams. Todėl asmenys, steigiantys ūkinę bendriją, turėtų gerai parengti šią sutartį. Jungtinės veiklos sutartį tvirtina notaras.
Ūkinės bendrijos valdyme dalyvauja tikrieji bendrijos na
ariai. Kiekvienas tikrasis ūkinės bendrijos narys turi teisę atstovauti bendrijai bei spręsti jos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo reikalus. Priimant nutarimus, tikrasis narys turi vieną balsą, nesvarbu, koks jo dalies bendrojoje nuosavybėje dydis. Nariai komanditoriai nedalyvauja ūkinės bendrijos valdyme, t.y. jie neturi teisės atstovauti bendrijai bei dalyvauti priimant nutarimus dėl ūkinės bendrijos veiklos, išskyrus atvejus, kai toks dalyvavi.mas yra numatytas jungtinės veiklos sutartyje.Ūkinės bendrijos kapitalas
Bendrijos kapitalą sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas. Bendrijos minimalus nuosavas kapitalas įstatymu nereglamentuojamas. Bendrijos turtas apskaitomas buhalteriniame balanse.
Bendrijos narių įnašai:
1. Įnašą galima įmokėti pinigais, įnešti materialinėmis vertybėmis, intelektinės veiklos produkcija ir kitomis vertybėmis, kurios yra bendrijos nario nuosavybės teisės objektas. Įnašai negali būti daromi vertybiniais popieriais, taip pat turtu, jeigu savininko teisė disponuoti juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra apribota.
2. Nepiniginiai įnašai įvertinami bendru visų narių susitarimu.
3. Visų tikrųjų bendrijos narių vienbalsiai priimtu nutarimu komanditoriaus įnašų darymą galima atidėti.
4. Visų bendrijos tikrųjų narių ir komanditorių vienbalsiai priimtu nutarimu narys gali perleisti savo įnašą kitam bendrijos nariui arba tretiesiems asmenims, kai jie įstoja į bendriją.
5. Jeigu bendrijos narys bendrosios jungtinės veiklos sutartyje nurodytu laiku neįneša viso įnašo, tai nuo neįneštos dalies gali būti priskaičiuojami sutartyje numatyto dydžio delspinigiai arba bendrijos narys gali būti šalinamas iš bendrijos, jeigu tai numatyta su
utartyje.
6. Iš bendrijos tikrojo nario įnašo negali būti išieškoma pagal jo kreditorių reikalavimus. Jeigu tikrojo bendrijos nario turto nepakanka padengti savo įsiskolinimų, tai jo kreditoriai turi teisę per teismą reikalauti likviduoti bendriją ir išskirti jo dalį. Šiuo atveju kiti bendrijos nariai, siekdami išsaugoti bendriją, gali išskirti skolininkui priklausančią dalį bendrame turte pagal bendrijos buhalterinį balansą, sudarytą skolininko išstojimo iš bendrijos dieną.AKCINĖ BENDROVĖ
Akcinės bendrovės steigimas
Akcinė bendrovė – tokia įmonė, kurių įstatinis kapitalas padalintas į dalis, obligacijas. Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę.
Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Įstatymas priimtas 2003m. gruožio 11g. Nr.9 – 1889.
Akcinė bendrovė yra skirstoma į:
 Atviras akcines bendroves (AB);
 Uždaras akcines bendroves (UAB);
 Investicines akcines bendroves (IAB);
 Specialios paskirties akcines bendroves (SPAP).

Akcinės bendrovės privalumai yra šie:
 galima sukaupti didelį kapitalą pardavus akcijas;
 ribota turtinė atsakomybė;
 lengviau gauti banko paskola;
 neribotas egzistavimo laikas;
 profesionalus valdymas
Akcinės bendrovės trūkumai yra šie:
 AB veikla griežta
 slypi piktnaudžiavimo galimybė
 dvigubai apmokestinamas pelnas
 egzistuoja atotrūkis tarp nuosavybės ir valdymo
 stambi AB skatina monopolizaciją.
AB valdymo organai yra:
 Visuotinis akcininkų susirinkimas
 Stebėtojų taryba
 Valdyba
 Administracijos vadovas
AB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas ir ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas – stebėtojų taryba ar valdyba. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba UAB gali būti nesudaromos.
AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.
Bendrovės steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį (jeigu steigėjas vienas – jis pasirašo steigimo aktą). Ši sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir, steigiant AB, registruoti akcijas Vertybinių popierių komisijoje.
Steigiamos bendrovės akcijas pasirašo bendrovės steigėjai. Kai visi pradiniai įnašai už akcijas yra įmokėti, steigėjai iki bendrovės įregistravimo privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą. Steigiamasis susirinkimas tvirtina akcinės bendrovės steigimo ataskaitą, renka audito įmonę, renka bendrovės valdymo organų narius, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimus. Po steigiamojo susirinkimo bendrovė įregistruojama Juridinių asmenų registre. Nuo įregistravimo dienos bendrovė yra įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises.
Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad, steigiant bendrovę, pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo.
Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, kurie yra pagrindinis teisinis dokumentas.Akcinės bendrovės kapitalas
Bendrovės kapitalas yra nuosavas ir skolintas.
Bendrovės nuosavą kapitalą sudaro:
 apmokėto įstatinio kapitalo dydis;
 akcijų priedai (akcijų nominalios vertės perviršis);
 perkainojimo rezervas;
 privalomasis rezervas;
 rezervas savoms akcijoms įsigyti;
 kiti rezervai;
 nepaskirstytasis rezultatas − pelnas (nuostoliai).
Skolintas kapitalas sudaromas iš kreditų

Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai.
Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.
Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju nepriėmė sprendimo ištaisyti bendrovėje susidariusią padėtį ar tokia padėtis nebuvo ištaisyta per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą, tačiau, jeigu po sumažinimo įstatinis kapitalas būtų mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, jis gali būti mažinamas tik iki šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatyto minimalaus įstatinio kapitalo dydžio.
Įsiteisėjus teismo sprendimui sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) bendrovės įstatuose privalo atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ar (ir) nominalią vertę, taip pat anuliuoti akcijas. Pirmiausia anuliuojamos bendrovės įgytos savos akcijos. Jei to nepakanka, sumažinamos likusių akcijų nominalios vertės ar (ir) anuliuojama dalis akcijų. Akcijų skaičius visiems akcininkams mažinamas proporcingai skaičiui jiems nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų, kurias jie turi pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos pabaigoje. Pakeisti bendrovės įstatai, pasirašyti valdybos pirmininko (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovo), turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kartu su įstatymų nustatytais dokumentais juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis akcijų anuliavimą, jeigu akcijos anuliuojamos.UB ir AB ĮMONIŲ ĮREGISTRAVIMAS
Įmonių įregistravimą reglamentuoja Juridinių asmenų registro nuostatai, atskirų teisinių formų (anksčiau apibrėžtų kaip įmonių rūšių) įmonių įstatymai ir kiti teisės aktai.
Nuo 2004 m. sausio 1 d. veikia Juridinių asmenų registras (toliau vadinama – Registras), kurio paskirtis – registruoti juridinius asmenis bei rinkti, sisteminti, saugoti bei teikti apie juos informaciją ir duomenis. Registras įsteigtas siekiant supaprastinti įregistravimą, užtikrinti duomenų ir dokumentų viešumą bei garantuoti tinkamą trečiųjų asmenų interesų apsaugą. Registro tvarkymo funkcija pavesta valstybės įmonei (VĮ) “Registrų centras”.
Jeigu nusprendėte įsteigti įmonę ir pasirinkote Jums tinkamiausią įmonės teisinę formą, įmonę turite įregistruoti Registre. Įmonė nuo jos įregistravimo dienos tampa juridiniu asmeniu, savo vardu įgyja teises bei pareigas ir gali būti ieškovu ar atsakovu teisme. Vadinasi, įmonė nuo įregistravimo momento gali pradėti vykdyti ūkinę komercinę veiklą, sudarinėti sandorius ir pan.
Skirtingų teisinių formų įmonėms įregistruoti reikia skirtingų steigimo dokumentų, be to, skiriasi ir pati steigimo procedūra. Šioje informacinėje temoje ir bus aptarta, kaip tinkamai pasirengti dokumentų pateikimui VĮ “Registrų centras”, norint įregistruoti tam tikros teisinės formos įmonę.Pasirengimas įmonės įregistravimui
Steigiamos įmonės steigėjas prašymą įregistruoti juridinį asmenį ar jo padalinį, įmonės steigimo dokumentus pirmiausia turi pateikti notarui, kuris tvirtins duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams.
Labai svarbu yra tinkamai pasirengti įmonės įregistravimui. Rekomenduojame prieš kreipiantis į notarą iš anksto sutvarkyti šiuos steigimo dokumentus:
 parengti visus su tam tikros teisinės formos įmonės steigimu susijusius dokumentus (pvz., nuostatus, bendrosios jungtinės veiklos sutartį, steigimo sutartį arba steigimo aktą, bendrovės įstatus, steigiamojo susirinkimo protokolą ir pan.);
 gauti naudojimosi patalpomis pažymą arba sutvarkyti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į patalpas.
Prieš einant pas notarą, rekomenduojame rezervuoti steigiamai įmonei vardą dėl to, kad VĮ “Registrų centras” pateikus įmonės steigimo dokumentus nepaaiškėtų, jog tokiu vardu jau įregistruota kita įmonė.
Notaras, gavęs įmonės, filialo ar atstovybės steigimo dokumentus patikrina, ar pateikti dokumentai yra teisingai užpildyti ir ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Jei steigimo dokumentai užpildyti klaidingai ar prieštarauja teisės aktų nuostatoms, notaras nurodo, ką reikia patikslinti pateiktuose steigimo dokumentuose. Patikslinti steigimo dokumentai pakartotinai pateikiami notarui.
Notaras, išanalizavęs pateiktus dokumentus ir įrašydamas prašyme, kuris pateikiamas VĮ “Registrų centras”, tvirtinamąjį įrašą nurodo, kad dokumentuose nurodyti duomenys yra teisingi, įmonės steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus ir įmonę, filialą ar atstovybę įregistruoti galima.Notarui pateikiami dokumentai
Notarui pateikiami dokumentai turi būti parengti valstybine kalba, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Dokumentai turi būti spausdinti, tvarkingi, atitikti dokumentų rengimą ir įforminimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Jeigu dokumentai surašyti ne valstybine kalba, turi būti pridėti jų vertimai, pasirašyti vertėjo.
Notaras tikrinimą atliks iš karto, kai pateiksite reikiamus dokumentus ir sumokėsite nustatyto dydžio atlyginimą. Notarinis tikrinimas gali būti atidėtas, jeigu reikia papildomos informacijos, tačiau ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų.Atlyginimo už notaro paslaugas dydžiai
Atlyginimo už notaro paslaugas dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 314 “Dėl Teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių” pakeitimo”. Atlyginimo už notaro paslaugas dydžiai yra, jei steigi:
 individualią įmonę – 170 litų;
 ūkinę bendriją, kooperatinę bendrovę (kooperatyvo) – 300 litų;
 uždarąją akcinę bendrovę, akcinę bendrovę – 350 litų;VĮ “Registrų centras” pateikiami dokumentai
Verslininkas VĮ “Registrų centras” turi pateikti žemiau išvardytų dokumentų originalus, kurie privalo būti patvirtinti notaro.

Dokumentai, kuriuos reikia pateiki VĮ “Registrų centras” steigiant Uždarąją akcinę bendrovę ir akcinę bendrovę:
 Bendrovės steigimo sutarties sudarymas. Kai bendrovę steigia vienas steigėjas, sudaromas bendrovės steigimo aktas;
 Steigėjai gali pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui prašymą (forma JAR-5) dėl pavadinimo laikino įtraukimo į Registrą;
 Bendrovės steigimo sutartis suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą banke;
 Pradinio įnašo už pasirašytas akcijas mokėjimas. Pradiniai įnašai mokami tik pinigais. Pradinių įnašų suma turi būti ne mažesnė nei 10 tūkst. litų; kiekvienas akcininkas turi įmokėti ne mažiau kaip ¼ visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir pasirašytų akcijų viso nominalios vertės perviršio sumos;
 Nepiniginis įnašas, kuriuo numatoma iš dalies apmokėti bendrovės akcijas, iki bendrovės steigimo sutarties pasirašymo turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo;
 Steigiamojo susirinkimo sušaukimas, kuriame turi būti patvirtinta akcinės bendrovės steigimo ataskaita, išrinkti visuotinio akcininkų susirinkimo renkami bendrovės organų nariai. Jeigu renkama stebėtojų taryba, iki bendrovės registravimo ji turi išrinkti valdybą, jeigu valdyba sudaroma, arba bendrovės vadovą, jeigu valdyba nesudaroma. Išrinkta valdyba turi išrinkti bendrovės vadovą;
 Sudaromi ir pasirašomi bendrovės įstatai;
 Bendrovė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre.
Registravimas. Prieš pateikiant Registro tvarkytojui prašymą įregistruoti uždarąją akcinę bendrovę, notaras turi patvirtinti prašyme surašytų duomenų tikrumą, įstatų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad uždarąją akcinę bendrovę registruoti galima.

VĮ Registrų centrui pateikiami dokumentai norint įsteigt tikrąją ar komanditinę ūkinę bendriją:
 Įstatai (2 egz.)
 Dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas atlyginimas už registravimą (120 Lt)
 Forma JAR-1
 Forma JAR-VO-V
 Forma JAR-T
 Forma JAR-PP
Sudaroma jungtinės veiklos sutartis, kurią pasirašo visi steigėjai; Steigėjai gali pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui prašymą (forma JAR-5) dėl pavadinimo laikino įtraukimo į Registrą; Ūkinė bendrija yra laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre.
Registravimas. Prieš pateikiant Registro tvarkytojui prašymą įregistruoti ūkinę bendriją, notaras turi patvirtinti prašyme surašytų duomenų tikrumą, įstatų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad ūkinę bendriją registruoti galima.IŠVADOS
Ūkinė bendrija – tai kelių fizinių ar juridinių asmenų grupė įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei – ūkinei veiklai vykdyti bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. TŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas jos narys. KŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas tikrasis narys ir įrašyti žodžiai “komanditinė ūkinė bendrija” arba jų santrumpa “KŪB”.
AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.

Ūkinės bendrijos gali būti dviejų teisinių formų (rūšių):
 tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB)
 komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (KŪB).
Tikroji ūkinė bendrija – įmonė, kurios visi dalyviai yra tikrieji nariai
Komanditinė ūkinė bendrija – įmonė, kurios visi nariai yra tikrieji nariai ir komanditoriai

Akcinė bendrovė – tokia įmonė, kurių įstatinis kapitalas padalintas į dalis, obligacijas. Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę.
AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.

Akcinė bendrovė yra skirstoma į:
 Atviras akcines bendroves (AB);
 Uždaras akcines bendroves (UAB);
 Investicines akcines bendroves (IAB);
 Specialios paskirties akcines bendroves (SPAP).LITERATŪROS SĄRAŠAS:
A.Andriulis “Komercinė teisė. Paskaitų konspektai”. Klaipėda. 2005
V.Liseckas “Verslo ekonomika. Paskaitų konspektai”. Klaipėda. 2005
www.Svv.lt
www.kada.lt
www.litlex.lt

Leave a Comment