Metuose yra 3 etikos sferos:
1. Tai gamta ir žmogus. Žmogus seka gamtos gyvių pavyzdžiu. Vaizduoti gamtą, tai vaizduoti būro gyvenimą. Gamtos gyvenimu poetas teigia darbštumą, žvalumą, šeimos modelį (gandras), išmintį, pastovumą, mokėjimą džiaugtis, saikingumą.2. Socialinė tikrovė. Darbas – vertės matas. Darbas nėra savitikslis, nes darbas ir rūpesčiai keičiasi su linksmybėmis. Tarp darbo ir poilsio nėra priešiškumo. Paprastas žmogus dvasiškai pranašesnis už poną. Viežlibasis – darbštus.3. Dievybė. “Metai” – giesmė Dievui. Dievas poemoje ne kaip rūsti antgamtinė būtybė, bet gėrybių kūrėjas ir davėjas. Krikščionybė nėra religijos baimė. Mylėti Dievą = laikytis Dievo įsakymų. “Metuose” ryškėja panteistinės pasaulėžiūros prielaidos. Dievybė yra sužmoginta. Pagrindinė etikos sferos esmė – tarpusavio meilė, humanizmas.
Ryšys su mitologija
Saulė – ne tik gamtos kūnas, bet ir gyvybės davėja.Iš paukščių – gandras. Šeimos modelio atstovas (vyras).Erelis – stipriausias paukštis. Tarpininkas tarp žemės ir dangaus. Jis įneša darną tarp paukščių.
Deivės. Zomorfininis pavidalas (neigiamos, baisios, su nagais, našančios nelaimes). Giltinė. Siejasi su gyvenimo pabaiga (augalėlius pjauna Giltinė).
Skaičius 3.Minimas bildukas. Jis daugiau siejamas su ponu. Pasirodo, kai pragysta gaidžiai. Jis norėjo išnešti pro kaminą turtingųjų turtus. Bilduko atitikmuo –aitvaras.