Dostojevskis “Nusikaltimas ir bausmė” Analizės tema: “Raskolnikovo asmenybė ir gyvenimo būdas”.

5443 0

“Nusikaltimas ir bausmė” – Dostojevskio romanas.

Pagrindinis šio romano veikėjas Radionas Raskolnikovas. Tai jaunas, gražus, įdomus žmogus, tačiau tuo pačiu ir negailestingas žudikas, maištautojas. Raskolnikovas mąstė apie viską. Kadangi jo gyvenime buvo labai daug visiškai skirtingų žmonių, jam teko itin sunkus psichologinis uždavinys: susidoroti su visa jį pasiekiančia informacija.

Kurinio pradžioje Raskolnikovas gauna laišką iš motinos, kuriame rašoma, kad jo sesuo Dunia išteka už Lužino, kurio labai nemėgo Raskolnikovas. Tai pat jis sužino, kad jo sesuo išmesta iš tarnaitės pareigų, kadangi šeimininkas Svvidrigailovas išdavė žmona, pasinaudodamas Sonia. Šios liūdnos naujienos labai sukrėtė Raskolnikovą. Gan neretai atsiskleidžiantis pyktis privertė griežtai pašnekėti su Lužinu, kuris yra labai turtingas , liepė jam nešdintis iš jo šeimos gyvenimo. Jis leido sau jį skaudžiai įžeist, parodydamas, kad nereikia jam jo pinigų.

Tame pačiame Peterburgo mieste gyveno lupikautoja senutė. Raskolnikovas jai užstatė savo tėvo laikrodį, kuris jam buvo labai brangus. Tačiau ta lupikautoja labai suteršė jo orumą duodama už ta laikrodį juokinga sumą rublių. Tai paskatino jį ją užmušti, jiis tai padarė pasinaudodamas kirviu, rastu malkinėje. Šis kirvis įgavo svarbią simbolinę prasme: tai bene pats žiauriausias žudimo įrankis, jo manymu ji to nusipelnė. Taigi atsiskleidė jo vidinis žiaurumas. Nepaaiškinamą neapykanta nesąžiningiems žmonėms priešingai parodo jo sąžiningumą. Imtis tokių žiaurių pr

riemonių Raskolnikovą privertė ne vien įžeistas jo “ego”. Raskolnikovas piktinosi matydamas tokį skurdą. Jis pats gyveno visiškame skurde, jis kartais, net neturėdavo už ką pavalgyti. Toks skurdas jį labai išsekino dvasiškai ir fiziškai.

Raskolnikovas paėmė iš senutės ne visas jos sukauptas brangenybes ir pinigus, jis paėmė tik tiek, kad užtektu padalinti skurstančiom šeimom, jis norėjo padėti tom

šeimom kurioms tų pinigų tikrai reikėjo. Atsiskleidžia jo idėja keisti neteisingą pasaulį, tai labai taurus jo asmenybės bruožas.

Tačiau Raskolnikovo vidinis sąžinės balsas vistiek prabyla ir priverčia jį labai graužtis dėl to ką padarė. Netikėtai jis gauna kvietimą į kontorą, tai labai jį išgąsdino. Jį apsėdo neapsakomas baimės jausmas ir gniuždanti mintis, kad jį apkaltins žmogžudyste. Nors jis manė, kad padarė tai vardan to, kad keistų neegailestingą pasaulį. Raskolnikovas lygino save su Napoleonu, kuris vardan gerų tikslų išžudė šimtus žmonių, jis mastė kas būtų jeigu kas nors būtų sutrukdęs mokslininkui išrasti elektrą. Jos išradimas padarė lemtingą perversmą visame pasaulyje. Raskolnikovas skirsto žmones į tuos kurie yra pilkas kasdienybė ir į tuos, tikruosius žmones, kurie turi sugebėjimų ir talento tarti savo aplinkoje naują žodį. Jis laiko save tuo, kuris gali keisti pasaulį aplink save ir pateisina tokias amoralias priemones siekiant p

. . .

Join the Conversation

×
×