daugiakalbystė ES

ES

Įsijungti į Europos technologinę ir skaitmeninę erdvę, parengti savo valstybinę kalbą lygiomis teisėmis funkcionuoti daugiakalbėje Europos ir pasaulio informacinėje erdvėje.

Keičiantis Lietuvos geopolitinei aplinkai, didėjant pasaulio materialinėje ir intelektinėje rinkoje vyraujančios anglų kalbos vaidmeniui šalies ekonominiame ir socialiniame gyvenime, siaurinamos valstybinės kalbos vartojimo sritys, silpnėja

Ima vyrauti viena, pripažinta universalia, kalba. Tokiomis aplinkybėmis lietuvių kalbai bus sunku išlaikyti dabartines savo pozicijas tiek valstybės, tiek visuomenės gyvenime. Nepakankamai išreikštas

Globalizacijos ir internacionalizacijos sąlygomis kalbosauga suvoktina ne vien kaip kalbos paveldo išsaugojimas, bet pirmiausia kaaip kalbos funkcionalumo didinimas siekiant patenkinti visuomenės informacinius ir kultūrinius poreikius, ugdyti jos tautinės savimonės atsparumą.
Daugiakalbystė Europos Sąjungoje
Europa pasižymi didžiule kultūrų, o tuo pačiu ir kalbų įvairove. Vienas iš ES įkūrėjų tikslų buvo užtikrinti pagarbą šioms vertybėms ir jų apsaugą. Todėl kalbų lygybės principas nuo pat pradžių buvo įtrauktas į Europos Bendrijų steigiamąsias sutartis. Tuo ES skiriasi nuo kitų tarptautinių organizacijų.
Europos Sąjungoje taikomo daugiakalbystės principo esmė yra užtikrinti valstybių narių piliečiams, nacionalinėms administracinėms institucijoms, ūkio subjektams bei teismams galimybę gauti teisės akktų tekstus jų gimtąja kalba ir garantuoti jiems galimybę kreiptis į ES institucijas taip pat jų gimtąja kalba. Tokiu būdu visos valstybės narės ir visi Sąjungos piliečiai turi lygias bendravimo su ES galimybes.
Dėl šių priežasčių ES privalo visada turėti didelius ve

ertimo raštu bei vertimo žodžiu skyrius (šie skyriai yra atskirti vienas nuo kito), užtikrinančius aukštą lingvistinę kokybę.

Kodėl reikia tiek daug kalbų?
Daugiakalbystės principas užtikrina demokratinį skaidrumą bei piliečių ir valstybių narių teisių lygybę susipažįstant su ES teisės aktais bei bendraujant su ES institucijomis. Šis principas taip pat garantuoja teisinį saugumą: teisės aktai, kurie yra tiesiogiai taikomi valstybėse narėse, turi būti priimami skirtingomis kalbomis, siekiant sudaryti lygias sąlygas visiems suinteresuotiesiems susipažinti su jais.

Specialistai sako, kad per artimiausią šimtmetį pasaulyje išnyks keliasdešimt kalbų. Toks pavojus gresia ypač nedidelių tautų kalboms, tarp jų ir lietuvių. Nuogąstaujama, kad anglų kalbos įsivyravimas gali nustelbti tautinės kalbos vartojimą įvairiose srityse. Geriausias pavyzdys yra populiarus Eurovizijos dainų konkursas, kur jau tik patys drąsiausieji” atlikėjai pasirenka savąją kalbą. Tad kookia ateitis laukia lietuvių kalbos, kuri priskiriama prie mažųjų kalbų? Būtų labai sunku pasakyti, kad kada nors mūsų lietuvių kalba išnyks, kaip ir kitos mažosios kalbos. Vis dėlto Europos Sąjungoje, jeigu kas įdėmiai skaitė visas direktyvas, gerai žino, kad saugomos mažosios kalbos. Tad viskas priklausys nuo pačių valstybių, nuo vyriausybių ir nuo tose šalyse vykdomos kalbos politikos. Jeigu mes patys norėsime, kalba išliks.
Kokia vieta šiame procese tenka lietuvių kalbai?
1. Norėdami perimti Vakarų mokslo bei žinių pasaulio patirtį, turime susikurti ir ta

am tikrą lingvistinį pagrindą. Siuolaikiniame pasaulyje anglų kalba vis labiau įsigali kaip mokslo ir verslo kalba. Tie žmones, kurie moka šią kalbą, atsiduria privilegijuotoje padėtyje.

Jau gerą dešimtmetį Europa, būdama daugiakalbė ir labai įvairi, stebėdama vienų kalbų “stiprėjimo”, o kitų – “silpnėjimo” procesus, bando “susikalbėti” įvairiausiose gyvenimo srityse, tame tarpe ir edukacijos moksle.
2. “Susikalbėti” ypač svarbu pasidarė Europai tapus Europos Sąjungos nare, atsiradus europinei erdvei be sienų bei užsibrėžus siekius sukurti bet kuriam europiečiui saugią bendrą gyvenimo erdvę.
3. Kad kiekvienas Lietuvos pilietis galėtų visapusiškai naudotis Vakarų pasaulio žinių lobynu, pirmiausia teks susikurti gerai apgalvotus, su filologais bendradarbiaujančių įvairių sričių mokslininkų perengtus lietuviškus mokslo terminų žodynus..

Leave a Comment