1.Kuri pasaulio kalba seniausia? Egiptiečiai manė, kad jie atsirado pirmieji ir jų kalba yra seniausia. Tačiau ši jų nuomonė yra neteisinga. Nors kalbos mokslas pasiekė didelių laimėjimų, tačiau kuri pasaulio kalba yra seniausia, mes ir šiandien negalime atsakyti.
2.Ar galima sužinoti, kaip kirčiavo lietuviai prieš 3000 metų?Taip, galima. 1963m. SSRS Mokslų akademija išleido jauno kalbininko Vladislavo Ilič – Svityčiaus monografiją „Vardažodžių akcentuacija baltų ir slavų kalbose“. Vladislavas, detaliai išstudijavęs baltų, slavų ir kitų indoeuropiečių kalbų kirčiavimo sistemas, atkūrė gana įtikinamą mūsų protėvių kalbos kirčiavimo vaizdą. Būtų labai sudėtinga perpasakoti Ilič – Svityčiaus tyrinėjimų išvadas. Pakaks vien to, kad net ir tokio senumo kirčiavimą yra įmanoma atkurti .
3.Ar rašomos gramatikos eilėmis?Taip, gramatikos rašomos eilėmis. Ir kas nuostabiausia, jog turbūt pati garsiausia pasaulio gramatika, kurios autorius indas Paninis, parašyta eilėmis. Paninis visą senovės indų kalbos, sanskrito, gramatiką „apdainavo“ 3976 eiliuotomis taisyklėmis, kurias suskirstė į aštuonias knygas. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Marijampolės gimnazijoje dirbo įžymus nacionalinio judėjimo veikėjas Petras Kriaučiūnas, kuris mokė lotynų kalbos linksniuotes savo sukurtomis eiliuotomis taisyklėmis.
4.Kokio veikalo pratarmėje yra sakinys „…mana darba už gier prymkiet?“ Lietuvių kalbos istorijos tyrinėtojas, pamatęs šį sakinį, visada pasakys, jog jis paimtas iš pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“, kuris išleistas 1547m.
5.Kaip žodžiai keičia savo reikšmę?Žodžiai sugeba puikiai prisitaikyti prie gyvenimo, prie naujų žmogaus poreikių. Keičiasi gyvenimas, keičiasi ir žodžių reikšmės. Vis kiti nutinkantys įvykiai priverčia žodžius pakeisti arba įgyti kitą reikšmę. Labai pamokanti yra žodžio biuras istorija.Pirmiausia šis žodis reiškė storą vilnonį audinį, vėliau jis pradėjęs reikšti baldą, uždengtą tokia medžiaga. Dar vėliau šiuo žodžiu imta vadinti kiekvieną baldą, ant kurio kas nors rašoma; paskui juo pradėta vadinti patalpą, kur stovi tokie baldai, o vėliau – ir darbą, kuris tose patalpose atliekamas.Taigi žodžio reikšmė kito labai laipsniškai.
6.Ar yra lietuviškų žodžių kitose pasaulio kalbose?Taip, lietuviškų žodžių yra kitose pasaulio kalbose..Nemažai mūsų žodžių „apsigyveno“ rusų kalboje, pvz.: gintaras ( янтарь), degutas (дёготь), venteris (вентерь) ir t.t. Žodis gintaras taip pat aptinkamas ukrainiečių, čekų, serbų, slovėnų ir kroatų kalbose. Daug lietuviškų žodžių nukeliavo ir į latvių kalbą: daina, gimtinė, giedras, kareivis, veikalas, gelbėti, gymis ir kiti.Tačiau daugiausia mūsų žodžių nukeliavo į suomių ir estų kraštus. Suomių mokslininkas Lauris Hakulinenas suskaičiavo, kad dabartinėje suomių kalboje 1,1% žodžių yra lietuviškos (baltiškos) kilmės.
7.Koks lietuvių kalbos žodis apkeliavo daugiausia pasaulio kraštų?Ypač didelis keliauninkas yra žodis kaušas , kuris yra nuklydęs į rusų, ukrainiečių, gudų, lenkų, švedų, danų, vokiečių ir kitas kalbas.Panašiai apkeliavęs ir dar vienas lietuviškas žodis – elnias, kurį galima išgirsti Prancūzijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir net Pietų Afrikos Respublikoje.
8.Koks yra ilgiausias lietuviškas žodis?Ilgiausias lietuviškas žodis yra nebeprisikiškiakopūstaudavome, kurį lietuvių kalbos pamokoje paminėjo mokytojas Jonas Kvederaitis.Tačiau profesoriaus Viktoro Ruokio knygoje buvo surastas žodis keturiasdešimtaštuoniašonis, kurio daugiskaitos vietininko forma pralenkia ir mūsų „rekordininką“.
9.Kiek žmonėms kainuoja viena nereikalinga raidė?Viena nereikalinga raidė valstybei kainuoja milijonus. Šią problemą labai vaizdžiai vienoje savo knygoje paaiškino rusų kalbininkas ir rašytojas Levas Uspenskis. Jis paėmė 1897m. išleistą Levo Tolstojaus knygą “Karas ir taika“ ir suskaičiavo, kad keturiuose šio veikalo tomuose yra 115 tūkstančių nereikalingų raidžių ъ. Iš šių nereikalingų raidžių galima sudaryti daugiau kaip 70 puslapių teksto. Dabar šį niekam nereikalingą tekstą padaunginkime iš viso knygos tiražo. Gausime kalnus veltui sugadinto popieriaus, tonas veltui išlydyto metalo ir ilgus metus veltui eikvojamo žmogaus darbo.
10.Kaip arklys tapo kavalierium, o avinas pavirto jubiliejum?
Lotynų kalboje yra toks žodis caballus, kuris reiškia arklį, prastą kuiną.Šį žodį paveldėjo ir kitos giminingos kalbos: italų (cavallo), portugalų (caval) ir kitos. Italų kalboje prie žodžio cavallo pridėjus -iere, gauname cavalliere, kuris reiškia jodinėjantį žmogų, raitininką. Lietuvių kalboje arklys + ininkas = arklininkas (arklių prižiūrėtojas).Feodalizmo laikais paprastai jodinėdavo tik kilmingi ponaičiai, XVIIa. ši tradicija atkeliavo ir į Lietuvą. Apie senąją žodžio cavalliere giminystę su arkliu rodo ir žodis kavalerija – ‘raitoji kariuomenė’.Senovės žydai turėjo žodį jobel, kuris reiškė aviną ir avino ragą.Jie kas 50 metų švęsdavo tam tikras šventes – jubiliejinius metus, tuomet norėdami išreikšti savo džiaugsmą, žydai pūsdavo avinų ragus.Taigi pirmuosiuose jubiliejuose jei ne avinai, tai jų ragai būtinai dalyvaudavo.11.Akys, ausys, nosis… ir kodėl vieni tuo pačiu žodžiu duoną „kramto“, antri – plaukus „šukuoja“, treti – žemę „aria“?Latviai dantį vadina žodžiu – ząb. Tokios pat kilmės yra ir tocharų kam – dantis, vokiečių dek kamm – šukos, lietuvių zambas – kampai, kertė ir žambis – arklas, medinė žagarė. Iš šių pavyzdžių suprantame , kad pirminė mūsų žodžio reikšmė buvusi ,,kas nors smailas, atsikišęs‘‘. Toliau žodžių reikšmės kito įvairiomis kryptimis, atsirado visai skirtingų daiktų pavadinimai, kuriais vieni kramto, antri plaukus šukuoja, treti žemę aria.
12. Batai ,švarkas ,kepurė …ir kokie sijono ryšiai su romėnų kariuomene?Lotynų kalboje žodis sagum – trumpas romėnų kario apsiaustas (lietuviškai sijonas). Lotynų kalboje yra netgi posakiai esse in sagis – būti ginkluotam, tad sagum ire – ruoštis karui, griebtis ginklo (ne sijono). Todėl nereikia per daug stebėtis, jeigu kartais sijonus dėvinčios moterys buvo karingesnės už kelnėtus vyrus.
13.Iš kur vyrų gerklėse atsirado Adomo obuolys?Viduramžiais vienas, matyt, ne per didžiausias moklso žmogelis skaitė kažkokį žydišką medicinos traktatą ir rado ten pasakymą tappūach ha adam. Jis pamanė, kad žodis adam reiškia pirmąjį žmogų Adomą, o žodis tappūach gali reikšti bet kokį vaisių, gumbą. Žmogus nusprendė, kad jeigu jau yra Adomas, tai kokia ten begali būti kalba apie kitą vaisių, jeigu ne obuolį (juk Adomas buvo išvytas iš Rojaus, nes paragavo uždrausto vaisiaus – obuolio).Vadinasi, kas senovės žydų medicinos traktate buvo „žmogaus, vyro gumbas“, šitam žmogui pasirodė esąs Adomo obuolys. Štai dėl tokio žioplio kaltės gerklės kremzlės sustorėjimą lietuviai šiandien vadina Adomo obuoliu, rusai – Adamovo jabloko, vokiečiai – der Adamsapfel ir t.t.
14.Kas pirmasis pravirko krokodilo ašaromis?Šitoks pasakymas atsirado iš žmonių tikėjimo, kad krokodilas, norėdamas prisivilioti auką, verkia kaip mažas vaikas. Žmogus, išgirdęs tokį verksmą, skuba gelbėti skęstančiojo vaiko ir patenka tiesiai į krokodilo nasrus. Pirmąkart krokodilas tokiu baisiu veidmainiavimu buvo apkaltintas Konstantinopolio patriarcho Fotijaus veikale „Myriobiblion“, parašytame XIa. antroje pusėje.Vėliau posakį „verkia krokodilo ašaromis“ po viso pasaulio kalbas išplatino Erazmas Roterdamietis, Šekspyras ir kiti.
15.Kodėl sirenos vieniems – gražuolės,kitiems – karvės,o mums – tik kaukiantys prietaisai?Sirena (graikiškai seiren) pirmą kartą paminėtos Homero „Odisėjoje“. Graikams sirenos – gražuolės mergaitės su paukščių sparnais ir uodegomis, kurios nuostabiai dainuodavo ir viliodavo vyrus. Vėliau šis žodis pateko ir į kitas kalbas, tačiau nebuvo dažnai vartojamas.1820m. prancūzas Konjaras de la Turas išrado prietaisą garso signalams duoti ir garsus skleidžiančio kūno virpesiams išmatuoti, kurį pavadino sirena. Gamtininkai sirenomis pavadino jūros karves – gana stambius, 3-5metrų ilgumo žinduolius.
16.Kaip iš karalienės pasidarė slyva?Pirmojoje XVIa. pusėje Prancūzijoje karaliavo Pranciškus I. Jo žmonos vardu buvo pavadinta tam tikra slyvų rūšis. Ši rūšis atkeliavo ir į mūsų kraštą.Tad jeigu valgysite slyvas, kurios pavadintos renklodais, žinokite, kad šis pavadinimas susideda iš dviejų žodžių: ren (kuris reiškia karalienę) ir Klod (lietuviškai Klaudija).Vadinasi, renklodas – karalienė Klaudija, Pranciškaus I pati.Šalia renklodų yra ir visų mėgstamos slyvos viktorijos, kurios taip pat turi karališką vardą. Jos pavadintos nepaprastai garsios Anglijos karalienės Viktorijos vardu. Bet šiai karalienei pasisekė labiau negu Klaudijai, nes Viktorijos vardu pavadinta ir daugybė miestų, ežerų, upių, net milžiniškas krioklys Afrikoje ir nuostabi vandens lelija.
17.Kokių pavardžių pasaulyje daugiausia?
Viena iš pačių dažniausių pavardžių pasaulyje yra germaniškos kilmės pavardė, kurios pirminė reikšmė yra „kalvis“.Tai vokiečių Schmidt, Schmit, anglų ir amerikiečių Smith, lietuvių Šmitas, latvių Šmits ir gausybė kitų jos variantų.Tą pačią reikšmę turi ir lietuviškos pavardės Kalvaitis, Kalvelis, rusiška Kuznecovas, lenkiška Kovalskis, estiška Seppai ir t.t.Su pasaulio „kalviais“ tikriausiai galėtų rungtis pasaulio „Jonai“. Čia susidarytų irgi milžiniška Ivanauskų, Jankauskų, Jonaičių, Ivanovų, Džonsonų, Johansonų ir kitokių armija.18.Kokios profesijos žmonės buvo Varkalų, Atkočiūnų, Mildažių, Kubilių, Beendorių, Račiūnų ir Dieninių seneliai?Varkalų seneliai buvo vario kalėjai, Atkočiūnų – audėjai, Mildažių – milų dažytojai, Kubilių – kubilų ir rėčkų dirbėjai, Bendorių – taip pat kubilų, statinių, visokių rėčkų dirbėjai, Račiūnų – ratų dirbėjai, Dieninių – vyresnieji piemenys, kerdžiai.
19.Ar galima pačiam suskurti kalbą?Taip. Kalbą kartais galima pasidaryti ir labai paprastu būdu, būtent prie savo kalbos žodžių pridėti kokius nors garsus, sukeisti skiemenis.Pavyzdžiui, viena prancūzų vagių kalba padaroma kiekvieną žodžio pradžios priebalsį pakeičiant priebalsiu l, o žodžio gale pridedant skiemenį –du.Gudriai pasielgė ir amerikiečių moksleiviai, išradę lengvai išmokstamą ir sunkiai suprantamą kalbą, kurią jie pavadino prašmatniai – kiauliškoji lotynų kalba (hog Latin). Ši kalba sudaroma tuo pačiu pagrindu, kaip ką tik minėta prancūzų vagių kalba. Štai viena kiauliškosios lotynų kalbos „tarmių“ yra tokia. Pirmasis kiekvieno žodžio priebalsis perkialiamas į galą ir prie jo prisegamas skiemuo ei. Pavyzdžiui, sakinys: Anas žmogus bėga gatve → anasei mogusžei ėgabei atvegei.
20.Kaip buvo išrastas aklųjų raštas?1816m. į Valentino Aji įsteigtą aklųjų mokyklą (tokia ji buvo pirmoji pasaulyje) Paryžiuje buvo atvežtas balniaus sūnus Lujis Brailis,kuris apako, kai peilio ašmenys įsirėžė jam į akį. Sulaukęs dvylikos metų, Lujis ėmė atkakliai ieškoti naujų būdų, kaip palengvinti savo ir kitų aklųjų likimą, nes Šarlio Barbje sukurta aklųjų rašto sistema jam atrodė per sudėtinga. Pagaliau jam pavyksta. Brailis apskaičiuoja, kad šeši įvairiose kvadrato vietose išdėstyti taškai leidžia pažymėti 60 rašto ženklų, o jų užtektų pažymėti ir alfabeto raidėms, skaičiams ir kitiems simboliams.Iš pradžių į šią sistemą žiūrima labai įtariai, o išspausdinama ji tik 1829m.,kai Brailis buvo jau ne mokinys, o mokytojas.Taigi taip atsirado Brailio raštas, kuris tikrai palengvina likimą milijonams netekusių regėjimo.
21.Kaip miršta kalbos?Kalbos miršta todėl, kad išnyksta arba būna išnaikinami ta kalba šnekantys žmonės. Atsitinka, kad žmonės, pramokę kaimynų kalbos, ima ją vartori šalia gimtosios kalbos.O paskui, pajutę, kad kaimynų kalba jiems patogiau bendrauti, savają užmiršta. Geriausiai žinomos išnykusios kalbos yra lotynų ir prūsų.Šiomis dienomis miršta ir kai kurios suomių-ugrų kalbos. Lietuvių kalba kai kur taip pat miršta.Pavyzdžiui, tarp emigrantų JAV, Kanadoje, Australijoje. JAV mokslininkai yra apskaičiavę, kad į jų šalį atsikėlusių mažesnių tautų emigrantų gimtosios kalbos mirtis paprastai trunka 65 metus.
22.Ar gali mirusi kalba atgimti?Taip, mirusi kalba gali atgimti.Kalbininkai žino atsitikimų, kai seniai mirusi kalba atgyja.Geriausias pavyzdys yra šiandien Izraelio valstybėje vartojama hebrajų kalba, kuri mirė IIa. pr. Kr., 2000 metų išgulėjo kape ir vėl atsigavo. Atgaivintoji hebrajų kalba(ivritas) iš vartosenos baigia išstumti gyvąją žydų kalbą jidiš.Yra entuziastų, kurie mėgina atvaiginti lotynų ir prūsų kalbas. Tačiau ar jiems pavyks, parodys ateitis.Airijoje šiuo metu smarkiai gaivinama jau merdėjanti airių kalba.
Atsakymų į klausimus ieškojome šiose Algirdo Sabaliausko knygose:1. „Žodžiai pasakoja“, 1965m., Vilnius;2. „Žodžiai keliauja“, 1993m., Vilnius;3. „Šimtas kalbos mįslių“, 2001m., Vilnius.