Ar Juza tragiškas herojus? (Pagal J.Baltušio romaną “Sakmė apie Juzą”)
“Sakmė apie Juzą” – geriausias J.Baltušio kūrinys, kuriame autoriusbandė pavaizduoti lietuvio charakterį, sukaupusį savyje ilgaamžę patirtį.Šio kūrinio pagrindinis herojus Juza – įdomus, patraukiantis skaitytojąsavo charakteriu ir likimu, nesuprantamas keistuolis, mažakalbis, betgiliai jaučiantis žmogus. Juza per tamsus, kad savarankiškai susigaudytų,kas vyksta pasaullyje, per daug nepaslankus, kad aktyviai dalyvautųgyvenimo permainose, bet darbštumu ir tvarkingumu, santūrumu ir pastovumukelia tvirtą pasitikėjimą. Ar Juza tragiškas herojus? Manyčiau, jog taip. Juzos pasaulyje, tiekišoriniame, tiek vidiniame, įvyksta keletas tragiškų įvykių irpersilaužimų. Vienas jų – tai pasitraukimas iš namų. Svarbiausias žmogausgyvenimo pagrindas yra namai ir žemė. Todėl didelis dėmesys skiriamas Juzosišėjimui iš jų. Juza negali susitaikyti su ta mintimi, kad prarado savogyvenimo meilę – Vinciūnę. Dėl to kaip sužeistas žvėris pasitraukia gyventiį Kairablę, vengdamas kitų paguodos žodžių ir baimindamasis, kad patsneimtų guostis. Taip Juza apsigyvena vietoje, kurios kiekvienas kitasžmogus iš tolo lenkiasi. Tuo tarpu jis žino paslaptį, kaip pereiti įneįžengiamas pelkes. Juzos tragizmas nemažai susijęs su juo pačiu, jo jausmais ir vidiniupasauliu. Juza be galo keistas, kai kuriuos jo elgesio motyvus taip patsunku paaiškinti. Gal dėl to, kad jame susipina meilė ir neapykanta,dosnumas ir šykštumas, jausmingumas ir atžagarumas. Prisiminkim, karštaiJuza myli Vinciūnę, bet kartu jaučia jai ir neapykantą. Jam be galo skaudužiūrėti ir matyti, kaip padėjo Vinciūnė galvą kitam ant peties ir žydėjo,švietė, visa. Ir suprato tada Juza, jog jau viskas baigta. Šis skausmas irbuvo pagrindinė priežastis, dėl kurios jis paliko savo gimtus namus. Juza gyvena vienas, turi gražų sodą, bičių avilių, lauką, karvę.
Matome, kaip jis rūpestingai ir kruopščiai kaupia savo darbo vaisius –medų, uogas, rugius, sūrius. Kartas nuo karto dalį šių gėrybių Juza veža įturgų, taip užsidirbdamas šiek tiek pinigų. Šitaip jo slėptuvėje vienas pokito daugėja auksinių. Labai nustembame, kai pas Juzą ateina brolis Adomasprašyti pagalbos – paskolinti pinigų. O Juza? Jis atsisako, jo atsakymas irpats Adomas: juk jis atidavė broliui pačius geriausius gyvulius, ūkiopadargus. O dabar šis atsisako padėti. Adomui išėjus, Juza perskaičiuojasavo sutaupytus pinigus ir jau beveik gailisi nepadėjęs artimam žmogui. Betmatome: Adomas ateina pas brolį antrą kartą. Juzos atsakymas vėl neigiamas.Sakyčiau, net juoką sukelia ta detalė, kai jis vietoj pinigų pasiūlo medausstatinaitę. Bet Adomui medus nebereikalingas, jam reikalingi pinigai. Galųgale Juza liepia ateiti broliui po turgadienio, kai gaus pinigų. Kūrinyje pavaizduoti nesuderinami dalykai: Juzai gaila pinigųbroliui, o nuo Tarybų valdžios besislapstantį Stonkiuką, iš okupantų nagųparbėgusią žydo Karelio šeimą, sužeistą tarybinį partizaną prigaludžia irmaitina, nesiaiškindamas ir nelįsdamas į jų reikalus. Juzos politika viena:jeigu žmogus šaukiasi pagalbos, vadinasi, jam blogai ir reikia padėti. Kartą beuogaujant Juza susitinka Karusę, dar beveik mergaitę. Ši jįįsimyli, ir su kiekviena diena jos meilė vis labiau įsiliepsnoja. Juzanesupranta, kaip taip gali būti, nes, jo žodžiais tariant, Karusė dar tik“piemenė”. Kiekvieną kartą jiems susitikus, Juza su ja elgiasi labai šaltaiir atžagariai. Tačiau Juzos viduje pradeda vykti persilaužimas. netikėtai,pats nejausdamas, jis pradeda šviesiau galvoti apie Karusę. Bet kaipgriaustinis iš giedro dangaus Juzai buvo žinia, jog ta “piemenė” tapo visokaimo paleistuve. Taip buvo palaidoti beužgimstantys Juzos jausmai Karusei. Romano “Sakmė apie Juzą” pagrindinio herojaus juzos tragizmui daugįtakos turėjo ir aplinkiniai žmonės. Dėl nesuderinamų charakterio savybiųJuza beveik netenka savo sesers ir brolio: šie vis rečiau pas jįteapsilanko. Kaip jau minėjau, didelę reikšmæ Juzos gyvenime turėjoVinciūnė. Po jos praradimo jo gyvenimas smarkiai pasisuko kita linkme. Nors Juza nesigilina į kitų gyvenimus, nesiaiškina jų reikalų, betnet ir tokia laikysena neapsaugo jo nuo susidūrimo su mirtimi ir krauju.Saugodamas ištikimybę Vinciūnei, jis paniekina Karusės jausmus ir tampa(nors ir netiesioginiu) jos mirties kaltininku. Ši jauna mergina, bandydamapatekti į Juzos pasaulį, baigia savo gyvenimą tragiškai: nusiskandinapelkėje. Taip pat Juza palydi į Kairabalės pelkės gelmes ir Vinciūnės sūnų.O kūrinio pabaigoje išgirstame iš jos prakeikimą. Šis prakeikimas Juzai yralemtingas : “Kilo nuo uslano Juza, žengė prie skrynios pasienyje. Pakėlėsunkų geležies apkaustais nuvinguriuotą dangtį. Palinko prie baltaiišklojėtų drobės marškinių… Šonu palinko Juza”. Juza vienas ir ilgai gyvena Kairabalėje. Daug įvairių išbandymų jamsiunčia gyvenimas. Nuo pat tos akimirkos, kai atėjo čia gyventi, Juzaišeikvojo daug jėgų, dirbo neatsikvėpdamas, daug naktų praleidonemiegodamas, kol galų gale pasijuto išsekęs, išsunktas iki paskutiniokraujo lašo. Daug skausmo jis patyrė per visus ilgus vienišo gyvenimometus, o jį dar labiau padidino Vinciūnės prakeikimas. Mano manymu,šūksnyje “Būk tu prakeiktas…” slypi visas kūrinio “Sakmė apie Juzą”pagrindinio herojaus tragiškumas.