2014 m. 10 klasės kalbėjimo įskaita. Tema: Kalba. Potemė: 7.

Tema: Kalba

Potemė: 7. Sakoma, kad kalba greitai parodo, kas esi, koks esi, kuo gyveni. Remdamiesi pavyzdžiais aptarkite, kaip žmogaus kalba atspindi jo gyvenseną ir vidinį pasaulį

Planas

1. Įžanga
1.1. Kalbos reikšmė žmogui vaikystėje
1.2. Kuo skiriasi kiekvieno žmogaus kalbėjimas
1.3. Gimtosios kalbos mokėjimo svarba
1.4. Kalbėjimas lenkiškai XIXa. pabaigoje – XXa. pradžioje
2. Dėstymas:
o Kalbėjimo manierų, būdo atskleidimas:
2.1. Dalia Grybauskaitė
2.2. Benito Mussolini
2.3. Rūta Mikelkevičiūtė
3. Išvada:
3.1. Į ką atkreipia dėmesį klausytojas
3.2. Apibendrintai, ką galima sužinoti klausant apie ką ir kaip kalba žmogus

Tema: Kalba

Potemė: 7. Sakoma, kad kalba greitai parodo, kas esi, koks esi, kuo gyveni. Remdamiesi pavyzdžiais aptarkite, kaip žmogaus kalba atspindi jo gyvenseną irr vidinį pasaulį

Kalba yra neatsiejamas dalykas kiekvieno žmogaus gyvenime. Juk gimusį ir šiek tiek paaugusį vaiką tėvai pirmiausia nori išmokyti kalbėti, kad suprastų, ko jis nori, ką jam skauda, kad žinotų, ką jis jaučia – kad pasakytų svarbiausius dalykus. Kaip tėvai moko, priklauso ir nuo kiekvieno asmeniškai. Pavyzdžiui inteligentiškas žmogus savo vaiką mokys griežtai: kad jis kalbėtų raiškiai, sklandžiai, mokys, jog svarbu skaityti visokias knygas, laikraščius, iš visko mokytis. O mažiau išprusęs žmogus mažiau kreips dėmesio į tai, kaip kalbės jo vaikas. Taaigi kalbėjimas priklauso ir nuo šeimos, kurioje augo vaikas, padėties visuomenėje. Tačiau kad ir kur vaikai augtų, pirmiausia jie yra mokomi savo gimtosios kalbos, kuria dažniausiai ir kalba su draugais, šeimos nariais, aplinkiniais. Mano nuomone, svarbiausia mokėti taisyklingai šnekėti gimtąja ka

alba. Liūdna, kai žmogus daro klaidų savo kalboje: netaisyklingai kirčiuoja, vartoja svetimybes. Tai rodo nepagarbą sau, kalbai, pašnekovui. Seniau, pagal tai, kaip kalbėjo žmogus, buvo suprantama iš kokio jis luomo, ar iš garbingos šeimos yra kilęs. Pavyzdžiui, XIXa. pabaigoje – XXa. pradžioje Lietuvoje šnekėję lenkiškai, buvo laikomi garbingais, protingais, išsilavinusiais žmonėmis. Na, o kalbėti lietuviškai buvo tiesiog gėdinga. Tačiau sutikčiau su Jono Jablonskio pasakytais žodžiais: „Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti.“ Pirmiausia žmogus parodo išsilavinimą tuomet, kai moka savo gimtąją kalbą. Dabar norėčiau aptarti tai, ką galima suprasti iš to, kaip kalba žmogus.
Darkart žvelgiant į praeitį, norisi paminėti italų diktatorių Benito Mussolini. Pažiūrėjus senus šio diktatoriaus kalbų įrašus, iškart galima pamatyti, kad jis – pietietis. O taip pat – kad diiktatorius. Kalbėdamas Mussolinis daug gestikuliuoja, kalba emocingai, vartoja išraiškingas frazes, į žmones kreipiasi pagarbiai, didingai, uždega minią taip, kad ši net ūžia. Kalba taip, kad susirinkę žmonės juo tikėtų, jį gerbtų, būtų jo pusėje, nesvarbu, kad ir ką jis bedarytų. Jis ir pasiekia, ko nori – žmonės labai palaiko jo sprendimą paskelbti karą Didžiąjai Britanijai ir Prancūzijai. Tačiau neatrodo, kad jis per daug džiaugtųsi žmonių emocijomis, atvirkščiai – rodo išdidumą, nesišypso, o tai sudaro įspūdį, kad jam nelabai rūpi piliečių nuomonė.
Pasiklausius mūsų Prezidentės, Da
alios Grybauskatės, interviu, pranešimų spaudai ir kitokių kalbų, galima nemažai pasakyti apie šią moterį. Peržiūrinėdama jos kalbas ir interviu pastebėjau, kad ji gana dažnai remiasi įstatymais, Konstitucija, įvairiomis institucijomis, jų nuostatais. Todėl galime manyti, kad Dalia Grybauskaitė daug laiko praleido mokydamasi: Leningrado, Maskvos, Džordžtauno universitetuose įgijo politinės ekonimikos daktaro laipsnį, moka penkias kalbas. Ši moteris nėra išsišokusi, kalba ramiai, tačiau yra valdinga – tai parodo dažnas gestikuliavimas. Dar žiūrint į kūno kalbą – moteris nerodo jokių abejonių savo judesiuose, yra užtikrinta tuo, ką kalba, nemeluoja. Dalia Grybauskaitė nieko nepasakoja apie savo asmeninį gyvenimą, nebent, žinoma, pasidomėsi labiau, o taip pat nedemonstruoja jausmų, yra gerai išauklėta ir manieringa. Vienoje iš savo kalbų ji sakė: „Noriu, kad apie mane būtų viskas aišku“. Tai parodo, kad ji neturi ko slėpti, yra atvira savo vadovaujamos valstybės piliečiams.
Kita lietuvė, apie kurią norėčiau pakalbėti yra labai gerai visiems žinoma laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė. Ši moteris turi savo laidą, kurioje labai aiškiai išreiškia savo poziciją visais nagrinėjimais klausimais, taip galima suprasti, kokia ji yra iš tiesų. „Reportažinės laidos nudailinamos iki netikro blizgesio. Televizijoje esu pasiilgusi tikrų emocijų, tikrų jausmų“, – sako Rūta. Ji nori išsiskirti, su savo laidos dalyviais aptarnėja aktualias problemas, su kaikuriais ji bendrauja draugiškai, kitus provokuoja, klausia drąsių, sp
pontaniškų, iššaukiančių klausimų, nevengia pakomentuoti ir pakritikuoti. Ši moteris išgyvena kartu su laidos herojais, žvelgia iš įvairių pusių, o tai rodo, kad ji daugialypė, bet ne veidmainė. Ši moteris gali pasigirti nevaržoma kalba, tačiau taisyklinga bei manieringa, drąsumu, nes ne kiekvienas sugebėtų valdyti padėtį daugiau nei penkių dalyvių salėje, su jais visais ginčytis, o tuo pačiu metu visus išklausyti ir atsikirsti. Nebijo netgi šiektiek šiurkštesnių komentarų ne tik išklausyti, bet ir pati pasakyti, pasišaipyti. Ši laida – tai jos galimybė save atskleisti. Tai, kaip ji kalba rodo, kad ji yra drąsi, nori teisingumo, kad viskas taptų visiems aišku, kad visuomenei aktualioms problemoms būtų rasti sprendimai. Tai, kaip ji kalba rodo, kad ši moteris yra protinga, nes tik protingas žmogus gali diskutuoti ir su pop žvaigždutėmis, ir su eiliniais žmonėmis, ir su politikais. Tik protingas žmogus moka sakyti tiesą į akis, nebijant kitų kritikos, o taip pat ironizuoti ir pašiepti tuos, kurie nesupranta, ką šneka, nors bando sudaryti įspūdį, kad yra kitaip.
Kiekvienas iš mūsų atkreipia dėmesį, pirmiausia į tai, kaip kalba kitas, veliau – apie ką jis kalba. Ar tai įdomu, aktualu, taisyklinga. Kiekvienas žmogus, kalbėdamas sudaro kitiems nuomonę apie tai, kas jis ir koks jis yra. Taigi, kaip matote iš mano pateiktų laba sk
kirtingų pavyzdžių – iš to, kaip žmogus kalba, eilinis klausytojas, nedaug žinantis apie kalbantįjį, iš šono gali nemažai pasakyti apie žmogų: apie jo būdą, charakterį, išsilavinimą.

Naudoti šaltiniai:

• old.vilnius.lt/doc/kalba/91772_3.doc‎
• http://www.lnm.lt/virtualios-parodos/kalbininkui-jonui-jablonskiui-150-metu?task=view&id=439
• http://www.youtube.com/
• http://lt.wikipedia.org/wiki/Dalia_Grybauskait%C4%97
• Allan Pease knyga “Kūno kalba”
• http://lnk.lnkgo.lt/laida/6550/valanda-su-ruta

Leave a Comment