Untitled
Tema: KALBA
Potemė: 15. Šiandien ir patys Lietuvos kalbininkai skirtingai vertina kalbos norminimą. Argumentuotai išsakykite savo nuomonę, kokia kalbininkų įtaka besikeičiančiai kalbai būtų prasminga.
Kasdien rašau trumpąsias žinutes, kasdien lankausi socialiniuose tinklapiuose, turiu susikūręs paskyrą ,,Facebook`e“. Žinote, ką ten veikiu? ,,Laikinu“, ,,šeirinu“ ir ,,postinu“. Skamba keistai, tiesa? Deja, tokie žodžiai tapo ne tik jaunimo, bet ir vyresnių žmonių kasdien vartojamais pasakymais. Akivaizdu, kad naujosios technologijos, globalizacija, visą pasaulį išraizgiusios medijos, daro įtaką ne tik mūsų gyvenimui, bet ir kasdienei bendravimo priemonei – kalbai. Kalbininkė Zita Čepaitė rašo: ,,Stiprėja giesmelė, ypač tarp emigrantų, kad lietuvių kalba nenaudinga ir nėra reikalo Anglijoje gimusiems vaikamsgaišti laiką jos mokantis. <…> Tiems, kurie viską matuoja pagal naudą, patarčiau mokytis kinų kalbos – po dešimties metų ji gali būti net reikalingesnė nei anglų.“ Visiškai pritariu kalbininkei. Iš tiesų, nors mūsų kalba nėra populiari, tarptautinė, tačiau ji – tautos pagrindas. Todėl šiandien ir nusprendžiau kalbėti labai jautria ir daug ginčų tarp pačių kalbininkų sukeliančia lietuvių kalbos norminimo tema bei paaiškinti, kokia kalbininkų įtaka besikeičiančiai kalbai, mano nuomone, būtų prasminga.
Visų pirma, Lietuvos kalbininkams būtina greita reakcija. Lietuvių kalbos leksiką nuolat keičia iš anglų kalbos ateinantys, naujas realijas įvardijantys žodžiai, todėl kalbininkams labai svarbu greitai reaguoti į visuomenėje ir technologijose vykstančius pasikeitimus bei sukurti joms įvardyti tinkamus terminus. Tam nepakanka, remiantis kalbos taisyklėmis žaibišku greičiu ,,pagaminti“ naują taisyklingą žodį. Kalbininkai privalo intensyviai galvoti, būti originalūs ir atsižvelgti į visuomenės poreikius, kad jų sukurti terminai būtų patrauklūs vartotojams. Visi pastebime, kad ilgi, griozdiški įvardijimai neprigija kalboje ir žmonės tampa priversti vartoti užsienio kalbos atitikmenis. Pavyzdžiui, kam sakyti nešiojamasis kompiuteris, jei pakanka vieno žodžio – ,,laptopas“? Koks jaunas miesto žmogus renkasi sakyti ilgiausią junginį – riedlenčių ir riedučių parkas, užuot pasinaudojęs galimybe pasirinkti trumpesnį variantą ,,skate parkas“? Panašiai atsitinka ir su visų intensyviai naudojama bendravimo priemone – elektroniniu paštu. Daugelis žmonių iki šiol jį vadina ,,emeilu“ar ,,emailu“, nes tai kur kas trumpesnis žodis. Čia derėtų prisiminti ir priešingus pavyzdžius, už kuriuos verta padėkoti lietuvių kalbos puoselėtojams. Atsakingai sukurta, patraukli leksika skatina lietuvių kalbos vartojimą ir lietuviškų atitikmenų pasirinkimą. Lietuvoje jau senokai pasirodę ,,hotdogai“ nesunkiai ,,virto“ dešrainiais, iš užsienio nusižiūrėtą įvardijimą ,,leginsai“ pakeitė skambūs ir tikrai lietuviški žodžiai timpės arba tamprės, kurie tiesiogiai atspindi šio drabužio pagrindinę savybę. Na, o jaunimo kalboje jau spėjęs įsikurti žodis ,,afterparteris“ vis dažniau tiek privačioje, tiek viešojoje vartosenoje pakeičiamas linksmomis ir nuotaikingomis lietuviškomis dūzgėmis. Aptarus skirtingus pavyzdžius nesunkiai matome, jog greita ir išradinga kalbininkų reakcija į naujas gyvenimo realijas, ne tik apsaugo nuo užsienio žodžiųinvazijos, bet ir turtina mūsų tautos kalbą.
Tautinės kalbos puoselėjimui ir išsaugojimui labai svarbus kalbos vartojimas viešojoje erdvėje. Manau, kad viešas kalbėjimas turi būti griežčiau kontroliuojamas, nes šiuo metu dažnai galima pastebėti labai šiurkščių kalbos normų pažeidimų į kuriuos nėra pakankamai reaguojama. Čia vertėtų prisiminti 2012 metų M.A.M.A muzikos apdovanojimų renginį, tiesiogiai transliuotą per TV3 televiziją. Apovanojimus vedė jaunosios kartos ypač mėgiami radijo soties ZIP FM laidų vedėjai Jonas Nainys ir Rolandas Mackevičius. Viso renginio metu skambėjo tokie žodžiai: ,,chebra“, ,,laikinti“, ,,magė“, ,,pavaryti“ (turint galvoje gerai pasirodyti). Taip pat buvo galima išgirsti pasakojimų apie ,,zajavą“ ir sužinoti, kad vedėjams ,,rauna stogą“. Šį renginį laisvai stebėjo didžiulė auditorija, bet po jo jokiems kalbos ,,sargams“ nekilo minčių viešai komentuoti siaubingą kalbėjimą ar net taikyti atitinkamas sankcijas kalbos normų laužytojams.