Sveika gyvensena ir antsvoris

Sveika gyvensena ir antsvoris
Viena didžiausių antsvorio priežasčių yra .nemėgiamas darbas. Jeigu darbas sunkus ir nemalonus, papildomi kilogramai gali būti būdas pasislėpti nuo darbo problemų ar kankinančių klientų ir bendradarbių. Užkandžiavimas darbo metu – būdas nuo jų tarsi pabėgti, o gausus valgymas namuose – tarsi kompensacija už nemalonius išgyvenimus. Jeigu taip yra, iš pradžių meskite darbą, susiraskite mėgstamą veiklą, išspręskite bendravimo su artimais žmonėmis problemas ir būkite ramus bei patenkintas gyvenimu. Tada matysite, ar reikia specialiai mesti antsvorį. Po darbo sparčiai skuoskite namo pėėstute arba dar geriau – parbėkite, kad spėtumėte dar ką nors gera nuveikti su šeima. Aktyvus judėjimas šalina „pykčio hormonus“, gerina nuotaiką, o galimybes atitinkantis fizinis krūvis stiprina širdies ir kraujagyslių, raumenų bei kvėpavimo sistemas. Ėjimas ir lengvas bėgimas yra universalūs pratimai. Be to, ėjimas – vaistas Nr. 1 nuo osteoporozės. Einant sparčiai – 6 km/val., per valandą išeikvojama 300–600 kcal (priklauso nuo kūno masės ir ėjimo tempo). Riebalai (ir nereikalingi kilogramai!) ima „degti“ po pusvalandžio. Iki tol naudojami angliavandenių resursai. Kad nereikėtų sukti galvos, ar paakankamai buvote aktyvus, įsigykite žingsniamatį, jis suskaičiuos visus žingsnius ir įvertins, kiek sunaudota kalorijų. Kasdien apsiliekite šaltu vandeniu, miegokite vėsiame kambaryje. Grūdinantis tikrai nebūtinos maudynės eketėje. Jų poveikis labiau psichologinis, ne fiziologinis.

Taigi reikia viso komplekso priemonių, bet svarbiausia – ramybės ir

r santarvės su savimi, šeima, kolektyvu, visa aplinka bei Visata. To ir linkiu VISIEMS!

Pirma, mitybos patarimai, kurie skiriami visiems, negali būti visiems veiksmingi. Kartais jie net žalingi. Nes kiekvienas žmogus yra individualus, ir reikia patarti skirtingai. Antra, daugiausiai lemia saikas. Vieno valgymo metu skrandyje nereikėtų stengtis sutalpinti daugiau kaip 0,5 l maisto. Bet tai nėra absoliuti taisyklė: skirtingiems žmonėms – skirtingai. Valgyti galima viską, tačiau – tik sveikiems. O tokių žmonių tėra 2–3 iš šimto. Tie, kuriems viskas galima, valgo toli gražu ne viską, ir atvirkščiai. Be to, neapgausi prigimties. Todėl neretai, atsikratęs, atrodytų, nereikalingų kilogramų ir pagaliau atitinkantis visus optimalios kūno masės standartus žmogus jaučiasi blogai.

Vaisiai ir daržovės kasdieniame meniu gali gerokai sumažinti insulto riziką.
Jau trys penkios porcijos per dieną šią riziką suumažina 11 proc., rašo mokslininkai britų medicinos žurnale “The Lancet”. Kas obuolių, kriaušių ar morkų skanauja daugiau nei penkis kartus per dieną, būti ištiktam insulto rizikuoja 26 proc. mažiau.
Feng Hi (Feng He) vadovaujami Londono universiteto mokslininkai atitinkamas išvadas padarė apibendrinę aštuonių studijų, kuriose dalyvavo 260 tūkst. žmonių, rezultatus.
Pramoninių šalių gyventojai šiuo metu vidutiniškai per dieną suvalgo maždaug tris porcijas vaisių ir daržovių. Keli papildomi bananai ar ridikėliai, anot mokslininkų, gali padėti užkirsti kelią daugybei mirčių ir invalidumų.
Insultas daugelyje išsivysčiusių valstybių yr
ra trečia pagal dažnumą mirties priežastis ir dažniausiai sukelia invalidumą. “Tokia mityba sumažintų ir kitų širdies ligų bei kai kurių vėžio rūšių skaičių”, – mano F. Hi.
Pirmiausiai vaikai turi būti laiku pratinami sveikai maitintis, kad ateityje išvengtų chroniškų ligų, rašo “The Lancet”. Pagal dpa-ELTA

Bėgimas sveikata

Technikos pažanga, informacinių technologijų diegimas bei ekonominio-socialinio lygio kilimas šiuolaikinį žmogų stumte stumia į fiziškai neaktyvią gyvenseną. Deja, mažas fizinis aktyvumas prieštarauja biologinei žmogaus prigimčiai, nes daug tūkstantmečių žmogus sunkiai dirbo. Šiandien fizinį krūvį vis labiau pakeičia psichinis. Jį valdyti žmonija dar tik mokosi – kaip ir naudotis materialinių gėrybių gausa (nors jų trūkumą ne kartą sėkmingai įveikė). Daugelis mūsų, peržengę 40 metų slenkstį, turime antsvorio, didėja šalies gyventojų mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, skaudžios psichikos ligų ir kitų sveikatos sutrikimų pasekmės.

turime visko, ko reikia ligai įsigalėti: nesaikingą mitybą, fizinį netreniruotumą, per didelę psichinę įtampą. Sveikatai reikia kitų veiksnių: racionalaus fizinio krūvio, sveiko ir fiziologinius poreikius užtikrinančio maisto, užsigrūdinimo, mokėjimo ilsėtis.

Tokia sveikatos filosofija, palyginti su galimybėmis keisti įpročius, atrodytų, nėra sudėtinga. Siekis gyventi komforto sąlygomis vystėsi per ilgai, todėl pasyvaus poilsio aukoti fizinei veiklai nenorime. „Vartotojų visuomenei būdingas manymas, kad už pinigus galima nusipirkti viską, – teigia vokiečių gydytojas V.Aken. – Žmogus nusprendė, kad ir nuo ligų galima at

tsipirkti brangiomis ligoninėmis, kurortais, vaistais ir medicinos profesoriais. Dabar matome, kad pinigai mūsų neišgelbės. Sveikatą, kaip ir kasdieninę duoną, žmogus turi užsidirbti savo prakaitu. Sveikata pasiekiama valia. Kiekvienas gali įsitikinti, kad fiziniai pratimai, sveika gyvensena – tai ne tik naudinga, bet ir malonu. Gydytojai triūsia, transplantuodami širdis, o vis dėlto daug lengviau tą vienintelę gyvybės duotą širdį sustiprinti. Ir ne tik sustiprinti, bet ir atjauninti“. V.Aken buvo vienas aktyviausių sveikatą stiprinančio bėgimo pradininkų ir propaguotojų Europoje.

Mintis, kad bet kurio amžiaus žmogui reikia judėti, ne nauja. Tačiau klausimas, kokius fizinius pratimus reikėtų atlikti individualiai, yra keblus. Garsus Rusijos chirurgas ir sveikos gyvensenos propaguotojas akademikas Nikolajus Amosovas, atsižvelgdamas į įvairių fizinių pratimų poveikį širdžiai, sąnariams, raumenims, patogumą kontroliuoti ir dozuoti krūvį, išorinių sąlygų sudarymo sąnaudas, laiką, skiriamą pasirengimui, ir laiką treniruotei, lėtam bėgimui skyrė ketvirtą vietą (po mankštos pratimų, bėgimo vietoje ir spartaus ėjimo). Optimalaus laiko, būtino sveikatinimo tikslams pasiekti, ir poveikio širdies bei kraujagyslių sistemai požiūriu pirmąją vietą akademikas skyrė lėtam bėgimui.

Biomechanikos požiūriu, žmogui tinkamiausia fizinio aktyvumo rūšis yra bėgimas ir ėjimas. Tai seniausi ir natūraliausi žmogaus judėjimo būdai.

Bėgimo privalumai yra šie:
– Bėgimas ir ėjimas nereikalauja ypatingų įgūdžių ir specialaus pasirengimo.
– Krūvis gali būti individualus, atitinkantis žmogaus amžių ir funkcines ga
alimybes. Todėl bėgioti gali ne tik sveiki žmonės, bet ir varginami sveikatos sutrikimų.
– Bėgančio ar einančio žmogaus funkcinės būklės parametrus lengva kontroliuoti ir koreguoti. Nesudėtinga savikontrolė (pulso, kraujospūdžio, kvėpavimo dažnio, įveikiamo atstumo ir tempo). Savikontrolei būtina stebėti arterinio kraujo spaudimo ir pulso pokyčius. Pulso normai nustatyti galima taikyti formulę: 120 minus amžius (metais). Pavyzdžiui, 40-mečio bėgiko mėgėjo pulsas (krūvio metu) neturėtų būti didesnis kaip 80 kartų per minutę.

Įveikiamą atstumą ir bėgimo trukmę patogu vertinti žingsniamačiu (jį galima įsigyti vaistinėse). Jis taip pat suskaičiuoja, kiek nueita žingsnių, parodo, kiek sudeginta kalorijų. Šie duomenys saugomi 7 dienas ir tai patogu savikontrolei.

Kad būtum sveikas, nepakanka tik reguliarių fizinio kūno treniruočių. Reikia viso komplekso, kurį galima vadinti sveika gyvensena. Be fizinio aktyvumo, svarbu racionaliai maitintis, grūdintis, tinkamai kvėpuoti, laikytis dienos režimo, atsisakyti žalingų įpročių, būti gerai nusiteikusiam, mylėti ir būti mylimam.

Bėgimas – tai ilgalaikis periodiškas kūno pakėlimas prieš sunkio, arba Žemės traukos, jėgą. Bėgimo žingsnio cikle yra polėkio etapas, arba vadinamoji beatraminė fazė. Jos metu žmogaus kūnas nesiekia atramos – bėgimo takelio. Koją statant ant žemės, patiriamas atoveiksmis, kuris „išjudina“ kraują, sukelia jį aukštyn. Ši ypatybė ir lemia išskirtinį bėgimo poveikį organizmui. Minėtasis vidinis hidromechaninis kraujagyslių „masažas“ didina jų elastingumą, užkerta kelią aterosklerozei, veiksmingai padeda šalinti medžiagų apykaitos produktus. Panašus vidaus organų vibravimas patiriamas ir greitai einant kieta danga.

Leave a Comment