TurinysAkis 2Trumparegystė 5Ligos priežastys 5Ligos eiga 6Komplikacijos 6Gydymas 7Patarimai 7Profilaktika 8Širdis 9Prieširdžių pertvaros defektas (PPD) 10Ligos priežastys 10Ligos eiga 11Komplikacijos 11Tyrimai ir gydymas 11AkisAkis yra svarbiausias jutimo organas. Akis priima iš aplinkos daugiausia informacijos. Jos pagalba žmogus orientuojasi aplinkoje, pažįsta pasaulį, mokosi. Regos organo veikla paremta šviesos, spalvos, formos, dydžio ir kitų požymių analize. Regos organą sudaro akies obuolys su akies priediniais organais (akies obuolyje priimami tam tikro ilgio šviesos bangų dirgikliai), taip pat regimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos centrus galvos smegenyse. Regos analizavimo centrai yra vidurinėse ir tarpinėse smegenyse bei galvos smegenų žievės pakaušinėje skiltyje.Akies obuolys yra netaisyklingo rutulio formos, jo skersmuo yra apie 24 cm. Jis saugiai guli kaukolės akiduobėje. Akies sandara ir veikimas panašus į fotoaparato, akis automatiškai reaguoja į stebimo objekto apšvietimą ir nuotolį iki jo taip, kad objektas būtų ryškiai matomas.Akies obuolys sudarytas iš kapsulės ir branduolio. Kapsulę sudaro 3 sluoksniai: išorinis – skaidulinis dangalas, vidurinis – kraujagyslinis dangalas, o vidinis – tinklainė. Akies branduolį sudaro skaidrios, šviesos spindulius laužiančios terpės (stiklakūnis, lęšis ir priekinė bei užpakalinė akies kameros).Skaidulinis akies dangalas sudarytas iš jungiamojo audinio skaidulų. Jis padeda išlaikyti akies formą. Skiriamos dvi skaidulinio dangalo dalys, kurios pereina viena į kitą: priekyje yra skaidri permatoma ragena, o likusioji dalis – nepermatoma odena.Ragena – tai labiausiai išgaubta į priekį skaidri skaidulinio dangalo dalis. Į ją pirmiausia patenka šviesos spindulys. Ragena panaši į apvalų išgaubtą laikrodžio stiklelį. Jos skersmuo – apie 10-12 mm, centre jos storis yra apie 0,5-0,8 mm, o kraštuose – 1-1,2 mm. Ragena yra stipriausiai šviesą laužianti akies struktūra, jos optinė galia sudaro du trečdalius visos akies optinės galios. Ragena sudaryta iš 5 sluoksnių: išorinis sluoksnis – tai daugiasluoksnis neragėjantis epitelis, gilesni sluoksniai sudaryti iš jungiamojo audinio skaidulų, o vidinis sluoksnis – tai vienasluoksnis epitelis, pro kurį į rageną patenka vanduo iš akies kamerų skysčio. Iš išorės rageną nuolat vilgo plonytis ašarų sluoksnis, saugantis nuo išdžiūvimo, užkrato ir dulkių. Sveika ragena esti skaidri ir blizganti. Nedidelių traumų metu (pvz., brūkštelėjus per rageną lapu, spygliu, nagu, įstrigus svetimkūniams) nubraukiamas išorinis ragenos epitelis. Kadangi ragenoje gausu nervinių galūnėlių, akį labai skauda, ji ašaroja, bijo šviesos. Jei pažeistas tik epitelis, jis greitai užgyja ir nelieka jokių pasekmių. Smarkiau pažeidus rageną (po nudegimų, gilių žaizdų, patekus infekcijai), susiformuoja ragenos drumstis, žmogus gali visai nematyti. Tuomet gelbsti tik ragenos transplantacija.
Odena (sklera) sudaro pagrindinę skaidulinio dangalo dalį. Ji primena virto kiaušinio baltymą, todėl dar vadinama akių baltymu. Odena nepermatoma. Priekyje matomą odenos dalį iškloja junginė. Užpakalinė odenos dalis yra plona ir puri, pro angutes į akies obuolį įeina kraujagyslės ir nervai.Kraujagyslinis dangalas yra tarp skaidulinio dangalo ir tinklainės. Tai minkštos konsistencijos, tamsus akies sienos sluoksnis, sudarytas iš akies obuolio kraujagyslių. Jį sudaro trys struktūriškai ir funkciškai skirtingos dalys: rainelė, krumplynas ir didžiausia užpakalinė dalis – gyslainė.Rainelė yra priekinė kraujagyslinio dangalo dalis. Tai disko formos statmena plokštelė. Ji persišviečia pro rageną ir sudaro priekinės akies kameros užpakalinę sienelę. Išorinis rainelės kraštas tiesiogiai pereina į krumplyną. Užpakalinis rainelės paviršius priglunda prie lęšio. Šis paviršius yra išklotas pigmentinėmis ląstelėmis, kurios suteikia akims spalvą. Dažniausiai abiejų akių rainelės spalva vienoda, tačiau kartais būna ir skirtingų spalvų. Albinosų rainelėse pigmento nėra, todėl jų rainelė yra rausva nuo persišviečiančių kraujagyslių. Rainelės centre yra apvali anga – vyzdys. Vyzdžio skersmuo keičiasi priklausomai nuo patenkančios šviesos intensyvumo. Prietemoje vyzdys išsiplečia, o ryškiai… apšviestas susitraukia. Tai atlieka vyzdį sutraukiantis ir plečiantis raumenys, tai nevalingas procesas. Be to, vyzdžio skersmuo kinta susijaudinus, vartojant tam tikrus vaistus ar narkotines medžiagas.Krumplynas sudarytas iš jungiamojo audinio, lygiųjų raumenų, kraujagyslių, nervų ir pigmentinių ląstelių tinklo. Svarbi jo dalis yra krumplyninis raumuo, šį raumenį sudaro trimis kryptimis išsidėsčiusios raumeninės skaidulos. Prie krumplyno tvirtinasi lęšio pakabinamasis raištis. Krumplyno raumenims susitraukiant įtempiamas arba atpalaiduojamas lęšio raištis, todėl kinta lęšio išgaubtumas ir kartu jo laužiamoji geba. Taip prisitaikoma ryškiai matyti įvairiu atstumu esančius daiktus (šis procesas vadinamas akies akomodacija). Pvz., žiūrint iš arti, krumplyno raumuo susitraukia, lęšis stipriau išsigaubia ir stipriau laužia šviesą. Krumplyno kapiliarų kamuolėliai gamina specifinį skystį, kuris užpildo akies obuolio kameras. Gyslainė sudaro šoninę ir užpakalinę kraujagyslinio akies obuolio dalį. Odeną sudaro kraujagyslių ir nervų tinklas, kurio tarpus užpildo jungiamasis audinys ir pigmentinės ląstelės. Pastarosios suteikia odenai tamsiai rudą spalvą.Tinklainė – tai vidinis akies obuolio dangalas, išklojantis akį nuo vyzdžio krašto iki regos nervo išėjimo vietos. Tai plona plėvelė, apšviesta atrodo rausva. Tinklainę sudaro du skirtingi sluoksniai: išorinis pigmentinis ir vidinis smegeninis. Pastarajame išsidėsto šviesai jautrios ląstelės – lazdelės ir kolbelės. Jose šviesos bangų dirgikliai virsta nerviniais impulsais. Lazdelių yra daugiau, jos išsisklaidę po visą tinklainę. Kolbelių yra mažiau, jos susitelkę centrinėje tinklainės dalyje. Kolbelės suvokia tik ryškią šviesą, padeda skirti smukias detales ir spalvas. Kolbelėse yra specifinio fotoreagento – jodopsino. Lazdelės pritaikytos matyti tamsoje, jomis spalvų neskiriame, bet įžiūrime objekto formą. Tamsoje spalvų nematome. Dėl kolbelių veiklos sutrikimo žmogus gali neskirti vienos ar kelių spalvų (dažniausiai raudonos arba žalios). Tai paveldima liga – daltonizmas. Ji diagnozuojama specialiu spalvų testu.Arti tinklainės geometrinio centro yra iškilimas – regos nervo diskas. Pro jį į tinklainę įeina ir išeina kraujagyslės bei nervai. Šioje vietoje nėra šviesai jautrių receptorių, todėl ši sritis vadinama akląja dėme. Netoli jos yra jautriausia tinklainės vieta – geltonoji dėmė. Ji sudaryta tik iš kolbelių, čia didžiausia tinklainės skiriamoji geba, daiktai matomi ryškiausiai. Akies žvilgsnis nukreipiamas taip, kad stebimo objekto atvaizdas atsidurtų geltonojoje dėmėje. Nuo objekto einantys spinduliai lūžta akies audiniuose ir geltonojoje dėmėje susidaro apverstas objekto atvaizdas. Abiejų akių tinklainėje susidarę atvaizdai šiek tiek skiriasi, kadangi kiekviena akimi objektą matome šiek tiek kitu kampu. Todėl galime geriau pajusti daiktų išsidėstymą erdvėje ir atstumą iki jų. Viena akimi tai žymiai sunkiau. Erdvės ir atstumo pojūtis priklauso ir nuo patirties. Akies obuolio branduolį sudaro skaidrios, šviesą laužiančios terpės: stiklakūnis, lęšis, priekinė ir užpakalinė akies kameros bei jas užpildantis skystis.Stiklakūnis yra drebučių konsistencijos masė, užpildanti akies ertmę tarp tinklainės ir lęšio užpakalinio paviršiaus. Pagrindinė stiklakūnio funkcija – atraminė, jis palaiko akies formą. Be to, praleidžia ir nedaug laužia šviesos spindulius.Lęšis yra abipus išgaubtas, skaidrus organas. Priekinis jo paviršius atsisukęs į rainelę, o užpakalinis – į stiklakūnį. Lęšį dengia homogeninė kapsulė. Lęšis gali keisti išgaubtumą priklausomai nuo krumplyno raumenų įsitempimo. Taip reguliuojamas spindulių laužimas ir prisitaikoma ryškiai matyti daiktus. Senstant lęšis netenka elastingumo, todėl darosi sunkiau matyti artimus daiktus. Apie 40-45 metus iki tol gerai matęs žmogus negali skaityti ar dirbti smulkių darbų iš įprasto atstumo. Tai vadinama senatvine toliaregyste (presbiopija). Šis sutrikimas ištaisomas parinkus tinkamus akinius. Senatvėje lęšis dažnai padrumstėja,… regėjimas laipsniškai blogėja (tai vadinama katarakta). Katarakta gydoma implantuojant dirbtinį lęšiuką.Dėl lęšio išgaubtumo arba akies obuolio ilgio pakitimų, stebimo objekto atvaizdas gali susidaryti ne tinklainėje, tuomet jis būna neryškus. Taip būna trumparegystės ir toliaregystės atvejais. Šiuos regos sutrikimus galima ištaisyti parinkus tinkamus akinius.Priekinė akies kamera yra tarp rainelės ir ragenos, o užpakalinė akies kamera – tarp rainelės ir lęšio. Abi kameros susisiekia per vyzdį. Kameras užpildo specifinis skystis, kurį gamina krumplyno kapiliarų kamuolėliai. Skysčio perteklius nuteka į rainelės ir ragenos kampe esantį veninį kanalą. Sutrikus skysčio nutekėjimui, didėja akispūdis ir susergama glaukoma. Tai pavojinga liga, kurią būtina gydyti, kitaip žmogus gali apakti.Regos nervas – Tinklainės lazdelės ir kolbelės jungiasi su kitomis tinklainės nervinėmis ląstelėmis, kurių aksonai susijungia ir sudaro regos nervą. Šis nervas prasideda regos nervo disku. Toliau jis eina akiduobe, patenka į kaukolės ertmę. Čia dalis abiejų regos nervų skaidulų susikryžiuoja ir patenka į požievinius regos analizavimo centrus, kurie yra vidurinėse ir tarpinėse smegenyse. Šie centrai dalyvauja refleksinėse reakcijose, susijusiose su šviesos dirgikliais, užtikrina darnią abiejų akių veiklą, abiakį regėjimą. Čia yra vyzdžio reflekso ir krumplyno raumens reguliavimo centrai. Šių centrų neuronų aksonai eina į žievinį regos centrą, kuris yra smegenų pakaušinėje skiltyje. Čia iš tinklainės gauti impulsai virsta jutimu, sujungiami abiejų tinklainių vaizdai į vieną, atpažįstamas objektas, suvokiama jo forma, spalva. Akies priediniai organai – tai akį saugantys ir judinantys organai: vokai, ašarų aparatas, antakiai, junginė, akies obuolio raumenys.Vokai yra pusmėnulio formos odos raukšlės, esančios prieš akies obuolį. Be odos, vokus sudaro raumenys ir kremzlė. Raumenys judina vokus: juos pakelia arba nuleidžia. Ant vokų krašto auga trumpos, šiurkštokos blakstienos. Viršutinį voką iš viršaus riboja antakis. Vokai ir blakstienos saugo akies obuolį, taip pat mirksint nuolat vilgoma ragena ir junginė.Junginė – plona skaidri jungiamojo audinio plėvelė, dengianti akies obuolį ir išklojanti vokų vidinius paviršius. Ji pereina į ragenos išorinį epitelį.Ašarų aparatą sudaro ašarų liauka ir ašarų ištekamieji latakai. Ašarų liauka gamina skaidrų, bespalvį, sūraus skonio skystį – ašaras. Ši liauka yra pupos formos, jos plotis – apie 2-2,5 cm, ji yra virš akies obuolio, o jos latakas atsiveria po viršutiniu voku. Be pagrindinės ašarų liaukos visoje junginėje yra daug smulkių ašarų liaukučių, kurios nuolat gamina ašaras ir vilgo akies obuolį. Ašaros išplauna smulkius svetimkūnius, neleidžia išdžiūti ragenai ir junginei. Normaliai per parą išsiskiria apie 1 ml ašarų. Susijaudinus (verkiant) ašarų pasigamina žymiai daugiau. Praplovusios junginę ašaros susirenka į ašarų maišelį ir nutekamaisiais latakėliais nuteka į nosies ertmę. Sutrikus nutekėjimui, ašaros rieda skruostais (pvz., taip būna sloguojant, kai išburksta nosies gleivinė ir ašaros negali nutekėti į nosies ertmę). Tam tikrų ligų metu gali sutrikti ašarų gamyba, akis pradeda džiūti, perštėti. Tuomet naudojamos dirbtinės ašaros.Akies obuolio raumenys. Kiekvieną akį judina 6 raumenys: 4 tiesieji ir 2 įstrižiniai, todėl akies obuolys gali judėti įvairiomis kryptimis ir nukreipti žvilgsnį taip, kad geriausiai matytume stebimą daiktą. Abiejų akių judesiai yra tiksliai suderinti. Sutrikus akį judinančiam aparatui, atsiranda žvairumas. Dažnai žvairuojanti akis silpniau mato. Žvairumą būtina pradėti kuo anksčiau gydyti, tam naudojami specialūs akiniai, prireikus operuojama. Vienos akies ar abiejų akių nukrypimas nuo normalios padėties arba nevalingi akių judesiai (nistagmas) gali būti neurologinių ligų (galvos smegenų insulto ar navikų) požymis….TrumparegystėTrumparegystė (miopija) – tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Daugiausia trumparegių yra gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse ir ypač tarp jaunų asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Japonų trumparegių yra 38 %, o tarp studentų – 68 %. Lietuvoje per paskutinius 20 metų trumparegių tarp vaikų padaugėjo nuo 13,5 iki 26,7 %.Ligos priežastysAkį galima palyginti su fotoaparatu, kurio objektyvą atstoja akies optinė sistema, o šviesai jautrią plokštelę – tinklainė. Normalioje akyje šviesos spinduliai, sklindantys iš matomo objekto, lūždami praeina akies optines sistemas: rageną, akies kamerų skystį, lęšiuką, stiklakūnį ir susikerta tinklainėje. Čia sudirginamos šviesai jautrios ląstelės ir informacija apie matomą objektą nervinėmis ląstelėmis toliau perduodama smegenų žievei. Regos centras yra smegenų pakaušinėje dalyje. Kad susidarytų aiškus vaizdas, spinduliai turi susikirsti būtent tinklainėje. Tai priklauso nuo akies optinių sistemų laužiamosios galios (refrakcijos), kuri matuojama dioptrijomis (D) ir akies ašies ilgio. Labiausiai spindulius laužia ragena ir lęšiukas. Esant trumparegystei, akies laužiamoji galia per stipri palyginus su akies ašies ilgiu, šviesos spinduliai susikerta prieš tinklainę, taigi vaizdas gaunamas neryškus.Dažniausiai akys auga ir akies ašis ilgėja iki 7-10 metų. Trumparegystės atveju jos auga toliau, ypač stipriai – organizmo brendimo laikotarpiu.Akis yra prisitaikiusi matyti objektus, esančius įvairiu atstumu, tai vadinama akomodacija. Akies krumplyno raumeniui susitraukiant, lęšiukas išsigaubia ir tai leidžia aiškiai matyti daiktus iš arti, o jam atsipalaiduojant – lęšiukas suplokštėja, tuomet gerai matomi objektai, esantys tolumoje. Akies obuolio išoriniai raumenys suveda abi akis į vieną daiktą. Trumparegystės priežastys gali būti vidinės (nulemtos genetiškai) ir išorinės. Įgimta trumparegystė, atsiradusi iki 5 metų amžiaus apie 70 % atvejų yra paveldėta. Pastebėta, kad trumparegių tėvų vaikai dažniau serga šia liga, jų trumparegystė esti paprastai didesnė nei tėvų.Iš išorės veiksnių svarbią reikšmę turi regimasis krūvis, kai dirbant reikia žiūrėti iš arti (skaityti, žiūrėti televizorių, dirbti ir žaisti kompiuteriu) ir higieninių sąlygų nesilaikymas (netinkamas apšvietimas ir blogai įrengta darbo vieta, ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas ir žaidimas kompiuteriu, skaitymas važiuojant transportu ar gulint ir pan.), prasta sveikatos būklė (dažnos infekcinės, lėtinės ligos, sumažėjęs organizmo imunitetas). Ilgai dirbant, kai reikia žiūrėti iš arti ir nesilaikant higienos, susidaro sąlygos akies ašiai ilgėti (dėl išorinių akies raumenų spaudimo, akispūdžio padidėjimo, stipraus prisimerkimo žiūrint, skleros silpnumo), nuvargsta krumplyno ir akies obuolio išoriniai raumenys, vystosi trumparegystė. Krumplyno raumens, skleros silpnumas gali būti paveldėtas arba sukeltas bet kokios ūminės lėtinės vidaus organų ligos.Trumparegėmis gali tapti nėščios moterys trečiojo nėštumo trimestro laikotarpiu, nes dėl hormoninių pokyčių organizme ragenoje ima kauptis vanduo, ji pabrinksta ir padidėja jos laužiamoji galia. Regos pakitimai išnyksta praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, kai hormonų pusiausvyra tampa vėl normali.Šiai ydai formuotis turi įtakos ir stresas.Simptomai:· Galvos skausmas · Akies dugno pakitimai · Neryškūs vaizdas, matomas iš toli · Ryškūs vaizdai, matomi iš arti · Žiūrėjimas į tolį prisimerkus · Greitas akių nuovargis · Vaizdo liejimasis · Skausmas judinant akies obuolius · Mirgėjimas akyse · Platus vyzdysLigos eigaTrumparegis mato ryškų daikto vaizdą tik žiūrėdamas į jį iš arti, todėl jo akys greit pavargsta. Po įtempto regimojo darbo jam skauda apie antakių lankus, judant akies obuoliui, akyse mirga smulkūs pilkšvi taškeliai (skraidančios musytės). Žmogus blogai mato daiktus iš toli, vaikai skundžiasi, kad nemato, kas parašyta ant lentos. Kadangi regimas vaizdas neryškus, dažnai trumparegiai į tolį žiūri prisimerkę, taip daiktas paryškėja. Dėl akies obuolio išorėje esančių raumenų nusilpimo, vaikystėje gali prasidėti žvairumas. Trumparegės akys su didele refrakcijos yda didelės, vyzdys platus. Atsiranda pakitimai akies dugne. Dėl nuolatinės įtampos ilgai dirbant smulkius darbus iš arti, gali vystytis vadinamasis akomodacijos spazmas, kai krumplyno raumuo nebeatsipalaiduoja žiūrint į tolį. Tuomet matymas pablogėja, daiktai atrodo mažesni, negu yra iš tikrųjų. Tai ne tikroji trumparegystė, tačiau negydant gali išsivystyti į tikrąją. Skiriama trijų laipsnių miopija: silpna (iki 3,0 D), vidutinė (iki 6,0 D) ir didelė (daugiau kaip 6,0 D).Augančiam vaikui būdinga progresuojanti eiga, tuo tarpu suaugus dažniau pasireiškia stabili mokykliniame amžiuje susiformavusi trumparegystė. Juo anksčiau trumparegystė prasideda, juo dažniau ji progresuoja, pasiekdama aukštą laipsnį. Lėtai progresuojanti trumparegystė padidėja mažiau kaip 1,0 D per metus. Dažniausiai ji nustoja progresuoti visiškai subrendus (sulaukus 18-20 metų). Tokiais atvejais komplikacijų beveik nebūna. Greitai progresuojanti trumparegystė padidėja daugiau negu 1,0 D per metus, ar stebimas „šuolio” simptomas – ryškus trumparegystės sustiprėjimas per trumpą laiką – daugiau kaip 1,5 D per metus. Dažniausiai ji nustoja progresuoti, bet pakitimai akyse lieka labai žymūs, todėl ir su akiniais žmogus mato blogai. Tai viena iš svarbiausių regėjimo invalidumo priežasčių.Svarbus prognostinis požymis įgytos trumparegystės atvejais yra pakitimų akių dugne išsivystymo laikas – jei jie atsirado anksti, tai trumparegiams per metus liga progresuoja greičiau nei tiems, kurių dugne patologinių pakitimų nebuvo.Suaugusiesiems šios ligos baigtis nevienoda – kartais pakanka akinių ar kontaktinių lęšių, kitais – vystosi sunkios trumparegystės komplikacijos, gresiančios aklumu.KomplikacijosŽvairumas, tinklainės pakenkimas ir atšoka, katarakta, glaukoma, labai blogas regėjimas, aklumas.GydymasJei pastebėjote, kad pradėjote blogiau matyti, vaizdas nebe toks ryškus, atsiranda akių nuovargis, skausmas po darbo, būtinai kreipkitės į gydytoją.Trumparegystė nėra pagydoma. Paprastai regą galima pagerinti nešiojant akinius su įgaubtais stiklais ar kontaktinius lęšius. Akiniai gerina regėjimą, akys nepavargsta, išnyksta galvos skausmai.Jei ši liga progresuoja vaikui, labai svarbu stabdyti progresavimą, kad, vaikui suaugus, liktų kiek įmanoma mažesnis trumparegystės laipsnis ir akių dugno pakitimai. Šiam tikslui naudojamos įvairios priemonės:· sureguliuojamas regimojo darbo režimas;· skiriami gydomieji akiniai darbui, sumažinantys krūvį krumplyno raumeniui; · rega į tolį koreguojama akiniais ar lęšiais, pagerėja orientacija, nereikia prisimerkti;· skiriama vaistų, norint pašalinti darbinio akies raumens spazmus (antimuskarininių vaistų, alfa adrenomimetikų), pagerinti akių kraujotaką (trentalio, adenozino, nikotininės rūgšties), apsaugoti nuo akispūdžio padidėjimo, stiprinti sklerą , pagerinti bendrą organizmo būklę (vitaminų, medžiagų apykaitą gerinančių preparatų);· specialūs pratimai padeda pašalinti krumplyno raumens ilgalaikį susitraukimą ir jį stiprinti;· labai svarbu stiprinti vaiko sveikatą gydant kitas ligas, skiriant pilnavertę mitybą, reguliuojant bendrą dienos režimą.Sunkesniais atvejais trumparegystė progresuoja, atsiranda akių dugno pakitimai, pailgėja akių obuoliai. Tuomet gydoma operaciniu būdu, kuris sustabdo tolimesnį trumparegystės progresavimą. Didelio laipsnio trumparegystę galima gydyti implantuojant į akį lęšiuką.PatarimaiNekabinkite kūdikiams žaislų arti akių.Ikimokyklinio amžiaus vaikų piešimo rašymo, skaitymo pamokėlės turėtų trukti nuo 2,5 – 4 valandų per savaitę.Mokiniai turi sėdėti pagal jų ūgį pritaikytuose suoluose gerai apšviestoje vietoje. Namuose geriausia pamokas ruošti prie stalinės lempos, kuri pastatyta kairėje pusėje (dešiniarankiams). Lempa turi būti 60 vatų stiprumo, su gaubtu.Atstumas nuo knygos iki akių – apie 30-40 cm. Akims sveikiausia, kai skaitoma knyga padėta ant specialaus stovelio.Skaitant kas pusvalandį būtina daryti pertrauką. Jos metu galima padaryti keletą pratimų: žiūrėti į lubas, po to į grindis, į šonus, pažiūrėti pakaitomis pro langą į tolumą ir į arti esantį tašką.Negalima skaityti gulint, taip pat ir gulinčios knygos, važiuojant autobusu, prietemoje.Atstumas iki televizoriaus turėtų būti ne mažiau kaip 2,5-3 metrai. Jei ekrano įstrižainė didesnė nei įprasta, didesnis turėtų būti ir atstumas. Per dieną televizorių vaikui galima žiūrėti ne ilgiau kaip 1-1,5 valandos. Geriau šį laiką padalinti į tris keturis kartus.Su kompiuteriu vaikui galima žaisti ne ilgiau kaip 15 minučių, per dieną – valandą. Po 15 minučių žaidimo reikia daryti bent 15-20 minučių pertrauką. Kompiuterio ekranas nuo akių turi būti nutolęs ne mažiau kaip pusę metro.Kompiuterio ar televizoriaus ekranas turi stovėti nugara į langą. Geriau kai šviesa krinta iš viršaus, o šviesos šaltinis neatsispindi ekrane.Žaidžiant kompiuteriu, žiūrint televizorių ir skaitant saulei nusileidus, patalpa turi būti apšviesta. Trumparegiui, kad neatšoktų tinklainė rekomenduojama sunkiai nekilnoti, nedaryti staigių judesių, sportuoti neintensyviai.ProfilaktikaTrumparegystės profilaktikai labai svarbu ir reguliariai patikrinti vaikams regą du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Pasireiškus pirmiesiems regos sutrikimo požymiams, regą galima visiškai sugrąžinti, ir neretai trumparegystė nebesivysto.Trumparegystės profilaktiką reikėtų pradėti nuo pirmųjų kūdikystės dienų. Būtina laikytis regos higienos, racionaliai maitintis, vartoti vitaminus.ŠirdisŠirdis yra netaisyklingo kūgio formos organas, jos dydis apytiksliai prilygsta žmogaus kumščio dydžiui. Širdis yra krūtinės ląstoje ant diafragmos, didžioji jos dalis yra kairėje pusėje, tačiau apie trečdalį širdies yra dešinėje krūtinės ląstos pusėje. Smailesnis širdies galas yra vadinamas viršūne, ji nukreipta žemyn, į kairę ir į priekį. Platesnis širdies galas vadinamas pagrindu, iš jo prasideda 6 didžiosios kraujagyslės, kuriomis kraujas atiteka arba išteka iš širdies.Žmogaus širdį sudaro 4 kameros: 2 prieširdžiai ir 2 skilveliai (esantys žemiau prieširdžių). Į dešinįjį prieširdį įteka 2 tuščiosios venos, atnešančios iš organizmo veninį kraują (prisotintą anglies dioksido). Susitraukus dešiniajam prieširdžiui kraujas teka į dešinįjį skilvelį. Iš dešiniojo skilvelio susitraukus širdies raumeniui kraujas išstumiamas į plautinį kamieną, kuriuo kraujas teka į plaučius. Čia kraujas prisisotina deguonies (tampa arteriniu krauju) ir plautinėmis venomis grįžta į kairįjį prieširdį. Kraujo tekėjimas nuo dešiniojo skilvelio per plaučius iki kairiojo prieširdžio vadinamas mažuoju kraujo apytakos ratu. Toliau kraujas iš kairiojo prieširdžio teka į kairįjį skilvelį. Susitraukus kairiajam skilveliui kraujas išstumiamas į didžiausią žmogaus organizmo arteriją – aortą. Aorta vėliau šakojasi į arterijas, kuriomis arterinis kraujas pasiekia visus organus ir audinius. Audiniuose vyksta medžiagų ir dujų apykaita tarp audinių ir kraujo. Deguonis patenka į audinius, o kraujas prisisotina anglies dioksido, todėl patamsėja, virsta veniniu krauju ir venomis grįžta atgal į širdį – suteka į dešinįjį prieširdį. Toks kraujo apytakos ratas, kuris prasideda kairiajame skilvelyje, po to kraujas teka arterijomis iki organų ir vėliau venomis grįžta į dešinįjį prieširdį, vadinamas didžiuoju kraujo apytakos ratu.Širdies sandara. Širdies siena sudaryta iš 3 sluoksnių: išorinio – epikardo (prikardo), viduriniojo raumeninio (miokardo) ir vidinio – endokardo. Storiausias sluoksnis yra miokardas, kurį sudaro raumeninis audinys. Prieširdžių miokardas yra plonesnis nei skilvelių, kadangi skilveliai atlieka sunkesnį darbą. Kairiojo skilvelio miokardo sluoksnis storesnis nei dešiniojo skilvelio, kadangi kairysis skilvelis varo kraują į visą kūną (į didįjį kraujo apytakos ratą), todėl turi atlikti sunkesnį darbą nei dešinysis, kuris varo kraują į plaučius (mažąjį apytakos ratą). Epikardas – tai plonas sluoksnis, dengiantis širdį iš išorės. Endokardas dengia miokardą iš vidaus, iškloja širdies ertmes, taip pat padengia širdies vožtuvus.Širdis pati turi ją maitinančias kraujagysles – tai kairioji ir dešinioji vainikinės arterijos, kurios atsišakoja nuo aortos ir lyg vainikai apsupa širdį (kairioji apsupa iš kairės pusės, o dešinioji – iš dešinės). Sutrikus vainikinių kraujagyslių kraujotakai (susiaurėjus jų spindžiui) susergama miokardo infarktu.Širdies vožtuvai. Tarp dešiniojo prieširdžio ir dešiniojo skilvelio yra anga, kurią uždaro triburis vožtuvas (jį sudaro 3 burės). Tarp kairiojo prieširdžio ir kairiojo skilvelio yra dviburis vožtuvas. Šie vožtuvai kraujui leidžia tekėti tik viena kryptimi – iš prieširdžio į skilvelį. Susitraukus skilveliui burės išsiskleidžia ir uždaro angą į prieširdį, todėl kraujas atgaline kryptimi neprateka. Plautinio kamieno išėjimo iš dešiniojo skilvelio vietoje yra plautinio kamieno vožtuvas, o kairiajame skilvelyje yra aortos vožtuvas. Šie vožtuvai taip pat praleidžia kraują tik viena kryptimi: iš skilvelių į stambiąsias kraujagysles. Pažeidus širdies vožtuvus (pvz., sergant reumatu, endokarditu ar kitomis ligomis) arba esant įgimtoms širdies vožtuvų anomalijoms, sutrinka normalus kraujo tekėjimas, kraujo srovė gali grįžti atgal į skilvelius arba prieširdžius. Tuo metu klausydamas širdį gydytojas girdi ūžesius. Vožtuvams neatliekant savo funkcijos, pasunkėja širdies darbas, ilgainiui širdies raumuo gali nusilpti. Todėl svarbu laiku pastebėti širdies vožtuvų pažeidimus. Šiuo metu širdies chirurgai sugeba operuoti širdį ir įdėti d…irbtinius vožtuvus, kurie palengvina širdies darbą.Širdies veikla. Širdis dirba kaip siurblys. Susitraukus širdies raumeniui, didėja slėgis ir kraujas išstumiamas į kraujagysles. Širdies veikla yra cikliška. Prieširdžiai ir skilveliai susitraukinėja atskirai. Iš pradžių susitraukia prieširdžiai ir išstumia kraują į skilvelius, kurie tuo metu yra atsipalaidavę. Po to susitraukia skilveliai ir išstumia kraują į kraujagysles. Susitraukiant skilveliams prieširdžiai atsipalaiduoja, tačiau kraujas į juos neteka dėl esančių vožtuvų, prieširdžiai tuo metu prisipildo kraujo. Po skilvelių susitraukimo seka jų atsipalaidavimas, kurį laiką prieširdžiai ir skilveliai ilsisi kartu. Vėliau ciklas kartojasi nuo pradžių: vėl susitraukia prieširdžiai. Visas širdies ciklas užtrunka apie 0,8-1 sek. Taigi, per minutę ramybėje širdis susitraukia 60-80 kartų.Širdies veikla vyksta automatiškai, t.y. nesąmoningai. Tai užtikrina speciali širdies laidžioji sistema. Širdies laidžiojoje sistemoje automatiškai kyla impulsai, kurie skatina raumens ląsteles susitraukti. Laidžiosios sistemos skaidulos apraizgo visą širdies miokardą, todėl raumeninės ląstelės susitraukia vieningai. Pažeidus širdies laidžiąją sistemą, sutrinka širdies veikla (ji gali sulėtėti – atsiranda bradikardija, tapti neritmiška – prasideda širdies aritmija). Kartais būna įgimtų papildomų širdies laidžiosios sistemos pluoštų, kurie skatina papildomus širdies susitraukimus, tuomet širdis plaka dažniau – atsiranda tachikardija. Tokius pluoštus galima specialiais metodais prideginti ir žmogus pasveiksta. Širdies elektrinius procesus galima užrašyti, gauta kreivė vadinama elektrokardiograma (EKG). Ji rodo širdies susitraukimų ritmą ir įvairias ligas (pvz., susirgus miokardo infarktu, sutrinka elektrinių impulsų sklidimas ir EKG pakinta). Sutrikus širdies laidžiosios sistemos veiklai, ligoniams įstatomi širdies stimuliatoriai, kurie skleidžia elektrinius impulsus ir priverčia širdį plakti. Be autonominės širdies veiklos reguliacijos, širdis turi ir nervinę sistemą, kuria ateina įvairūs impulsai apie organizmo būklę ir poreikius. Todėl žmogui dirbant, sportuojant, susijaudinus ar sergant (karščiuojant), širdis plaka dažniau, o pvz. miegant širdis plaka rečiau.Prieširdžių pertvaros defektas (PPD)Prieširdžių pertvaros defektas (PPD) –dažniausia įgimta širdies yda. PPD – tai tarpprieširdinėje pertvaroje esanti skylutė, per kurią kraujas patenka iš kairiojo prieširdžio į dešinįjį prieširdį. Gimdami mes visi turime skylutę tarp kairiojo ir dešiniojo prieširdžio, vadinamą ovaline anga – tai vaisiaus kraujotakos ypatybė. Per pirmas dienas ji užsidaro. Jai neužsidarius, atsiranda širdies yda, vadinama PPD.Ligos priežastys90 proc. – nustatyti priežasties nepavyksta, 8 proc. ydos susidarymo lemia genetinė patologija, 2 proc. įtakoja aplinkos veiksniai. Įtakos turi persirgtos motinos ligos nėštumo metu: raudonukė, citomegalovirusinė infekcija, Koksakio, herpes virusai; taip pat cukrinis diabetas, širdies ydos, alkoholizmas, radiacija, kai kurie vaistai.Simptomai:· Dusulys · Kūno masės mažėjimas · Dažnesnis pulsas · Odos blyškumas · Prieširdžių virpėjimo priepuoliai · Greitas nuovargis · Širdies ritmo permušimas · Dažni peršalimaiLigos eigaVisa ydos eiga ir simptomatika priklauso nuo skylutės dydžio. Iki 30 metų šis defektas niekuo nepasireiškia, vėliau būklė pradeda blogėti. Atsiranda greitas nuovargis, dusulys, dažnesni širdies plakimai (nuo pavienių permušimų iki prieširdžių virpėjimo), dažnos kvėpavimo takų ligos (dažni peršalimai), menka kūno sandara, išblykšta oda.Per pertvaros defektą, dėl didesnio spaudimo, kairiajame prieširdyje dalis arterinio kraujo patenka į dešinįjį prieširdį ir maišosi su veniniu. Didėja kraujo tūris, kurį turi pervaryti dešinysis prieširdis, daugiau kraujo patenka ir į dešinįjį skilvelį ir į plaučius. Šios širdies ertmės plečiasi, intensyvėja kraujotaka plaučiuose. Ilgainiui didėja spaudimas plaučių kraujagyslėse, kuriose atsiranda negrįžtamų procesų, pasunkėja dešiniojo skilvelio darbas: „nepratęs” prie didelių spaudimų jis ima plėstis, išsiplečia ir dešinysis prieširdis, blogiau užsidaro triburis vožtuvas (skiriantis dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio).Dalis kraujo sugrįžta į venas, atsiranda kraujo sąstovis jose, skysčių susilaikymas ir tinimai. Susilyginus spaudimams tarp prieširdžių bei pradėjus didėti spaudimui dešiniajame prieširdyje, gali atsirasti veninio kraujo nuosrūva iš dešiniojo prieširdžio į kairįjį prieširdį.4–39 proc. ligonių PPD gali susitvarkyti savaime, dažniausiai tai įvyksta iki 3 metų. Negydant, būklė blogėja.Vidutinė gyvenimo trukmė – trys-keturi dešimtmečiai, bet yra žmonių, sulaukiančių gilios senatvės. Laiku atlikus operaciją, garantuojama normali gyvenimo trukmė. Negydant vystosi širdies nepakankamumas.Komplikacijos· Širdies nepakankamumas;· Širdies ritmo sutrikimai;· Dėl atkeliaujančių iš venų į smegenis trombų, galimi insultai.Tyrimai ir gydymasKlausomas širdies ūžesys, krūtinės ląstos tiriama rentgenu, atliekama elektrokardiograma, širdies echoskopija ir zondavimas.Gydymas priklauso nuo skylutės dydžio:1. Kai skylutė nedidelė, nėra simptomų, – gydyti nereikia. Nerekomenduojama profesionaliai sportuoti, ypač nardyti. Kardiologas ligonį pažiūri kas 2-3 metai.2. Kai skylė didelė, turi būti atliekama operacija (defektas užlopomas). Geriausia operuoti 2-4 metų vaikus. Kai kada atliekamas kateterinis defekto užlopymas, (skylutė užlopoma specialu vamzdeliu, įvestu į širdį per šlaunies arteriją).Šalia skiriamas širdies nepakankamumo, širdies ritmo sutrikimų gydymas.