Saviudos metodai ir jos reikšmė.

Turinys

1. Įvadas

.........................

.............2psl

2.

Saviugda......................

...............3psl

3. Saviugdos rūšys ir kitimas

.........................

..3psl

4. Saviugdos metodai

.........................

......7psl

5. Išvados

.........................

............9psl

6.

Literatūra......................

...............10psl

Įvadas

Šiuo referatu siekiau parodyti, kas tai yra savugda, kuo ji yra
svarbi mūsų gyvenimuose ir kiek daug nuo jos priklauso. Manau, nedaugelis
yra pasirįžę ją išugdyti, tad šiame referate pateikiu informaciją, kaip tai
padaryti. Saviuda tap pat priklauso nuo savikontrolės, tad stengiausi
atskleisti, kaip suderinti šiuos du požymius. Rašydama referatą, naudojausi
šiuo metu populiariausia informacijos paieškos priemone – internetu.
Rėmiausi V. Spurgos knygomis “Saviugdos metodai” .

Saviugda

Saviugda – teigiamų savo bruožų ugdymas. Saviugdą galima apibrėžti
kaip savęs tobulinimą visuomeniniame auklėjimo procese. Saviugda gali būti
trumpalaikė ir ilgalaikė, ddaugiau ar mažiau sąmoninga, tikslinga bei
organizuota

Saviugdos būtinumą sukelia savęs įtvirtinimo aplinkoje, savisaugos
poreikis. Tikroji saviugda galima tik nuo paauglystės metų. Tai galima
paaiškinti tuo, kad visavertė saviugda įmanoma tada, kai individas gerai
pažįsta save.

Savęs pažinimas vyksta tiriant savo kūną; domintis psichiniu gyvenimu
pačioje veikloje (simultaninė introspekcija); atlikus veiklą, po įvairių
įvykių (sukcesyvinė introspekcija); prisiminus praeitį (retrospekcija).
Savianalize nesibaigia savęs pažinimas: pastebėtos savybės vertinamos.
Vertinimas vyksta lyginant:savo mintis ir elgesį su reikalavimais,
įvairiais etalonais bei pavyzdžiais, su žinomomis dorovinėmis ir kitokiomis
normomis, su kitų žmonių požiūriu į asmenį.

Gilesnis savęs pažinimas-svarbi saviugdos daalis. Jis vyksta tada, kai
ieškoma neigiamų bruožų kilmės, priežasčių; siekiama susikurti išsamų ir
teisingą savivaizdį.

Savimonė siejama su kritišku požiūrių, minčių, jausmų, elgesio
vertinimu.  Savikritikai reikalingi kriterijai yra objektyvios mokslinės,
etinės, estetinės vertybės, kurias suvokia ir supranta atskiro individo
sąmonė. Sąmonės formavimas – pagrindinis ugdymo uždavinys.

Saviauklos są

ąlyga – kultūrinis lygis. Sąmonės formavimo trūkumai
(klaidingi požiūriai, įsitikinimai, įkyrios emocinės būsenos, silpna valia
ir t.t.) – dažniausios blogo elgesio priežastys.

Savo aš pažinimo ir vertinimo įrankis – savimonė. Savimonę formuoja
veikla; santykiai su aplinka, socialinė rolė. Asmenybė gali turėti vieną
savimonę, vieningą savęs pažinimo, vertinimo ir vykdimo sistemą. Tai
sąlygoja šie veiksniai: harmoningos asmenybės ugdymas; įvairiapusė
saviugda. Harmoninga asmenybė visose socialinėse rolėse ir visose
situacijose mąsto ir elgiasi vadovaudamasi tais pačiais vertybiniais
kriterijais. Saviauklos tikslas – harmoninga, adekvati asmenybė.

Saviugdos rūšys ir kitimas

[pic]

 1 pav. Saviugdos rūšys

Perėjimas nuo atskirų savybių ugdymo prie savojo “aš” ugdymo
pradedamas savivalda. Savivaldos poreikis kyla, kai individas pajunta savo
kalbos ir elgesio pusiausvyros trūkumus. Savivalda grindžiama valia, kuri
siejama su: tikslo užsibrėžimu ir jo atkakliu siekimu; savikontrole;
savitvarda; savikorekcija. 
Programinė saviugda. Savivalda traktuojama ir kaip organizuota programinė
savireguliacija (3 pav.).

[pic]
3 pav. Savireguliacijos sritys  

Charakterio tobulinimas – svarbus saviugdos elementas. CCharakterio
saviugdos turinys apima įvairių neigiamų bruožų eliminavimą. Charakterio
trūkumai ir vidiniai sunkumai įveikiami intensyvia saviugda, jai tinkamai
vadovaujant.

Dorovinė saviugda apima: požiūrių, įsitikinimų, dorovinio elgesio
savikūrą.Tvirtos ir teisingos pasaulėžiūros formavimas – svarbi saviugdos
problema. 

Saviugdos būdai. Saviugdos būdai – tai žodinių ir veiksminių priemonių
panaudojimo variantai savęs tobulinimo tikslais. Jų esti įvairių (4 pav.).

[pic]

4 pav. Saviugdos būdai  

Saviauklos būdų panaudojimas įmanomas tik tuo atveju, kai individas
sugeba veikti dviejose rolėse – ugdytojo ir ugdytinio. Savimonės dėka jis
tarsi susidvejina. Saviugdos procese žmogus yra kartu ir objektas ir
subjektas.

• Transdukcija (lot. Transducere – pervesti į kitą pusę) –

paprasčiausias saviauklos būdas. Ja

au vaikai mąsto perversdami kito

mintis į savąsias. Transdukuotos mintys formuojasi į požiūrį,

poziciją, kuri lemia elgesį. Pakeitimas klaidingų minčių, požiūrių į

teisingus požiūrius dažnai įvyksta staiga. Šitoks mąstymo būdas

sąlygoja savikorekcijos pokyčius, t.y. priimamas kitoks mąstymo būdas.

Asmenybė įgalina save sąmoningai koreguoti elgesį. Ilgainiui

transdukcija tampa savikritikos priemone.

• Savikritika – savęs pažinimo ir saviugdos būdas. Savikritikos pagrindu

numatomi ir kiti individui prieinami ir būtini saviugdos būdai.

Pagrindinis

• savivaldos būdas – savitvarda. Savitvardą efektyviai ugdo racionalaus

mąstymo treniruotės.

• Įsipareigojimas – labai paplitęs saviugdos būdas. Įsipareigojimų

vykdymas kontroliuojamas, individas “atsiskaito sau”. Saviataskaita

stiprina įsipareigojimo efektyvumą, padeda numatyti priemones jo

vykdymui tobulinti. Tai lyg išpažintis sau pačiam.

• Savidrausmė – specialus saviugdos būdas. Jis taikomas, kai žmogus

susiduria su problemomis, vykdydamas: nustatytas bendro gyvenimo

normas, nustatytas darbo normas, bendrus susitarimus (draugiškų

santykių taisykles).

• Savitaiga (autosugestija) – specialus saviugdos, autopsichoterapijos

būdas. Jis taikomas įveikiant charakterio trūkumus: ypač didelį

jautrumą, nepasitikėjimą kitais, įtarumą, agresyvumą, nuolatinį nerimą

dėl kai kurių žmonių ar įvykių, nepasitikėjimą savimi, lengvą

pasidavimą įtakai, lengvabūdiškumą, valios silpnumą, impulsyvumą ir kt

Trys savitaigos sąlygos. Savitaiga galima esant gerai savijautai

[pic].
5 pav. Savitaigos sąlygų sąveika

Vadovavimas saviugdai

Saviugdos vadovas.Saviugdos vadovui keliami šie reikalavimai: gerai
pažinti ugdytinius, mokėti su jais bendrauti, gebėjimas teigiamai veikti
ugdytinius, sugebėti taikliai formuluoti saviugdos tikslu, sugebėti
parinkti tinkamus saviugdos būdus ir kt.

[pic]
6 pav. Saviugdos organizavimo etapai

Saviugdos procesas: Anksčiau minėtos aplinkybės sąlygoja šiuos 
saviugdos organizavimo etapus (6 pav.): 1) ugdytojo pasirengimas vadovauti
saviugdai, 2) individualios ir grupinės saviugdos organizavimas, 3)
saviugdos proceso palaikymas, 4) saviugdos rezultatų aptarimas, 5)
saviugdos už

žbaigimas ir tęsimas.

Pasirengimas vadovauti saviugdai. Ugdytojas susipažįsta su saviugdos
teorija ir metodika bei tiria tuos mokinius, kuriems yra būtina individuali
saviugda, stengiasi bendraudamas su ugdytiniais įgyti reikiamą autoritetą.
Stebėjimo būdu nustatomi saviugdos reikalingų vaikų elgesio tipai (jie
pateikti 1 lentelėje) ir jie įvardijami.
 
1 lentelė. Ugdytinių elgesio tipai
|Elgesio tipas |Elgesio tipą atitinkanti ugdytinio |
| |charakteristika |
|I.Ugdytiniai, |1.Nedarbštus, nestropus. 2.Nerūpestingas. |
|turintys |3.Netvarkingas. 4.Nerangus. 5. Bastūnas, |
|tikslingos |veltėdis. |
|veiklos trūkumų | |
|II.Ugdytiniai, |1. Nedrausmingas. 2. Nepaklusnus. 3. Neramus, |
|sunkiai |triukšmingas. 4. Nešvarus. 5. Bėgantis iš pamokų|
|pasiduodantys |ir iš namų. 6. Nemandagus. |
|vidaus režimui | |
|III.Doroviškai |1. Asocialus (nedraugiškas, negerbiantis kitų). |
|sutrikę |2. Nepatikimas (nesilaikantis žodžio; viena |
|ugdytiniai |kalbantis, kita darantis). 3. Meluojantis. 4. |
| |Vagiliaujantis. 5. Chuliganaujantis. 6. |
| |Seksualus. 7. Negailestingas. |
|IV.Ugdytiniai, |1. Agresyvus. 2. Ekscentriškas (išsišokantis). |
|turintys |3. Baikštus. 4. Uždaras (akcentuotas |
|charakterio |intravertas). 5. Lėtas (hipoaktyvus). 6.Per daug|
|trūkumų |judrus, išsiblaškęs (hiperaktyvus). 7. |
| |Nervingas. 8. Emociškai nepusiausviras |
| |(labilus). 9. Nevalingas. |
|V.Ugdytiniai, |1. Nedėmesingas. 2. Intelektualiai pasyvus. 3. |
|turintys |Sunkiai suvokiantis aiškinimus. 4. Silpnos |
|intelektinės |atminties. 5. Sunkiai sprendžiantis uždavinius. |
|veiklos trūkumų |6. Sunkiai prisitaikantis prie naujų reikalavimų|
| |ir situacijų. |

 

Ugdytojai turėtų įsisąmoninti, kad vieno trūkumo nebūna, t.y kad
egzistuoja trūkumų ir jų priežasčių kompleksai. Iš pradžių svarbu
išsiaiškinti ugdytinių elgesio trūkumus, sunkumų ir sutrikimo priežastis,
aplinkybes, rasti svarbiausią priežastį ir tik po to formuluoti saviugdos
tikslus. Saviugdos idealai, vertybės ir tikslai motyvuoja ugdytinius veikti
tuo atveju, kai atskleidžiama reali perspektyva jiems pasiekti. Ji
atsiskleidžia tada, kai idealai ir vertybės tampa saviugdos konkrečia
priemone, t.y. kai pagal juos organizuojamas g

gyvenimas, darbas, elgesys.
Tokiu būdu tenka mokyti, kaip sudaryti idealų ir vertybių siekimo programą.

Saviugdos programos. Jos įvairuoja priklausomai nuo tų vertybių,
kurios priešpriešinamos elgesio ir pergyvenimų trūkumams. Programos
sudaromos atsižvelgiant į ugdytinio elgesio tipą: nestropiam,
nerūpestingam, netvarkingam ugdytiniui formuojami vienoki idealai, kitokie
– asocialiam, agresyviam. Kai ugdytiniai vykdo saviugdos programą, jie
nepaliekami be ugdytojų dėmesio.

Teigiamas skatinimas – svarbiausias saviugdos eigos ir rezultatų
vertinimo metodas: pritariama ugdytinių pastangoms, jie palaikomi sunkumų
ir nesėkmių atvejais, skatinamas optimizmas ir pasitikėjimas savimi. Kai
ugdytiniai ignoruoja saviugdos programą, jie yra kritikuojami, o kai rodo
pastangas – giriami. Teigiamas pastangų vertinimas stiprina perspektyvą
pasiekti savo asmenybės tobulinimo rezultatų: sustiprėją drausmė, ugdytinių
elgesys akivaizdžiai kinta. Saviugdos rezultatų aptarimas grupėje arba
individualiame pokalbyje yra reikšmingas tolesnei saviugdai, jos plėtrai
bei naujiems uždaviniams formuluoti. Kad ugdytinis galėtų apibendrinti
saviugdos rezultatus, jis turi analizuoti save. Savianalizė padeda
užčiuopti saviugdos rezultatus ir toliau save tobulinti. Saviugdos
rezultatus sąlygoja daugelis veiksnių ( 7 pav.).

[pic]
 7 pav. Saviugdą lemiantys veiksniai  

Kai ugdytinis įsisavina vertybes, priartėja prie siekiamo idealo – jis
pasikeičia. Tačiau saviugdos procesas tuo nesibaigia: baigiamas tik tam
tikras jos etapas. Saviugda lydi žmogų visą gyvenimą, tačiau jo praktikos
negalima hipertrofuoti. Kartais ypač susidomima savimi, savo vidiniais
išgyvenimais, dėl jų jaudinamasi, kartais labai jautriai vertinamas kitų
elgesys: įžvelgiama jame grėsmė savimi susirūpinusiam individui. Tais
atvejais suyra normalūs santykiai, vystosi kažkas patalogiška. Savęs
tyrimas ir saviaukla turi būti organizuojamas protingai, neatitrūkti nuo
bendrojo ugdymo proceso, kuriuo siekiama kurti asmenybę.

Saviugdos metodai

Fizinė saviugda – tai bendrosios asmenybės saviugdos dalis. Fizinės
saviugdos
paskirtis – rūpintis savo fizine, dvasine, socialine sveikata. Saviugda
–sudėtingas, daugialypis savęs ugdymo procesas, kurio esmę sudaro
sąmoninga,prasminga ir kryptinga žmogaus savęs tobulinimo veikla, bet žmogų
saviugdai reikia rengti nuo pat vaikystės.

Yra trys saviugdos rūšys – žinoti, norėti ir mokėti. Žinoti, anot
autoriaus, – tai save pažinti ir teisingai bei įvairiapusiškai įvertinti;
norėti – tai žinoti prielaidas, apimančias ir tobulinimosi motyvus, ir
norus; mokėti – tai žinoti saviugdos būdus, metodus ir mokėti jais
naudotis.

Taigi pirmiausiai reikia mokėti teisingai vertinti savo gebėjimus,
fizinį pajėgumą

ir pagal tai iškelti tikslus. Norint patirti sėkmę, labai svarbu tinkamai
užsibrėžti tikslus ir pasirinkti tinkamą jų įgyvendinimo savarankiškumo
laipsnį, nes tyrimai rodo nevienodą pasirengimą dirbti savarankiškai.
Teigiami rezultatai pasiekiami tik tada, kai poreikiai sutampa su
galimybėmis, nors ypatingą vaidmenį siekiant saviugdos tikslų atlieka
žmogaus valia. Jei darbo su savimi rezultatai atitinka iškeltus tikslus,
lyg ir paskatinama save savarankiškai fiziškai lavintis.

Saviugdos metodai dažnai yra įvardijami skirtingai skirtingų autorių,
tačiau yra virš 40 jų būdų. Štai keletas jų:

Saviugdos programos ir įsipareigojimų suformulavimas. Norint save
tobulinti,
reikia žinoti, kokias savybes ar ypatybes norima ugdytis, kam skirti
daugiausia dėmesio. Yra tam tikros saviugdos programos taisyklės ir
reikalavimai. Programa gali būti elementari ir sudėtinga, plati ir
įvairialypė. Ji sudaroma tam tikram laikotarpiui, t. y. numatant
artimiausius uždavinius, perspektyvą, apibūdinant savo būsimos veiklos
rūšis. Programa turėtų būti aiški, konkreti, ne per sunki, sudaryta iš
ilgalaikių ir trumpalaikių
įsipareigojimų. Naujus įsipareigojimus galima prisiimti tik įvykdžius
senuosius. Taip pat programoje turi būti numatytos konkrečios priemonės,
tobulinimosi metodai ir būdai, kurie bus naudojami tobulinant save. Galima
numatyti programos įvykdymo datas bei terminus.

Savikontrolė. Savikontrolę galima atlikti remiantis savistaba ir
savianalize. Sąmoninga savikontrolė yra tada, kai žmogus stebi, analizuoja,
vertina, kontroliuoja savo veiklą. Atliekant savikontrolę reikia taikyti
paprastus, prieinamus stebėjimo metodus, o atliekant fizinę saviugdą reiktų
naudoti savikontrolės žurnalus, kuriuose būtų fiksuojami subjektyvūs
(savijauta, miegas, apetitas, noras mankštintis, krūvio tolerancija) ir
objektyvūs (kūno svoris, pulsas, kvėpavimas, kraujospūdis) savikontrolės
rodikliai.
Žmogaus fizinė būklė, jo fizinis pajėgumas yra nustatomas testais. Fizinio
pajėgumo testas – tai standartizuota užduotis (vienodų normų ir reikalavimų
pateikimas žmogaus fiziniams gebėjimams nustatyti). Tačiau atliekant testus
niekad nebus ištirta visa asmenybė, o tik maža jos dalis. Testai reikalingi
dėl kelių priežasčių: pirmiausia žmogus gali įvertinti savo esamą fizinę
būklę, pajėgumą. Labai svarbu nustatyti individualų pajėgumo lygį ir
realiai jį įvertinti. Tuo remiantis jau galima planuoti motorinę veiklą,
nepadarant žalos savo organizmui. Taip pat nustačius esamą fizinio pajėgumo
lygį, galima įvertinti pasirinktos programos veiksmingumą, lyginti duomenis
ir fiksuoti pokyčius. Visa tai labai stiprina besimankštinančiojo
motyvaciją.

Išvados

1. Saviugda –tai procesas, kuris priklauso tik nuo žmogaus valios

pastangų.

2. Savokontrolė – svarbus žmogaus fizinių savybių procesas, kai

žmogus stebi ir kontroliuoja savo veiksmus, norus ir t.t.

3. Be savikontrolės nebūtų ir saviugdos, nes būtent jos reikia

norint prisiversti ugdyti savo valią.

4. Yra trys saviugdos rūšys – žinoti, norėti ir mokėti.

5. Savikontrolę galima atlikti remiantis savistaba ir savianalize.

Literatūra

1.Internetinis puslapis: http://www.vsv.lt/mokymas/Edukologijos/1462.html
2.V.Spurga “Saviugdos metodai”, Vilnius : LEKD “Ethos”, 1998

 

Leave a Comment