…………………………………….10psl
Įvadas
Šiuo referatu siekiau parodyti, kas tai yra savugda, kuo ji yra svarbi mūsų gyvenimuose ir kiek daug nuo jos priklauso. Manau, nedaugelis yra pasirįžę ją išugdyti, tad šiame referate pateikiu informaciją, kaip tai padaryti. Saviuda tap pat priklauso nuo savikontrolės, tad stengiausi atskleisti, kaip suderinti šiuos du požymius. Rašydama referatą, naudojausi šiuo metu populiariausia informacijos paieškos priemone – internetu.
Rėmiausi V. Spurgos knygomis “
Saviugdos metodai
Saviugda
Saviugda – teigiamų savo bruožų ugdymas. Saviugdą galima apibrėžti kaip savęs tobulinimą visuomeniniame auklėjimo procese. Saviugda gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė, daugiau ar mažiau sąmoninga, tikslinga bei organizuota
Saviugdos būtinumą sukelia savęs įtvirtinimo aplinkoje, savisaugos poreikis. Tikroji saviugda galima tik nuo paauglystės metų. Tai galima paaiškinti tuo, kad visavertė saviugda įmanoma tada, kai individas gerai pažįsta save.
Savęs pažinimas vyksta tiriant savo kūną; domintis psichiniu gyvenimu pačioje veikloje (simultaninė introspekcija); atlikus veiklą, po įvairių įvykių (sukcesyvinė introspekcija); prisiminus praeitį (retrospekcija).
Savianalize nesibaigia savęs pažinimas: pastebėtos savybės vertinamos.
Vertinimas vyksta lyginant:savo mintis ir elgesį su reikalavimais, įvairiais etalonais bei pavyzdžiais, su žinomomis dorovinėmis ir kitokiomis normomis, su kitų žmonių požiūriu į asmenį.
Gilesnis savęs pažinimas-svarbi saviugdos dalis. Jis vyksta tada, kai ieškoma neigiamų bruožų kilmės, priežasčių; siekiama susikurti išsamų ir teisingą savivaizdį.
Savimonė siejama su kritišku požiūrių, minčių, jausmų, elgesio vertinimu. Savikritikai reikalingi kriterijai yra objektyvios mokslinės, etinės, estetinės vertybės, kurias suvokia ir supranta atskiro individo sąmonė. Sąmonės formavimas – pagrindinis ugdymo uždavinys.
Saviauklos sąlyga – kultūrinis lygis. Sąmonės formavimo trūkumai (klaidingi požiūriai, įsitikinimai, įkyrios emocinės būsenos, silpna valia ir t.t.) – dažniausios blogo elgesio priežastys.
Savo aš pažinimo ir vertinimo įrankis – savimonė. Savimonę formuoja veikla; santykiai su aplinka, socialinė rolė. Asmenybė gali turėti vieną savimonę, vieningą savęs pažinimo, vertinimo ir vykdimo sistemą. Tai sąlygoja šie veiksniai: harmoningos asmenybės ugdymas; įvairiapusė saviugda. Harmoninga asmenybė visose socialinėse rolėse ir visose situacijose mąsto ir elgiasi vadovaudamasi tais pačiais vertybiniais kriterijais. Saviauklos tikslas – harmoninga, adekvati asmenybė.
Saviugdos rūšys ir kitimas
[pic]
1 pav. Saviugdos rūšys
Perėjimas nuo atskirų savybių ugdymo prie savojo “aš” ugdymo pradedamas savivalda. Savivaldos poreikis kyla, kai individas pajunta savo kalbos ir elgesio pusiausvyros trūkumus. Savivalda grindžiama valia, kuri siejama su: tikslo užsibrėžimu ir jo atkakliu siekimu; savikontrole;
savitvarda; savikorekcija.
Programinė saviugda. Savivalda traktuojama ir kaip organizuota programinė savireguliacija (3 pav.).
[pic]
3 pav. Savireguliacijos sritys
Charakterio tobulinimas – svarbus saviugdos elementas. Charakterio saviugdos turinys apima įvairių neigiamų bruožų eliminavimą. Charakterio trūkumai ir vidiniai sunkumai įveikiami intensyvia saviugda, jai tinkamai vadovaujant.
Dorovinė saviugda apima: požiūrių, įsitikinimų, dorovinio elgesio savikūrą.Tvirtos ir teisingos pasaulėžiūros formavimas – svarbi saviugdos problema.
Saviugdos būdai. Saviugdos būdai – tai žodinių ir veiksminių priemonių panaudojimo variantai savęs tobulinimo tikslais. Jų esti įvairių (4 pav.).
[pic]
4 pav. Saviugdos būdai
Saviauklos būdų panaudojimas įmanomas tik tuo atveju, kai individas sugeba veikti dviejose rolėse – ugdytojo ir ugdytinio. Savimonės dėka jis tarsi susidvejina. Saviugdos procese žmogus yra kartu ir objektas ir subjektas.
• Transdukcija (lot. Transducere – pervesti į kitą pusę) –
paprasčiausias saviauklos būdas. Jau vaikai mąsto perversdami kito mintis į savąsias. Transdukuotos mintys formuojasi į požiūrį, poziciją, kuri lemia elgesį. Pakeitimas klaidingų minčių, požiūrių į teisingus požiūrius dažnai įvyksta staiga. Šitoks mąstymo būdas sąlygoja savikorekcijos pokyčius, t.y. priimamas kitoks mąstymo būdas.
Asmenybė įgalina save sąmoningai koreguoti elgesį. Ilgainiui transdukcija tampa savikritikos priemone.
• Savikritika – savęs pažinimo ir saviugdos būdas. Savikritikos pagrindu numatomi ir kiti individui prieinami ir būtini saviugdos būdai.
Pagrindinis
• savivaldos būdas – savitvarda. Savitvardą efektyviai ugdo racionalaus mąstymo treniruotės.
• Įsipareigojimas – labai paplitęs saviugdos būdas. Įsipareigojimų vykdymas kontroliuojamas, individas “atsiskaito sau”. Saviataskaita stiprina įsipareigojimo efektyvumą, padeda numatyti priemones jo vykdymui tobulinti. Tai lyg išpažintis sau pačiam.
• Savidrausmė – specialus saviugdos būdas. Jis taikomas, kai žmogus susiduria su problemomis, vykdydamas: nustatytas bendro gyvenimo normas, nustatytas darbo normas, bendrus susitarimus (draugiškų santykių taisykles).
• Savitaiga (autosugestija) – specialus saviugdos, autopsichoterapijos būdas. Jis taikomas įveikiant charakterio trūkumus: ypač didelį jautrumą, nepasitikėjimą kitais, įtarumą, agresyvumą, nuolatinį nerimą dėl kai kurių žmonių ar įvykių, nepasitikėjimą savimi, lengvą pasidavimą įtakai, lengvabūdiškumą, valios silpnumą, impulsyvumą ir kt
Trys savitaigos sąlygos. Savitaiga galima esant gerai savijautai [pic].
5 pav. Savitaigos sąlygų sąveika
Vadovavimas saviugdai
Saviugdos vadovas.Saviugdos vadovui keliami šie reikalavimai: gerai pažinti ugdytinius, mokėti su jais bendrauti, gebėjimas teigiamai veikti ugdytinius, sugebėti taikliai formuluoti saviugdos tikslu, sugebėti parinkti tinkamus saviugdos būdus ir kt.
[pic]
6 pav. Saviugdos organizavimo etapai
Saviugdos procesas: Anksčiau minėtos aplinkybės sąlygoja šiuos saviugdos organizavimo etapus (6 pav.): 1) ugdytojo pasirengimas vadovauti saviugdai, 2) individualios ir grupinės saviugdos organizavimas, 3)
saviugdos proceso palaikymas, 4) saviugdos rezultatų aptarimas, 5)
saviugdos užbaigimas ir tęsimas.
Pasirengimas vadovauti saviugdai. Ugdytojas susipažįsta su saviugdos teorija ir metodika bei tiria tuos mokinius, kuriems yra būtina individuali saviugda, stengiasi bendraudamas su ugdytiniais įgyti reikiamą autoritetą.
Stebėjimo būdu nustatomi saviugdos reikalingų vaikų elgesio tipai (jie pateikti 1 lentelėje) ir jie įvardijami.
1 lentelė. Ugdytinių elgesio tipai
|Elgesio tipas |Elgesio tipą atitinkanti ugdytinio |
| |charakteristika |
|I.Ugdytiniai, |1.Nedarbštus, nestropus. 2.Nerūpestingas. |
|turintys |3.Netvarkingas. 4.Nerangus. 5. Bastūnas, |
|tikslingos |veltėdis. |
|veiklos trūkumų | |
|II.Ugdytiniai, |1. Nedrausmingas. 2. Nepaklusnus. 3. Neramus, |
|sunkiai |triukšmingas. 4. Nešvarus. 5. Bėgantis iš pamokų|
|pasiduodantys |ir iš namų. 6. Nemandagus. |
|vidaus režimui | |
|III.Doroviškai |1. Asocialus (nedraugiškas, negerbiantis kitų). |
|sutrikę |2. Nepatikimas (nesilaikantis žodžio; viena |
|ugdytiniai |kalbantis, kita darantis). 3. Meluojantis. 4. |
| |Vagiliaujantis. 5. Chuliganaujantis. 6. |
| |Seksualus. 7. Negailestingas. |
|IV.Ugdytiniai, |1. Agresyvus. 2. Ekscentriškas (išsišokantis). |
|turintys |3. Baikštus. 4. Uždaras (akcentuotas |
|charakterio |intravertas). 5. Lėtas (hipoaktyvus). 6.Per daug|
|trūkumų |judrus, išsiblaškęs (hiperaktyvus). 7. |
| |Nervingas. 8. Emociškai nepusiausviras |
| |(labilus). 9. Nevalingas. |
|V.Ugdytiniai, |1. Nedėmesingas. 2. Intelektualiai pasyvus. 3. |
|turintys |Sunkiai suvokiantis aiškinimus. 4. Silpnos |
|intelektinės |atminties. 5. Sunkiai sprendžiantis uždavinius. |
|veiklos trūkumų |6. Sunkiai prisitaikantis prie naujų reikalavimų|
| |ir situacijų. |
Ugdytojai turėtų įsisąmoninti, kad vieno trūkumo nebūna, t.y kad egzistuoja trūkumų ir jų priežasčių kompleksai. Iš pradžių svarbu išsiaiškinti ugdytinių elgesio trūkumus, sunkumų ir sutrikimo priežastis, aplinkybes, rasti svarbiausią priežastį ir tik po to formuluoti saviugdos tikslus. Saviugdos idealai, vertybės ir tikslai motyvuoja ugdytinius veikti tuo atveju, kai atskleidžiama reali perspektyva jiems pasiekti. Ji atsiskleidžia tada, kai idealai ir vertybės tampa saviugdos konkrečia priemone, t.y. kai pagal juos organizuojamas gyvenimas, darbas, elgesys.
Tokiu būdu tenka mokyti, kaip sudaryti idealų ir vertybių siekimo programą.
Saviugdos programos. Jos įvairuoja priklausomai nuo tų vertybių, kurios priešpriešinamos elgesio ir pergyvenimų trūkumams. Programos sudaromos atsižvelgiant į ugdytinio elgesio tipą: nestropiam, nerūpestingam, netvarkingam ugdytiniui formuojami vienoki idealai, kitokie
– asocialiam, agresyviam. Kai ugdytiniai vykdo saviugdos programą, jie nepaliekami be ugdytojų dėmesio.
Teigiamas skatinimas – svarbiausias saviugdos eigos ir rezultatų vertinimo metodas: pritariama ugdytinių pastangoms, jie palaikomi sunkumų ir nesėkmių atvejais, skatinamas optimizmas ir pasitikėjimas savimi. Kai ugdytiniai ignoruoja saviugdos programą, jie yra kritikuojami, o kai rodo pastangas – giriami. Teigiamas pastangų vertinimas stiprina perspektyvą pasiekti savo asmenybės tobulinimo rezultatų: sustiprėją drausmė, ugdytinių elgesys akivaizdžiai kinta. Saviugdos rezultatų aptarimas grupėje arba individualiame pokalbyje yra reikšmingas tolesnei saviugdai, jos plėtrai bei naujiems uždaviniams formuluoti. Kad ugdytinis galėtų apibendrinti saviugdos rezultatus, jis turi analizuoti save. Savianalizė padeda užčiuopti saviugdos rezultatus ir toliau save tobulinti. Saviugdos rezultatus sąlygoja daugelis veiksnių ( 7 pav.).
[pic]
7 pav. Saviugdą lemiantys veiksniai
Kai ugdytinis įsisavina vertybes, priartėja prie siekiamo idealo – jis pasikeičia. Tačiau saviugdos procesas tuo nesibaigia: baigiamas tik tam tikras jos etapas. Saviugda lydi žmogų visą gyvenimą, tačiau jo praktikos negalima hipertrofuoti. Kartais ypač susidomima savimi, savo vidiniais išgyvenimais, dėl jų jaudinamasi, kartais labai jautriai vertinamas kitų elgesys: įžvelgiama jame grėsmė savimi susirūpinusiam individui. Tais atvejais suyra normalūs santykiai, vystosi kažkas patalogiška. Savęs tyrimas ir saviaukla turi būti organizuojamas protingai, neatitrūkti nuo bendrojo ugdymo proceso, kuriuo siekiama kurti asmenybę.
Saviugdos metodai
Fizinė saviugda – tai bendrosios asmenybės saviugdos dalis. Fizinės saviugdos paskirtis – rūpintis savo fizine, dvasine, socialine sveikata. Saviugda
–sudėtingas, daugialypis savęs ugdymo procesas, kurio esmę sudaro sąmoninga,prasminga ir kryptinga žmogaus savęs tobulinimo veikla, bet žmogų saviugdai reikia rengti nuo pat vaikystės.
Yra trys saviugdos rūšys – žinoti, norėti ir mokėti. Žinoti, anot autoriaus, – tai save pažinti ir teisingai bei įvairiapusiškai įvertinti;
norėti – tai žinoti prielaidas, apimančias ir tobulinimosi motyvus, ir norus; mokėti – tai žinoti saviugdos būdus, metodus ir mokėti jais naudotis.
Taigi pirmiausiai reikia mokėti teisingai vertinti savo gebėjimus, fizinį pajėgumą
ir pagal tai iškelti tikslus. Norint patirti sėkmę, labai svarbu tinkamai užsibrėžti tikslus ir pasirinkti tinkamą jų įgyvendinimo savarankiškumo laipsnį, nes tyrimai rodo nevienodą pasirengimą dirbti savarankiškai.
Teigiami rezultatai pasiekiami tik tada, kai poreikiai sutampa su galimybėmis, nors ypatingą vaidmenį siekiant saviugdos tikslų atlieka žmogaus valia. Jei darbo su savimi rezultatai atitinka iškeltus tikslus, lyg ir paskatinama save savarankiškai fiziškai lavintis.
Saviugdos metodai dažnai yra įvardijami skirtingai skirtingų autorių, tačiau yra virš 40 jų būdų. Štai keletas jų:
Saviugdos programos ir įsipareigojimų suformulavimas. Norint save tobulinti, reikia žinoti, kokias savybes ar ypatybes norima ugdytis, kam skirti daugiausia dėmesio. Yra tam tikros saviugdos programos taisyklės ir reikalavimai. Programa gali būti elementari ir sudėtinga, plati ir įvairialypė. Ji sudaroma tam tikram laikotarpiui, t. y. numatant artimiausius uždavinius, perspektyvą, apibūdinant savo būsimos veiklos rūšis. Programa turėtų būti aiški, konkreti, ne per sunki, sudaryta iš ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų. Naujus įsipareigojimus galima prisiimti tik įvykdžius senuosius. Taip pat programoje turi būti numatytos konkrečios priemonės, tobulinimosi metodai ir būdai, kurie bus naudojami tobulinant save. Galima numatyti programos įvykdymo datas bei terminus.
Savikontrolė. Savikontrolę galima atlikti remiantis savistaba ir savianalize. Sąmoninga savikontrolė yra tada, kai žmogus stebi, analizuoja, vertina, kontroliuoja savo veiklą. Atliekant savikontrolę reikia taikyti paprastus, prieinamus stebėjimo metodus, o atliekant fizinę saviugdą reiktų naudoti savikontrolės žurnalus, kuriuose būtų fiksuojami subjektyvūs (savijauta, miegas, apetitas, noras mankštintis, krūvio tolerancija) ir objektyvūs (kūno svoris, pulsas, kvėpavimas, kraujospūdis) savikontrolės rodikliai.
Žmogaus fizinė būklė, jo fizinis pajėgumas yra nustatomas testais. Fizinio pajėgumo testas – tai standartizuota užduotis (vienodų normų ir reikalavimų pateikimas žmogaus fiziniams gebėjimams nustatyti). Tačiau atliekant testus niekad nebus ištirta visa asmenybė, o tik maža jos dalis. Testai reikalingi dėl kelių priežasčių: pirmiausia žmogus gali įvertinti savo esamą fizinę būklę, pajėgumą. Labai svarbu nustatyti individualų pajėgumo lygį ir realiai jį įvertinti. Tuo remiantis jau galima planuoti motorinę veiklą, nepadarant žalos savo organizmui. Taip pat nustačius esamą fizinio pajėgumo lygį, galima įvertinti pasirinktos programos veiksmingumą, lyginti duomenis ir fiksuoti pokyčius. Visa tai labai stiprina besimankštinančiojo motyvaciją.
Išvados
1. Saviugda –tai procesas, kuris priklauso tik nuo žmogaus valios pastangų.
2. Savokontrolė – svarbus žmogaus fizinių savybių procesas, kai žmogus stebi ir kontroliuoja savo veiksmus, norus ir t.t.
3. Be savikontrolės nebūtų ir saviugdos, nes būtent jos reikia norint prisiversti ugdyti savo valią.
4. Yra trys saviugdos rūšys – žinoti, norėti ir mokėti.
5. Savikontrolę galima atlikti remiantis savistaba ir savianalize.
Literatūra
1.Internetinis puslapis: http://www.vsv.lt/mokymas/Edukologijos/1462.html
2.V.Spurga “Saviugdos metodai”, Vilnius : LEKD „Ethos”, 1998