Turinys
1. Įvadas …………………………………………………………….. ……………………………….2psl 2. Saviugda………………………………………………………. …………………………………..3psl 3. Saviugdos rūšys ir kitimas …………………………………………………………….. ……3psl 4. Saviugdos metodai …………………………………………………………….. ………………7psl 5. Išvados …………………………………………………………….. ………………………………9psl 6. Literatūra…………………………………………………….. …………………………………….10psl
Įvadas
Šiuo referatu siekiau parodyti, kas tai yra savugda, kuo ji yrasvarbi mūsų gyvenimuose ir kiek daug nuo jos priklauso. Manau, nedaugelisyra pasirįžę ją išugdyti, tad šiame referate pateikiu informaciją, kaip taipadaryti. Saviuda tap pat priklauso nuo savikontrolės, tad stengiausiatskleisti, kaip suderinti šiuos du požymius. Rašydama referatą, naudojausišiuo metu populiariausia informacijos paieškos priemone – internetu.Rėmiausi V. Spurgos knygomis “Saviugdos metodai” .
Saviugda
Saviugda – teigiamų savo bruožų ugdymas. Saviugdą galima apibrėžtikaip savęs tobulinimą visuomeniniame auklėjimo procese. Saviugda gali būtitrumpalaikė ir ilgalaikė, daugiau ar mažiau sąmoninga, tikslinga beiorganizuota Saviugdos būtinumą sukelia savęs įtvirtinimo aplinkoje, savisaugosporeikis. Tikroji saviugda galima tik nuo paauglystės metų. Tai galimapaaiškinti tuo, kad visavertė saviugda įmanoma tada, kai individas geraipažįsta save. Savęs pažinimas vyksta tiriant savo kūną; domintis psichiniu gyvenimupačioje veikloje (simultaninė introspekcija); atlikus veiklą, po įvairiųįvykių (sukcesyvinė introspekcija); prisiminus praeitį (retrospekcija).Savianalize nesibaigia savęs pažinimas: pastebėtos savybės vertinamos.Vertinimas vyksta lyginant:savo mintis ir elgesį su reikalavimais,įvairiais etalonais bei pavyzdžiais, su žinomomis dorovinėmis ir kitokiomisnormomis, su kitų žmonių požiūriu į asmenį. Gilesnis savęs pažinimas-svarbi saviugdos dalis. Jis vyksta tada, kaiieškoma neigiamų bruožų kilmės, priežasčių; siekiama susikurti išsamų irteisingą savivaizdį. Savimonė siejama su kritišku požiūrių, minčių, jausmų, elgesiovertinimu. Savikritikai reikalingi kriterijai yra objektyvios mokslinės,etinės, estetinės vertybės, kurias suvokia ir supranta atskiro individosąmonė. Sąmonės formavimas – pagrindinis ugdymo uždavinys. Saviauklos sąlyga – kultūrinis lygis. Sąmonės formavimo trūkumai
(klaidingi požiūriai, įsitikinimai, įkyrios emocinės būsenos, silpna valiair t.t.) – dažniausios blogo elgesio priežastys. Savo aš pažinimo ir vertinimo įrankis – savimonė. Savimonę formuojaveikla; santykiai su aplinka, socialinė rolė. Asmenybė gali turėti vienąsavimonę, vieningą savęs pažinimo, vertinimo ir vykdimo sistemą. Taisąlygoja šie veiksniai: harmoningos asmenybės ugdymas; įvairiapusėsaviugda. Harmoninga asmenybė visose socialinėse rolėse ir visosesituacijose mąsto ir elgiasi vadovaudamasi tais pačiais vertybiniaiskriterijais. Saviauklos tikslas – harmoninga, adekvati asmenybė.Saviugdos rūšys ir kitimas
[pic]
1 pav. Saviugdos rūšys
Perėjimas nuo atskirų savybių ugdymo prie savojo “aš” ugdymopradedamas savivalda. Savivaldos poreikis kyla, kai individas pajunta savokalbos ir elgesio pusiausvyros trūkumus. Savivalda grindžiama valia, kurisiejama su: tikslo užsibrėžimu ir jo atkakliu siekimu; savikontrole;savitvarda; savikorekcija. Programinė saviugda. Savivalda traktuojama ir kaip organizuota programinėsavireguliacija (3 pav.).
[pic]3 pav. Savireguliacijos sritys
Charakterio tobulinimas – svarbus saviugdos elementas. Charakteriosaviugdos turinys apima įvairių neigiamų bruožų eliminavimą. Charakteriotrūkumai ir vidiniai sunkumai įveikiami intensyvia saviugda, jai tinkamaivadovaujant. Dorovinė saviugda apima: požiūrių, įsitikinimų, dorovinio elgesiosavikūrą.Tvirtos ir teisingos pasaulėžiūros formavimas – svarbi saviugdosproblema. Saviugdos būdai. Saviugdos būdai – tai žodinių ir veiksminių priemoniųpanaudojimo variantai savęs tobulinimo tikslais. Jų esti įvairių (4 pav.).
[pic]
4 pav. Saviugdos būdai
Saviauklos būdų panaudojimas įmanomas tik tuo atveju, kai individassugeba veikti dviejose rolėse – ugdytojo ir ugdytinio. Savimonės dėka jistarsi susidvejina. Saviugdos procese žmogus yra kartu ir objektas irsubjektas. • Transdukcija (lot. Transducere – pervesti į kitą pusę) – paprasčiausias saviauklos būdas. Jau vaikai mąsto perversdami kito mintis į savąsias. Transdukuotos mintys formuojasi į požiūrį, poziciją, kuri lemia elgesį. Pakeitimas klaidingų minčių, požiūrių į teisingus požiūrius dažnai įvyksta staiga. Šitoks mąstymo būdas
sąlygoja savikorekcijos pokyčius, t.y. priimamas kitoks mąstymo būdas. Asmenybė įgalina save sąmoningai koreguoti elgesį. Ilgainiui transdukcija tampa savikritikos priemone.• Savikritika – savęs pažinimo ir saviugdos būdas. Savikritikos pagrindu numatomi ir kiti individui prieinami ir būtini saviugdos būdai. Pagrindinis • savivaldos būdas – savitvarda. Savitvardą efektyviai ugdo racionalaus mąstymo treniruotės. • Įsipareigojimas – labai paplitęs saviugdos būdas. Įsipareigojimų vykdymas kontroliuojamas, individas “atsiskaito sau”. Saviataskaita stiprina įsipareigojimo efektyvumą, padeda numatyti priemones jo vykdymui tobulinti. Tai lyg išpažintis sau pačiam. • Savidrausmė – specialus saviugdos būdas. Jis taikomas, kai žmogus susiduria su problemomis, vykdydamas: nustatytas bendro gyvenimo normas, nustatytas darbo normas, bendrus susitarimus (draugiškų santykių taisykles). • Savitaiga (autosugestija) – specialus saviugdos, autopsichoterapijos būdas. Jis taikomas įveikiant charakterio trūkumus: ypač didelį jautrumą, nepasitikėjimą kitais, įtarumą, agresyvumą, nuolatinį nerimą dėl kai kurių žmonių ar įvykių, nepasitikėjimą savimi, lengvą pasidavimą įtakai, lengvabūdiškumą, valios silpnumą, impulsyvumą ir kt
Trys savitaigos sąlygos. Savitaiga galima esant gerai savijautai [pic].5 pav. Savitaigos sąlygų sąveika
Vadovavimas saviugdai Saviugdos vadovas.Saviugdos vadovui keliami šie reikalavimai: geraipažinti ugdytinius, mokėti su jais bendrauti, gebėjimas teigiamai veiktiugdytinius, sugebėti taikliai formuluoti saviugdos tikslu, sugebėtiparinkti tinkamus saviugdos būdus ir kt.
[pic]6 pav. Saviugdos organizavimo etapai
Saviugdos procesas: Anksčiau minėtos aplinkybės sąlygoja šiuos saviugdos organizavimo etapus (6 pav.): 1) ugdytojo pasirengimas vadovautisaviugdai, 2) individualios ir grupinės saviugdos organizavimas, 3)saviugdos proceso palaikymas, 4) saviugdos rezultatų aptarimas, 5)saviugdos užbaigimas ir tęsimas. Pasirengimas vadovauti saviugdai. Ugdytojas susipažįsta su saviugdosteorija ir metodika bei tiria tuos mokinius, kuriems yra būtina individualisaviugda, stengiasi bendraudamas su ugdytiniais įgyti reikiamą autoritetą.Stebėjimo būdu nustatomi saviugdos reikalingų vaikų elgesio tipai (jiepateikti 1 lentelėje) ir jie įvardijami.
1 lentelė. Ugdytinių elgesio tipai|Elgesio tipas |Elgesio tipą atitinkanti ugdytinio || |charakteristika ||I.Ugdytiniai, |1.Nedarbštus, nestropus. 2.Nerūpestingas. ||turintys |3.Netvarkingas. 4.Nerangus. 5. Bastūnas, ||tikslingos |veltėdis. ||veiklos trūkumų | ||II.Ugdytiniai, |1. Nedrausmingas. 2. Nepaklusnus. 3. Neramus, ||sunkiai |triukšmingas. 4. Nešvarus. 5. Bėgantis iš pamokų||pasiduodantys |ir iš namų. 6. Nemandagus. ||vidaus režimui | ||III.Doroviškai |1. Asocialus (nedraugiškas, negerbiantis kitų). ||sutrikę |2. Nepatikimas (nesilaikantis žodžio; viena ||ugdytiniai |kalbantis, kita darantis). 3. Meluojantis. 4. || |Vagiliaujantis. 5. Chuliganaujantis. 6. || |Seksualus. 7. Negailestingas. ||IV.Ugdytiniai, |1. Agresyvus. 2. Ekscentriškas (išsišokantis). ||turintys |3. Baikštus. 4. Uždaras (akcentuotas ||charakterio |intravertas). 5. Lėtas (hipoaktyvus). 6.Per daug||trūkumų |judrus, išsiblaškęs (hiperaktyvus). 7. || |Nervingas. 8. Emociškai nepusiausviras || |(labilus). 9. Nevalingas. ||V.Ugdytiniai, |1. Nedėmesingas. 2. Intelektualiai pasyvus. 3. ||turintys |Sunkiai suvokiantis aiškinimus. 4. Silpnos ||intelektinės |atminties. 5. Sunkiai sprendžiantis uždavinius. ||veiklos trūkumų |6. Sunkiai prisitaikantis prie naujų reikalavimų|| |ir situacijų. |Ugdytojai turėtų įsisąmoninti, kad vieno trūkumo nebūna, t.y kadegzistuoja trūkumų ir jų priežasčių kompleksai. Iš pradžių svarbuišsiaiškinti ugdytinių elgesio trūkumus, sunkumų ir sutrikimo priežastis,aplinkybes, rasti svarbiausią priežastį ir tik po to formuluoti saviugdostikslus. Saviugdos idealai, vertybės ir tikslai motyvuoja ugdytinius veiktituo atveju, kai atskleidžiama reali perspektyva jiems pasiekti. Jiatsiskleidžia tada, kai idealai ir vertybės tampa saviugdos konkrečiapriemone, t.y. kai pagal juos organizuojamas gyvenimas, darbas, elgesys.Tokiu būdu tenka mokyti, kaip sudaryti idealų ir vertybių siekimo programą. Saviugdos programos. Jos įvairuoja priklausomai nuo tų vertybių,kurios priešpriešinamos elgesio ir pergyvenimų trūkumams. Programossudaromos atsižvelgiant į ugdytinio elgesio tipą: nestropiam,nerūpestingam, netvarkingam ugdytiniui formuojami vienoki idealai, kitokie– asocialiam, agresyviam. Kai ugdytiniai vykdo saviugdos programą, jienepaliekami be ugdytojų dėmesio.
Teigiamas skatinimas – svarbiausias saviugdos eigos ir rezultatųvertinimo metodas: pritariama ugdytinių pastangoms, jie palaikomi sunkumų
ir nesėkmių atvejais, skatinamas optimizmas ir pasitikėjimas savimi. Kaiugdytiniai ignoruoja saviugdos programą, jie yra kritikuojami, o kai rodopastangas – giriami. Teigiamas pastangų vertinimas stiprina perspektyvąpasiekti savo asmenybės tobulinimo rezultatų: sustiprėją drausmė, ugdytiniųelgesys akivaizdžiai kinta. Saviugdos rezultatų aptarimas grupėje arbaindividualiame pokalbyje yra reikšmingas tolesnei saviugdai, jos plėtraibei naujiems uždaviniams formuluoti. Kad ugdytinis galėtų apibendrintisaviugdos rezultatus, jis turi analizuoti save. Savianalizė padedaužčiuopti saviugdos rezultatus ir toliau save tobulinti. Saviugdosrezultatus sąlygoja daugelis veiksnių ( 7 pav.).[pic] 7 pav. Saviugdą lemiantys veiksniai
Kai ugdytinis įsisavina vertybes, priartėja prie siekiamo idealo – jispasikeičia. Tačiau saviugdos procesas tuo nesibaigia: baigiamas tik tamtikras jos etapas. Saviugda lydi žmogų visą gyvenimą, tačiau jo praktikosnegalima hipertrofuoti. Kartais ypač susidomima savimi, savo vidiniaisišgyvenimais, dėl jų jaudinamasi, kartais labai jautriai vertinamas kitųelgesys: įžvelgiama jame grėsmė savimi susirūpinusiam individui. Taisatvejais suyra normalūs santykiai, vystosi kažkas patalogiška. Savęstyrimas ir saviaukla turi būti organizuojamas protingai, neatitrūkti nuobendrojo ugdymo proceso, kuriuo siekiama kurti asmenybę.
Saviugdos metodai
Fizinė saviugda – tai bendrosios asmenybės saviugdos dalis. Fizinėssaviugdospaskirtis – rūpintis savo fizine, dvasine, socialine sveikata. Saviugda–sudėtingas, daugialypis savęs ugdymo procesas, kurio esmę sudarosąmoninga,prasminga ir kryptinga žmogaus savęs tobulinimo veikla, bet žmogųsaviugdai reikia rengti nuo pat vaikystės. Yra trys saviugdos rūšys – žinoti, norėti ir mokėti. Žinoti, anotautoriaus, – tai save pažinti ir teisingai bei įvairiapusiškai įvertinti;norėti – tai žinoti prielaidas, apimančias ir tobulinimosi motyvus, irnorus; mokėti – tai žinoti saviugdos būdus, metodus ir mokėti jaisnaudotis. Taigi pirmiausiai reikia mokėti teisingai vertinti savo gebėjimus,fizinį pajėgumą
ir pagal tai iškelti tikslus. Norint patirti sėkmę, labai svarbu tinkamaiužsibrėžti tikslus ir pasirinkti tinkamą jų įgyvendinimo savarankiškumolaipsnį, nes tyrimai rodo nevienodą pasirengimą dirbti savarankiškai.Teigiami rezultatai pasiekiami tik tada, kai poreikiai sutampa sugalimybėmis, nors ypatingą vaidmenį siekiant saviugdos tikslų atliekažmogaus valia. Jei darbo su savimi rezultatai atitinka iškeltus tikslus,lyg ir paskatinama save savarankiškai fiziškai lavintis. Saviugdos metodai dažnai yra įvardijami skirtingai skirtingų autorių,tačiau yra virš 40 jų būdų. Štai keletas jų: Saviugdos programos ir įsipareigojimų suformulavimas. Norint savetobulinti,reikia žinoti, kokias savybes ar ypatybes norima ugdytis, kam skirtidaugiausia dėmesio. Yra tam tikros saviugdos programos taisyklės irreikalavimai. Programa gali būti elementari ir sudėtinga, plati irįvairialypė. Ji sudaroma tam tikram laikotarpiui, t. y. numatantartimiausius uždavinius, perspektyvą, apibūdinant savo būsimos veiklosrūšis. Programa turėtų būti aiški, konkreti, ne per sunki, sudaryta išilgalaikių ir trumpalaikiųįsipareigojimų. Naujus įsipareigojimus galima prisiimti tik įvykdžiussenuosius. Taip pat programoje turi būti numatytos konkrečios priemonės,tobulinimosi metodai ir būdai, kurie bus naudojami tobulinant save. Galimanumatyti programos įvykdymo datas bei terminus. Savikontrolė. Savikontrolę galima atlikti remiantis savistaba irsavianalize. Sąmoninga savikontrolė yra tada, kai žmogus stebi, analizuoja,vertina, kontroliuoja savo veiklą. Atliekant savikontrolę reikia taikytipaprastus, prieinamus stebėjimo metodus, o atliekant fizinę saviugdą reiktųnaudoti savikontrolės žurnalus, kuriuose būtų fiksuojami subjektyvūs(savijauta, miegas, apetitas, noras mankštintis, krūvio tolerancija) irobjektyvūs (kūno svoris, pulsas, kvėpavimas, kraujospūdis) savikontrolėsrodikliai.Žmogaus fizinė būklė, jo fizinis pajėgumas yra nustatomas testais. Fiziniopajėgumo testas – tai standartizuota užduotis (vienodų normų ir reikalavimųpateikimas žmogaus fiziniams gebėjimams nustatyti). Tačiau atliekant testus
niekad nebus ištirta visa asmenybė, o tik maža jos dalis. Testai reikalingidėl kelių priežasčių: pirmiausia žmogus gali įvertinti savo esamą fizinębūklę, pajėgumą. Labai svarbu nustatyti individualų pajėgumo lygį irrealiai jį įvertinti. Tuo remiantis jau galima planuoti motorinę veiklą,nepadarant žalos savo organizmui. Taip pat nustačius esamą fizinio pajėgumolygį, galima įvertinti pasirinktos programos veiksmingumą, lyginti duomenisir fiksuoti pokyčius. Visa tai labai stiprina besimankštinančiojomotyvaciją.Išvados
1. Saviugda –tai procesas, kuris priklauso tik nuo žmogaus valios pastangų. 2. Savokontrolė – svarbus žmogaus fizinių savybių procesas, kai žmogus stebi ir kontroliuoja savo veiksmus, norus ir t.t. 3. Be savikontrolės nebūtų ir saviugdos, nes būtent jos reikia norint prisiversti ugdyti savo valią. 4. Yra trys saviugdos rūšys – žinoti, norėti ir mokėti. 5. Savikontrolę galima atlikti remiantis savistaba ir savianalize.
Literatūra
1.Internetinis puslapis: http://www.vsv.lt/mokymas/Edukologijos/1462.html2.V.Spurga “Saviugdos metodai”, Vilnius : LEKD “Ethos”, 1998