Rankinio raida Lietuvoje

Turinys

1. Įvadas ..................... 2 psl.
2. Rankinio istorija................ 3 – 4 psl.
3. Įsimintinos datos ir įvykiai ............. 5 – 7 psl.
4. Lietuvos rankinio vystymosi etapai ......... 8 psl.
5. Lietuvos taurė ................. 9 psl.
6. XX amžiaus Lietuvos simbolinė rinktinė....... 9 psl.
7. Rankinio taisyklės ir teisėjai ............ 10 psl.
8. Lietuviai pasaulio čempionatuose........... 11 psl.
9. Lietuviai pasaulio jaunimo čempionatuose........ 11psl.
10. Lietuviai tarptautinėse organizacijose ......... 12psl.
11. Lietuviai olimpinėse žaidynėse........... 12psl.
12. Patarimai ir išvados............... 13 psl.
13. Literatūra ................... 14 psl.

ĮVADAS

Viena iš labiausiai propaguojamų sporto šakų mūsų valstybėje yra rankinis, sportinis žaidimas- kamuolio mėtymas rankomis į vartus . Dažnai jau mokyklose mokina šio žaidimo taisyklių, taktikos.Vienas profesionalus rankinio žaidėjas yra pasakęs “Tai dievų žaidimas.Čia tu gali ištaisyti visas klaidas. Čia tavo karalystė. Čia tuu geriausias. Ir kai nuėjęs į persirengimo kambarį prisėsi poilsio ant suoliuko, nusiausi sporto batelius ir tuomet tu pagalvosi, ar tikrai verta eiti į kitą pamoką ? Ar tavęs tikrai ten laukia ? Galbut geriau dar pažaisti ? Ir tu žinai atsakymą, jis tavo širdyje. taip auga lyderiai. taip atsiranda čempionai..”.Tam,kad suprasti šiuos žodžius,būtina žinoti Lietuvos rankinio raidą.Ją aš ir aprašiau šiame referate.
.

Rankinio istorija

Istorikai teigia, jog rankinio pradžia siekia Antikos laikus. Mat išmokti veiksmų rankomis daug paprasčiau nei kojomis. Žinoma, nuo Antikos laikų rankinio, aprašyto Hoomero „Odisėjoje“ , arba Romos Imperijos laikų gydytojo Klaudijaus Galeno (Claudius Galenus, gyvenusio 130-200 m. Po Kr), taip pat nuo Viduramžių Valterio fon Fogelvaido rankinio, pavadinto „Fangballspiel“ , pradmenų, XX a. Modernusis rankinis labai skiriasi.
Prancūzijoje Rabelis (XV a.) rašė : „jie žaidžia su kamuoliu ra

ankomis“.Vėliau grenlandijoje gyvenę inuitai ne tik aprašė, kaip žaidžiama rankomis su kamuoliu, bet ir iliustravo žaidimo aprašymą piešiniais.
Danijos sporto administratorius Holgeris Nilsenas sudarė rankinio taisykles ir 1848 m. Ortupės vidurinėje mokykloje moksleiviai pradėjo žaisti rankinį.
1954 m. Spalio 2 d. įvyko pirmosios rankinio rungtynės Lietuvoje . Tuomet ir didžiausias optimistas negalvojo, kad Lietuvos rankinio mokykla užaugins olimpinius ir pasaulio čempionus, kad pas mus bus surengtos pasaulio pirmenybės, geriausi mūsų teisėjai bus didžiai vertinami pačiose atsakingiausiose rankinio varžybose.
Lietuvoje nuo 1958 m. Rankinio treneriai rengiami Kūno kultūros akademijoje. Tai jų ir kitų trenerių darbo dėka rankinis yra žaidžiamas įvairiose mūsųs šalies vietovėse.
Mūsų rankinio specialistai vis drąsiau savo darbe naudoja mokslo žinias. Jau apgintos disertacijos , kuriose nagrinėjamos įvarios rankinio žaidimo problemos.Parengta daug metodinių leidinių.
1991 m. Lietuvos rankinio federacija buvo prriimta į Tarptautinę(IHF) ir Europos(EHF) rankinio federacijas.
1992/1993 m. mūsų šalies moterų rankinio rinktinė žaidė pasaulio pirmenybėse, moterų ir vyrų rinktinės – I europos čempionato atrankos varžybose. Mūsų jaunieji rankininkai dalyvauja Europos ir pasaulio pirmenybių atrankos varžybose.

Labai įdomiai rankinio atsiradimo versija yra pateikta Česlovo Garbaliausko knygoje „Žaidžiame rankinį“.
Šis įdomus žaidimas atsirado gana netikėtai.Jį sugalvojo mokytojas Holgeras Nilsenas,gyvenęs mažame Danijos miestelyje Ordrupe. Namuose, kuriuose gyveno Nilsenai,buvo daug vaikų, mėgstančių žaisti įvairius žaidimus. Žinoma, jie žaisdavo ir futbolą. Tačiau namų šeimininkei nepatikdavo tai. Vieną ka

artą net geraširdės ponios Nilsen kantrybė trūko ir ji pareiškė vyrui : „Klausyk, Holgerai, man įkyrėjo stikliui Jensenui nuolat mokėti pinigus.Nejaugi tu negali sugalvoti tokį žaidimą, kurį žaidžiant namų langai liktų sveiki.“ Nilsenas pažadėjo žmonai ką nors sugalvoti.
Praėjo savaitė. Kieme atsirado pora mažesnių negu futbolo vartų, prieš juos buvo nubrėžtas tikslus pusratis. Išbandyti naująjį žaidimą Nilsenas pasikvietė gretimo kiemo mergaites. Joms ilgai ir kantriai aiškino žaidimo taisykles. Kiekvieną komandą sudaro septyni žaidėjai, vieni gina vartus, o kiti stengiasi į juos įmesti kamuolį. Žaidimas mergaitėms patiko, o poniai Nilsen dar labiau, nes ranka mestas kamuolys jau nebegrėsė jos buto langams . Nuo to laiko ji kategoriškai pareiškė : „ Mūsų kieme bus galima žaisti tik šį žaidimą“.
Netrukus net vietiniame laikraštyje pasirodė žinutė, kurioje buvo rašoma, kad Ordrupo mokyklo mokytojas Holgeras Nilsenas sugalvojo naują sportinį žaidimą „Rankinį“.Laikraštyje buvo parašyta, kad visi, kas mėgsta sportinius žaidimus, nuo šiol Ordrupo miestelį turi laikyti naujos sporto šakos tėvyne. Tai įvyko 1898 m. Vasarą.

Įsimintinos datos ir įvykiai

1931 m. Žurnale „Fiziškas auklėjimas(spalis,Nr.2) M.Paura atspausdino taisykles „Rankasvydys“.
1934 m Lietuvos spaudoje vietoje žodžio „Rankasvydys“ pradedamas vartoti žodis „rankinis“.
1954 m. spalio 3d. Vilniuje , jaunimo stadione, įvyksta pirmosios oficialios rankinio 11×11 rugtynės. Jas žaidė Vilniaus Universiteto sporto klubo ir sporto darbuotojų komandų rankininkai, žaidžiamos pirmosios tarpmiestinės vyrų Vilnius-Kaunas rungtynės.
Įkuriama Lietuvos rankinio se

ekcija, kuri 1959 m. reorganizuojama į federacją.
Vykdomos rankinio 11×11 Lietuvos taurės (vyrų) varžybos.Nugali kauno rinktinė.
Rygoje Kauno vyrų rankinio 11×11 rinktinė I sąjunginiame turnyre iškovoja IV vietą.
1956 05 02 Kaune žaidžiamos pirmosios moterų rankinio 11×11 rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus komandų.Rezultatas 7:0
1956 m. vykdomas I Lietuvos rankinio 11×11 čempionatas.Nugalėtojai- vyrų USK, Vilnius,o moterų KKI, Kaunas, komandos.Vilniuje vykdomos pirmosios TSRS rankinio 11×11 pirmenybės.Kauno „Žalgirio“ moterų komanda iškovoja III vietą, Vilniaus vyrų rinktinė – IX
1957 m. Kauno „Žalgiris“ iškovoja TSRS moterų rankinio 11×11 čempionų vardus.
Penkios Lietuvos rankininkės dalyvauja III tarptautinėse jaunimo žaidynėse Maskvoje ir iškovoja pirmuosius oficialius tarptautinius apdovanojimus (III vieta).
1958 05 02 Kaune KKI moterų rankinio 7×7 rinktinė žaidžia pirmąsias tarptautines rungtynes Kaune su Budapešto MTK komanda ir laimi 5:3.
1959 m. Lietuos Kūno kultūros institute įvedama rankinio specializacija.
1959 m. Charkove įvyksta I sąjunginis rankinio 7×7 turnyras.Moterų turnyrą laimi kauno „Žalgirio“ komanda. Vyrų turnyre Kauno KPI iškovoja III vietą.
1960 m. Leningrade II sąjunginiame rankinio 7×7 turnyre kauno ŽŪA(Žemės ūkio akademija)iškovoja pirmą vietą, o KPI vyrai III vietą. Kaune įvyksta keturių moterų rankinio 7×7 komandų atrankos turnyras dalyvauti pirmame Europos taurės turnyre.Nugali Kauno „Žalgiris“.
1960 m. Kauno „Žalgirio“ moterų rankinio komanda pirmą kartą dalyvauja Europos rankinio čempionų taurės turnyre.
1961 m. Tbilisyje III sąjunginiame rankinio 7×7 turnyre žaidžia Vilniaus moterų rinktinė ir iškovoja III, o Kauno „Žalgirio“ vyrai – IX vietą.Kaune įkurta pirmoji visuomeninė vaikų rankinio sporto mokykla.
1961 m. Maskvoje sąjunginėse studentų rankinio 7×7 v aržybose Ka
auno ŽŪA moterų ir KKI vyrų rankinio komandos iškovoja II vietas.
1962 m. Kaune studentų sąjunginėse rankinio 7×7 varžybose KKI vyrai iškovoja I, o KKI moterys – II vietas.
1962 m. Kaune vykdomos pirmosios TSRS rankinio 7×7 pirmenybės.Kauno „Žalgirio“ moterys ir Kauno „Atleto“ vyrai iškovoja bronzos medalius.Vilniaus „Žalgirio“ moterys užima IX vietą.
1963 m. Kauno „Atleto“vyrų komanda TSRS rankinio 7×7 čempionate Sverdlovske iškovoja aukso medalius.
1965 m.Lietuvos moterų rinktinė laimi VIII profsąjungų spartakiados aukso, o vyrai – sidabro medalius.
1966 -1967 m. Kauno „Žalgirio“ moterų rankinio 7×7 komanda iškovoja TSRS čempionatuose aukso medalius.
1967-1968 m. Kauno „Žalgirio“ moterų rankinio 7×7 komanda iškovoja Europos čempionų taurę.
1972 m.Vilniuje įvyko Baltijos šalių vyrų taurės turnyras.
1975 m. Įvyko IV pasaulio moterų rankinio 7×7 pirmenybės.
1978 m. Kauno „Žalgirio“ moterų komanda iškovoja TSRS rankinio 7×7 taurę.
1979 m.Ruošiantis Maskvos Olimpinėms žaidynėms, Lietuvoje įvyko IHF teisėjų kursai.
1987 m. Kauno „Granito“ vyrų komanda iškovoja IHF taurę.
1988 m. Vilniaus „Eglės“ moterų komanda iškovoja IHF taurę.
1991 m. Įkuriama Nepriklausomos Lietuvos rankinio federacija.
1991 m. Vienoje Lietuvos rankinio federacija priimama į tarptautinę rankinio federaciją asocijuotu nariu.

1991 m. Pradedamas vykdyti Baltijos respublikų rankinio čempionatas.Įkuriama Baltijos rankinio asociacija.
1992 m. Barselonoje XXIV IHF kongrese Lietuvos rankinio federacija skelbiama IHF tikruoju nariu.
1992 m. Pradedamos vykdyti Nepriklausomos Lietuvos rankinio pirmenybės ir taurės varžybos. Nugalėtojai ir prizininkai įgyja teisę dalyvauti Europos taurių varžybose.
1993 m . Lietuvos moterų rinktinė Norvegijoje pasaulio pirmenybėse užima XIII vietą.
1993 m. Taline įvyksta I Baltijos šalių žaidynių rankinio varžybos.Lietuvos moterų rinktinė iškovoja I, vaikinų (jaunimo)-III vietas.
1994 m. Lietuvoje, Kaune, įvyksta II Europos merginų rankinio čempionatas.Lietuvos rinktinė užima IX vietą.Lietuvoje Kaune įvyksta II Europos vaikinų rankinio čempionato pogrupio varžybos.Lietuvos rinktinė užima II vietą.

Lietuvos rankinio vystymosi etapai

Išskirtume 3 Lietuvos rankinio vystymosi etapus :
I etapas-1954-1961 metai.Rankinis 11×11.
Rankinio,kaip naujos sporto šakos Lietuvoje, pažinimas,pirmųjų organizacinių įgūdžių,tradicijų kūrimas, vykdant įvairaus amžiaus komandų varžybas bei organizuojant mokomąjį- sportinį darbą kolektyvuose.
Lietuvos rankininkai startuoja tarptautinėse varžybose namuose ir išvykose.
Lietuvoje rankinis žaidžiamas ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir Jurbarke, Klaipėdoje, Raseiniuose, Kretingoje, Šiauliuose, Utenoje, Valkininkuose, Tauragėje, Pakruojyje, Joniškyje, Molėtuose, Marijampolėje, Zarasuose, Lazdijuose, Panevėžyje, Plungėje, Ukmergėje.
Lietuvoje vykdomos rankinio 11×11 pirmenybės ir taurės varžybos. Pradedamas žaisti rankinis 7×7. Lietuvos rankininkės dalyvauja Europos taurės varžybose.
II etapas – 1962-1991 metai.
Tai rankinio 7×7 žaidimo laikotarpis. Pradedamos vykdyti Lietuvos rnkinio 7×7 pirmenybės,Televizijos taurės varžybos, jaunimo, jaunių, moksleivių pirmenybės.
Vyksta daug tarptautinių turnyrų, iš kurių pažymėtini moterų „Švyturio“ žurnalo taurės, vyrų „Nemuno“ žurnalo taurės varžybos.Lietuvos rankininkai TSRS rinktinėse dalyvauja olimpinėse žaidynėse, pasaulio pirmenybėse ir iškovoja čempionų aukso medalius bei kitus apdovanojimus.
III etapas-nuo 1991 metų.
Tai Lietuvos rankinio federacijos pripažinimo metas ir nuo 1991 m.Lietuvos rankinio federacija tampa savarankiška.
Lietuvos rankininkai savarankiškai dalyvauja pasaulio ir Europos pirmenybėse, Europos taurių varžybose.

Lietuvos taurė
Lietuvos rankinio federacija kartu su Lietuvos televizija ir radijo komitetu organizuoja taurės varžybas Lietuvos TV taurei laimėti.Taurės varžybos vyksta dviem lygiais:
• Didžioji taurė. Dalyvauja Lietuvos lygos komandos.
• Mažoji taurė. Dalyvauja visos kitos norinčios rungtyniauti komandos. Taurės varžybos vyksta olimpine sistema.
XX amžiaus Lietuvos simbolinė rinktinė:
2000m.Lietuvos rankinio federacija (LRF) paskelbė XX amžiaus simbolinę vyrų ir moterų rinktines. Moterų rinktinė: vartininkė Rožė Stasiulevičienė, žaidėjos – Aldona Nenėnienė, Sigita Strečen, Aušra Fridrikas, Elena Buzelienė, Elena Petkienė, Jolanta Jankevičienė. Vyrų rinktinė: vartininkas Kęstutis Lekeckas, žaidėjai – Albertas Macežinskas, Jonas Kaučikas, Albertas Mazeliauskas, Raimundas Valuckas, Gediminas Mikulėnas, Valdemaras Novickis.
Lietuva didžiuojasi gerais treneriais išugdžiusiais puikius rankinio žaidėjus. Vieni pirmųjų rinktinių treneriai, tai Janis Grinbergas, Alfonsas Gasparka, Valerijus Grešnovas, Fausta Bimbienė. Vėliau įvairias rinktines treniravo ir gerų rezultatų pasiekė Vytautas Kontvainis, Antanas Taraskevičius, Antanas Skarbalius, Gintautas Stasiulevičius, Elena Petkienė, Valdemaras Novickis, Albertas Mazeliauskas, Andrejus Perovas ir daugelis kitų jaunųjų talentų ugdytojų.

Rankinio taisyklės ir teisėjai
1931m. M. Paura išspausdino žaidimo “Rankasvydis” taisykles.
1937m. S.Sačkus paskelbė rankinio (11X11) taisykles.
1954m. Lietuvoje pradėtas masiškai žaisti rankinis ir tuo pačiu sudarė prielaidas augti rankinio teisėjų kolegijai.
1959m. Pirmuoju tarptautinės kategorijos rankinio teisėju Lietuvoje tapo Janis Grinbergas. Jis vėliau buvo ilgametis IHF taisyklių ir teisėjų komisijos nariu, buvęs IHF atstovu Miuncheno, Monrealio, Maskvos, Los Anželo, Seulo, Barselonos, Atlantos, Sidnėjaus Olimpinių žaidynių rankinio varžybų komisaru.
1980m. Maskvos Olimpinėse žaidynėse teisėjavo Rimtautas Skinderis.
1988m. Seulo Olimpinėse žaidynėse – Grigorijus Gutermanas.
1992m. Barselonos Olimpinėse žaidynėse – G. Gutermanas.
1996m. Atlantos Olimpinėse žaidynėse – G. Gutermanas ir Feliksas Gedvilas.
Lietuvos rankinio teisėjai sėkmingai teisėjavo pasaulio ir Europos čempionatuose, Europos taurės turnyruose, kitose varžybose.IHF teisėjo kategorija suteikta 13 Lietuvos teisėjų, EHF teisėjo kvalifikacija – 5, EHF jaunųjų teisėjų projekte dalyvauja (įtraukti) 7 mūsų šalies jaunieji arbitrai.1999m. įkurta Lietuvos rankinio teisėjų asociacija (LRTA).

Lietuviai Pasaulio čempionatuose
1961m. pasaulio čempionato atrankos turnyre dalyvavo Albertas Macežinskas.
1973m. Jugoslavijoje bronzos medaliais apdovanotos Rita Jasikevičienė ir Anelė Gončarova.
1975m. sidabro medalį pelnė A.Nenėnienė.
1977m. Čekoslovakijoje bronzos medalius iškovojo A. Nenėnienė ir S. Strečen.
1978m. Danijoje sidabro medaliu apdovanotas V. Novickis.
1982m. Vengrijoje čempione tapo S.Strečen. Tais pačiais metais VFR aukso medaliais buvo apdovanoti V. Novickis ir Raimundas Valuckas.
1987m. Pasaulio taurės laimėtoju tapo Jonas Kaučikas.
1990m. Pietų Korėjoje aukso medalis įteiktas Aušrai Miklušytei.
2001m. A. Miklušytė – Fridrikas buvo pripažinta geriausia pasaulio rankininke.

Lietuviai Pasaulio jaunimo čempionatuose

1977m. Švedijoje V. Novickis ir Valdas Sadaunykas pelnė aukso medalius, Rumunijoje sidabro medaliais apdovanotos Genutė Garšvinskaitė ir S. Mažeikaitė.
1979m. Jugoslavijoje aukso medaliu apdovanota Vida Katarskytė
1981m. Kanadoje aukso medalis įteiktas Ramūnei Vilimaitei.
1983m. Pracūzijoje aukso medalis atiteko L. Obručaitei.
1985m. Pietų Korėjoje ir 1987m. Danijoje aukso medaliais apdovanotos A. Miklušytė, Jolanta Žemaitytė, Rima Kužimova ir Daiva Kalauskaitė.
1987m. Jugoslavijoje Remigijui Cikanauskui – sidabro medalis.

Lietuviai tarptautinėse organizacijose:
1972 – 2002m. Janis Grinbergas buvo tarptautinės rankinio federacijos (IHF) komisijos narys, o nuo 2002m. IHF garbės narys.
1991m. – 1996m. Europos rankinio federacijos (EHF) Vykdomojo komiteto nariu buvo tuometinis LRF prezidentas Gintautas Stasiulevičius.

Lietuviai olimpinėse žaidynėse

1976m. Monrealyje Olimpine čempione tapo Aldona Česaitytė – Nenėnienė.
1980m. Maskvoje Olimpinėmis čempionėmis tapo Sigita Mažeikaitė – Strečen ir antrąjį kartą A. Nenėnienė. Ten pat sidabro medalį pelnė Valdemaras Novickis.
1988m. Seule Olimpiniu čempionu tapo V. Novickis.

Patarimai ir išvados

Jei nori būti geras rankininkas,laikykis šių reikalavimų :
Būk atkaklus ( nenusimink,jei kuris nors technikos veiksmas iš pradžių nepavyks), treniruokis kruopščiai ir sistemingai, niekada neužmiršk taisyklingos stovėsenos, nuolat ugdyk jėgą, greitį,ištvermę, vikrumą, šoklumą, kasdien daryk rytinę mankštą, su kamuoliu stenkis draugauti kasdine, tada jis bus tau paklusnus, gerai mokykis, skaityk specialiąją literatūrą, būk kulturingas, viskuo domėkis,plėsk savo akiratį.
Šiame referate Jūs susipažinote su Lietuvos rankinio raida.Iš gausybės laimėjimų galima daryti išvadą, kad rankinis sparčiai tobulėjo ir tobulės.
Taigi kovokime toliau, atskleiskime rankinio sporto meno paslaptis Rankini žaidė jau senų senovėje,galbūt ir daugelio proseneliai,bei tėvai. Rankinį žaidžia ir dabar, žais ir po mūsų. Tikėkimės, jog savo tvirtu lietuvišku atkaklumu, jėga bei gera taktika lietuvių rankininkai,bei rankininkės skins dar daug laurų pasaulio čempionatuose.

Naudota literatūra :
1. Česlovas Garbaliauskas, “ Žaidžiame rankinį”,Kaunas, Šviesa, 1982 m.
2. Antanas Skarbalius „Rankinis.Istorija, federacijų veikla , varžybų sistemos,taisyklės ir teisėjavimas,rankinio technika. Kaunas,LKKA, 1998 m.
3. Gintautas Stasiulevičius, „Lietuvos rankiniui 40“, Vilnius,1994m.
4. Gintautas Stasiulevičius. „lietuvos rankininkės pasaulio pirmenybėse“,Vilnius 1994m.
5. Lietuviškoji enciklopedija,Vilnius,1982 m.
6. Sporto terminų žodynas
7. www.rankinis.lt

Leave a Comment