POREIKIŲ ANALIZĖ Mokyklų reformos iškeltų moksleivių fizinio ugdymo rezultatųįgyvendinimas reikalauja daug triūso ir laiko. Mokykla siekia sujungtiintelekto, emocijų ir valios sritis, ugdyti fizines ir psichinės žmogausgalias, derinti vaiko interesus, turtinti moksleivių judėjimo irsaviraiškos poreikį, stiprinti adaptacinius gebėjimus kryptinga fizineveikla. Mokymąsis profilinėse klasėse garantuoja moksleivio pasirinkimo teisę,suteikia galimybę kūno kultūros pamokose patirti judėjimo džiaugsmą irmalonumą, tenkinti judėjimo ir saviraiškos poreikį, ugdyti judesių kultūrą,pasirinkti pageidaujamas kūno kultūros formas, sporto šakas, šokį, sveikągyvenseną. Pagrindinė kūno kultūros forma mokykloje- pamoka. Atlikus moksleivių kūno kultūros poreikių analizę nustatyta, kadmoksleiviai renkasi bendrąją kūno kultūrą, sporto šokį.
ĮVADAS Į BENDROSIOS KŪNO KULTŪROS MODULĮ Bendrosios kūno kultūros teorinį kursą sudaro – žinios apie sveikągyvenseną, fizinį aktyvumą, sveikatos rizikos veiksnius , mitybos ypatumusir kt. Praktinį kursą sudaro įvairios sporto šakos ( lengvoji atletika,bendroji gimnastiką, sporto žaidimai, žiemos sporto šakos, fizinisaktyvumas gamtoje ir kt.). Dirbame pagal Bendrąją programą ir išsilavinimostandartus, kurie leidžia individualizuoti mokymą- suteikti mokiniuigalimybę atlikti tokias užduotis, kurios atitinka jo individualius gabumus. Kūno kultūros bendroji programa ir išsilavinimo standartai sudarogalimybę organizuoti visą fizinio ugdymo procesą taip, kad visi sveikimoksleiviai įveiktų minimalųjį kūno kultūros standartų lygmenį (bendrasiskursas). Mokiniui kūno kultūros bendroji programa ir išsilavinimo standartaisudaro galimybę maksimaliai įtvirtinti savarankiškumą, jo kaip asmenybėslaisvą pasirinkimą ( ko, kiek ir kaip mokytis ). MOKYMO PLANAS Mokytojas laisvai pasirenka veiklos kryptis priklausomai nuo galimybiųir turimos sporto bazės. Žinios- kūno kultūros pratimų, žaidimų, atskirų sporto šakų lavinamasispoveikis organizmui ir reikšmė sveikatos stiprinimui, fizinę, psichinė,dvasinę, socialinę sveikatą, bei jų darnos samprata. Savo fizinės būklės
nustatymo būdai ir įvertinimas, sportinių įgūdžių ir gebėjimų ugdymometodika, sporto etikos pradmenys, atskirų sporto šakų laimėjimai, žaidimųsporto varžybų organizavimo pradmenys. Atletinė veikla- bendrojo fizinio parengtumo pratimai, lengvojiatletika, bendroji gimnastika, sporto žaidimai ( krepšinis, tinklinis ) ,fizinis aktyvumas atvirame ore. Silpnesnės sveikatos moksleivių kūno kultūra- koreguojanti gimnastika,kvėpavimo pratimai, jėgos pratimai, pratimai silpnesnėms raumenų grupėmslavinti, pratimai skirti kompensuoti fizinio išsivystimo spragoms. LAUKIAMI REZULTATAI – išugdyti moksleivių poreikį judėti, formuoti sąmoningą požiūrį į kūno kultūrą, sudaryti mokiniui tokias judėjimo tenkinimo sąlygas, kurios būtų naudingos ir jam pačiam ir visuomenei. – Atsižvelgiant į amžiaus ir lyties, fizinės būklės ypatumus, laisvalaikio užimtumą, ugdyti sąmoningą moksleivių požiūrį į kasdieninį fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną. – Skatinti treniruotis pasyvius mokinius, kurie išskyrus kūno kultūros pamokas, niekur nesimankština.Jiems siūlitinos tinkamiausios fizinio aktyvumo formos- tarpklasinės varžybos, sporto šventės, turistiniai žygiai ir kt.