Poreikių analizė

POREIKIŲ ANALIZĖ

Mokyklų reformos iškeltų moksleivių fizinio ugdymo rezultatų
įgyvendinimas reikalauja daug triūso ir laiko. Mokykla siekia sujungti
intelekto, emocijų ir valios sritis, ugdyti fizines ir psichinės žmogaus
galias, derinti vaiko interesus, turtinti moksleivių judėjimo ir
saviraiškos poreikį, stiprinti adaptacinius gebėjimus kryptinga fizine
veikla.

Mokymąsis profilinėse klasėse garantuoja moksleivio pasirinkimo teisę,
suteikia galimybę kūno kultūros pamokose patirti judėjimo džiaugsmą ir
malonumą, tenkinti judėjimo ir saviraiškos poreikį, ugdyti judesių kultūrą,
pasirinkti pageidaujamas kūno kultūros formas, sporto šakas, šokį, sveiką
gyvenseną. Pagrindinė kūno kultūros forma mokykloje- pamoka.

Atlikus moksleivių kūno kultūros poreikių analizę nustatyta, kaad
moksleiviai renkasi bendrąją kūno kultūrą, sporto šokį.

ĮVADAS Į BENDROSIOS KŪNO KULTŪROS MODULĮ

Bendrosios kūno kultūros teorinį kursą sudaro – žinios apie sveiką
gyvenseną, fizinį aktyvumą, sveikatos rizikos veiksnius , mitybos ypatumus
ir kt. Praktinį kursą sudaro įvairios sporto šakos ( lengvoji atletika,
bendroji gimnastiką, sporto žaidimai, žiemos sporto šakos, fizinis
aktyvumas gamtoje ir kt.). Dirbame pagal Bendrąją programą ir išsilavinimo
standartus, kurie leidžia individualizuoti mokymą- suteikti mokiniui
galimybę atlikti tokias užduotis, kurios atitinka jo individualius gabumus.

Kūno kultūros bendroji programa ir išsilavinimo standartai sudaro
galimybę organizuoti visą fizinio ugdymo procesą taip, kad visi svveiki
moksleiviai įveiktų minimalųjį kūno kultūros standartų lygmenį (bendrasis
kursas).

Mokiniui kūno kultūros bendroji programa ir išsilavinimo standartai
sudaro galimybę maksimaliai įtvirtinti savarankiškumą, jo kaip asmenybės
laisvą pasirinkimą ( ko, kiek ir kaip mokytis ).

MOKYMO PLANAS

Mokytojas laisvai pasirenka veiklos kryptis priklausomai nuo galimybių
ir turimos sporto bazės.

Žinios- kū

ūno kultūros pratimų, žaidimų, atskirų sporto šakų lavinamasis
poveikis organizmui ir reikšmė sveikatos stiprinimui, fizinę, psichinė,
dvasinę, socialinę sveikatą, bei jų darnos samprata. Savo fizinės būklės
nustatymo būdai ir įvertinimas, sportinių įgūdžių ir gebėjimų ugdymo
metodika, sporto etikos pradmenys, atskirų sporto šakų laimėjimai, žaidimų
sporto varžybų organizavimo pradmenys.

Atletinė veikla- bendrojo fizinio parengtumo pratimai, lengvoji
atletika, bendroji gimnastika, sporto žaidimai ( krepšinis, tinklinis ) ,
fizinis aktyvumas atvirame ore.

Silpnesnės sveikatos moksleivių kūno kultūra- koreguojanti gimnastika,
kvėpavimo pratimai, jėgos pratimai, pratimai silpnesnėms raumenų grupėms
lavinti, pratimai skirti kompensuoti fizinio išsivystimo spragoms.

LAUKIAMI REZULTATAI

– išugdyti moksleivių poreikį judėti, formuoti sąmoningą požiūrį į kūno

kultūrą, sudaryti mokiniui tokias judėjimo tenkinimo sąlygas, kurios

būtų naudingos ir jam pačiam ir visuomenei.

– Atsižvelgiant į amžiaus ir lyties, fizinės būklės ypatumus,

laisvalaikio užimtumą, ugdyti sąmoningą moksleivių požiūrį į

kasdieninį fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną.

– Skatinti treniruotis pasyvius mokinius, kurie išskyrus kūūno kultūros

pamokas, niekur nesimankština.Jiems siūlitinos tinkamiausios fizinio

aktyvumo formos- tarpklasinės varžybos, sporto šventės, turistiniai

žygiai ir kt.

Leave a Comment