POREIKIŲ ANALIZĖ
Mokyklų reformos iškeltų moksleivių fizinio ugdymo rezultatų įgyvendinimas reikalauja daug triūso ir laiko. Mokykla siekia sujungti intelekto, emocijų ir valios sritis, ugdyti fizines ir psichinės žmogaus galias, derinti vaiko interesus, turtinti moksleivių judėjimo ir saviraiškos poreikį, stiprinti adaptacinius gebėjimus kryptinga fizine veikla.
Mokymąsis profilinėse klasėse garantuoja moksleivio pasirinkimo teisę, suteikia galimybę kūno kultūros pamokose patirti judėjimo džiaugsmą ir malonumą, tenkinti judėjimo ir saviraiškos poreikį, ugdyti judesių kultūrą, pasirinkti pageidaujamas kūno kultūros formas, sporto šakas, šokį, sveiką gyvenseną. Pagrindinė kūno kultūros forma mokykloje- pamoka.
Atlikus moksleivių kūno kultūros poreikių analizę nustatyta, kad moksleiviai renkasi bendrąją kūno kultūrą, sporto šokį.
ĮVADAS Į BENDROSIOS KŪNO KULTŪROS MODULĮ
Bendrosios kūno kultūros teorinį kursą sudaro – žinios apie sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą, sveikatos rizikos veiksnius , mitybos ypatumus ir kt. Praktinį kursą sudaro įvairios sporto šakos ( lengvoji atletika, bendroji gimnastiką, sporto žaidimai, žiemos sporto šakos, fizinis aktyvumas gamtoje ir kt.). Dirbame pagal Bendrąją programą ir išsilavinimo standartus, kurie leidžia individualizuoti mokymą- suteikti mokiniui galimybę atlikti tokias užduotis, kurios atitinka jo individualius gabumus.
Kūno kultūros bendroji programa ir išsilavinimo standartai sudaro galimybę organizuoti visą fizinio ugdymo procesą taip, kad visi sveiki moksleiviai įveiktų minimalųjį kūno kultūros standartų lygmenį (bendrasis kursas).
Mokiniui kūno kultūros bendroji programa ir išsilavinimo standartai sudaro galimybę maksimaliai įtvirtinti savarankiškumą, jo kaip asmenybės laisvą pasirinkimą ( ko, kiek ir kaip mokytis ).
MOKYMO PLANAS
Mokytojas laisvai pasirenka veiklos kryptis priklausomai nuo galimybių ir turimos sporto bazės.
Žinios- kūno kultūros pratimų, žaidimų, atskirų sporto šakų lavinamasis poveikis organizmui ir reikšmė sveikatos stiprinimui, fizinę, psichinė, dvasinę, socialinę sveikatą, bei jų darnos samprata. Savo fizinės būklės nustatymo būdai ir įvertinimas, sportinių įgūdžių ir gebėjimų ugdymo metodika, sporto etikos pradmenys, atskirų sporto šakų laimėjimai, žaidimų sporto varžybų organizavimo pradmenys.
Atletinė veikla- bendrojo fizinio parengtumo pratimai, lengvoji atletika, bendroji gimnastika, sporto žaidimai ( krepšinis, tinklinis ) , fizinis aktyvumas atvirame ore.
Silpnesnės sveikatos moksleivių kūno kultūra- koreguojanti gimnastika, kvėpavimo pratimai, jėgos pratimai, pratimai silpnesnėms raumenų grupėms lavinti, pratimai skirti kompensuoti fizinio išsivystimo spragoms.
LAUKIAMI REZULTATAI
– išugdyti moksleivių poreikį judėti, formuoti sąmoningą požiūrį į kūno kultūrą, sudaryti mokiniui tokias judėjimo tenkinimo sąlygas, kurios būtų naudingos ir jam pačiam ir visuomenei.
– Atsižvelgiant į amžiaus ir lyties, fizinės būklės ypatumus, laisvalaikio užimtumą, ugdyti sąmoningą moksleivių požiūrį į kasdieninį fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną.
– Skatinti treniruotis pasyvius mokinius, kurie išskyrus kūno kultūros pamokas, niekur nesimankština.Jiems siūlitinos tinkamiausios fizinio aktyvumo formos- tarpklasinės varžybos, sporto šventės, turistiniai žygiai ir kt.