Irklavimas(kartais vadinamas akademiniu irklavimu) yra sportas, kuriame sportininkai lenktyniauja vienas prieš kitą ant upės, ežerų ar vandenyne, priklausomai nuo lenktynių tipo. Valtys yra irkluojamos į priekį žmonės sėdi nugara į irkluojamą pusę,o vienas, sėdėdamas priekiu ir esantis valties gale, vairuoja ją. Sportas gali būti įdomus, susitelkdamas studijuoti reikiamą techniką ir konkurencingas, kur visaapimanti gera fizinė būklė vaidina didelį vaidmenį. Tai yra vienas iš seniausių Olimpinių sportų. Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje ir Kanadoje vidurinės mokyklos ir universitetai turi savo irklavimo komandas, todėl šis sportas kai kur vadinamas ir akademiniu irklavimu.
Pagrindai
Irdamiesi sportininkai sėdi valtyje, stovinčioje atgal (į laivagalį), ir panaudoja irklus, kurie, stumia valtį pirmyn. Tai gali būti padaroma ant upės, ežero, jūros, ar kito didelio vandens telkinio. Tai yra reiklus sportas, reikalaujantis stipraus pagrindinio balanso taip pat fizinės jėgos ir širdies bei kraujagyslių ištvermingumo. Irklavimas plačiai paplitęs po visą pasaulį, yra daug skirtingų lenktyniavimo tipų. Jie apima laiko lenktynes, dalines lenktynes, smūgių lenktynes, ir regata formatas, panaudotas Olimpinėse žaidynėse. Yra dvi irklavimo formos. Užsimojimo irklavimas, kai kiekvienas irkluotojas turi vieną irklą, laikomą abiejose rankose. Tai padaroma porų po du, keturius ar aštuonis. Pasiskirstomame irklavime žmogus turi du irklus po vieną kiekvienoje rankoje. Šis irklavimas yra paprastai daromas be vairininko, keturvietėse, dvivietėse ar vienvietėse valtyse.
Istorija
Net nuo ankstyviausių laikų yra užuominų apie irklavimą. Egipte 1430 m. pr. Kr. Yra įrašas, kad karys Amenhotep II buvo taip pat įžymus savo mokėjimu irkluoti. XIII a. venecijiečių festivaliai, pavadinti regata, apėmė irklavimo varžybas tarp kitų. Pirmos žinomos ‘šiuolaikinės’ besiiriančios lenktynės, prasidėjo nuo lenktyniavimo tarp profesionalių valtininkų, kurie keldavo žmones per Temzės upę Londone. XIX a. šitos lenktynės tapo gausios ir populiarios, traukdamos dideles minias. Mėgėjiškas lenktyniavimas Anglijoje prasidėjo aštuoniolikto šimtmečio gale. Varžybos Oksfordo Universitete buvo suorganizuotos 1815. 1818 įsteigtas Leander klubas yra pasaulyje seniausias žinomas valtininkų klubas. Vėliau įkurti irklavimo klubai Detroite, Jeilyje, Harvarde, kur čempionatai vykdavo kasmet nuo 1852 (išskyrus karų metus).
FISA
FISA, “Fédération Internationale des Sociétés d’Aviron” prancūzų kalba (lietuviškai Tarptautinė Irklavimo Asociacijų Federacija) buvo įsteigta Prancūzijos, Šveicarijos, Belgijos ir Italijos Turine 1892 m. birželio 25-ąją. Tai yra seniausia tarptautinė sportinė federacija Olimpiniame judėjime. FISA iš pradžių suorganizavo Europos Irklavimo Čempionatus nuo 1893. Pasauliniai čempionatai prasidėjo 1962. Irklavimas Olimpinėse žaidynėse yra nuo 1900 (1896 Olimpinėse žaidynėse neįvyko dėl nepalankių oro sąčlygų)
Įranga
- 1. Valtys
- 2. Vairas
- 3. Irklai
- 1. Paprastasis formatas
- 1500. M JAV Vidurinių mokyklų lenktynėms ir 1000 m Meistrų irkluotojams (irkluotojai, vyresni negu 27). Tačiau lenktynių atstumas gali svyruoti ir keistis nuo 500 m ilgio iki maratono ar ultramaratono ilgio lenktynių tokių kaip ‘Tour du Léman’ Šveicarijoje, kuris yra 160 km, bei 2 dienų trukmės 185 km Corvallio – Portlando regata rengiama Oregone, JAV. Europoje regata yra tarp 500 m ir 2000 m ilgio. Dvejos tradicinės nestandartinės atstumo lenktynės yra metinės Irklavimo varžybos tarp Oksfordo ir Kembridžo ir Harvardo-Yale Irklavimo varžybos, kurie dengia maždaug keturių mylių kursus (nelygiai 6.5 km). Henley Karališkoji Regata yra taip pat lenktyniaujama nestandartiniu atstumu – 1 mylia 550 jardų (2 112 metrų). Apskritai, masiniai lenktyniavimai yra organizuoti serijoje etapų, greičiausios valtys iš kiekvieno pusfinalio ruošiasi kitam raundui. Pralaimėjusioms valtims kiekviename pusfinalyje gali būti duota antra galimybė sudalyvauti. Pasaulio irklavimo čempionatuose dažniausiai būna paprastas formatas, kai dalyviai iškrinta po kiekvieno pusfinalio
- 2. Laiko lenktynės
- 3. Smūginės lenktynės
- 4. Dalinės varžybos
- 1954. M. pirmos moterų varžybos buvo pridėtos prie Europos irklavimo čempionato. 1988 buvo surengta pirma Henley moterų regata. 1997 m. balandžio 27-ąją, vienas iš paskutinių irklavimo bastionų buvo sulaužytas kai, Nepaprastame Visuotiniame susirinkime, Leander Klubas, turėjo pripažinti moteris kaip narius. Ši taisyklė moterų irklavimui tradiciškai darė įtaką Rytų Europos šalyse, tokiose kaip Rumunija, Rusija, ir Bulgarija, nors kitos šalys tokios kaip Vokietija, Nyderlandai, Kanada, ir Naujoji Zelandija jau turėjo konkurencingas komandas. Jungtinės Valstijos taip pat dažnai turėdavo labai konkurencingas komandas, ir pastaraisiais metais šitos komandos tapo net konkurencingesnės
Neįgalūs atletai
Neįgalusis irklavimas yra ypatinga kategorija lenktynių su fiziniu negebėjimu. Pagal FISA taisykles yra 4 valčių klasės neįgaliems irkluotojams; sumaišytas (2 vyrai ir 2 moterys) LTA (Kojos, Kamienas, Rankos), sumaišytas (1 vyras ir 1 moteris) TA (Kamienas ir Rankos), ir vyrai ir moterų (Rankos tiktai). Šios šakos yra ir Pasaulio čempionatuose, ir Parolimpinėse žaidynėse.
Irklavimas Lietuvoje
Lietuvoje irklavimas nėra labai paplitęs, kol kas nė vienas mūsų atletas nepateko į Olimpines žaidynes, labaiusiai Lietuva pasižymėjo šiame sporte 2002 – aisiais, kai Trakuose buvo surengtas pasaulio jaunių čempionatas. Lietuvoje yra irklavimo federacija, balandžio 19-ąją buvo surengtas pavasario maratonas. Panevėžyje taip pat veikia irklavimo bazė, deja ji jau 30 metų nematė remonto, o miesto savivaldybė jai skirtus pinigus perleido J.Miltinio paminklo statybai.