Olimpinės žaidynės. Irklavimas

Irklavimas(kartais vadinamas akademiniu irklavimu) yra sportas, kuriame sportininkai lenktyniauja vienas prieš kitą ant upės, ežerų ar vandenyne, priklausomai nuo lenktynių tipo. Valtys yra irkluojamos į priekį žmonės sėdi nugara į irkluojamą pusę,o vienas, sėdėdamas priekiu ir esantis valties gale, vairuoja ją. Sportas gali būti įdomus, susitelkdamas studijuoti reikiamą techniką ir konkurencingas, kur visaapimanti gera fizinė būklė vaidina didelį vaidmenį. Tai yra vienas iš seniausių Olimpinių sportų. Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje ir Kanadoje vidurinės mokyklos ir universitetai turi savo irklavimo komandas, todėl šis sportas kai kur vadinamas ir akademiniu irklavimu.

Pagrindai

Irdamiesi sportininkai sėdi valtyje, stovinčioje atgal (į laivagalį), ir panaudoja irklus, kurie, stumia valtį pirmyn. Tai gali būti padaroma ant upės, ežero, jūros, ar kito didelio vandens telkinio. Tai yra reiklus sportas, reikalaujantis stipraus pagrindinio balanso taip pat fizinės jėgos ir širdies bei kraujagyslių ištvermingumo. Irklavimas plačiai paplitęs po visą pasaulį, yra daug skirtingų lenktyniavimo tipų. Jie apima laiko lenktynes, dalines lenktynes, smūgių lenktynes, ir regata formatas, panaudotas Olimpinėse žaidynėse. Yra dvi irklavimo formos. Užsimojimo irklavimas, kai kiekvienas irkluotojas turi vieną irklą, laikomą abiejose rankose. Tai padaroma porų po du, keturius ar aštuonis. Pasiskirstomame irklavime žmogus turi du irklus po vieną kiekvienoje rankoje. Šis irklavimas yra paprastai daromas be vairininko, keturvietėse, dvivietėse ar vienvietėse valtyse.

Istorija

Net nuo ankstyviausių laikų yra užuominų apie irklavimą. Egipte 1430 m. pr. Kr. Yra įrašas, kad karys Amenhotep II buvo taip pat įžymus savo mokėjimu irkluoti. XIII a. venecijiečių festivaliai, pavadinti regata, apėmė irklavimo varžybas tarp kitų. Pirmos žinomos ‘šiuolaikinės’ besiiriančios lenktynės, prasidėjo nuo lenktyniavimo tarp profesionalių valtininkų, kurie keldavo žmones per Temzės upę Londone. XIX a. šitos lenktynės tapo gausios ir populiarios, traukdamos dideles minias. Mėgėjiškas lenktyniavimas Anglijoje prasidėjo aštuoniolikto šimtmečio gale. Varžybos Oksfordo Universitete buvo suorganizuotos 1815. 1818 įsteigtas Leander klubas yra pasaulyje seniausias žinomas valtininkų klubas. Vėliau įkurti irklavimo klubai Detroite, Jeilyje, Harvarde, kur čempionatai vykdavo kasmet nuo 1852 (išskyrus karų metus).

FISA

FISA, “Fédération Internationale des Sociétés d’Aviron” prancūzų kalba (lietuviškai Tarptautinė Irklavimo Asociacijų Federacija) buvo įsteigta Prancūzijos, Šveicarijos, Belgijos ir Italijos Turine 1892 m. birželio 25-ąją. Tai yra seniausia tarptautinė sportinė federacija Olimpiniame judėjime. FISA iš pradžių suorganizavo Europos Irklavimo Čempionatus nuo 1893. Pasauliniai čempionatai prasidėjo 1962. Irklavimas Olimpinėse žaidynėse yra nuo 1900 (1896 Olimpinėse žaidynėse neįvyko dėl nepalankių oro sąčlygų)

Įranga

Turinys

Neįgalūs atletai

Neįgalusis irklavimas yra ypatinga kategorija lenktynių su fiziniu negebėjimu. Pagal FISA taisykles yra 4 valčių klasės neįgaliems irkluotojams; sumaišytas (2 vyrai ir 2 moterys) LTA (Kojos, Kamienas, Rankos), sumaišytas (1 vyras ir 1 moteris) TA (Kamienas ir Rankos), ir vyrai ir moterų (Rankos tiktai). Šios šakos yra ir Pasaulio čempionatuose, ir Parolimpinėse žaidynėse.

Irklavimas Lietuvoje

Lietuvoje irklavimas nėra labai paplitęs, kol kas nė vienas mūsų atletas nepateko į Olimpines žaidynes, labaiusiai Lietuva pasižymėjo šiame sporte 2002 – aisiais, kai Trakuose buvo surengtas pasaulio jaunių čempionatas. Lietuvoje yra irklavimo federacija, balandžio 19-ąją buvo surengtas pavasario maratonas. Panevėžyje taip pat veikia irklavimo bazė, deja ji jau 30 metų nematė remonto, o miesto savivaldybė jai skirtus pinigus perleido J.Miltinio paminklo statybai.