Olimpinės žaidynės. Irklavimas

Irklavimas(kartais vadinamas akademiniu irklavimu) yra sportas, kuriame sportininkai lenktyniauja vienas prieš kitą ant upės, ežerų ar vandenyne, priklausomai nuo lenktynių tipo. Valtys yra irkluojamos į priekį žmonės sėdi nugara į irkluojamą pusę,o vienas, sėdėdamas priekiu ir esantis valties gale, vairuoja ją. Sportas gali būti įdomus, susitelkdamas studijuoti reikiamą techniką ir konkurencingas, kur visaapimanti gera fizinė būklė vaidina didelį vaidmenį. Tai yra vienas iš seniausių Olimpinių sportų. Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje ir Kanadoje vidurinės mokyklos ir universitetai turi savo irklavimo komandas, todėl šiis sportas kai kur vadinamas ir akademiniu irklavimu.

Pagrindai
Irdamiesi sportininkai sėdi valtyje, stovinčioje atgal (į laivagalį), ir panaudoja irklus, kurie, stumia valtį pirmyn. Tai gali būti padaroma ant upės, ežero, jūros, ar kito didelio vandens telkinio. Tai yra reiklus sportas, reikalaujantis stipraus pagrindinio balanso taip pat fizinės jėgos ir širdies bei kraujagyslių ištvermingumo. Irklavimas plačiai paplitęs po visą pasaulį, yra daug skirtingų lenktyniavimo tipų. Jie apima laiko lenktynes, dalines lenktynes, smūgių lenktynes, ir regata formatas, panaudotas Olimpinėse žaidynėse. Yra dvi irklavimo formos. Užžsimojimo irklavimas, kai kiekvienas irkluotojas turi vieną irklą, laikomą abiejose rankose. Tai padaroma porų po du, keturius ar aštuonis. Pasiskirstomame irklavime žmogus turi du irklus po vieną kiekvienoje rankoje. Šis irklavimas yra paprastai daromas be vairininko, keturvietėse, dvivietėse ar vienvietėse va

altyse.

Istorija
Net nuo ankstyviausių laikų yra užuominų apie irklavimą. Egipte 1430 m. pr. Kr. Yra įrašas, kad karys Amenhotep II buvo taip pat įžymus savo mokėjimu irkluoti. XIII a. venecijiečių festivaliai, pavadinti regata, apėmė irklavimo varžybas tarp kitų. Pirmos žinomos ‘šiuolaikinės’ besiiriančios lenktynės, prasidėjo nuo lenktyniavimo tarp profesionalių valtininkų, kurie keldavo žmones per Temzės upę Londone. XIX a. šitos lenktynės tapo gausios ir populiarios, traukdamos dideles minias. Mėgėjiškas lenktyniavimas Anglijoje prasidėjo aštuoniolikto šimtmečio gale. Varžybos Oksfordo Universitete buvo suorganizuotos 1815. 1818 įsteigtas Leander klubas yra pasaulyje seniausias žinomas valtininkų klubas. Vėliau įkurti irklavimo klubai Detroite, Jeilyje, Harvarde, kur čempionatai vykdavo kasmet nuo 1852 (išskyrus karų metus).

FISA
FISA, “Fédération Internationale des Sociétés d’Aviron” prancūzų kalba (lietuviškai Tarptautinė Irklavimo Asociacijų Federacija) buvo įsteigta Prancūzijos, Šveicarijos, Belgijos ir Ittalijos Turine 1892 m. birželio 25-ąją. Tai yra seniausia tarptautinė sportinė federacija Olimpiniame judėjime. FISA iš pradžių suorganizavo Europos Irklavimo Čempionatus nuo 1893. Pasauliniai čempionatai prasidėjo 1962. Irklavimas Olimpinėse žaidynėse yra nuo 1900 (1896 Olimpinėse žaidynėse neįvyko dėl nepalankių oro sąčlygų)

Įranga

1.Valtys
Lenktyniaujančios valtys yra ilgos, siauros, ir plačiai pusapskritės, kad sumažintų trintį iki minimumo. Paprastai turi peleką užpakalinėje dalyje, kad padėtų sutrukdyti nukrypimui nuo kurso ir padidintų vairo efektyvumą. Valtys visada daromos iš sudėtinių medžiagų (paprastai anglies pluoštas sustiprina plastiką). FISA taisyklės apibrėžia minimalius svorius kiekvienai va

alties klasei, kad joks asmuo neįgytų didelio pranašumo nuo brangių medžiagų ar technologijos naudojimo. Yra keli skirtingi valčių tipai. Jie yra klasifikuoti pagal irkluotojų skaičių. Visose šiuolaikinio lenktyniavimo formose yra 1, 2, 4, ar 8 vietų valtys.

2.Vairas
Vienvietės ar dvivietės valtys neturi vairo. Kitose valtyse yra vairas, kontroliuojamas vairininko, jei valtį pradės nešti į šoną. Vairininkas mato geriausią vaizdą, nes jis visą laiką mato kur plaukia valtis, priešingai nei kiti žmonės esantys joje.

3.Irklai
Irklai yra naudojami, kad stumtų valtį į priekį. Jie yra ilgi (250-300 cm) su vienu plačiu galu, apytiksliai 50 cm ilgio ir 25 cm pločio, pavadintu ašmenimis. Klasikiniai irklai buvo padaryti iš medienos, bet šiuolaikiniai irklai yra padaryti iš sintetinės medžiagos, vadinamu anglies pluoštu.

Varžymosi rūšys

Yra skirtingų tipų lenktyniavimas irklavimo sporte. JAV visi lenktynių tipai vadinami “regata” Irklavime yra neįprasti reikalavimai, kurie reikalauja dalyvių pastangų. Standartinis 2 000 metrų pasaulio čempionato lenktynių atstumas yra gana ilgas, kad turėtų didelį patvarų elementą, bet gana trumpas (tipiškai 5.5 į 7.5 minučių), kad jaustųsi kaip sprintas. Tai reiškia, kad irkluotojai turi dalį aukščiausios atiduodamosios galios sportininkų bet kokiame sporte. Tuo pačiu metu judėjimas irkluojant, spaudžia irkluotojų plaučius, ribodamas kiekį deguonies, pasiekiamo jiems. Tai reikalinga, kad irkluotojai pajustų kvėpavimą į ritmą, tipiškai įkvėpiama ir iškvėpiama dukart per mostą, skirtingai nuo didžiosios dalies kito sporto tokio kaip va

ažiavimas dviračiu, kur konkurentai gali kvėpuoti laisvai.

1.Paprastasis formatas
Dauguma lenktynių, kurios yra rengiamos pavasario ir vasaros metu, šalia lenktyniaujančioje taip pat pavadintas regata. Visos valtys startuoja tuo pačiu metu iš vienos vietos ir laimi tie, kurie finišo liniją kerta pirmi. Valčių skaičius lenktynėse būna tarp dviejų (kuris kartais vadina ‘dvejopomis lenktynėmis’) iki aštuonių, bet bet koks valčių skaičius gali varžytis, jei tik leidžia kanalo plotis. Standartinio ilgio lenktynės Olimpinėse žaidynėse ir Pasaulio irklavimo čempionatuose, yra 2000 m ilgio,
1500 m JAV Vidurinių mokyklų lenktynėms ir 1000 m Meistrų irkluotojams (irkluotojai, vyresni negu 27). Tačiau lenktynių atstumas gali svyruoti ir keistis nuo 500 m ilgio iki maratono ar ultramaratono ilgio lenktynių tokių kaip ‘Tour du Léman’ Šveicarijoje, kuris yra 160 km, bei 2 dienų trukmės 185 km Corvallio – Portlando regata rengiama Oregone, JAV. Europoje regata yra tarp 500 m ir 2000 m ilgio. Dvejos tradicinės nestandartinės atstumo lenktynės yra metinės Irklavimo varžybos tarp Oksfordo ir Kembridžo ir Harvardo-Yale Irklavimo varžybos, kurie dengia maždaug keturių mylių kursus (nelygiai 6.5 km). Henley Karališkoji Regata yra taip pat lenktyniaujama nestandartiniu atstumu – 1 mylia 550 jardų (2 112 metrų). Apskritai, masiniai lenktyniavimai yra organizuoti serijoje etapų, greičiausios valtys iš kiekvieno pusfinalio ruošiasi kitam raundui. Pralaimėjusioms valtims kiekviename pusfinalyje gali būti duota antra galimybė sudalyvauti. Pasaulio irklavimo čempionatuose dažniausiai būna paprastas formatas, ka

ai dalyviai iškrinta po kiekvieno pusfinalio.

2.Laiko lenktynės
Laiko (arba procesinės) lenktynės, vyksta nuo rudens iki pavasario (priklausomai nuo vietinių sąlygų). Valtys startuoja protarpiais kas 10-20 sekundžių, ir yra fiksuojamas laikas per tam tikrą atstumą. Pagrindinės distancijos paprastai būna tarp 2000 m ir 12000 m, nors yra ilgesnių lenktynių Seniausios, ir be abejonės garsiausios, pagrindinės lenktynės yra Head of the River Race lenktynės, ptradėtos rengti 1926, kurios vyksta kiekvieną kovo mėnesį Temzės upėje Londone. Laiko lenktynės buvo pradėtos rengti ir Jungtinėse Valstijose 1950-aisiais, ir Head of the River Charles regata, rengiama kiekvieną spalį Čarlzo Upėje Bostone, JAV dabar didžiausios laiko lenktynės pasaulyje. Šitos procesijos lenktynės yra žinomos kaip ‘Pagrindinės Lenktynės, todėl greičiausią komandą apdovanoja ‘Upės Valdovo’taure. Laiko lenktynės yra labai naudingos, kai plaukimo kanale vienu metu negali tilpti daug valčių viena šalia kitos.

3.Smūginės lenktynės
Trečias lenktynių tipas yra smūginės lenktynės. Šitose lenktynėse, komandos išsirikiuoja upėje intervalais ir visi startuoja vienu metu .Tikslas – pavyti valtį priekyje, ir išvengti valties esančios už smūgio. Jei komanda aplenkia ar daro fizinį sąlytį su komanda priekyje, smūgis yra apdovanojamas. Todėl valčių ir įrangos pakenkimas yra dažnas per smūgių lenktynes. Kad išvengtų pakenkimo, komandos vairininkas gali pripažinti smūgį anksčiau, negu jis bus atliktas. Kitą dieną, komanda trenkusi kitai daugiau kartų, pradės varžybas prieš ją. Smūgių lenktynės vyksta daugiau kaip kelios dienos, ir rezultatai paskutinių lenktynių pabaigoje yra panaudojami, kad nustatytų starto eilę pirmą lenktynių dieną kitais metais.

4.Dalinės varžybos
Dalies formatas būdavo dažnai buvo naudojamas ankstyvose amerikiečių lenktynėse. Konkurentai išsirikiuoja pradžioje palei krantą ir startuoja, tada atlieka 180 ° posūkį, kuris reikalauja vairavimo meistriškumo, ir sugrįžta į tą pačią vietą. Šitos lenktynės yra populiarios tarp žiūrovų todėl, kad kiekvienas gali stebėti ir pradžią ir pabaigą. Paprastai varžosi tiktai dvi valtys, kad išvengtų susidūrimo.

Pasaulio čempionatai ir olimpinės žaidynės
Olimpinės žaidynės yra rengiamos kas ketverius metus. Olimpiniame irklavime yra 14 skirtingų valčių klasių. Vyksta aštuonios irklavimo valtimi rungtys, kuriose irkluotojas irkluoja dviem irklais, ir šešios rungtys, kuriose irkluojama vienu ilgu irklu. Valčių klasės: vienvietė (1x ), porinė dvivietė ( 2x), dvivietė be vairininko ( 2-), dvivietė su vairininku ( 2+), porinė keturvietė ( 4x ), keturvietė be vairininko ( 4-), keturvietė su vairininku ( 4+), aštuonvietė ( 8+) (vyrų ir moterų). „X“ (pvz. 1x) reiškia porinį irklą, irkluojama dviem irklais, minusas, reiškia, kad irkluojama vienu (vadinamu pavieniu irklu), o pliusas reiškia, kad valtis turi vairininką ir visos valtys su vairininkais yra irkluojamos tik pavieniu irklu.
Valtis irkluoja atitinkamai vieno, dviejų ir keturių bei aštuonių sportininkų komandos, taip pat lengvo svorio dviejų sportininkų komanda. Valčių su ilgais irklais kategorijos komandos yra: sportininkų pora, ketvertukas, lengvasvoris ketvertukas (tik vyrams) ir aštuonetukas su vairininku.

Komanda

Visose valtyse, išskyrus vienas irklines valtis, kiekvienas irkluotojas yra sunumeruotas nuosekliame derinyje, nuo žemiausio nusilenkime iki aukščiausio laivagalyje. Asmenį, susodintą ant pirmos vietos, pavadina lankininku, kol irkluotoją, artimiausią laivagaliui, pavadina irklininku. Tam tikri komandos nariai turi kitus pavadinimus ir vaidmenis. Pavyzdžiui 8 + laivagalio pora yra atsakinga nustatant irklavimo dažnį bei ritmą likusiai valties daliai. Viduryje keturi žmonės (kartais vadinami “mašinų skyriumi” ar “valdžios namu”) yra paprastai mažiau techniški, bet galingesni irkluotojai komandoje, kai pirmagalio žmonės yra techniškesni ir turi nustatyti valties kryptį. Jie taip pat turi didžiąją dalį įtakos linijai, kurią valtis valdo. Didžiojoje dalyje irklavimo lygmenų yra skirtingų svorio klasių – atvira, sunki ir lengvojo svorio (aptariama apačioje) Dažniausiai varžybose dalyvauja aukšti, raumeningi sportininkai dėl to, kad turi didelį mostą ir gali toliau perkelti irklus. Atviro ar sunkiosios klasės irkluotojai yra abiejų lyčių ir linkę būti labai aukšti, plačiais pečiais, turėti ilgas rankas ir kojas taip pat kaip didžiulį širdies ir kraujagyslių veikimą ir labai žemus kūno riebalų santykius. Olimpinio ar Tarptautinio lygmens vyriškos lyties sunkiosios klasės irkluotojai paprastai yra tarp 190 cm ir 206 cm ūgio ir sveria maždaug 102 kg su apytiksliai 6 – 7 % kūno riebalų. Sunkiasvorės moterys yra truputį žemesnės, apie 180 cm ir lengvesnės už vyrus.

Lengojo svorio kategorija

Skirtingai nuo didžiosios dalies kito nekovinio sporto, irklavimas turi ypatingą svorio kategoriją, pavadintą lengvasvorio (sutrumpintai LWT). Pagal FISA, ši svorio kategorija buvo įvesta, kad atsirastų daugiau universalumo sporte ypač tarp tautų su mažo ūgio žmonėmis. Pirmi lengvasvorės varžybos vyko pasaulio čempionatuose 1974 vyrams ir 1985 moterims. Lengvasvoris irklavimas atsirado Olimpinėse žaidynėse 1996. Tarptautiniame lygmenyje ribos yra:

Vyrai: Komandos vidurkis 70 kg – joks irkluotojas daugiau kaip 72.5 kg .
Moterys: Komandos vidurkis 57 kilogramai – niekas daugiau kaip 59 kg
Olimpinės lengvasvorių valčių klasės yra apribotas iki:
Vyrų dvigubas (LM2x)
Vyrų keturgubas (LM4-)
Moterų dvigubas (LW2x)

Moterys

Anščiau irklavimas buvo vyrų sportas, kuriam buvo teikiama pirmenybė. Nors irklavimas, kaip sportas šiuolaikinėse Olimpinėse žaidynėse gali būti surastos 1896 m. Atėnuose, tik 1976 Vasaros Olimpinėse žaidynėse Monrealyje, moterims leido dalyvauti — taip pat, kaip praėjo daug laiko panašiame sporte, tokiame kaip plaukimas, atletika, važiavimas dviračiu, ir plaukimas kanoja.
1954 m. pirmos moterų varžybos buvo pridėtos prie Europos irklavimo čempionato. 1988 buvo surengta pirma Henley moterų regata. 1997 m. balandžio 27-ąją, vienas iš paskutinių irklavimo bastionų buvo sulaužytas kai, Nepaprastame Visuotiniame susirinkime, Leander Klubas, turėjo pripažinti moteris kaip narius. Ši taisyklė moterų irklavimui tradiciškai darė įtaką Rytų Europos šalyse, tokiose kaip Rumunija, Rusija, ir Bulgarija, nors kitos šalys tokios kaip Vokietija, Nyderlandai, Kanada, ir Naujoji Zelandija jau turėjo konkurencingas komandas. Jungtinės Valstijos taip pat dažnai turėdavo labai konkurencingas komandas, ir pastaraisiais metais šitos komandos tapo net konkurencingesnės.

Neįgalūs atletai
Neįgalusis irklavimas yra ypatinga kategorija lenktynių su fiziniu negebėjimu. Pagal FISA taisykles yra 4 valčių klasės neįgaliems irkluotojams; sumaišytas (2 vyrai ir 2 moterys) LTA (Kojos, Kamienas, Rankos), sumaišytas (1 vyras ir 1 moteris) TA (Kamienas ir Rankos), ir vyrai ir moterų (Rankos tiktai). Šios šakos yra ir Pasaulio čempionatuose, ir Parolimpinėse žaidynėse.

Irklavimas Lietuvoje

Lietuvoje irklavimas nėra labai paplitęs, kol kas nė vienas mūsų atletas nepateko į Olimpines žaidynes, labaiusiai Lietuva pasižymėjo šiame sporte 2002 – aisiais, kai Trakuose buvo surengtas pasaulio jaunių čempionatas. Lietuvoje yra irklavimo federacija, balandžio 19-ąją buvo surengtas pavasario maratonas. Panevėžyje taip pat veikia irklavimo bazė, deja ji jau 30 metų nematė remonto, o miesto savivaldybė jai skirtus pinigus perleido J.Miltinio paminklo statybai.

Leave a Comment