Miopija, skolioze, mitralinio voztuvo prolapsas

1. Turinys

1. Turinys..............................2
2. Miopija (trumparegystė)..........................3
2.1 Ligos priežastys..............................3
2.2 Simptomai..............................3
2.3 Komplikacijos..............................4
2.4 Gydymas..............................4
2.5 Patarimai..............................4
2.6 Kūno kultūros priemonės.........................5
3. Stuburo iškrypimas (skoliozė).........................5
3.1 Ligos priežastys..............................5
3.2 Simptomai..............................6
3.3 Ligos eiga..............................6
3.4 Komplikacijos..............................6
3.5 Tyrimai..............................7
3.6 Gydymas..............................7
3.7 Patarimai..............................7
3.8 Profilaktika..............................8
3.9 Kūno kultūros priemonės.........................8
4. Mitralinio vožtuvo prolapsas.........................8
4.1 Ligos priežastys..............................8
4.2 Simptomai..............................9
4.3 Ligos eiga..............................9
4.4 Komplikacijos..............................9
4.5 Tyrimai..............................9
4.6 Gydymas..............................9
4.7 Patarimai..............................9
4.8 Profilaktika..............................10
4.9 Kūno kultūros priemonės.........................10

5. Naudota literatūra..............................11

2. Miopija (trumparegystė)
Miopija (trumparegystė (gr. myo — prisimerkiu +ops — akis), kai lygiagretūs spinduliai, perėję optinę sistemą, susikerta prieš tinklainę, t. y. trumpesniame židininiame nuotolyje. Trumparegė akis pritaikyta pasiskleidžiantiems spinduliams, kurie sklinda iš netoli esančio taško; šis taškas ir yra jos punctum remotum. Trumparegė akis rimties būklėje aiškiai mato tik savo tolimiausio gero matymo taško atstumu, ji negali gerai matyti tolimų taškų. Kuo arčiau prie akies yrra punctum remotum, tuo didesnio laipsnio trumparegystė.

2.1 Ligos priežastys
Trumparegystės priežastys gali būti vidinės (nulemtos genetiškai) ir išorinės. Įgimta trumparegystė, atsiradusi iki 5 metų amžiaus apie 70 % atvejų yra paveldėta. Pastebėta, kad trumparegių tėvų vaikai dažniau serga šia liga, jų trumparegystė esti paprastai didesnė nei tėvų.
Iš išorės veiksnių svarbią reikšmę turi regimasis krūvis, kai dirbant reikia žiūrėti iš arti (skaityti, žiūrėti televizorių, dirbti ir žaisti kompiuteriu) ir higieninių sąlygų nesilaikymas (netinkamas apšvietimas ir blogai įrengta darbo vieta, ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas ir žaidimas kompiuteriu, skaitymas vaažiuojant transportu ar gulint ir pan.), prasta sveikatos būklė (dažnos infekcinės, lėtinės ligos, sumažėjęs organizmo imunitetas). Ilgai dirbant, kai reikia žiūrėti iš arti ir nesilaikant higienos, susidaro sąlygos akies ašiai ilgėti (dėl išorinių akies raumenų spaudimo, akispūdžio padidėjimo, stipraus prisimerkimo ži

iūrint, skleros silpnumo), nuvargsta krumplyno ir akies obuolio išoriniai raumenys, vystosi trumparegystė. Krumplyno raumens, skleros silpnumas gali būti paveldėtas arba sukeltas bet kokios ūminės lėtinės vidaus organų ligos.
Trumparegėmis gali tapti nėščios moterys trečiojo nėštumo trimestro laikotarpiu, nes dėl hormoninių pokyčių organizme ragenoje ima kauptis vanduo, ji pabrinksta ir padidėja jos laužiamoji galia. Regos pakitimai išnyksta praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, kai hormonų pusiausvyra tampa vėl normali.
Šiai ydai formuotis turi įtakos ir stresas.

2.2 Simptomai
• Galvos skausmas
• Akies dugno pakitimai
• Neryškūs vaizdas, matomas iš toli
• Ryškūs vaizdai, matomi iš arti
• Žiūrėjimas į tolį prisimerkus
• Greitas akių nuovargis
• Vaizdo liejimasis
• Skausmas judinant akies obuolius
• Mirgėjimas akyse

2.3 Komplikacijos
Žvairumas, tinklainės pakenkimas ir atšoka, katarakta, glaukoma, labai blogas regėjimas, aklumas.

2.4 Gydymas
Trumparegystė nėra pagydoma. Paprastai regą galima pagerinti nešiojant akinius su įgaubtais sttiklais ar kontaktinius lęšius. Akiniai gerina regėjimą, akys nepavargsta, išnyksta galvos skausmai.
Jei ši liga progresuoja vaikui, labai svarbu stabdyti progresavimą, kad, vaikui suaugus, liktų kiek įmanoma mažesnis trumparegystės laipsnis ir akių dugno pakitimai. Šiam tikslui naudojamos įvairios priemonės:
• sureguliuojamas regimojo darbo režimas;
• skiriami gydomieji akiniai darbui, sumažinantys krūvį krumplyno raumeniui;
• rega į tolį koreguojama akiniais ar lęšiais, pagerėja orientacija, nereikia prisimerkti;
• skiriama vaistų, norint pašalinti darbinio akies raumens spazmus (antimuskarininių vaistų, alfa adrenomimetikų), pagerinti akių kraujotaką (trentalio, adenozino, nikotininės rūgšties), apsaugoti nuo akispūdžio padidėjimo, stiprinti sk
klerą , pagerinti bendrą organizmo būklę (vitaminų, medžiagų apykaitą gerinančių preparatų).
• specialūs pratimai padeda pašalinti krumplyno raumens ilgalaikį susitraukimą ir jį stiprinti,
• labai svarbu stiprinti vaiko sveikatą gydant kitas ligas, skiriant pilnavertę mitybą, reguliuojant bendrą dienos režimą.
Sunkesniais atvejais trumparegystė progresuoja, atsiranda akių dugno pakitimai, pailgėja akių obuoliai. Tuomet gydoma operaciniu būdu, kuris sustabdo tolimesnį trumparegystės progresavimą.
Didelio laipsnio trumparegystę galima gydyti implantuojant į akį lęšiuką.

2.5 Patarimai
Skaitant kas pusvalandį būtina daryti pertrauką. Jos metu galima padaryti keletą pratimų: žiūrėti į lubas, po to į grindis, į šonus, pažiūrėti pakaitomis pro langą į tolumą ir į arti esantį tašką.
Negalima skaityti gulint, taip pat ir gulinčios knygos, važiuojant autobusu, prietemoje.
Atstumas iki televizoriaus turėtų būti ne mažiau kaip 2,5-3 metrai. Jei ekrano įstrižainė didesnė nei įprasta, didesnis turėtų būti ir atstumas. Per dieną televizorių galima žiūrėti ne ilgiau kaip 1-1,5 valandos. Geriau šį laiką padalinti į tris keturis kartus.
Kompiuterio ekranas nuo akių turi būti nutolęs ne mažiau kaip pusę metro.
Kompiuterio ar televizoriaus ekranas turi stovėti nugara į langą. Geriau kai šviesa krinta iš viršaus, o šviesos šaltinis neatsispindi ekrane.
Žaidžiant kompiuteriu, žiūrint televizorių ir skaitant saulei nusileidus, patalpa turi būti apšviesta.
Trumparegiui, kad neatšoktų tinklainė rekomenduojama sunkiai nekilnoti, nedaryti staigių judesių, sportuoti neintensyviai.
2.6 Kūno kultūros priemonės
higieninė gimnastika
žaidimai:
• krepšinis
• tinklinis
• dozuotas bėgimas
• spartus ėjimas plaukimas
• slidinėjimas
• irklavimas

Negalimi

pervargimai
dviračiai, boksas, sunkumų kilnojimas, sportinė gimnastika, ledo rutulys, futbolas, imtynės
pratimai ga

alva žemyn, jėgos ir ištvermės, kūno sukrėtimo, šuolių

3. Stuburo iškrypimas (skoliozė)
Kiekvieno žmogaus stuburas turi keletą normalių linkių į priekį ir užpakalį, matomų žiūrint į žmogų iš šono. Šių linkių pagilėjimas (ar priešingai, išsilyginimas) arba linkio į šoną susiformavimas vadinami stuburo iškrypimu. Iškrypęs stuburas yra apie 2 proc. visų gyventojų.
3.1. Ligos priežastys
Stuburo iškrypimai gali atsirasti bet kuriame amžiuje.
Pagrindinės priežastys:
1. Įgimtos stuburo ar kitos ligos. Kai kuriais atvejais kūdikis jau gimsta su stuburo iškrypimu. Taip atsitinka dėl neteisingai susiformavusių stuburo slankstelių, gimdymo traumos, įgimtų raumenų ar nervų ligų, kitų priežasčių.
2. Netaisyklinga laikysena. Dėl nuolatinės netaisyklingos stuburo padėties, pertempiami stuburo raiščiai, stuburas iškrypsta.
3. Osteoporoziniai stuburo slankstelių lūžimai. Vystantis osteoporozei (kaulų retėjimui), stuburo slanksteliai tampa trapūs ir gali lūžti net ir be jokios didesnės traumos. Dažniausiai stuburo slanksteliai susiploja, todėl formuojasi stuburo iškrypimas, dažniausiai kupra, kitaip dar vadinama „našlės kuprele”;
4. Genetinis polinkis. Jei šeimoje kas nors serga stuburo iškrypimu, tikimybė susirgti kitam šeimos nariui yra apie 20 proc.
Stuburo iškrypimai skirstomi:
1. Skoliozę – stuburo iškrypimas į šoną. Dėl šio iškrypimo stuburas, žiūrint iš nugaros, atrodo panašus į raidę S ar C.
2. Kifozę – tai per gilus stuburo linkis į užpakalį, žmogus atrodo susikūprinęs.
3. Lordozę – per gilus stuburo išlinkimas į priekį, žmogus atrodo stipriai atsilošęs.
3.2. Simptomai
 Nugaros skausmas
 Stuburo iškrypimas į šoną
 Stuburo iškrypimas į priekį
 Stuburo iškrypimas į užpakalį
 Vienas petys atrodo aukščiau už kitą
 Vienas klubas atrodo aukščiau už

ž kitą
 Nevienodai atsikišusios mentės
3.3 Ligos eiga
Pastebimas stuburo iškrypimas į šoną, priekį ar užpakalį;
Esant skoliozei, gali atrodyti, kad žmogaus, stovinčio tiesiai, vienas petys yra aukščiau už kitą, ar vienas klubas aukščiau už kitą, matomas nelygus liemuo, nevienodai atsikišusios mentės;
Iškrypusio stuburo dažniausiai neskauda, tačiau kai kuriais atvejais žmogus gali jausti nugaros skausmą ilgiau pasėdėjęs ar pastovėjęs.
Stuburo iškrypimas, atsirandantis vaikystėje ar paauglystėje dėl netaisyklingos laikysenos, dažniausiai neprogresuoja ir praeina, koregavus laikyseną, darant fizinius pratimus. Tačiau dėl kitų ligų (įgimtų kaulų, raumenų ar nervų ligų, kitų) atsiradęs stuburo iškrypimas, vaikui augant, dažniausiai tik progresuoja, todėl gali reikėti imtis rimtų gydymo priemonių.
3.4 Komplikacijos
Jei laiku negydomas didelio laipsnio stuburo iškrypimas, bėgant laikui, jis gali progresuoti. Labai iškrypęs stuburas sumažina plaučių talpą, todėl ligonį gali varginti dusulys, dažniau sergama plaučių ligomis. Stipriai iškrypusį stuburą turintiems žmonėms taip pat dažniau skauda nugarą ar strėnas. Be to, daugumai žmonių labai svarbūs ir kosmetiniai stuburo iškrypimo aspektai.
3.5 Tyrimai
Norėdamas nustatyti stuburo iškrypimą, gydytojas turi atidžiai apžiūrėti pacientą – įvertinti jo laikyseną, apžiūrėti nugarą, stuburą, išmatuoti kojų ilgį.
Stuburo rentgeno nuotraukos reikalingos slankstelių lūžimams, įgimtoms deformacijoms nustatyti, taip pat stuburo iškrypimo laipsniui įvertinti.
3.6 Gydymas
Gydymas priklauso nuo iškrypimo tipo ir laipsnio, nuo sergančiojo amžiaus ir kitų veiksnių.
Jei vaikui nustatomas nedidelio laipsnio stuburo iškrypimas, ir vaikas jau beveik nebeauga (yra maža tikimybė, kad iškrypimas didės), gydytojas galbūt nerekomenduos jokio gydymo, o paliks sergantįjį stebėjimui, tai yra reikės apsilankyti pas gydytoją kas 3-6 mėnesius pakartotinėms apžiūroms, kurių metu gydytojas patikrins, ar stuburo iškrypimas progresuoja.
Esant didesnio laipsnio, progresuojančiam stuburo iškrypimui, gali būti pasiūlyti šie gydymo metodai:
 Specialūs įtvarai, kurie stabdo iškrypimo progresavimą. Įtvarai yra efektyvūs tik dar augantiems vaikams su nelabai dideliu stuburo iškrypimu. Gydytojas ortopedas parinks vaikui tinkantį įtvarą, paaiškins, kaip ir kiek laiko jį reikia dėvėti.
 Operacinis gydymas siūlomas greitai augantiems vaikams su dideliu stuburo iškrypimu. Operacijos metu gydytojas sutvirtina stuburą specialiomis metalinėmis ar kaulinėmis plokštelėmis, varžtais ir strypais. Jau antrą ar trečią dieną po operacijos vaikas gali vaikščioti, o per keletą savaičių – grįžti prie normalios veiklos.
Dėl osteoporozinių slankstelių lūžimų atsiradęs stuburo iškrypimas dažniausiai nėra gydomas. Pagrindinis uždavinys šiuo atveju – stabdyti osteoporozės progresavimą, užkirsti kelią kitiems slankstelių ir kitų kaulų (šlaunikaulio, riešų) lūžimams.

3.7 Patarimai
Rekomenduojama visavertė dieta, turinti pakankamai vitaminų (ypač vitamino D) ir mineralų (kalcio, magnio, cinko). Šios medžiagos yra itin svarbios kaulo formavimuisi. Pakankamai kalcio ir vitamino D turi gauti ne tik augantys vaikai ir paaugliai, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, ypač moterys po menopauzės osteoporozės profilaktikai.
Rekomenduojami pratimai, stiprinantys pilvo, nugaros raumenis. Stiprūs šios grupės raumenys tarsi prilaiko stuburą taisyklingoje padėtyje, neleidžia jam iškrypti. Patartina judėti, sportuoti. Ypač tinka plaukiojimas. Venkite sporto šakų, apkraunančių stuburą – bėgiojimo, šuolių, tinklinio, krepšinio.
Pratinkitės prie taisyklingos laikysenos. Miegoti patariama ant standaus neįdubusio čiužinio, nedidelės plokščios pagalvės. Pasirinkite patogią kėdę ir darbo stalą. Vaiko rašomąjį stalą ir kėdę pritaikykite vaiko ūgiui.
3.8 Profilaktika
 Taisyklingos laikysenos įgūdžių ugdymas nuo mažens, netaisyklingos laikysenos ankstyva korekcija.
 Teisingas darbo ir poilsio režimas, taisyklinga pilnavertė mityba.
 Pakankamas fizinis aktyvumas.

3.9 Kūno kultūros priemonės
higieninė gimnastika
raumenyną, sąnarių ir raiščių paslankumą, judesių koordinaciją, laikyseną lavinantys pratimai
žaidimai:
• badmintonas
• krepšinio elementai
• tinklinis
slidinėjimas, plaukimas
tik individualus bėgimas
važiavimas dviračiu

Negalimi

pervargimai
staigūs judesiai
šuoliai kietai prižemėjant

4 Mitralinio vožtuvo prolapsas
Tai nepiktybinė širdies liga, ir dažniau ne tiek liga, kiek širdies struktūros variantas. Pasitaiko 4-7 proc. žmonių, moterims dažniau nei vyrams.
4.1. Ligos priežastys
Dažniausios įgytų širdies ydų priežastys – reumatas ir infekcinis endokarditas.
Rečiau širdies vožtuvus pažeidžia kitos ligos – sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, mechaninės traumos.
Įtakos gali turėti įgimti struktūriniai širdies vožtuvo pakitimai.

4.2. Simptomai
 Dusulys
 Širdies ritmo sutrikimai
 Veriantis, duriantis skausmas krūtinėje
 Širdies „ūžesys”
4.3. Ligos eiga
Mitralinis prolapsas gali sukelti veriančio, duriančio pobūdžio skausmus krūtinėje, ekstrasistoles, kartais širdies arterijų vainikėlių spazmus. Retai pasitaiko, kad ant vožtuvo burės gabalėlis atitrūksta ir įvyksta kurios nors arterijos embolija. Ji gali sukelti smegenų insultą, staigų vienos akies regėjimo pablogėjimą, miokardo infarktą.
Tiktai 15 proc. ligonių mitralinis prolapsas progresuoja iš lėto ir per 15-20 metų atsiranda mitralinis nesandarumas (kraujas grįžta iš kairiojo skilvelio į kairįjį prieširdį).
4.4. Komplikacijos
Mitralinio vožtuvo prolapsas gali komplikuotis infekciniu endokarditu.

4.5. Tyrimai
Gydytojai prolapsą atpažįsta pagal būdingą trumpą ūžesėlį ir traškantį papildomą širdies toną (kliką). Iškritimo laipsnis diagnozuojamas ir vertinamas ultragarsu.
4.6. Gydymas
Skausmus ir ekstrasistoles šiems ligoniams gali pašalinti beta-adrenoblokatoriai. Dažniausiai mitralinis prolapsas žmogui nekenkia ir yra negydomas.
Jeigu ligoniui buvo embolijų arba ultragarsu įtariamas krešulys širdyje, skiriama kraują skystinančių vaistų (pvz., aspirino).
Labai retai tenka vožtuvą pakeisti protezu arba pašalinti vieną vožtuvo burę.
4.7. Patarimai
Kai prolapsas ryškus, reikia vengti sunkaus fizinio darbo.
Sergantieji mitraliniu prolapsu turėtų labai atsargiai vartoti nitrogliceriną ir kitus nitratus: mat šie vaistai sumažina širdies dydį ir tuomet vožtuvas esti tarsi per didelis; dėl to gali išryškėti mitralinis prolapsas ir padidėti širdies speninio raumens ischemija.
Jeigu prolapsas neryškus, ligoniams prieš danties traukimo ar kitą chirurginę operaciją skiriama antibiotikų.

4.8. Profilaktika
Reguliariai konsultuotis su specialistais, ultragarsu tikrintis vožtuvo būklę, saugotis infekcinio endokardito.

4.9 Kūno kultūros priemonės
higieninė gimnastika
žaidimai: tinklinis, badmintonas (ribotai – krepšinis, rankinis, futbolas)
slidinėjimas lygia vietove
čiuožimas ir irklavimas lėtu tempu

Negalimi

greiti bėgimai
5. Naudota literatūra

 Medicinos enciklopedija „http://www.sveikas.lt“
 Enciklopedija internete „http://lt.wikipedia.org“
 Ligų portalas http://www.ligos.lt
 Medicinos enciklopedija (1 – 2 tomai)

Leave a Comment