AKTYVUS POILSIS IR ŽMOGAUS DARBINGUMAS

3550 0

TURINYS

ĮVADAS 3

1. AKTYVUS POILSIS 4

1.1. Aktyvaus poilsio privalumai ir trūkumai 4

2. PASYVUS POILSIS 6

2.1. Pasyvaus poilsio privalumai ir trūkumai 6

3. ŽMOGAUS DARBINGUMAS 7

3.1. Nuovargio, pervargimo ir nuobodulio pavojus 7

3.2. Miegas ir jo sutrikimai 8

3.3. Vaistai, kofeinas, alkoholis 9

IŠVADOS 13ĮVADAS

Aktyvus poilsis yra įvairi fizinė veikla, padedanti įveikti nuovargį ir atgauti jėgas, pavyzdžiui, sportas, žaidimai, fizinis darbas, šokiai ir pan.

Darbingumas apibūdinamas, kaip aktyvus gyvenimo procesas: nuo gyvenimo pradžios iki galo, užsiėmimai tai visi aktyvus procesai skirti savo ir kitų priežiūrai, pasirūpinimui, gyvenimo pasitenkinimui, bei siekiant būti socialiais ir ekonomiškai produktyviais gyvenimo eigoje ir kituose įvairiuose kontekstuose

Geras poilsis yra labai svarbus. Naaktį neišsimiegant kenčia žmogaus darbingumas, lydi prasta nuotaika, sunku susikaupti. Kiekvienas norime išvengti šių nemalonių padarinių ir būti žvalūs bei kupini jėgų.

Svarbiausia pastovi dienotvarkė. Keldamiesi kiekvieną dieną tuo pačiu metu ir eidami miegoti tuo pačiu metu pripratinsite organizmą prie ritmo.

Darbo tikslas: išanalizuoti aktyvų poilsį ir žmogaus darbingumą.

Darbo uždaviniai:

 išanalizuoti aktyvaus poilsio įtaką žmogui;

 išanalizuoti pasyvaus poilsio įtaką žmogui;

 išanalizuoti kokia darbo reikšmė, žmogaus darbingumui.1. AKTYVUS POILSIS

Aktyvus poilsis – aktyvus laisvo laiko praleidimas ir fizinė veikla: vaikščiojimas, maudymasis ir plaukiojimas, mankšta, keliavimas ir paanašiai.

Dabar daug turizmo agentūros siūlo aktyvųjį poilsį ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.

Daug žmonių pasirenka kultūrinį pažintinį turizmą, keliauja pažinimo tikslu, norėdami susipažinti su kultūrinėmis, istorinėmis savo ar kitos šalies vertybėmis.

1 pav. Aktyvaus poilsio praleidimas

Daugelis kiekvienos tautos kultūrinių, et

tninių, etnografinių, istorinių, architektūrinių bei gamtinių paminklų ir įžymybių yra ne miestuose, bet kaimo vietovėse, todėl aktyvus poilsis pirmiausiai siejasi turizmu.1.1. Aktyvaus poilsio privalumai ir trūkumai

Aktyvus poilsis yra labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime. Žinoma, kiekvienas žmogus poilsį pasirenka pagal savo galimybes ir poreikius.

Dabar Lietuvoje yra labai aktualu, kad žmonės pasirinka poilsį gamtoje ir tai įtakoja Lietuvos kaimo turizmo plėtrą. Poilsis kaime šios veiklos organizatorių požiūriu gali būti ir vertinamas kaip pajamų šaltinis. Iš poilsio paslaugų organizavimo veiklos kaime gaunamos pajamos. Šias pajamas galima gauti ne tik teikiant apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, bet ir išnaudojant objektus, kurių pritaikymas turizmo tikslams nereikalauja papildomų investicijų: pvz., ekskursijų pas bitininkus organizavimas, dvarų aplankymas ir t.t. Vienas pagrindinių papildomas pajamas teikiančių šaltinių yra namų ūkio prrodukcijos turistams pardavimas: maisto produktų, antikvarinių sendaikčių, rankdarbių, suvenyrų.

Poilsis kaime – verslas. Tai veikla, teikianti specifines paslaugas atvykstantiems poilsiauti į kaimą. Poilsio paslaugų teikimas ir jų organizavimas kaimo vietovėse – alternatyvus ūkininkavimui verslas. Atsižvelgiant į platų poilsio pasirinkimą, yra išskiriami pagrindiniai aktyvaus poilsio privalumai ir trūkumai.

Privalumai:

 Aktyvus gyvenimas gerina žmonių sveikatą;

 Įtakoja turizmo plėtrą;

 Leidžia naudingai praleisti laiką;

 Didina žmonių užimtumą;

Trūkumai:

 Reikalauja papildomų lėšų, nes beveik visos paslaugos yra mokamos;

 Dėl silpnos sveikatos galimas organizmo išsekimas.2. PASYVUS POILSIS

Pasyvus poilsis pasireiškia kada vengiama sudėtingos ar intensyvios veiklos, siekiama pailsėti, atsipalaiduoti, sumažinti įt

tampą, pakeisti aplinką.

Šiuo metu žmogui labiau priimtinas pasyvus poilsis, nes grįžtant namo po sunkios darbo dienos norisi likusį laiką praleisti ramybėje su artimais ir draugais, arba net

prie kompiuterio ar televizoriaus. Kaip darbą keičia poilsis, taip ir mąstymą keičia “tuščia galva”.

2 pav. Pasyvaus poilsio praleidimas

Kiekvienas žmogus turi savo individualų ritmą, tai žmogus turi pasirinkti sau tinkamą atsipalaidavimą. Poilsis labai stipriai įtakoja kiekvieno žmogaus gyvenimą. Būtent nuovargis trukdo toliau tobulėti. Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį.

Geriausias poilsis tas, kuris susijęs su kultūra, savišvieta: kartu ir pats tobulėji, ir naujas žinias vėliau gali panaudoti savo darbe. Todėl pasyvus poilsis labiau tinka tiems kurie bando surasti savo kelią, surasti save.2.1. Pasyvaus poilsio privalumai ir trūkumai

Taip kaip mes pasyvų poilsį priskiriame prie pasyvaus laiko praleidimo, kuris nereikalauja daug pinigų ir fantazijų, tai išskiriami pagrindiniai pasyvaus poilsio privalumai ir trūkumai.

Privalumai:

 Pasyvus poilsis nereikalauja daug pinigų

 Tinka žmonėms, kuriu sveikata yra silpna ir jiems tinka tik neaktyvus poilsis

 Laikas leidžiamas ramybėje, o tai gerina nervų sistemą

Trūkumai:

 Neefektyvus laiko panaudojimas

 Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus gali pabloginti sveikatą ir akių regėjimą.

 Mažina bendravimą tarp žmonių.3. ŽMOGAUS DARBINGUMAS

Kiekvienas žmogus yra unikalus. Jis skirtingai mąsto, skirtingų dalykų nori iš gyvenimo, skirtingi jo sugebėjimai, skirtingi būdai ir sugebėjimai įveikti stresą ir sunkumus. Be ab

bejo, visi šie dalykai turi reikšmės tam, kaip jis atliks savo darbą.3.1. Nuovargio, pervargimo ir nuobodulio pavojus

Žmogaus darbingumas svyruoja metų, savaičių bėgyje ir net paros metu. Darbingumo sumažėjimas vadinamas nuovargiu.

Nuovargis yra fiziologinis, laikinasis darbingumo ir organizmo funkcinių galimybių sumažėjimas po sunkaus ar įtempto darbo.

Nuovargis yra sudėtingas fiziologinis procesas, kuris apima visas organizmo sistemas, bet daugiausia centrinę nervų sistemą. Ilgas, sunkus ir įtemtas darbas mažina organizmo darbingumą ir darbo našumą, blogėja bendra savijauta, dėmesys, atmintis, sunkiau susikoncentruoti, žmogus subjektyviai jaučiasi pavargęs.

Pavargus mažėja raumenų jėga ir jų ištvermė, blogėja judesių koordinacija ir tikslumas, judesiai tampa vangesni, jaučiamas nedidelis raumenų skausmas. Mažėja regos, klausos, lytėjimo ir kitų analizatorių jautrumas, pablogėja regos, klausos sensomotorinių reakcijų greitis. Gerai pailsėjus, nuovargis praeina, atsistato savijauta ir darbingumas.

3 pav. Paros darbingumo fiziologinė kreivė

Saikingas, neintensyvus fizinis darbas gerina bei treniruoja visas organizmo fiziologines funkcijas, medžiagų bei energijos apykaitą ir stiprina sveikatą.

Jei darbas sunkus, ilgai trunka, esti didelė nervinė – emocinė įtampa, nesilaikoma racionalaus darbo ir poilsio rėžimo, nuovargio reiškiniai akumuliuojasi. Tokiu atveju susidaro kokybiškai nauja funkcinė arba patologinė organizmo būklė, kuri vadinama pervargimu. Pervargstama pamažu ilgą laiką didėjant organizmo funkciniams pakitimams. Pervargimui būdinga ryškesnis darbingumo ir darbo našumo mažėjimas. Daugiausia nukenčia centrinė nervų sistema: skauda galvą, juntamas bendrasis silpnumas, blogėja at

tmintis, sutrinka miegas, netenkama apetito, sumažėja organizmo atsparumas įvairiems kenksmingiems aplinkos veiksniams. Pervargimas dažnai sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus – gali padidėti arterinis kraujospūdis, sutrikti širdies dirglumo ir laidumo funkcijos ir kt. Kad pervargimas praeitų, reikia ilgesnio poilsio, neretai – atitinkamo gydymo bei reabilitacinių priemonių.

Persitempimas – tai ūmiai atsirandantis patologinis reiškinys, kai žmogus atlieka labai sunkų darbą, neatitinkantį organizmo jėgų ir jo funkcinių galimybių. Taip dažnai atsitinka per sportines varžybas ir kitomis ekstremaliomis situacijomis – sutelkus fizines, psichines ir valios pastangas, kurių dėka atliekamas organizmo treniruotumo ir jo galimybių neatitinkantis darbas.

Persitempimas pasireiškia dideliu bendruoju silpnumu, pykinimu, cianoze, sutrinka širdies ritmas, skauda širdies plote. Persitempęs žmogus gali netekti sąmonės, net mirti. Gali prasidėti širdies dilatacija, atsirasti negrįžtamųjų širdies ir kraujagyslių bei kitų sistemų pakitimų. Persitempus būtina neatidėliotina medicinos pagalba.

Nuovargio profilaktika. Didžiausią įtaką nuovargiui atsirasti ir jo dydžiui turi darbo organizavimas, higienos bei ergonominės darbo sąlygos. Sunkų fizinį darbą svarbu mechanizuoti, o gamybos procesus – automatizuoti, įrengti nuotolinį valdymą. Tai mažina darbo sunkumą ir jo trukmę sveikatai kenksmingomis sąlygomis.3.2. Miegas ir jo sutrikimai

Miegas yra periodiška funkcinė žmogaus ramybės būsena, kuriai būdingas specifinis nervų sistemos ir viso organizmo neveiklumas: nieko tikslingai neveikiama, mažai judama ir nereaguojama į aplinkos dirgiklius, sulėtėja kvėpavimas, kraujotaka bei sumažėja kūno temperatūra. Miegodamas žmogus netgi auga. Žmogus pramiega trečdalį gyvenimo. Miegas labai didelę reikšmę turi žmogaus nervų sistemos veiklai, protiniam darbui.

Esminis skirtumas tarp miego ir būdravimo – miegantysis neturi valios ir negali atsiminti apie gyvenimą budrumo metu. Be retų išimčių, j

. . .

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

Prieiga per internetą:

1. http://www.delfi.lt/news/daily/Health/article.php?id=18377209 (2010 – 11 ¬- 12)

2. www.sam.lt/go.php/lit/Ligu_ir./487 (2010 – 11 – 16)

3. www.sveikaszmogus.lt (2010 – 11 – 28)

4. grandspa.lt/./sveikata./aktyvus-poilsis (2010 – 12 – 06)

5.http://kineziterapija.info/aktyvaus-poilsio-privalumai-lyginant-su-pasyviu (2010 – 12 – 14)

Join the Conversation