Įžanga 3 psl.1. Viešojo administravimo pokyčių Lietuvoje kryptys ir etapai 3 psl.2. Lietuvos viešojo administravimo sistema 4 psl.3. Viešojo administravimo reformos procesas Lietuvoje 5 psl. 4. Literatūra 8 psl.
Viešojo administravimo apibrėžimasViešasis administravimas pirmiausia siejamas su viešosios politikos įgyvendinimu. Wilson politiką supriešino su administravimu, kuris, pasak jo, turėjo tik įgyvendinti politiką. Šiuo metu viešasis administravimas apibrėžiamas ne tik kaip viešosios politikos įgyvendinimas, bet ir viešosios politikos formulavimas. Be to, viešasis administravimas apima įvairias politikos įgyvendinimo rūšis- valstybės valdymą, viešųjų paslaugų teikimą ar privačios veiklos reguliavimą.Atskirai galima pateikti viešojo administravimo apibrėžimą. Viešasis administravimas gali būti suprantamas kaip įvairių teisės aktų įgyvendinimas ar įgyvendinimo priežiūra ir vidaus teisės aktų taikymas. Lietuvos Viešojo administravimo įstatyme viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymas ar kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotųjų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams,kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti.
1. VIEŠAJO ADMINISTRAVIMO POKYČIŲ LIETUVOJE KRYPTYS IR ETAPAI
Nagrinėjant socialius bei politinius pokyčius Europos šalyse, daugiausia dėmesio buvo skiriama politinei bei ekonominei transformacijai, t.y. perėjimui prie demokratijos ir rinkos ekonomikos. Tačiau keliose studijose buvo nagrinėjama ir administracinė transformacija.Istorinis viešojo administravimo paveldas yra esminis veiksnys, kuris veikia transformacijos kryptis. Pradinė padėtis dažnai supriešinama su transformacijos tikslais ir uždaviniais, kuriuos apibendrina ateities situacija. Tačiau daugiausia dėmesio administracinės transformacijos studijos skyrė administracinės reformos kryptims, arba trajektorijoms nuo pradinės iki ateities situacijos.
Lietuvoje galima išskirti kelias pagrindines administracinės transformacijos kryptis: Viešosios administracijos organizacija ( viešojo administravimo įstaigų reorganizacija; Vyriausybės aparato ir ministerijų vidaus organizacijos reforma)
Personalas ( priėmimas į darbą; karjera; atlyginimas; paskatinimai ir nuobaudos) Veiklos valdymas ( strateginis planavimas; įvairios atsakomybės priemonės; konsultavimasis su suinteresuotomis grupėmis ) Finansai ( biudžetas; finansinis valdymas; išorinis ir vidaus auditas; valdymo išlaidų mažinimas )
Galima nustatyti keletą administracinės transformacijos etapų:
Pirmame transformacijos etape administracinė reforma buvo suvokiama kaip politinės ir ekonominės transformacijos dalis.Pirmaisiais administracinės transformacijos metais Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse, siekta pašalinti sovietinio laikotarpio paveldą, o ne vadovaujamasi plačiomis administracinės reformos programomis. Šiuo laikotarpiu daugiausia dėmesio buvo skiriama pirmajai administracijos krypčiai.Tašiau dešimtojo dešimtmečio antrojoje pusėje nuo 1997 metų pagrindinė Lietuvos administracinės reformos varomoji jėga tapo Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą.Reikia pažymėti, kad administracinė reforma stojant į ES buvo susijusi ne tik su Lietuvos pasirengimu taikyti ES teisės nuostatas, bet ir kitų narystės kriterijų reikalavimų įgyvendinimu. Ji buvo susijusi ne tik su atskirų institucijų pasirengimu perimti ir taikyti ES teisyno nuostatas, bet ir įgyvendinti kitus administracinės reformos uždavinius:kelti valstybės tarnybos profesionalumą, stiprinti koordinavimą, vidaus ir išorės auditą.Šiame etape buvo pradėtos įgyvendinti likusios trys reformos kryptys, t.y. personalo,veiklos valdymo ir finansų. Be to, šiuo metu reforma pasidarė intensyvesnė, nes priimta ir įgyvendina daugiausia administracinės reformos sprendimų. Taip pat verta pažymėti, kad administracinė reforma tapo nuoseklesnė, nes 1997 metais buvo parengta pirmoji Lietuvos viešojo administravimo reformos strategija, o vėliau pradėti rengti institucijų plėtros planai,kurie tapo sudėtine Lietuvos stojimo į ES programos dalimi.
2. LIETUVOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SISTEMAPagrindinės Lietuvos vykdomosios valdžios institucijos yra Prezidentas, vyriausybė ir viešoji administracija. Lietuvos viešajai administracijai būdinga dviejų lygių valdymo sistema. Centriniam valdymui priklauso Prezidento institucija ir jai pavaldžios įstaigos, vyriausybė, Vyriausybės kanceliarija, Ministro pirmininko aparatas bei ministerijos. Be to,vyriausybė ir ministerijos gali steigti įvairias neministerines centrinio valdymo įstaigas: departamentus, tarnybas, inspekcijas ir kitas įstaigas. Lietuvoje šiuo metu veikia apie 20 vyriausybei pavaldžių įstaigų bei kur kas daugiau ministerijoms pavaldžių įstaigų. Pagaliau Lietuvoje akcinės bendrovės, viešosios įstaigos ir valstybės įmonės taip pat atlieka vykdomąsias funkcijas.
Viešojo administravimo įstaigos galime suskirstyti į šešias pagrindines grupes:1. Prezidento instituciją ir jai pavaldžios įstaigos2. Vyriausybės kanceliariją, Ministro pirmininko aparatą bei vyriausybei pavaldžias įstaigas3. ministerijas bei ministerijoms pavaldžias įstaigas4. apskričių viršininkų administracijas5. savivaldybes6. Seimui pavaldžias įstaigasViešojo administravimo ir viešosios politikos teoretikai jau seniai nebepripažįsta Wilson teigto politikos ir administracijos atskyrimo ir teigia, kad viešoji administracija ne tik įgyvendina politikų suformuotą viešąją politiką, bet ir dalyvauja ją formuojant.3. VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO REFORMOS PROCESAS LIETUVOJE
Viešojo administravimo reforma – tai valstybės reforma, kurios tikslas- pagerinti valstybės kokybę. Šiam tikslui įgyvendinti reforma orientuojama trimis kryptimis: pagerinti kasdienį žmonių gyvenimą,priartinti sprendimus prie piliečių, pagerinti valstybės valdymą.Viešojo administravimo reformos tikslai siejami su pasirengimu narystei Europos Sąjungoje- vienas svarbiausių strateginių valstybės tikslų.Administracinė reforma.Administracinė reforma,tai yra integracijos į Europos Sąjungą strateginė dalis.Lietuvoje palyginti anksti pradėjo administracinę reformą. Reformos turinys keitėsi priklausomai nuo vyriausybės tikslų ir prioritetų.Pavyzdžiui,pirmaisiais metais po nepriklausomybės atstatymo buvo gana svarbu pakeisti politinių sprendimų rengimo ir priėmimo institucijas ir tas ekonomikos valdymo struktūras, kurios kliudo rinkos santykių plėtotei. Dabar prioritetai kiti – tolesnis demokratijos stiprinimas, piliečių laisvių ir teisių apsauga, ekonomikos raidos spartinimas, kuo greitesnė integracija į Europos Sąjungą.Egzistuoja dvi aplinkybės , kurios padeda reformoms. Pirmoji jų – spaudimas iš išorės. Antra – vidinis nepasitenkinimas esama situacija.Administracinės reformos strateginiai uždaviniai.Kai buvo daroma administracinė reforma Lietuvoje, vyriausybė priėmė ambicingą viešojo administravimo tobulinimo programą. Ją įgyvendinant, numatoma tęsti viešojo administravimo reformą, užtikrinančią geresnį valdžios institucijų tarpusavio veiklos koordinavimą, kurti profesionalią valstybės tarnybą. Svarbi kryptis – regioninės politikos plėtojimas, įvertinant dabartinę regioninę struktūrą bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų politikos instrumentus. Ir nebe pats svarbiausias dalykas – atitinkamai paruošti valstybės tarnautojus, kad jie gebėtų veikti naujose struktūrose ir įgyvendinti vyriausybės iškeltus uždavinius, o taip pat ir visuomenę, žmones , kad jie suprastų reformas,jas palaikytų ir aktyviai dalyvautų jas įgyvendinant.
Ministerijos kolegijoje priimta viešojo administravimo reformos strategija numato reformos įgyvendinimą visuose viešojo administravimo lygiuose , regioninio valdymo institucijose,vietos savivaldoje ir žmonių išteklių valdymo srityje.Buvo suformuluoti šie viešojo administravimo tobulinimo uždaviniai:1. Vyriausybės aparato reorganizavimas,garantuojantis efektyvius sprendimus bei geresnį ministerijų veiklos koordinavimą, įgyvendinant vyriausybės politiką.2. Ministerijų organizacinių struktūrų tobulinimas, siekiant sustiprinti svarbiausias jų funkcijas – politikos ir strategijos atitinkamose srityse rengimą ir įgyvendinimo užtikrinimo užtikrinimą bei kontrolę.3. Dekoncentruotų struktūrų (apskričių ) organizavimo tobulinimas, priartinant viešąsias paslaugas kuo arčiau piliečių, regionalizacijos gilinimas , apskričių administracijų veiklos koordinavimo su centrinio valdymo ir savivaldos institucijomis pagerinimas.4. Savivaldos vystymas, siekiant priartėti prie Europos vietos savivaldos chartijoje numatytų decentralizavimo standartų ir pagerinti dabartinį valstybės teritorinio suskirstymo modelį.5. Profesionalios ir patikimos valstybės tarnybos kūrimas.6. Teisinių garantijų užtikrinimas piliečiams, nesutinkant su juos liečiančiais vyriausybės sprendimais ir teisinis Valstybės gynimas nuo piliečių ieškinių.7. Teisinės sistemos tobulinimas funkcionavimo lygmenyje, kuriant atitinkamas teisines priemones (pavyzdžiui, specialių teismų, skirtų administraciniams ginčams spręsti, sukūrimas ) .8. Administracinės reformos įgyvendinimo valdymo tobulinimas.
PasiekimaiAdministracinė reforma esmingai pakeitė ne tik administracinio paveldo, bet ir administracinės kultūros bruožus. Kadangi sovietiniu laikotarpiu Lietuvoje nebuvo atskiros valstybės tarnybos , todėl kiekviena viešojo administravimo įstaiga buvo atsakinga už visus personalo valdymo klausimus. 1999 metais, priėmus Valstybės tarnybos įstatymą, o vėliau jį įgyvendinančius teisės aktus, buvo pradėta kurti vientisa valstybės tarnyba.Lietuvoje yra daug įvairių administracinių problemų, bet jos taip pat būdingos ir Vakarų Europos valstybėms. Atskirų problemų egzistavimas nepaneigia bendros išvados ,kad administracinės transformacijos procesas Lietuvoje jau pasibaigė.
Literatūra Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida. Sud. Krupavičius A.., Lukošaitis A. Kaunas, Poligrafija ir informatika, 2004
Verebelyi I.., Szabo G. Misijos ataskaita. Apie viešojo valdymo reformą Lietuvoje. Budapeštas, 1997.