Tarptautinės komunikavimo priemonės

UNESCO – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, įkurta Jungtinėse Tautose
1949m. siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų srityse.
UNESCO priklauso daugiau nei 180 valstybių. Būstinė įsikūrusi Paryžiuje, o mokslines, mokymo, kultūros programas bei mainus vykdo 60 vietinių burių visame pasaulyje. Tarp UNESCO remiamų projektų yra tarptautinės mokslinės programos: raštingumo didinimo, techninės pagalbos ir mokytojų tobulinimo programos; regioninės ir kultūros projektai; tarptautininiai bendradarbiavimo susitarimai, siekiant išsaugoti pasaulio kultūrinį ir gamtinį palikimą, išsaugoti žmogaus teises.
Svarbi UNESCO misija – palaikyti pasaulio paaveldo sąrašą. Šiame sąraše įtrauktos svarbios istorinės ar gamtinės vietos, kurių išsaugojimas yra svarbus visam pasauliui.
Pagrindinis UNESCO globojamas veiklos tikslas – visuotinės pagarbos teisingumui,įstatymams ir pagrindinėms žmogaus teisėms, bei bendravimo tarp įvairių pasaulio rasių, lyties, religijų ir skirtingomis kalbomis kalbančių žmonių tobulinimas, kaip ir numatyta Jungtinių Tautų Chartijoje.
Pagrindinės 5 UNESCO funkcijos:
– Ateities švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų studijos;
– Tyrimai ir mokymai skirti žmonijos žinių tobulinimui ir sklaidai;
– Paveldo išsaugojimas ateities kartoms;
– Tarptautinių įgyvendinimo būdų ir rekomendacijų bei ekspertinių žinių parengimas;
– Specializuotos informacijos mainai.‘

UNESCO veikla savo laiku buuvo vertinama prieštaringai. 1970m. ir 1980m. kai kurios Vakarų valstybės, ypatingai JAV ir Jungtinė Karalystė, manė, kad komunistinės ir Trečiojo Pasaulio šalys naudoja organizacija išpuoliams prieš Vakarus. UNESCO parengtą planą „Naujoji pasaulio informacinė tvarka“, kuris buvo skirtas sustandyti sąmoningą melą ir

r klaidingą informaciją, skleidžiamą apie Trečiojo pasaulio šalis, Vakarai atmetė ir įvertino kaip Trečiojo pasaulio ir komunistinių diktaturų bandymą sugriauti spaudos laisvę. JAV pasitraukė iš organizacijos 1984m., o Jungtinė Karalystė 1985m. .
Lietuvos Respublika į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją UNESCO buvo priimta 1991 spalio 7 ir 1992 spalio 20 įsteigė Lietuvos nacionalinę UNESCO komisiją, bei Lietuvos Respublikos nuolatinę atstovybę prie UNESCO.
Nacionalinė UNESCO komisija Lietuvoje teikia informaciją apie UNESCO veiklą, siekia telkti inteligentiją ir mokslo darbuotojus UNESCO programoms rengti, bei įgyvendinti, rūpintis darniu UNESCO ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo, kultūros, informacijos institucijų bendradarbiavimu, bei aktyviu Lietuvos dalyvavimu rengiant, planuojant, vykdant ir vertinant UNESCO programas.
Taigi tarp UNESCO prioritetų įvairialypėje veiklos kultūros, švietimo, gamtos mokslų, informacijos, bei komunikacijos, bei socialinių ir humonitarinių mokslų srityje – materialaus irr nematerialaus paveldo išsaugojimas; suaugusiųjų švietimas ir pilietinis ugdymas; gamtos išteklių apsauga ir nuoseklus naudojimas; mokslo etika; mokslo integravimas į viešąją sferą; informacinė visuomenė ir spaudos laisvė; bioetikos problemos; žmogaus teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo socialiniuose tyrimuose skatinimas.

Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU) yra tarptautinė organizacija, įsteigta radijo ryšio ir telekomunikacijų standartizavimui ir reguliavimui pasauliniu mastu. Ji įkurta Paryžiuje 1865m.kaip Tarptautinė telegrafų sąjunga. Pagrindiniai organizacijos tikslai yra radijo dažnių spektro paskirstymas, standartizavimas, tarptautinio bendradarbiavimo telekomunikacijų srityje skatinimas. Tai viena iš specializuotų Jungtinių Tautų organizacijų, ku

urios būstinė yra Ženevoje.
Dėl pastebimai didėjančio tinklų ir informacijos saugumo incidentų skaičiaus elektroninių ryšių tinkluose ITU imasi priemonių skatinti bendradarbiavimą kovoje su nusikaltimais elektroninėje erdvėje.
Tarptautinis bendradarbiavimas tampa vis svarbesnis vykstant globalizacijos procesams. Ryšių reguliavimo tarnybos veikla dinamiškoje, pilnoje iššūkių Europos ir tarptautinėje aplinkoje reikalauja harmonizuoto ir lankstaus požiūrio reguliuojant elektoninius ryšius. Lietuvai įstojus į ES, NATO bei bendros rinkos kūrimo sąlygomis vis labiau ryškėja standartų, rinkos reguliavimo taisyklių, praktikos suderinimų poreikis. Vis svarbesnis tampa dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje. Aktyvus bendradarbiavimas sudaro sąlygas spartesnei ryšių sektoriaus plėtrai Lietuvoje.
Nuo pat nepriklausomybės ir narystės ITU atkurimo 1992 metais Lietuva aktyviai dalyvauja ITU veikloje: vykdoma tarptautinė radijo stočių apsauga, registruojamos radijo ryšio stotys ITU registre, harmonizuojami radijo dažniai pasauliniu mastu, derinamas radijo ryšio tarnybų darbas, sudaromos regioninės dažnių panaudojimo lentelės. ITU tarptautiniu mastu paskirstomas radijo dažnių spektras ir geostacionariųjų palydovų pozicijos – riboti ištekliai, be kutių neįmanoma telekomunikacijų veikla, reniami elektroninių ryšių ir informacinės visuomenės plėtros planai, todėl dalyvavimas ITU veikloje yra būtinas šaliai, aktyviai vystančiai telekomunikacijas, sparčiai einančiai į informacinę visuomenę.
Aukščiausioji plenarinė konferencija (PP), išklausiusi Tarybos pranešimus apie ITU veiklą per laikotarpį nuo paskutinės įvykusios Aukščiausiosios plenarinės konferencijos bei apie ITU rekomenduojamą strateginę politiką ir planus, nustato bendrąją ITU tikslų įgyvendinimo politiką, priima reikalingus sprendimus, nu
umato ITU biudžeto pagrindus, išrenka Generalinį sekretorių ir kitus oficialius ITU pareigūnus, nagrinėja ir priima pasiūlymus dėl Įstatų ir Konvencijos pakeitimų, sudaro arba peržiūri sutratis tarp ITU ir kitų tarptautinių organizacijų, nagrinėja kitokius telekomunikacijų klausimus.
Pasaulinė radijo ryšių konferencija (WRC) priima spredimus, susijusius su radijo ryšio valdymu, nustato pagrindines radijo ryšio plėtros kryptis, gaires, priima rekomendacijas, kurios leidžia efekyviau išnaudoti radijo spektrą. Konferencijos metu priimami sprendimai dėl Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos leidžiamo Radijo ryšio reglamento straipsnių papildymo ir pakeitimo.
Svarbus ITU renginys radijo dažnių naudojimo planavimo srityje yra ir periodiškai vykstanti Regioninė radijo ryšio konferencija. 2004 m. vykusi Regioninė radijo ryšio konferencija buvo organizuota, siekiant pasirengti perėjimui iš antžeminio analoginio į skaitmeninį transliavimą. Konferencija žengė pirmą žingsnį šia linkme, nustatydama techninį pagrindą transliavimo planavimui tam tikruose dažnių juostose, techninius parametrus ir kriterijus, naudotinus atliekant planavimą iki antrosios komferencijos sesijos 2006m.
Pasaulinė telekomunikacijų plėtros konferencija (WTDC) apibrėžia pasaulinės ir regioninės telekomunikacijų plėtros tikslus ir strategijas, atsižvelgdama į tinklų plėtrą ir modernizavimą, išteklius, reikalingus didinti telekomunikacijų svarbą ir prieigą prie ryšio paslaugų. WTDC vyksta kas ketverius metus, apibendrindama pažangą, padarytą plėtojant telekomunikacijas besivystančiose šalyse ir skatina tarptautinį bendardarbiavimą bei partnerystę tobulinant ryšių infrastruktūrą.
Taigi Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos misija – apsibrėžus pasaulinių ir regioninių elektroninių ryšių plėtros tikslus ir strategijas, remiantis elektroninio ry
yšio tinklų plėtra, jų modernizavimu bei ištekliais, didinti telekomunikacijų skvarbą ir prieigą prie ryšio paslaugų, skatinti tarptautinį šalių bendradarbiavimą bei partnerystę.

WSIS – tai Pasaulio viršūnių susitikimas informaciniais visuomenės klausimais. Jame buvo pripažinta, kad šiandien informacijos ir ryšių technologijos (ICT) yra vienas iš svarbiausių dalykų, prisidedančių prie valstybių augimo ir darnios plėtros. Jos lemia didesnį produktyvumo augimą ir skatina įsitraukti daugiau proceso dalyvių. 2003 metų gruodžio mėn. Ženevos viršūnių susitikime buvo padėti bendro požiūrio į pasaulinę informacinę visuomenę (IS) pamatai – principai, didžia dalimi įkvėpti ES nuostatos „ IS visiems“ , išplėtotą pagal Lisabonos strategiją. ES reikšmingai prisidėjo paruošiamojo proceso ir pirmosios WSIS sesijos metu, ji ir toliau laikysis įsipareigojimo daugiašališkumą laikyti esminiu užsienio politikos principu.
Pirmasis WSIS etapas baigėsi Ženevos pasaulinės informacinės visuomenės principu deklaracija ir veiksmų planu, kuris turėtų būti laikomas bendra rekomendacija skirtingiems proceso dalyviams visose pasaulinės informarcinės visuomenės dalyse ir regionuose. Antrajame WSIS etape šie principai buvo paversti apčiuopiamais rezultatais, pagrįstais veiksmų planu. ES gynė poziciją, jog tam, kad būtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų, dėmesį reikia sutelkti į tam tikrą svarbiausių sričių kiekį.
Siekiant sumažinti skaitmeninę atskirtį iškils problema, kaip informacijos ir ryšių technologijas (ICT) padaryti prieinamomis ir įperkamomis bei kaip remti paslaugas, kurios leis taikomąsias programas padaryti bendrai prienamomis. Buvo pasiūlyta veiksmų planą įgyvendinti skirtinguose lygmenyse: tinkamos aplinkos kūrimo, ICT taikomųjų programų, mokslinių tyrimų ir plėtros srityse.
WSIS tęsinys ES atžvilgiu apima 2 aspektus:
– ES informacinės visuomenės ( IS ) vidaus politikos tęsiamos ES ryšių paslaugų reguliavimo sistemos įgyvendinimo ataskaitose, el. Europos ataskaitose, ES mokslinių tyrimų politikos ataskaitose ir kitose atitinkamose ataskaitose. Tuo remdamasi Komisija paruoš skirtingų politikos sričių bendrą pažangos ataskaitą.
– Šiame komunikate išdėstyti ES užsienio politikos siūlymai grindžiami politiniu dialogu ir bendradarbiavimu su trečiosiomis šalimis IS srityje. Dėmesys turėtų būti sutelktas į numatomą teisinę aplinką, skatinančią diegti naujoves, ir privatųjį sektorių įtraukiančius konkrečius projektus. Šiomis politikomis taip pat siekiama skatinti paisyti žmogaus teisių trečiosiose šalyse ir stengtis kovoti su netinkamu ICT kovojimu.

Svarbiausia – sukurti aplinką, kurį pritrauktų investicijas ir kurioje vyktų darnus augimas bei plėtra, įtraukiant kuo daugiau proceso dalyvių. Šią aplinką sudaro kelios dalys, kurios turi būti įdiegtos nacionalinio arba regioniniu lygmeniu.
WSIS buvo sutarta dėl el. strategijų svarbos visuose atitinkamuose lygmenyse, prie kurių turėtų būti priskirtos šios strategijos:
– viešųjų veiksmų modeliu atnaujinimas: sąveikos su pilietine visuomene palnegvinimas ir socialinių paslaugų pertvarkymas; interesų grupių sąveikos skatinimas siekiant išvystyti novatorišką požiūrį į našesnes darbo rinkas;
– vadovo vaidmens atlikimas savo veiklos sferoje: didinant viešojo administravimo veiksmingumą, teikiant paslaugas visuomenei ir skatinant įtraukiančias politikas;
– galimybių plėtimas aktyviai formuojant pasikeitimus ir ateties kartą ruošiant informacinei visuomenei;
– visų interesų grupių visiškos nuosavybės teisės užtikrinimas plėtojant el. strategijas, stiprinant vyriausybės, pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus dialogą.

Ženevos viršūnių susitikime buvo pradėtas naudoti pasaulinis el. politikos išteklių tinklas (ePol – NET) , skirtas padėti informacinių ryšių technologijų politikos kūrėjams besivystančiose šalyse plėtoti efektyvias nacionalines el. politikas ir el. strategijas. Komisija galėtų ištirti dalyvavimo šioje iniciatyvoje sąlygas.
Siekiant pasinaudoti informacinės visuomenės teikiama nauda, būtina sukurti tinkamą reguliavimo aplinką, kaip prįpažįstama ir veiksmų plane. Būtina to sąlyga – nepriklausomos priežiūros institucijos. ES politikose šie įvairūs klausimai glaudžiai siejasi su el. Europa. Besivystančiose šalyse tokia sistema yra naudinga vartotojams, kurių pasitikėjimas ryšių paslaugomis – preliminari šalių integracijos į tarptautinę informacijos ir ryšių technologijų (ICT) rinką esant geresnei ir pigesnei prieigai, prie ICT, kuri atsiranda išaugus vietos arba užsienio privataus sektoriaus prekybai ir investicijoms, sąlyga.
Reguliuotojai visame pasaulyje pripažsta bendradarbiavimo poreikį, kad augant abipusei priklausomybei galėtų prisiimti viešąją atsakomybę už sveikatą, saugumą, aplinką, kultūrų įvairovę ir vartotojų apsaugą.

Svarbiausios taikomosios programos.

El. įtraukimo programa siekiama užtikrinti vienodą prieigą prie informacinės visuomenės paslaugų prieinama kaina. Čia svarbu skatinti ICT produktų ir paslaugų kūrimą informacinėje visuomenėje laikantis bendro naudojimo principo. Remiantis veiksmų plane išdėstytais pasiūlymais, galima būtų apsvarstyti veiksmus el. prieigoms pagerinti.
Be to, pasiūlymus dėl svarbiausių taikomųjų programų ES galėtų pagrįsti šiomis svarbiomis sferomis el. valdžia, el. sveikata, el. mokymasis ir el. verslas, pasiūlymus konkretizuodama veiksmų plane ir atsižvelgdama į lyčių ir užimtumo klausimus.
El. valdymas – tai ICT naudojimas viešajame administravime bei organizacinių permainų diegimas ir naujų įgūdžių įgijimas siekiant gerinti visuomenei teikiamas paslaugas ir skatinti demokratinius procesus, žmogaus teisių įgyvendinimą bei viešųuų politikų stiprinimą. Čia ICT gali padėti įveikti daug šiuolaikinio valdymo sunkumų: veiksmingumą, t.y. leisti viešajam administravimui pasiekti didesnį produktyvumą, lygybę, t.y. nediskriminuojant aptarnauti visus piliečius reaguojant į žmonių poreikius, ir aktyvų piliečių dalyvavimą. Kuriant visiems lengavai prieinamas tiesioginio ryšio paslaugas dėmesio center turi būti piliečiai ir verslo įmonės.

El. mokymasis.Visi turėtų turėti būtinus sugebėjimus visai naudai iš informacinės visuomenės gauti. ICT gali padėti įgyti visuotinį išsilavinimą visame pasaulyje vykdant švietimo programas ir apmokant mokytojus bei siūlant geresnias sąlygas mokytis visą gyvenimą taip pat ir žmonėms, kurie nepatenka į formalią švietimo sistemą, bei gerinant profesinius įgūdžius. El. mokymasis papildo tradicinius metodus ir išsilavinimą gali įgyti daugiau žmonių. Kaip sugebėjimų įgyti žinias vystymasis, jis siejasi su daugeliu klausimų, tokiais kaip vietos situacija, kalbinė ir kultūrų įvairovė ir intelektinės nuosavybės teisės. Ženevos viršūnių susitikimo metu buvo pradėta pasaulinė el. mokyklų ir el. bendruomenių iniciatyva, kurią remia kelios valstybės narės ir tarptautinės organizacijos.

El. sveikatos programos tikslas – padėti gerinti priėjimą prie sveikatos apsaugos, jos kokybę ir efektyvumą ir ypač būti priemone, leidžiančia pertvarkyti į pilietį orientuotą sveikatos apsaugos paslaugų teikimo sistemą. Priėjimas prie gerą sveikatos būklę palaikančios informacijos ir paslaugų yra pagrindinė žmogaus teisė. Daugelyje šalių, ypač kaimo ir nuošaliose vietovėse, sveikatos apsaugos infrastruktūra yra nepakankama ir trūksta kompetentingo personalo.

El. verslas. ICT naudojamas, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, – produktyvumo padidėjimo ir sandorių kaštų mažinimo šaltinis. Siekant plačiai įdiegti el. verslą, susiduriama su tokiomis pačiomis problemomis, kaip ir teikiant paslaugas visuomenei internetu, – prastu sąveikos funkcionavimu, bendrų standartų stoka ir poreikiu efektyviau dalintis patirtimi.

Taigi WSIS susitarta skatinti vykdyti mosklinius tyrimus ir skatinti visas interesų grupes suvokti skirtingų programinės įrangos modelių siūlomas galimybes bei jų kūrimo priemones, įskaitant bendrovių nuosavybės, atvirą ir nemokamą programinę įrangą, kad didėtų konkurencija, pasirinkimo laisvė ir įperkamumas, bei visos interesų grupės galėtų įvertinti, kuris sprendimas geriausiai atitinka jų reikalavimus. Pirmiausia, tai turėtų atsispindėti bendradarbiavime su besivystančiu pasauliu. Bendri tinklo prieigos ir ICT įrengimų standartai taip pat gali pagerinti ir sumažinti kainas produktų, kurie buvo suderinami skirtingose valstybėse, palengvinant prieigą prie IS ir susijusių paslaugų daugeliui potencialių vartotojų, kuriems šiandien šios paslaugos nėra prieinamos. Pramonės įmonės taip pat gautų naudos iš galimybės turėti didesnes rinkas, o viešosios administracijos saov darbuotojams ir visai visuomenei galėtų pasiūlyti prieinamesnes paslaugas ir aplinkas. Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos klausimų WSIS priėjo išvadą, kad svarbu skatinti diegti naujoves informacinėje visuomenėje bei skatinti jos kūrybiškumą.

Leave a Comment