OPTINĖS PERDAVIMO LINIJOS 1.ĮVADAS
Esant dabartiniam kompiuterinės technikos lygiui labai svarbų vaidmenįatlieka informacija. Jau kuris laikas informacijos perdavimui yra naudojamikietų kūnų elektriniai reiškiniai ir puslaidininkiniai prietaisai. Kol kasdažniausiai informacijos ir duomenų perdavimui yra naudojami variniaikabeliai, kurie, nors ir labai tobulinami, turi daug trūkumų, kurie lemia,kad tokiose sistemose neįmanoma panaudoti visų elektrinių reiškinių.Kadangi dabartinė kompiuterinė technika praktiškai pasiekė informacijosperdavimo greičio ir atminties tūrio teorines reikšmes, o apdorojamosinformacijos kiekis vis labiau didėja, tai, norint patenkinti reikmes,reikia kloti vis daugiau ir vis didesnių informacijos perdavimomagistralių, kas sukelia labai daug papildomų problemų. Viena atsirandančiųproblemų yra masė. Pavyzdžiui šiuolaikiniame lėktuve kompiuterinė įrangasveria 20 – 30 kg., komplekto laidai ir kabeliai, jungiantys šią įrangą suįvairiais davikliais ir indikatoriais, – daugiau nei 5 tonas. Be to, esanttokiam montažo tankiui labai sustiprėja tarpelementinis poveikis. Vienoelemento izoliaciją nuo kito labai sunku garantuoti, ypač ten, kur galianuo vieno elemento iki kito keičiasi plačiose ribose. Pavyzdžiui,elektroninis keitiklis turi valdymo schemą su loginėmis mikroschemomis irjėgos dalį, kuri tiesiogiai veikia apkrovą. Loginės mikroschemos yrasilpnai apsaugotos nuo trukdžių, o jėgos dalis yra stiprių trukdžiųšaltinis.Labai didelių trukdžių yra ir gamyklų automatizuotose valdymo sistemose,todėl ten būtina labai gera elektroninės aparatūros ir jungiančių linijų,kuriose perduodami ryšio ir valdymo signalai, ekranizacija. Trečia problema yra varis, kuris reikalauja daug lėšų laidams irkabeliams gaminti, taip pat požeminiams kolektoriams, kuriuose montuojamikabeliai. Norint išspręsti šias problemas, kartu su elektroniniaisreiškiniais reikia panaudoti ir optinius, pereiti prie optoelektronikos.Informacijos perdavimui šviesa naudojama buvo labai senai. Jau XIX amžiauspradžioje buvo naudojamos semaforinės optinės ryšio linijos, tačiau tada
jos negalėjo užtikrinti patikimo ir stabilaus ryšio. Vėliau atsiradusradijo ryšiui optinės sistemos buvo primirštos, tačiau dabar, atsiradusanksčiau paminėtoms problemoms ir išsprendus šviesos slopinimo ir kitasryšio problemas, optinis informacijos perdavimas sparčiai auga. Dabartiniumetu JAV yra gaminama beveik po 1.6 mln. Kilometrų optinio kabelio permetus, klojamos optinės ryšio linijos, kurių ilgis siekia iki 3000 km.2. OPTINĖS PERDAVIMO LINIJOS ELEMENTŲ APIBENDRINTOS STRUKTŪRINĖSSCHEMOS
2.1 Šviesos šaltiniai
Optinės perdavimo linijos šviesos šaltiniui galima pateikti šiuospagrindinius reikalavimus: jis turi turėti didelę išėjimo galią,spinduliuojama šviesa turi turėti įvairių moduliacijų galimybę, šaltinisturi būti nedidelis, nebrangus, turėti ilgą eksploatacijos laiką, be tošviesa turi efektyviai pakliūti į optinį kabelį. Optinėms perdavimolinijoms potencialiai tinkamiausi yra kieto kūno lazeriai, kuriuoseaktyviuoju elementu yra naudojamas itrio – aliuminio granatas, aktyvizuotasniodmio jonais, kurio pagrindinis lazerinis perėjimas yra lydimasspinduliavimo, kurio banga yra 1.064mm. Siaura kryptiškumo diagrama irgalimybė dirbti vienmodžiu režimu su žemu triukšmų lygiu yra duoto tipošviesos šaltinių teigiamos pusės. Tačiau dideli gabaritai, menkas perdavimokoeficientas, taip pat papildomas išorinis įrenginys lemia tai, jog tokiotipo šviesos šaltiniai šiuolaikinėse optinėse perdavimo linijose nėranaudojami. Praktiškai visuose dabartinėse plataus vartojimo optinėseperdavimo sistemose šviesos šaltiniai yra puslaidininkiniai lazeriai irpuslaidininkiniai diodai. Jiems, visų pirma, būdingi maži gabaritai, kurieleidžia perduodantį įrenginį daryti integrinėse schemose. Be to,puslaidininkiniai šviesos šaltiniai yra pakankamai nebrangūs, ir šiųšaltinių skleidžiama šviesa yra nesunkiai moduliuojama.Pirmą kartą tokio tipo šviesos šaltiniai optinėse perdavimo linijose buvopanaudoti 1975 metais. Pirmos kartos puslaidininkinio optinio šviesosšaltinio pagrindą sudarė šviesos diodas, dirbęs 0.85mm bangos ilgiudaugiamodžiame režime. Per tris metus atsirado antroji šviesos šaltinių
karta – vienmodžiai šviesos šaltiniai, diebantys 1.3mm bangos ilgiu. 1982metais pradėta gaminti trečioji siųstuvų karta – diodiniai lazeriai,skleidžiantys 1.55mm bangas. Dar vėliau laiko buvo sukurti ketvirtos kartosoptiniai siųstuvai, kurie davė pradžią koherentinėms ryšio sistemoms – taiyra sistemoms, kuriose informacija perduodama moduoliuojant spinduliuojamosšviesos fazę arba dažnį. Tokios ryšio sistemos garantuoja žymiai didesnįsignalų perdavimo optinėmis ryšio sistemomis atstumą. Pvz.: 1990 metaissukurta NTT sistema STM-16 buvo pasiektas 2223 km atstumas ir perdavimogreitis 2.5 Gb/s.2.2 Optiniai kabeliai
Optiniai kebeliai, priklausomai nuo jų panaudojimo srities, gali būtiskirstomi į požeminius, orinius, povandeninius ir patalpose naudojamusoptinius kabelius. Kiekviena šių kabelių grupė turi savitą konstrukciją,jie yra savaip apsaugoti nuo specifinių poveikių. Galima išskirti trispagrindinius poveikius, kurie labiausiai keičia optinio kabelio struktūrą.Tai temperatūra, mechaninis poveikis ir radiacija. Yra ir daugiau išoriniųveiksnių tokių kaip drėgmė ar išorinis elektromagnetinis poveikis, bet dėloptinio kabelio konstrukcijos jie nėra tokie svarūs. Šiame skyriuje busplačiau aptartos svarbiausios kabelių rūšys ir jų apsauga nuo pagrindiniųišorinių poveikių bei optinio kabelio sujungimų įtaka optinio traktosavybėms.
2.3 Optinių kabelių apžvalga
Pačią paprasčiausią konstrukciją turi patalpų vidaus kabeliai, kuriųnereikia saugoti nei nuo drėgmės, nei nuo tiesioginių saulės spindulių arlabai didelio temperatūros skirtumo. Šio tipo kabeliams reikalingasparametrų stabilumas daug kartų susukant ir išsukant kabelį (t.y., didelislankstumas) ir optinio kabelio parametrai turi nesikeisti lenkiant kabelįįvairiais kampais. Tam įvedamos papildomos armuojančios gijos
Vienpluoštis optinis kabelis vidinei instaliacijai
1-optinė skaidula;2-dvisluoksnis apsauginis apvalkalas;3-armuojantys stiklosiūlai;4-slopinantis užpildas;5-tvirti armuojantys sintetiniai siūlai;6-polivinichloridinis apvalkalas
Požeminiai kabeliai yra skirti magistralinėms ir zoninėms linijoms. Juos
galima tiesti visų kategorijų grunte, kabeline kanalizacija, vamzdžiuose.Tokio kabelio temperatūrinis darbo diapazonas yra nuo –40°C iki +55°C.Pagrindinis reikalavimas šios grupės kabeliams yra mechaninis atsparumastempiančioms ir lenkiančioms apkrovoms. Kabelį sudaro metalinė šerdis suarmuotu elementu, aplink kurią yra sudaromas polimerinis sluoksnis su grupeoptinių skaidulų. Paskui yra naudojami keli sluoksniai, skirti apsaugai nuovieno ar kito išorinio poveikio. Tokio tipo kabelio charakteristikos yrapateiktos 3.1 lentelėje|Naudojimo |OK tipas |Slopinimo |Linijos |Tempianti ||sritis |(skaidulų |koef.dB/km( |pralaidumas |jėga kN (OK || |sk. OK) |bangos |MHz(regenera|masė kg/km) || | |ilgismm) |cinic ilgis | || | | |km) | ||Miesto |Gradientinis|5;3 (0.85) |500 (12) |1.2 (140) ||tinklas |(4;8) |1.0 (1.3) |800 (16) | ||Zoninis |Gradientinis|0.7-1.5 |800 (20-36) |3(370) ||tinklas |(4;8) |(1.3) |5000 (30-70)|3 (320-380) || |Vienmodžiai(|0.4-0.7 | | || |4;8) |(1.55) | | ||Magistralini|Vienmodžiai(|0.4-0.7 |5000 (30-70)|3 (320-380) ||s tinklas |4;8) |(1.55) | | |
Kai kurios požeminio optinio kabelio charakteristikos
Oriniai optiniai kabeliai(kabeliai su laikančiu trosu) paprastai naudojamiperėjimui nuo vieno pastato prie kito. Tokio kabelio pavyzdžiu gali būti.Svarbus šios grupės parametras yra kabelio atsparumas vibracijai,atsirandančiai pučiant vėjui, kuri įneša modalinius triukšmus ir slopinimonestabilumą. Tokios konstrukcijos kabelis gali būti naudojamas tada, kaiatstumas tarp adresato taškų yra ne daugiau nei 200 metrų. Jei reikianutiesti didesnį atstumą, tai optinis kabelis yra paprasčiausiaiįmontuojamas į jėgos kabelio vidų, nes optinio kabelio neveikia išoriniselektromagnetinis laukas.
Optinis kabelis su laikančiu trosu
a)su bendru apvalkalu; b)susukti juosta 1-optinė skaidula;2-armuotašerdis;3-slopinantis užpildas;4-plieninis trosas;5-išorinis apvalkalas; 6-aliumininis sutvirtinantis elementas;7-vidinis apvalkalas;8-išorinėšviesolaidinio ruošinio apsauga;9-išorinė troso apsauga
Pačią sudėtingiausią konstrukciją turi povandeniniai kabeliai. Jie galibūti skirstomi į dvi grupes: trumpam atstumui po vandeniu (upė, ežeras,kanalas) ir optinis povandeninis kabelis dideliems atstumams. Kadangipirmos grupės kabeliai neturi retransliatorių, tai jų regeneracinis ilgis
gali būti iki 50 km. Antros grupės kabeliams linijos ilgis neribojamas.Konstruojant povandeninį kabelį reikia įvertinti tokius parametrus, kaipkabelio lankstumas, paprastas kabelio ardymas ir taisymas, taip pat turibūti paprasta kabelio nuleidimo ir iškėlimo technologija. Specializuotireikalavimai yra giliavandeniam kabeliui, kuris turi atlaikyti didelįvandens spaudimą. Kabelis, tiesiamas nedideliame gylyje, turi būtiapsaugotas nuo tinklų ir inkarų. Be to, jei kabelis tiesiamas šalia kranto,jis turi turėti padidintą mechaninį atsparumą. Povandeniniam kabeliuipaprastai naudojamas 125mm skersmens šviesolaidis su apvalkalu ir 8 mmšerdimi. Taip pat gali būti naudojami gradientiniai šviesolaidžiai. 3.3pav. yra pateiktas sudėtingesnio, optinio kabelio su retransliatoriaisschemų variantaiPovandeninis optinis kabelis su retransliatoriais
1-Išorinis apvalkalas;2-polietileninis vidinis apvalkalas;3-armuojantysplieniniai elementai susukti į skirtingas puses;4-varinis vamzdis;5-nailoninis apvalkalas;6-optinė skaidula;7-vidinis laidininkas;8-armuota,profiliuota šerdis;9-polietileninė juosta;10-armuojantys elementai, susuktiį vieną pusę.
2.3 Optiniai detektoriai
Optinėse ryšio sistemose naudojamų detektorių pagrindinė funkcija yrapakeisti įeinantį optinį signalą elektriniu, kuris, vėliau yra stiprinamasir apdirbamas fotoimtuvu. Tam skirtas fotodetektorius turi iš optiniosignalo atkurti tą, kuris buvo pasiųstas, neįnešdamas į jį papildomųtriukšmų. Tai yra, optinės ryšio sistemos fotodetektorius privalo turėtipakankamai plačią pralaidumo juostą, pakankamą dinaminį diapazoną ir turibūti pakankamai jautrus. Be to, jis turi būti mažų matmenų ( tačiaumatmenys turi būti pakankami tam, kad būtų galima užtikrintai sujungti jįsu optiniu kabeliu), turėti ilgą eksploatacijos laiką, taip pat jį turilabai mažai veikti išoriniai aplinkos veiksniai. Labiausiai tinkamioptinėms perdavimo linijoms yra p–i–n arba lavininiai fotodiodai. Jie turinedidelius matmenis, gerai jungiasi su optiniu kabeliu. Lavininio fotodiodopranašumas yra dėl jautrumo, kuris gali iki 100 kartų viršyti p-i-nfotodiodo jautrumą, todėl lavininiai fotodiodai dažniausiai naudojami
silpnų optinių signalų detektoriuose. Tačiau naudojant lavininiusfotodiodus, reikalinga labai griežta maitinimo šaltinio įtamposstabilizacija, kadangi fotodiodo dauginimosi koeficientas, taip pat irfotosrovė bei jautrumas labai priklauso nuo įtampos ir aplinkostemperatūros.3. OPTINIO RYŠIO LINIJŲ SUDARYMAS
3.1 Linijiniai optinės linijos kodai
Optinė medžiaga, kaip signalų sklidimo terpė, taip pat optinio imtuvo beioptinių siųstuvų optoelektroniniai komponentai suteikia į optinį traktąpatenkančiam signalui ribotus reikalavimus. Dėl to yra naudojami specialūskodo keitikliai. Teisingo kodo parinkimas optiniei sistemai yra vienaspagrindinių ir sunkiausių uždavinių. Kodo pasirinkimą labiausiai įtakojamoduliacinės charakteristikos netiesiškumas ir spinduliuojamos galiostemperatūrinė priklausomybė, kuri priverčia naudoti dviejų lygių kodus.Taip pat reikia įvertinti, kad energetinis spektras, kurį sudaro nuolatinėir diskretinė dedamosios, turi turėti minimalų kiekį aukštadažnių iržemadažnių komponenčių. Nuolatinė energetinio spektro dedamoji priklausonuo informacinio signalo ir naudojamo kodo. Tam, kad fotoimtuvo kintamossrovės stiprintuve skaitmeninis signalas nebūtų iškraipomas, reikia, kadnuolatinės dalies žemo dažnio energetinio spektro dedamosios būtųmaksimaliai nuslopintos. Priešingu atveju, norint gauti optimalų priėmimą,prieš regeneratorių būtina įvesti papildomą įtaisą, skirtą atstatyti žemodažnio dedamasias.Dėl šių priežasčių optinio trakto įranga darosi labaisudetinga. Yra ir dar viena priežastis, dėl kurios reikia mažinti žemodažnio signalo dedamasias. Ji atsiranda dėl to, kad optinėse linijosespinduliuojama šviesa turi būti stabili. Kaip buvo minėta anksčiau,spinduliavimas priklauso nuo temperatūros, tačiau jį nesunkiai galimastabilizuoti naudojant neigiamą grįžtamąjį ryšį. Tai efektyviai padarytiimanoma tik tada, kai nėra laike kintančios žemo dažnio spektro dedamosios.Priešingu atveju į grandinę tenka įvesti specialią įrangą, kompensuojančiąšį pokytį.Trečia, teisingam kodo parinkimui turi įtakos didelis informacijos kiekis
apie taktinį sinchrosignalą, esantis linijiniame signale. Imtuve šiinformacija yra naudojama atstatant virpesių fazę ir dažnį, kuriereikalingi sudarant slenkstinį įrenginį. Sinchronizaciją įvykdyti tuolengviau, kuo didesnis perėjimų iš 0 į 1 ir iš 1 į 0 skaičius. Todėltaktinį dažnį ir taktinę fazę lengviausia atstatyti tame signale, kurisenergetiniame spektre turi diskretinę dedamąją.Ketvirta, naudojamas kodas neturi turėti įtakos perduodamamai žiniai irturi užtikrinti vienareikšmį bet kokios nulių ir vienetų sekos perdavimą.Penkta, kodas turi garantuoti galimybź rasti ir ištaisyti pasitaikančiasklaidas. Pagrindinis skaitmeninio ryšio kokybės rodiklis yra klaidųpasitaikymo dažnis arba klaidų koeficientas, kuris randamas pagalklaidingai priimtų signalų ir bendro signalų skaičiaus santykį. Ryšiolinijai yra keliamas reikalavimas, kad klaidos turi būti aptinkamos irištaisomos nenutraukiant linijos darbo. Šis reikalavimas verčia naudotiperteklinius kodus, tada u˛tenka fiksuoti kodo formavimo pa˛eidimus, be tokontroliuojama ir pati ryšio linija.Be ankščiau paminėtų kodo reikalavimų, reikia atsižvelgti į tai, kadprocesas turi būti lengvai realizuojamas, kodą formuojanti optinio traktoįranga turi būti pakankamai nebrangi ir vartoti mažai energijos.Šiuolaikiniėse optinėse linijose dažniausiai yra naudojami CMI linijiniaikodai, atitinkantys daugumą reikalavimų. Šio kodo įpatumas yra paprastaskodavimas ir galimybė išskirti taktinį duotos fazės dažnį naudojantsiaurajuosčius filtrus. CMI kodas vykdomas HDB-3 kodo pagrindu ( principasyra pateiktas 4.1 pav). Čia simbolis +1 keičiamas į kodinį žodį 11,simbolis –1 į kodinį žodį 00, simbolis 0 į 01. Iš paveikslo matyti, kad CMIkodui būdingas pakankamai didelis perėjimų skaičius, kuris rodo galimybęišskirti taktinių impulsų seką. Praeinančios skaitmeninių kodų sumos turiapribotą reikšmę, kuri leidžia kontroliuoti klaidų skaičių pakankamaipaprastomis priemonėmis. Tai pasiekiama, kadangi vienareikšmių simboliųseka paprastai nebūna didesnė nei du – trys. Be to, CMI kodo pertekliškumągalima panaudoti papildomų, tarnybinių signalų perdavimui, netrukdant visoslinijos darbo. Tam gali būti panaudotas 10 blokas, kuris paprastame režimeyra draudžiamas, taip pat galima keisti 11 ir 00 blokų eiliškumą.Optinės ryšio linijos linijinių kodų sudarymas
3.2 Optinės moduliacijos būdai
Informacijos perdavimui optiniu kabeliu reikia keisti optinės nešančiosiosparametrus priklausomai nuo to, kaip keičiasi pradinis signalas.Yra naudojami trys optinės moduliacijos būdai:1) Tiesioginė moduliacija. Šiuo atveju moduliuojantis signalas savointensyvumu (galia) valdo optinio signalo nešančiąją ir spinduoliuojamagalia kinta pagal tą patį dėsnį kaip ir moduliuojantis signalas (pav.)2) Išorinė moduliacija. Šiuo atveju optinės nešančiosios parametrųpakeitimui yra naudojami moduliatoriai, pagaminti iš medžiagų, kuriųoptinis lūžio rodiklis priklauso arba nuo elektrinio, arba nuo magnetinio,arba nuo akustinio lauko poveikio. Pradiniu signalu keičiant paminėtų laukųparametrus galima moduliuoti optinės nešančiosios parametrus.3) Vidinė moduliacija. Šiuo atveju signalas valdo moduliatoriaus, esančiolazerio rezonatoriuje, parametrus. Vidinei moduliacijai paprastai yranaudojami elektrooptiniai ir akustooptiniai moduliatoriai.Elektrooptinio moduliatoriaus veikimas yra pagrįstas elektrooptiniu efektu– kai kurių medžiagų savybe keisti savo optinį lūžio rodiklį, kai jasveikia elektrinis laukas. Kai optinis lūžio rodiklis tiesiogiai priklausonuo veikiančio lauko, tai priklausomybė vadinama Pokelso efektu, o kaipriklausomybė yra netiesinė, tai vadinama Kero efektu. Pokelso efektasatsiranda kai kuriuose anizotropiniuose kristaluose, o Kero efektas – kaikuriuose skysčiuose (nitroglicerinas, angliarūgštė)Akustooptinių moduliatorių veikimas yra pagrįstas akustooptiniu efektu –medžiagos savybe keisti savo optinį lūžio rodiklį, veikiant ultragarsinėmisbangomis. Ultragarsines bangas medžiagoje sužadina pjezokristalas, į kurįgeneratorius siunčia signalus su maža išėjimo ir didele akustine galia.Paprasčiausia realizuoti tiesioginę moduliaciją, kai optinės nešančiosiosintensyvumu tiesiogiai veikia puslaidininkinis šviesos šaltinis. Tai yra
pavaizduota paveiksle. Pradinis signalas per stiprintuvą patenka įtranzistoriaus VT1 bazę. To paties tranzistoriaus bazės grandinėje yraįjungtas šviesos šaltinis V2. Perstūmimo įrenginys leidžia pasirinktireikiamą darbo tašką Vat3.3 Optinis siųstuvas
Paveiksle yra pateikta optinio siųstuvo struktūrinė schema su tiesioginenešančiosios moduliacija. Kodo keitiklis (KK) keičia sudūrimo kodą į kodą,naudojamą linijoje. Po to signalas patenka į moduliatorių. Optinio siųstuvoschema yra pateikta kaip perduodantis optinis modulis (POM), kuris bemoduliatoriaus turi ir puslaidininkinio lazerio arba šviesos diodospinduliuojamos šviesos galingumo bei dažnio stabilizavimo schemas. Šiojeschemoje moduliuojantis signalas per diferencialinį stiprintuvą S1 patenkaį tiesioginį moduliatorių (MOD) su spinduliavimu. Moduliuotas optinissignalas patenka į šviesolaidžio skaidulą PK-1. Spinduliavimo galioskontrolei naudojamas fotodiodas FD, į kurį per pagalbinį optinį kabelį PK-2perduodama dalis spinduliuojamo signalo. Įtampa fotodiodo išėjime,atspindinti visus optinio spinduliavimo galios pokyčius, yra sustiprinamastiprintuvu S1 ir perduodama į invertuojantį stiprintuvo S2 įėjimą. Tokiubūdu yra sudaromas pakankamai gilus neigiamas grįžtamasis ryšys, apimantisvisą stiprintuvą. Be to, šio grįžtamo ryšio dėka yra stabilizuojamastemperatūrinis siųstuvo darbo taškas. Padidėjus tamperatūrai, energetinėlazerio charakteristika pasislenka. Atjungus galios stabilizacijosgrandines, optinės galios lygis perduodant “0” (P0) ir “1” (P2) sumažėja.Srovių skirtumas D I ir slenksčio srovė Isl padidėja, o skirtumas P1-P0sumažėja. Po to, kai nusistovi pereinamieji procesai, stabilizacijosgrandinėse nustatomos naujos D I ir Isl reikšmės ir atstatomos buvusios P1-P0 vertės. Tam, kad būtų sumažinta slenksčio srovės temperatūrinėpriklausomybė, perduodančiame optiniame modulyje yra naudojamatermokompensacijos schema TKS, palaikanti modulio viduje pastoviątemperatūrą su nustatytomis nuokrypio vertėmis. Vietoje šio įrenginio galibūti naudojami mikrošaldytuvai, kurie leidžia pasiekti tūkstantųjų laipsnio
dalių nukrypimus nuo nominalios temperatūrosOptinio siųstuvo struktūrinė schema
Stabilizacijos schemų veikimo principas
3.4 Optinis imtuvas
Optinio imtuvo struktūrinė schema pateikta paveiksle. Imtuvas turifotodetektorių FD, kuris keičia optinį signalą į elektrinį, mažatriukšmįstiprintuvą MTS. Šis stiprintuvas nesukeldamas papildomų iškraipymų,stiprina gautą elektrinį signalą iki nominalaus lygio. Taip pat yra filtrasF, į kurį signalai patenka po mažatriukšmio stiprintuvo ir kuris formuojadažninę imtuvo charakteristiką. Tai garantuoja kvazioptimalų priėmimą.Toliau signalas patenka į linijinės korekcijos įrenginį LKĮ. Šiameįrenginyje yra kompensuojami dažniniai trukdžiai, atsirandantys elektrinėsgrandinės sandūroje tarp fotodiodo ir pirmojo stiprintuvo tranzistoriaus.Po keitimo signalas patenka į sprendžiančiojo įrenginio SĮ įėjimą, kur yraveikiamas taktinių impulsų, ateinančių iš taktinių impulsų generatoriausTĮG ir čia yra “analizuojama” informacija apie priimtą simbolį. Optinioimtuvo išėjime yra kodo keitiklis KK, kuris linijinį kodą paverčia sudūrimokodu.
Optinio imtuvo struktūrinė schema
|Optinės sistemos |Minimalus |Signalo |Didelė |Kaina |Patikima||tipas |slopinimas |apsauga |perduodamos | |apsauga || |ir | |informacijos | |nuo || |maksimalus | |apimtis | |išorinio|| |ilgis | | | |poveiko ||Su optiniais | | | |+ | ||šakotuvais | | | | | ||Su optiniais |+ | | | | ||cirkuliatoriais | | | | | ||Su spektro | |+ |+ | | ||sutankinimu | | | | | ||Su signalo dalinimu | |+ | | | ||laike, naudojant | | | | | ||optinius | | | | | ||perjungiklius | | | | | ||Su signalo dalinimu |+ |+ | | | ||laike, naudojant | | | | | ||optinius stiprintuvus| | | | | ||Su koherentiniu | |+ |+ | | ||spinduliavimu viena | | | | | ||kryptimi ir | | | | | ||intensyvumo | | | | | ||moduliacija kita | | | | | ||Su vienu Cviesos | | | |+ |+ ||šaltiniu | | | | | ||Su modų dalinimu | | |+ | | ||Su koherentiniu |+ |+ |+ | | ||spinduliavimu abiem | | | | | ||kryptim, naudojant | | | | | ||skirtingas | | | | | ||moduliacijas | | | | | |
3.5 Išvados
Šiame skyriuje buvo nagrinėti pagrindiniai Optinės linijos sudarymoprincipai. Optinis kabelis gali būti naudojamas tiek vietinio, tiek miestotinklo supaprastinimui, nes tinklo tiesimui gali būti naudojami tie patystelekomunikaciniai šuliniai, tik juose reikia žymiai mažiauretransliatorių.Optinėje linijoje yra naudojami CMI linijiniai kodai, kurie leidžiaišskirti taktinių impulsų seką, taip pat kontroliuoti klaidos atsiradimogalimybę. Tai, kad dviejų visiškai vienodų simbolių seką nesudaro daugiau
nei du-trys, taip pat teigiamai veikia optinės linijos darbą.Referatas
OPTINĖS PERDAVIMO LINIJOS
Atliko : Kestutis Ulinskas IF – I – 10
LITERATŪRA1. S. Štaras Optinio ryšio sistemų elementai Vilnius: Technika 1998.2. V. Kravčiūnas Optoelektronikos pagrindai Vilnius: Danielius 1994.3. http://www.intopt.com/4. http://www.amp.com/communication5. http://www.lk.dk/