Ofsetinės spaudos technologija

2.1. Ofsetinės spaudos technologija

Ofsetinės spaudos išradėjas ir konstruktorius yra laikomas Rubelis. Jis 1904 metais sukonstravo pirmąją ofsetinę vienspalvę spaudos mašiną. 1921 metais buvo sukonstruota pirmoji dvispalvė ofsetinė spaudos mašina. Ir pagaliau 1930 metais buvo sukūrta ir sukonstruota keturspalvė ofsetinė spaudos mašina.

Ofsetinės spaudos principas pagrįstas netiesioginiu vaizdo perdavimu nuo spaudos formos ant užspausdinamos medžiagos, naudojant tarpinį paviršių. Spaudos forma neturi iškilimų ar įdubimų, dažų perdavimas pagrįstas skirtingomis spaudos bei tarpinių elementų hidrofobinėmis ir hidrofilinėmis savybėmis. Sudrėkinti tarpiniai elementai atstumia dažus, spaudos elementai turi hidrofobines saavybes vandens atžvilgiu, tačiau pritraukia dažus. Dažai perduodami į tarpinį paviršių – specialų ofsetinį cilindrą, padengtą ofsetine guma, nuo kurio patenka ant užspausdinamos medžiagos. Šiuo principu dirba visos tradicinės ofsetinės spaudos mašinos.
Ofsetinės spaudos mašinos principinė schema:
1. forminis cilindras;
2. ofsetinis cilindaras;
3. spaudos cilindras;
4. popierius.

4

1 pav.Ofsetinės spaudos mašinos principinė schema.

Visos ofsetinės spaudos mašinos turi tam tikrus konstrukcinius ypatumus:
■ visos spaudos mašinos yra rotacinio tipo, visi spaudos mašinos paviršiai yra cilindrinės formos;
■ visi spaudos aparatai turi ofsetinį cilindrą;
■ visose ofsetinėse spaudos mašinose yra drėkinimo aparatas.

Ofsetinės spaudos mašinos klasifikuojamos pagal:
■ popieriaus paadavimo pobūdį ( lapinį ar ruloninį);
■ formatus (lapo dydį ar rulono plotį);
■ spalvų ar spalvų sekcijų skaičių;
■ vienu metu užspausdintų lapo pusių skaičių;
■ paskirtį (skirtą spaudai ant kartono ar skirtą spaudai su skaitmeniu būdu pagamintom spaudos formom);

Ofsetinės spaudos mašinos gali būti: ruloninės, kuriuose po

opierius (užspausdinamoji medžiaga) paduodama į mašiną iš rulono ir lapines, kuriuose užspausdinamoji medžiaga paduodama į spaudos aparatą lapiniu pavidalu.

Atskira ruloninių spaudos mašinų grupė – laikraštines spaudos mašinos.

Laikraštinėse spaudos mašinose popieriaus juosta, užspausdinta iš abiejų pusių, patenka į lankstymo aparatą kur iš pradžių, piltuvinių žiočių pagalba, sulankstoma išilgai, po to nupjaunama ir sulankstoma skersai. Po lankstymo laikraštis išvedamas į priėmimo transporterį.

Mašinos lankstymo aparatas leidžia kombinuoti laikraščių lankstymą ir pjaustymą. Vieno forminių cilindrų apsisukimo metu galima atspausdinti keturis dviejų puslapių laikraščius, du dviejų puslapių arba vieną aštuonių puslapių laikraštį.

Knygines – žurnalines rotacinės spaudos mašinos nežymiai skiriasi nuo laikraštinių rotacinių mašinų. Jose sustiprintos spaudos sekcijos kas leidžia išvystyti didesnį slėgį spaudos kontakto zonoje, labiau išvystytas dažų aparatas (daugiau ištrynimo ir užnešimo grupių velenėlių), lankstymo aparato konstrukcija leidžia lankstyti 1/32; 1/16 ir 1//8 lapo dalies sąsiuvinius [4].

Lapinė spaudos mašina – įrenginys, skirtas vienspalvių arba daugiaspalvių atspaudų gavimui, lapinėje užspausdinamojoje medžiagoje (popieriuje, kartone ir pan.)

2.2. Ruloninės ofsetinės spaudos mašinos

Dalys, iš kurių paprastai susideda ruloninės ofsetinės spaudos mašinos:
■ Popieriaus padavimo sekciją. Į jos sudėtį įeina rulono laikiklis, popieriaus juostos išliginimo įrenginys, keli velenai, palaikantys pastovų popieriaus įtempimą. Gali būti įdiegtas papildomas automatinio įtempimo įrenginys, kuris esant automatiniam darbo režimui, nutrūkus popieriaus juostai arba sustabdžius mašiną, automatiškai atjungia visas mašinos funkcijas.
■ Spaudos įrenginys. Jį gali sudaryti kelios spaudos sekcijos, sp

paudos sekciją sudaro drėkinimo aparatas, drėkinantis spaudos formą, dažų aparatas, užnešantis dažus ant spaudos formos, spaudos aparatas, sudarantis spausdinimo slėgį kurio dėka atspaudas pernešamas ant užspausdinamosios medžiagos. Spaudos sekcijos gali būti pastatytos pagal trijų ar keturių cilindrų schemas, be to tai gali būti planetarinio tipo spaudos sekcijos.

3-jų cilindrų ofsetinės spaudos mašinos,

(1+0) 4-ių cilindrų ofsetinės spaudos mašinos,

(1+1)

5-ių cilindrų ofsetinės spaudos mašinos,

(2+0) 9-nių cilindrų ofsetinės spaudos mašinos

(planetinė schema),

(4+0)

F – forminis cilindras; Of – ofsetinis cilindras; Sp – spaudos cilindras
2 pav.Spaudos įrenginių (aparatų) principinės schemos.

Keturių cilindrų schemos spaudos sekcija leidžia spausdinti abiejuose popieriaus juostos pusėse vienu metu, tokioje spaudos sekcijoje nėra spaudos cilindro, jo funkcijas atlieka ofsetiniai cilindrai, prispausdami popieriaus juostą vienas prie kito. Penkių cilindrų spaudos sekcija leidžia vienu metu gauti dvispalvį atspaudą iš vienos pusės. Trijų cilindrų spaudos sekcija gali užspausdinti medžiagą viena spalva iš vienos pusės. Planetarinės schemos spaudos sekcijoje medžiaga užspausdinama keturiom spalvom iš vienos pusės, tokios mašinos yra tiksliausios, užspausdinamosios medžiagos deformacijos yra mažos, paliginus su spaudos mašinomis pastatytomis pagal trijų ar keturių cilindru schemą, nes popierius neišsitempia, transportavimo tarp sekcijų metu.
■ Išvedimo įrenginys. Jį paprastai sudaro džiovinimo sekcija, aušinimo sekcija. Džiovinimo sekcijos paskirtis – užtikrinti, kad atspaudas būtų tinkamai išdžiovintas, džiovinimo įrenginyje popieriaus juosta per kelias akimirkas įkaitinama iki ~170oC, tokios te

emperatūros pakanka, kad išgarinti didžiąją tirpiklio dalį. Po kaitinimo popieriaus juosta yra aušinama, aušinimas atliekamas praleidžiant popieriaus juostą pro tuščiavidurius, vandeniu aušinamus velenus. Popieriaus temperatūra sumažinama iki ~50oC. Toliau užspausdinta medžiaga gali būti suvyniojama į ruloną, supjaustoma lapais arba lankstoma, pjaustoma, segama [4].

2.3. Lapinės ofsetinės spaudos mašinos

Dalys, iš kurių paprastai susideda lapinės ofsetinės spaudos mašinos:
■ Lapų padavimo įrenginys. Jį sudaro automatinis popieriaus padavimo stalas ir transportavimo įrenginys. Didelio formato mašinose yra naudojamos nenutrūkstamo veikimo (automatinės) dėtuvės, kuriose galimas kipos keitimas, nesustabdant mašinos, t.y. spausdinant visą tiražą. Transportavimo įrenginyje kontroliuojamas lapų padavimo tikslumas. Jeigu lapai neteisingai paduodami, spausdinimas tuoj pat sustabdomas, dažų voleliai atitraukiami nuo formos, dažų ir drėkinamojo skysčio padavimas stabdomas, o mašina perjungiama į sulėtinimo režimą.
■ Spaudos įrenginys. Ši lapinės spaudos mašinos dalis panaši į ruloninių spaudos mašinų spaudos įrenginį, jį taip pat sudaro dažų bei drėkinimo aparatai ir spaudos aparatas. Esminis skirtumas yra tas, kad lapinėse spaudos mašinose neįmanoma vienoje sekcijoje užspausdinti popieriaus lapo iš karto iš abejų pusių. Lapo užspausdinimui iš abiejų pusių per vieną praleidimą, naudojami vertimo mechanizmai, kurie yra montuojami tarp spaudos sekcijų.

Lapinės ofsetinės spaudos mašinos spaudos aparatas gali būti sudarytas pagal trijų, penkių ar devynių cilindrų schemą, spaudos aparato paskirtis – sudaryti slėgį spaudos kontakto zonoje, kad įvyktų atspaudo pernešimas nu

uo ofsetinio cilindro į užspausdinamosios medžiagos paviršių. Atvaizdas nuo spaudos formos pernešamas ant ofsetinio cilindro, padengto ofsetine guma (čia gaunamas veidrodinis atspaudo atvaizdas, toliau atvaizdas pernešamas ant užspausdinamosios medžiagos, kuri spaudos cilindro pagalba prispaudžiama prie ofsetinio cilindro. Popieriaus lapai transportuojami specialių griebtukų, esančių spaudos cilindro išpjovose, pagalba. Toliau lapas perduodamas į sekančią sekciją specialaus būgno arba grandininio transporterio pagalba.

Be spaudos aparato į spaudos sekcijos sudėtį įeina drėkinimo aparatas ir dažų aparatas.

Dažų aparatą sudaro maitinimo, ištrynimo ir užnešimo grupių voleliai. Dažų aparato paskirtis – padengti spaudos formą vieno storio dažų sluoksnių, tai pasiekiama, naudojant kelis skirtingo diametro ištrynimo grupės volelius.

Drėkinimo aparato paskirtis – sudrėkinti spaudos formos tarpinius elementus, drėkinimo skysčio kiekis turi būti labai tiksliai nustatytas, jeigu jo bus per mažai, tarpiniai elementai bus padengiami dažais, jeigu per daug – spaudos elementai bus pabengiami drėkinimo skysčiu, ir atspaudo spalvingumas bus per mažas.
■ Ofsetinės spaudos mašinos gali būti komplektuojamos lakavimo sekcija, kuri montuojama tarp paskutinės spaudos sekcijos ir išvedimo įrenginio. Lakavimas skirtas spausdintai produkcijai pagražinti ir apsaugoti nuo aplinkos poveikio.
■ Lapų priėmimo mechanizmas. Jo paskirtis sulietinti lapus, išdžiovinti atspaudus kad lapai nesuliptų ir sukrauti juos į kipą. Mažo formato spaudos mašinose po spausdinimo atspaudai paduodami į latakinį išvedimo įrenginį, o didelio formato mašinose atspaudai paduodami į grandininį išvedimo įrenginį. Mažo formato mašinose naudojami trumpi tiesūs transporteriai su žemais priėmimo stalais iki 50 cm, o vidutinio ir didelio formato mašinose naudojami išnešamieji transporteriai su aukštais stalais nuo 100 iki 170 cm (8 – 15 tūkst. Atspaudų).

Lapinės ofsetinės spaudos mašinos klasifikuojamos pagal:
■ formatą – mažo formato (iki 480*660mm), vidutinio formato (maždaug 500*700 mm), pilnojo formato (maždaug 740*1050 mm) ir didelio formato (daugiau 740-1050 mm);
■ pagal spalvingumą – vienspalvės, dvispalvės ir daugiaspalvės. Vienspalvės spaudos mašinos dažniausiai skirtos operatyviajam spausdinimui vienoje arba dviejose pusėse. Dvispalvės spaudos mašinos skirtos mažatiražiam ir mažaformačiam leidiniam spausdinti. Daugiaspalvės spaudos mašinos, jos skirtos spausdinti aukštos kokybės daugiaspalvę produkcija per trumpą laiką. Tokios mašinos užima daug vietos, yra brangios, tačiau esant optimaliam užkrovimui greitai atsiperka.
■ Lapo padavimo į spaudos aparatą būdą – plačiąją ar siaurąją lapo kraštine į priekį. Spaudos mašinos kuriose lapas paduodamas plačiąją kraštine į priekį turi geresnes charakteristikas spausdinant kaip vienspalvė taip ir spalvotą produkciją. Paduodant lapą siaurąją kraštinę į priekį, ypatingai po drėkinimo, jo deformacijos žymiai didesnės, kas žymiai pablogina spalvų sutapdinimą. Vienintelis šių mašinų privalumas – kompaktiškumas. Šios mašinos dažniausiai naudojamos operatyviajam vienspalvės produkcijos spausdinimui.

Lapinės ofsetinės spaudos mašinos turi sudėtingesnę užspausdinamosios medžiagos transportavimo sistemą, ribuojančią mašinos greitį.

Kaip vieną lapinių mašinų privalumų reikia paminėti aukštesnę kokybę, kurią užtikrina mažesnės užspausdinamosios medžiagos deformacijos. Ruloninėse spaudos mašinose popieriaus juosta deformuojama daugiau, po kiekvienos spaudos sekcijos praėjimo deformacijos didėja, galutinis atspaudo pailgėjimas gaunasi didesnis negu lapinėse spaudos mašinose, o tai padidina spalvų nesutapimą. Planetarinio tipo ruloninės spaudos mašinos leidžia pasiekti didesnį tikslumą, nes čia užspausdinamosios medžiagos juosta prispaudžiama prie spaudos cilindro ir nejuda jo atžvilgiu, praeidama visus spaudos aparatus[1].

2.4. Medžiagos, naudojamos ofsetinei spaudai
2.4.1.Dažai

Naudojami ofsetiniai spaudos dažai CMYK arba PANTONE:
1) kreidiniam blizgiam, matiniam popieriui- greitai įsigeriantys ofsetiniai dažai (nurodoma ant etiketės arba vadovaujamasi dažų tiekėjų rekomendacijomis);
2) ofsetiniam popieriui- ofsetiniai dažai;
3) metalizuotam popieriui ir neigeriantiems paviršiams- oksiduojantys dažai, t.y. džiūvimas
vyksta dažams sąveikaujant su oru (nurodoma ant etiketės arba vadovaujamasi dažų tiekėjų
rekomendacijomis);
4) tekstiniams atspaudams (knygos, brošiūros, blankai)- tekstų spausdinimui juodi.

Spaudos dažai sudaryti iš dažančiosios medžiagos (kieta fazė) ir rišamosios medžiagos, arba rišiklio (skysta terpė). Be to, dažuose yra įvairių priedų, reguliuojančių jų lipnumą, klampumą, atsispaudimo ant atspaudo greitį ir kitas savybes.

Ofsetinių dažų sudėtyje kaip dažikliai dažniausiai būna pigmentai ir lakai, kadangi, spausdinant ofsetiniu būdu, naudojamas drėkinimo skystis, kuriame ištirptų tirpūs dažikliai.

Pigmentai, lakai bei dažikliai yra labai įvairūs. Dažančiosios medžiagos sudėtis ir savybės lemia gaminamų spaudos dažų spalvines charakteristikas[5].

2.4.2. Pigmentai

Pigmentai turi lemiamos reikšmės optinėms dažų charakteristikoms: spalvai, intensyvumui ir dengiamosioms savybėms. Pigmentų savybės – struktūrinės (dalelių pobūdis ir dydžiai), imlumas aliejams (sutartinė charakteristika, parodanti pigmento ir rišiklio sąveiką) ir atsparumas šviesai – turi įtakos spausdinimo procesui ir atspausdintos produkcijos kokybei.

Pigmentai – tai dispersiški juodi, balti ir spalvoti milteliai, netirpūs vandenyje, aliejuje ir kituose organiniuose tirpikliuose. Sausų pigmentų spalva paprastai yra blanki, spalvinis ryškumas atsiranda tik sumaišius juos su rišikliu.

Lakai, arba lakiniai pigmentai yra netirpūs vandenyje ir kituose tirpikliuose. Jie gaunami dvivalenčių ir trivalenčių metalų druskomis nusodinant spalvotas tirpias medžiagas. Pagrindinis lakinių pigmentų trūkumas – neatsparumas spiritiniams junginiams.

Pagal dengiamąsias savybes (skaidrumą) pigmentus galima skirstyti į skaidrius, pusiau dengiančius ir dengiančius; pagal spalvą- į bespalvius, spalvotus, juodus ir metalizuotus.

Bespalviai pigmentai gali būti skaidrūs (pvz., silicio dioksidas), pusiau dengiantys (kalcio karbonatas, kaolinas) ir dengiantys, t.y. balti (titano dioksidas).

Skaidrūs

Bespalviai Pusiau dengiantys Spalvoti

Juodi Dengiantys Metalizuoti

3 pav.Pigmentų rūšys.

Visi juodi pigmentai – dengiantys. Dažniausiai kaip juodas pigmentas yra naudojamos suodys (smulki anglis). Šis pigmentas atsparus cheminiams, terminiams, rūgštiniams, šarminiams ir šviesos poveikiams.

Metalizuoti pigmentai taip pat yra dengiantys, o spalvoti gali būti dengiantys, pusiau dengiantys ir skaidrūs.

Pagal cheminę sudėtį pigmentai skirstomi į organinius ir neorganinius. Poligrafijos pramonėje dažniausiai naudojami organiniai pigmentai ir lakai, nedidelė dalis pigmentų yra sintetinama iš dirbtinių medžiagų. Norint sukurti specialius efektus arba apsaugoti dokumentus, gaminami pigmentai su liuminescencinėmis medžiagomis.

Organinių pigmentų spalvos yra ryškios (be kitų spalvų priemaišų). Sumaišius tokius pigmentus, galima gauti pačias įvairiausias tarpines spalvas.

Neorganiniai pigmentai naudojami rečiau. Tai kintamo valentingumo metalų junginiai.

Pastaruoju metu iš neorganinių pigmentų dažniausiai naudojami metalizuoti pigmentai – milteliai, gaunami mechaniškai smulkinant metalų lydinius. Šie pigmentai naudojami gaminant sidabro ir aukso spalvos dažus. Norint gauti sidabrinį pigmentą, paprastai naudojama aliuminio pudra, auksinį- bronzos (vario ir cinko) lydinio pudra.

2.4.3. Ryšikliai ir priedai

Rišiklis – būtinas skystos fazės komponentas, esantis poligrafinių dažų sudėtyje. Jis sujungia atskiras kietas pigmento daleles į vientisą dispersinę sistemą. Nuo rišiklio priklauso viena iš svarbiausių spaudos dažų savybių – jų atsispaudimo ant atspaudo pobūdis.

Spausdinamosios dažų savybės – pasiskirstymas dažų aparate, formos padengimas, sąveika su spausdinama medžiaga, gaunamo atspaudo kokybė – priklauso nuo spaudos būdo (ofsetinė spauda, giliaspaudė ir t.t.). Naudojant skirtingų savybių ir įvarios sudėties rišiklius, su tuo pačiu pigmentu galima pagaminti dažus, skirtus įvairiems spausdinimo būdams.

Rišikliai – sudėtinės medžiagos. Jų sudėtyje, be kitų komponentų, visada yra plėvėdarų ir tirpiklių. Plėvėdarai- tai įvairios dervos ir jų perdirbimo produktai (kanifolijos ir formaldehidų junginiai, ciklokaučiukas, alkidinės dervos, bitumas). Nuo šių komponentų priklauso dažų atsispaudimas ant atspaudo, jų sluoksnio tvirtumas, blizgumas ir elastingumas.

Rišiklio klampumas priklauso nuo tirpiklių. Gaminant ofsetinius dažus, kaip tirpikliai yra naudojami išdžiūstantys mineraliniai aliejai ir jų junginiai, taip pat augaliniai aliejai. Visi jie yra negaruojantys, stabilūs ir suteikia dažams stabilumo spausdinant. Aliejai gali būti skirtingo – mažo ar net labai didelio – klampumo. Taigi tirpikliai turi įtakos tokioms dažų savybėms, kaip klampumas ir atsispaudimas ant atspaudo.

Spausdinant dideliais greičiais, būtinas labai greitas pirminis dažų atsispaudimas ant atspaudo. Todėl kartu su aliejais dažų sudėtyje yra ir žibalo frakcijos.

Atsižvelgiant į rišiklio sudėtį, į jo sudėtyje esantį tirpiklį, ofsetinių dažų atsispaudimo ant atspaudo mechanizmai yra skirtingi. Dažai gali atsispausti:
1. sugeriant ir atskiriant tirpiklį sugėrimo proceso metu;
2. veikiant oro deguoniui ir formuojantis polimerinei plėvelei (oksidacinėpolimerizacija);
3. esant UV spindulių poveikiui ir formuojantis polimerinei plėvelei (fotocheminė polimerizacija);
4. vykstant ir tirpiklio sugėrimui, ir oksidacinei ar fotocheminei polimerizacijai
(kombinuotas būdas).

Skiriamos dvi dažų atsispaudimo ant medžiagos stadijos: pirminis ir galutinis atsispaudimas. Pirminį dažų atsispaudimą daugiausia lemia tirpiklis, tuomet dažai nebesitepa esant silpniems mechaniniams veiksniams. Galutinis atsispaudimas būna tada, kai susidaro patvari dažų plėvelė – šis procesas priklauso nuo plėvėdaro savybių.

Norint reguliuoti dažų savybes, į spaudos dažus įmaišomi įvairūs priedai. Naudojant priedus, dažų sluoksniui ant atspaudo galima suteikti įvairias savybes, pavyzdžiui, padidintą blizgumą, matiškumą, atsparumą trynimuisi, šviesos ir šilumos poveikiams, padidintą skaidrumą (arba atvirkščiai – dengiamąsias savybes), atsparumą vandeniui, rūgštims, šarmams, alkoholiams, aliejams. Naudojant priedus, galima reguliuoti dažų džiūvimo greitį ir kt.

2.4.4. Ofsetinių spaudos dažų klasifikacija

Pagal tipą:
1. triadiniai,
2. maišyti.

Pagal spalvą:
1.spalvoti,
2. juodi,
3. balti,
4. aukso spalvos,
5. sidabro spalvos.

Pagal dengiamąsias savybes:
1. skaidrūs,
2. pusiau dengiantys,
3. dengiantys.

Pagal spaudos įrengimų tipą:

1. ruloninėms mašinoms su džiovinimu,

2. ruloninėms mašinoms be džiovinimo,

3. lapinėms mašinoms.

Pagal drėkinimo sistemos tipą:

1. dirbti su spiritinio drėkinimo sistema,

2. dirbti su vandeninio drėkinimo sistema,

3. spausdinti be drėkinimo.

Pagal spausdinant naudojamą medžiagą:

1. spausdinti ant sugeriančių medžiagų- popieriaus ir kartono:
a) kreidiniam popieriui (blizgiam ir matiniam),
b) nekreidiniam popieriui,
c) kalandruotam popieriui,
d) laikraštiniam popieriui;

2. spausdinti ant nesugeriančių paviršių (folijos dažai).

Specialios paskirties dažai:

1. aromatiniai,

2. maisto produktų pakuotėms spausdinti (bekvapiai),

3. metalizuoti,

4. liuminescenciniai,

5. džiūstantys veikiant UV spinduliams,

6. hibridiniai,

7. interferenciniai,

8. termochrominiai.

2.4.5. Spaudos dažų savybės

Spaudos dažų savybės dažniausiai lemia poligrafinės produkcijos kokybę bei turi įtakos spausdinimo proceso režimams. Būtent todėi spaudos dažams yra daug svarbių reikalavimų:
■ Spaudos dažai turi turėti atitinkamas optines savybes.
■ Jie turi būti vientisi, nesisluoksniuoti, jų sudėtyje negali būti stambių pigmento dalelių.
■ Greitai ir tvirtai užsifiksuoti ant spausdinamos medžiagos paviršiaus ir sudaryti atsparią mechaniniams pažeidimams plėvelę.
■ Techninės dažų savybės turi garantuoti normalią spausdinimo proceso eigą. Spaudos dažų konsistencija, jų lipnumas bei klampumas turi būti tokie, kad spausdinant dažai atitinkamu sluoksniu uždengtų visą paviršių, su kuriuo jie liečiasi – dažų velenėlius, spaudos formą ir spausdinamą medžiagą. Dažų sluoksnis turi gerai atsispausti ant medžiagos ir tiksliai perteikti vaizdo detales.

Dažų savybes galima suskirstyti į optines ir spausdinamąsias (struktūrines- mechanines ir technines).

Nuo dažų optinių savybių priklauso gaunamo atspaudo spalvingumas. Optinėms dažų savybėms būdingos tokios charakteristikos: spalvinis tonas, šviesumas, ryškumas (intensyvumas), blizgumas (matiškumas), atsparumas išblukimui, skaidrumas (dengiamoji geba) ir atsparumas įvairioms medžiagoms, galinčioms turėti įtakos dažų sluoksnio optinėms savybėms.

Dažų ryškumas (intensyvumas) – tai dažų savybė perteikti norimą atspalvį, naudojant didesnį arba mažesnį dažų kiekį.

Blizgumas- dažų sluoksnio paviršiaus savybė, veidrodiškai atspindėti krintančios šviesos srauto dalį. Blizgumas nustatomas matuojant veidrodiškai ir išsklaidytai nuo paviršiaus atspindėtus šviesos srautus.

Atsparumas išblukimui- dažų gebėjimas išsaugoti spalvines savybes, ilgą laiką veikiant šviesai. Ši savybė yra vertinama pagal 8 balų sistemą, lyginant su atsparumo išblukimui etalonu. Etalonas yra vilnonė skalė, su aštuoniomis skirtingo atsparumo išblukimui dažais nudažytomis žydromis juostelėmis, l- balas – labai silpnas atsparumas išblukimui, 2- silpnas, 3- vidutinis, 4- pakankamai geras, 5- geras, 6- labai geras, 7- puikus , 8- išskirtinis atsparumas išblukimui.

Skaidrumas (dengiamoji geba)- dažų sluoksnio savybė praleisti šviesos spindulius arba uždengti spausdinamo paviršiaus spalvą. Ši savybė vertinama pagal 10 balų skalę. 10 balų atitinka maksimalų skaidrumą (minimalią dengiamąją gebą), o l balas rodo minimalų skaidrumą (maksimalią dengiamąją gebą).

Dažų atsparumas įvairių medžiagų (tirpiklių, priedų, drėkinimo skysčio) poveikiui- tai dažų savybė nekeisti spalvos ir neištirpti, esant kontaktui su šiomis medžiagomis. Ši savybė vertinama 5 balų sistema – atspariausi dažai yra tie, kurių atsparumas yra 5 balai.

Spausdinamosioms dažų savybėms priskiriama dažų pigmento dispergavimo rišiklyje laipsnis, dažų klampumas, elastingumas, jų adhezija, prilipimo prie velenėlių ir spaudos formos vaizdo elementų pobūdis, perėjimo ant spausdinamos medžiagos charakteris; savybė tirštėti esant ramybės būsenai ir skystėti maišant dažų aparate (tiksotropija); savybė nedžiūti dažų aparate ir nesudaryti paviršiaus plėvelės, bet taip pat ir savybė greitai sudaryti plono sluoksnio dažų plėvelę ant atspaudo. Šios savybės lemia dažų tinkamumą spausdint: esant konkrečioms sąlygoms, nuo to priklauso atspausdintos produkcijos kokybė[5].

2.4.6. Triadiniai dažai

Norint padauginti originalą spausdinant, dažniausiai naudojami triadiniai dažai geltoni (yellow), purpuriniai (magenta), žydri (cyan) ir juodi. Teisingai padarius spalvų skaidymą, spalvų korekciją ir pagaminus formas, taip pat iš eilės naudojant maksimaliai skaidrius geltonus, žydrus ir purpurinius dažus, ant atspaudo turi būti gaunama neutraliai pilka spalva. Praktiškai neutraliai pilką toną gauti ne visada pavyksta dėl atsirandančių spalvinio tono nukrypimų, kurių priežastis- realių dažų neatitikimas atitinkamų idealių dažų spalvinėms charakteristikoms. Realūs dažai gali praleisti dalį spindulių, kuriuos turėtų sugerti (pavyzdžiui, purpuriniai dažai gali praleisti dalį žalios spektro srities spindulių). Norint panaikinti šiuos spalvinio tono nukrypimus ir sumažinti naudojamų dažų kiekį, spausdinant naudojama ketvirta spalva- juoda, kuri sudaro galutinį spalvinį vaizdo charakterį.

Žinome, jog žmogaus akis skiria matomo šviesos spektro spindulius 370-770 nm bangos ilgio diapazonu. Šis matomos šviesos spektras pagal susitarimą padalytas į 3 zonas- mėlyną (400-500 nm), žalią (500-600 nm) ir raudoną (600-700 nm). Triadinių spalvų – geltonos, žydros ir purpurinės- dažai turi būti skaidrūs, sugerti vienos iš trijų matomo šviesos spektro zonų spindulius ir praleisti spindulius iš kitų dviejų matomo spektro zonų.

Žydri dažai sugeria raudonus spindulius, praleidžia mėlynus ir žalius.

Purpuriniai dažai sugeria žalius spindulius, praleidžia mėlynus ir raudonus.

Geltoni dažai sugeria mėlynus spindulius, praleidžia žalius ir raudonus.

Juodi dažai sugeria visų trijų matomo spektro zonų spindulius.

Šiuolaikinė poligrafinių dažų pramonė gamina įvairias dažų triadas, skirtas spausdinti lapinėmis ir ruloninėmis mašinomis su džiovinimu ir be jo, spausdinti naudojant įvairias drėkinimo sistemas ir „sausam“ ofsetui, spausdinti ant sugeriančių ir ne-sugeriančių medžiagų. Triadiniai dažai gali būti universalūs (pavyzdžiui, spausdinti vienspalvėmis ir daugiaspalvėmis lapinėmis mašinomis su skirtingomis drėkinimo sistemomis) arba specialios paskirties
(pavyzdžiui, „sausam“ ofsetui).

Spausdinant keturspalvėmis mašinomis, kai dažų sluoksniai dedami vienas ant kito, yra svarbu tinkamas dažų lipnumas. Dažai, kurie dedami ant atspaudo pirmiausia, turi būti lipnesni nei dedami po to. Tai pagerina atspaudo dengimo dažais kokybę, prie pirmojo dažų sluoksnio geriau prilimpa kito sluoksnio dažai.

2.4.7. Pantone serijos dažai

Renkantis dažus tiražui spausdinti, būtina įvertinti originalą. Kartais, spaudoje naudojant triadinius dažus, neįmanoma gauti kai kurių originalo spalvų. Jei originale yra specialios spalvos (firmos pavadinimas, logotipas, reklama), reiktų naudoti maišytus dažus, pvz., Pantone seriją.

Įvairių gamintojų Pantone serijos dažai- tai universalūs ofsetiniai dažai vienspalvėms ir daugiaspalvėms spaudos mašinoms su bet kuria drėkinimo sistema, jie naudojami spausdinti ant kreidinio ir ofsetinio popieriaus bei kartono, taip pat spausdinti ant nesugeriančių medžiagų. Pagal Pantone Color Formula Guide 1000 receptūrų rinkinį, maišant 14 pagrindinių spalvų, galima gauti daugiau nei 1000 atspalvių.

Pantone dažai yra labai skaidrūs, geras jų pirminio ir galutinio atsispaudimo ant atspaudo greitis, geros techninės spausdinimo savybės, galima džiovinti infraraudonaisiais spinduliais.

Įvairios Pantone spalvos turi skirtingas atsparumo išblukimui savybes, o jas sumaišius, gautos spalvos atsparumas išblukimui atitiks mažiausiai atsparios spalvos charakteristiką.

2.4.8. Drėkinimo skystis

Ofsetinės spaudos kokybei ypač didelės reikšmės turi stabilus dažų ir vandens balansas. Būtina sąlyga- stabilus drėkinimas. Su patobulintu matuokliu galima labai tiksliai nustatyti izopropanolio koncentraciją (ypač žemutines ribas).

Pastaruoju melu visose ofsetinės spaudos srityse buvo įdiegta daug techniniių ir technologinių naujovių, kurios įgalina ofsetinės spaudos procesą automatizuoti, kontroliuoti ir stabiliai palaikyti skirtingus parametrus.

Spaudos kokybei didelės reikšmės turi dažų- vandens balanso pastovumas. Tai sąlygoja stabili drėkinimo vandens sudėtis cirkuliacinėse sistemose viso spaudos proceso melu.

Tai pat buvo patobulintos drėkinimo vandens paruosimo sistemos. Naujausiuose drėkinimo vandens dozavimo įrenginiuose dozavimo pompos dirba daug tiksliau ir patikimiau. Taip pat buvo patobulintas ir izopropanolio dozavimas ir nuolatinio jo kiekio palaikymas.

Kol sistemos dirba nepriekaištingai, galima tikėtis, kad drėkinimo vandens koncentratas ir alkocholis dozuojamas pagal nustatytas vertes. Tuomet drėkinimo vandens sudėtis, įskaitant nedideles paklaidas, gali būti palaikoma nuolat.

Drėkinimo skysčiui naudojamas vanduo turi atitikti šiuos reikalavimus:
■ Vandens kietumas dH 8 – 12. Jei vanduo yra per kietas, dažų volai ir cilindrai pasidengia
kalkėmis. Naudoti vandenį, išvalytą nuo druskų. Karbonatinės druskos jungiasi su dažų
sudedamosiomis dalimis, todėl velenai apsineša nuosėdomis (druskomis). Tam reikalingi
priedai mažinantys vandens kietumą.
■ Vandens pH reikšmė turi būti ribose 4,5 – 5,5 (neutralus). Jei pH žemesnis nei 4,5
(rūgštus vanduo), trumpėja plokštės tarnavimo laikas ir ilgėja dažų džiūvimo laikas. Jei pH
didesnis nei 5,5 (šarminis vanduo), padidėja taško išsiplėtimas ir dažų emulgacija (dažų ir
vandens jungimasis), plokštė užfonuojama, to pasėkoje pustoniai suintensyvėja ir baltose
vietose atsiranda nuosėdos. Svarbu žinoti, kad kreidinio popieriaus pH yra šarminio
pobūdžio, todėl atsiranda tendencija drėkinimo skysčio pH didėjimui. Kreidiniam popieriui
rekomenduojamas drėkinimo skysčio pH 4,5.

Per didelis ar per mažas pH blogina dažų džiūvimą. Todėl optimalus vandens rūgštingumas yra pH 5,5. Šraminėje terpėje šarmas suskaido raudonus pigmentus.

Aukštas rūgštingumas mažina dažų oksidaciją (oksiduojantys dažai džiūsta sąveikaujant su oru, kai paviršius neįgeriamas)[6].

2.4.9. Lakai

Atspaudai lakuojami dėl apsauginės funkcijos (atsparumas trinčiai, ištepimui, turi impregnuojančių savybių) ir/arba dėl rinkodaros ir estetinės funkcijos. Naudojami trijų tipų lakai:
■ Aliejinis (ofsetinis) blizgus, matinis – pilnam arba daliniam atspaudo padengimui.
Naudojimas ir savybės: lakuojamas popierius turi būti kreidinis blizgiu arba matiniu paviršiumi, kad lakas nepilnai įsigertų į popierių (kitaip negausime laukiamo rezultato) – popieriaus sugėrimas turi būti mažesnis nei 50 proc. pagal K&N metodiką (nurodo popieriaus tiekėjas).
1. Netinka lakuoti popieriniams maisto produktų įpakavimams, nes turi nemalonų
kvapą,
2. be to lėtai džiūsta;
3. atspaudus būtina pudruoti, kad jie nesuliptų į krūvą;
4. nulakuotas atspaudas gelsta;
5. lakuojama “šlapiu ant šlapio” arba “šlapiu ant sauso”;
6. galima lakuoti popierių lengvesnį nei 90 g/m2.

Atspaudai lakuojami spaudos mašina iš dažų vonelės.
■ Dispersinis blizgus, matinis – tik pilnam atspaudo padengimui. Dispersinis lakas
džiūsta fizikiniu būdu, t.y. sugeriant ir nugaruojant vandeniui. Popieriaus sugėrimas gali būti
didesnis nei 50 proc. pagal K&N metodiką (nurodo popieriaus tiekėjas). Lakuoti netinka visi
popieriai ir kartonai su puriu kempinės pavidalo paviršiumi. Lakas susigeria ir sukietėja kartono
viduje, sukeldamas jo papilkėjimą.
Naudojimas ir savybės: dažniausiai lakuojami įvairūs įpakavimai, reklaminė medžiaga arba leidiniai, kuriems būtinas atsparumas trinčiai ir nutepimui.
1. Lakas menkai skleidžia kvapą;
2. greitai džiūsta, todėl nebūtina naudoti pudrą;
3. nulakuotas paviršius beveik nekeičia atspalvio;
4. lakuojama “šlapiu ant šlapio” arba “šlapiu ant sauso”;
5. negalima lakuoti popieriaus lengvesnio nei 90 g/m2, o etikečių popieriaus – 75 g/m2, nes
lengvas popierius gali susivynioti.
■ Blizgus, specialus UV- pilnam ir daliniam padengimui. Pasiruošimas UV lako padengimui- lakuoti aliejiniu laku. UV lakuoti tinka popieriai ir kartonai, kurių gramatūra 80-500 g/m2 (daliniam lakavimui- 100-450 g/m2 ), šių popierių paviršius turi būti lygus ir nesugiarentis- mažiau nei 30 proc. pagal K&N metodiką (nurodo popieriaus tiekėjas). Santykinis popieriaus drėgnumas- 50-60 proc.

2.4.10. Pudra

Pudra naudojama atspaudų atmušimo sumažinimui.

Neteisingas pudravimas tiesiogiai įtakoja spaudos kokybę. Dažnai pasirenkamas maksimalus pudros kiekis ir neteisingas tipas, tai iššaukia šiuos nepageidaujamus reiškinius:
■ prarandamas dažų blizgėjimas;
■ apsunkina lakavimo ir laminavimo galimybes;
■ suteikia paviršiui šiurkštumo;
■ spausdinant antrąją lapo pusę, pudros perteklius padengia ofsetinę gumą;
■ užteršia mašinos išvedimo sekciją.

Kad nepakenktume spaudos kokybei, turime:
■ naudoti kokybiškus greitai džiūstančius dažus be priedų;
■ spausdinimo metu kruopščiai sureguliuoti dažų-drėkinimo balansą;
■ pudros granulės dydį parenkame pagal popieriaus storį ir rūšį:
■ popierius 70-100 g/m2 – pudra 10 mikronų,

100-150 g/m2 – 15 mikronų,

150-250 g/m2 – 20 mikronų,

virš 250 g/m2 – 30 mikronų.

Naudojant sutartinius gamintojo žymėjimus vadovautis šiais žymenimis:

popierius 70-150 g/m2 – pudra C 230;
170 g/m2 ir daugiau- pudra C 350.

Jei popieriaus paviršius yra šiurkštus, naudoti pudrą viena pakopa aukščiau.
■ rekomenduojamas galimai minimalus pudros kiekis;
■ pudrą naudoti tik spausdinamo lapo plotui.

Išskirtiniais atvejais (foniniai dengimai, žemesnė popieriaus gramatūra), keisti popieriaus priėmimo (išvedimo) paletę kas 500 atspaudų[6].

2.4.11. Popierius

Popieriaus rūšys:
1. ofsetinis – gramatūros nuo 69 iki 250 g/m2;
2. kreidinis – blizgus, pusiau matinis, matinis, gramatūros nuo 90 iki 350 g/m2;
3. žurnalinis – gramatūros nuo 75 iki 80 g/m2;
4. kartonas – vienpusio, dvipusio kreidavimo, gramatūros nuo 200 iki 400 g/m2;
5. kalkė – gramatūros nuo 90 iki. ;
6. dizaino – gramatūros nuo 90 iki 400 g/m2;
7. savekopijuojantis – nuo 53 iki 65 g/m2;
8. lipnus popierius- nuo 53 iki 65 g/ m2.

Poligrafijoje naudojami lapų formatai: 1 lentelė
Formatas Cm Pastabos
A1 + 64×90, 90×64 Formatas gali kisti keliais centimetrais,

64×92 priklausomai nuo gamintojo.

62×90
A2+ 64×45, 45×64

64×46, 46×64
B1 + 70×100

72×102, 102×72

72×104
B2+ 50×70, 70×50

52×72, 72×52

50×72
A4 21×29,7
A3 42×29,7
Kitas Reikalingas formatas užsakomas tiesiai pas tiekėjus, bet tik dideliais kiekiais (priklausomai nuo popieriaus)

Popieriaus formatas spaudai – rašomas centimetrais, nekeičiant popieriaus krypties. Formatas spaudai parenkamas atsižvelgiant kokia spaudos mašina bus spausdinamas darbas.

Technologinės užlaidos spaudai:
■ ties markėmis (paėmimas) – nuo lapo apačios iki objekto pirmos horizontalios pjovimo
linijos – 12 mm (visoms spaudos mašinoms);
■ iš šonų – ne mažiau kaip 5 mm, išimtis – jei nėra didelio fono dengimo kraštuose,
atstumas 2 mm. Esant kitoms išimtims, derinti su gamyba;
■ viršuje – skalės gali būti prie pat popieriaus krašto, bet storam kartonui turi ‘”būti paliktas
didesnis laisvas plotas (apie 4 cm).

Popieriaus kiekis spaudai – rašomas spaudos kiekis lapais, pridedant visas reikalingas technologines nuobiras pospaudiminiams darbams ir spaudai. Rašymo pavyzdys, 1020 + 200, t.y. pirmasis skaičius rodo spaudos kiekį jau su technologinėmis nuobiromis pospaudiminiams darbams (2 % lankstymui, tai grynas gaminio tiražas yra 1000), antrasis skaičius rodo popieriaus kiekį spalvų pritaisymui).

Popieriaus nuobiros technologiniams procesams: 2 lentelė
Technologinis procesas Nuobiros, lapais Pastabos
SPAUDOS PROCESAS
Iki 5000 lapų atspaudų vienai spalvai 50 Abiems pusėms
Didesniems tiražams kas 5000 atspaudų Pridedama po 50 Nepriklausomai nuo spalvingumo ir abiems pusėms

Technologinis procesas Nuobiros, proc. Pastabos
Segimas su parinkimu (brošiūravimas) 3
Lakavimas (bet kokiu laku) 2
Lankstymas 2
Kirtimas, kongrevas 2
Celofanavimas 2
Klijavimas mašina 2
Raižymas 2
Numeravimas 2
Bigavimas 1
Segimas rankomis 1
Kitas rankų darbas 1
Parinkimas mašina 1
Skylių gręžimas –

Popierius spaudai ruošiamas prieš spausdinimą pagal nurodymus (popieriaus ar kartono rūšis, formatas spaudai, kiekis). Popieriaus kryptį nurodo antrasis skaitmuo, pvz., popieriaus formatas 45 x 64 cm ruošiamas į formatą spaudai 45 x 22,5 cm (su atraižomis), taigi, pagal esamus nurodymus aišku, kad popieriaus krypties keisti negalima. Popierius turi būti aklimatizuotas, bet ne perdžiūvęs ir ne per drėgnas. Galima supjovimo paklaida – 0,1 mm.

Palankiausia oro temperatūra tiekimo sandėlyje – 18 – 21°C, santykinė oro drėgmė – 40 – 60 %.
Svarbiausia išlaikyti pastovią oro temperatūrą, išvengiant skersvėjų, staigių oro sąlygų pokyčių, tiesioginės saulės spindulių. Tinkamas oro sąlygas reguliuoja patalpų drėkinimo ir šildymo sistema. Į sandėlį atvežto popieriaus aklimatizacijai būtinas laikas priklauso nuo pakuotės tūrio (sekanti lentele). Jei popierius buvo transportuojamas šaltyje arba laikomas šaltame ore, negalima jo išpakuoti tol, kol jo temperatūra nesusilygina su patalpos oro temperatūra, kurioje jis bus naudojamas.

Popieriaus aklimatizacijos laikas, valandomis: 3 lentelė
Popieriaus tūris, m3 Temperatūrų skirtumas, UC

5 7,5 10 15 20 25 30
0,2 4 7 9 15 21 28 41
0,4 7 12 17 26 36 41 64
0,6 9 15 20 31 42 55 76
1 12 18 23 33 46 63 84
2 13 19 24 35 49 66 90

Spausdinimui naudojamas popierius turi būti nurodytos rūšies, gramatūros ir paruoštas pagal tikslius nurodymus. Popieriaus kryptis nustatoma technologinio paruošimo matu, t.y. technologinės analizės metu. Tačiau rekomenduojama popieriaus kryptis su mažiausiomis laukiamomis deformacijomis turėtų būti išilgai spaudos cilindro dedamosios[6].

2.4.12. Ofsetinis spaudos audinys

Ofsetinis spaudos audinys, naudojamas spausdinamam piešiniui pernešti ant popieriaus ar kokio kito spaudos paviršiaus (vadinamas ofsetine guma). Paskutinieji patobulinimai pailgino gumos galiojimo laiką- panaudojus naujus polimerus ir šiuolaikines medžiagas, padidėjo jos atsparumas mechaniniam ir cheminiam poveikiui. Pagrindinė ofsetinio spaudos audinio paskirtis- piešinio pernešimas nuo spaudos formos ant popieriaus ar kokio kito spaudos paviršiaus. Audinio paviršius turi būti vienalytis, tamprus ir turėti geras dažų perdavimo savybes. Polimerai- sudedamoji ofsetinio spaudos audinio dalis. Be polimerų, ofsetinio audinio sudėtyje yra ir audinių sluoksniai, sudarantys karkasą. Tam naudojamos įvairios medžiagos: natūralūs pluoštai (medvilnė, viskozė, šilkas), dirbtiniai (nailonas, poliesteris, organinis stiklas) ir net deriniai.

Viena iš didžiausių naujovių gaminant ofsetinį spaudos audinį- plieninio pagrindo panaudojimas.

Šiuolaikinio spaudos audinio su kompresiniu sluoksniu spektras platus, jį sudaro kelios rūšys:

■ su lipniu prisiklijuojančiu pagrindu;
■ besiūlės cilindrinės;
■ dalinis lakavimas;
■ spauda UV dažais ir lakais, ir kt.

Lipnus prisiklijuojantis pagrindas apsaugo gumą nuo paslankumo, neleidžia jai judėti spausdinant, ji tvirtai prilimpa prie cilindro.

Besiūlės cilindrinės gumos dažniausiai naudojamos aukštos kokybės spaudiniams. Jos gaminamos ruloninėms spaudos mašinoms ir mažina vibraciją spausdinant. Besiūlę gumą lengva užtraukti ant cilindro.

Vis didesnį populiarumą įgyja dalinis lakavimas. Tam skirti specialūs audiniai, pagaminti iš tamprios medžiagos. Jų guminis sluoksnis lengvai atskiriamas nuo pagrindo, išpjaunant lakavimo formą.

Spaudai UV dažais ir lakais skirta guma, pritaikyta ypatingoms spaudos sąlygoms. Toli gražu ne kiekviena guma atlaikys tokį išbandymą: UV dažų ir lakų sudedamosios dalys įsiskverbia į gumos paviršių ir tai yra paburkimo priežastis.

Didelę įtaką gumos susidėvėjimui turi drėkinimo skysčiai.

Atsiradus greitaeigėms spaudos mašinoms, padidėjo reikalavimai spaudos audinio mechaniniam atsparumui: gumos paviršius turi kuo greičiau atsinaujinti. Priešingu atveju piešinys nuo spaudos formos įsispaus į gumą ir sudarys jos paviršiuje reljefą. Naujausios ofsetinio audinio rūšys apsaugotos nuo to.

Spaudos kokybei turi įtakos šie faktoriai: ofsetinio spaudos audinio tipo parinkimas konkrečiam spaudos tipui, teisingas jos tvirtinimas ant spaudos cilindro, spausdinant optimalaus spaudimo tarp cilindrų sureguliavimas. Spausdinant, net naudojant pačias šiuolaikiškiausias ofsetines gumas, popierius išpešiojamas. Viena iš priežasčių neteisingas ofsetinio audinio pasirinkimas.

2-as kompresinis sluoksnis Gumos sluoksnis

1-as kompresinis sluoksnis

Pluoštinė guma

Pagrindas

Pagrindas
4 pav. Ofsetinis spaudos audinys.

Klasikinis kompresinis ofsetinės spaudos audinys yra trijų sluoksnių: karkasas, kornpresinis sluoksnis ir darbinis sluoksnis. Viena iš naujovių- audinys Webline (Duco International) su dviem kompresmiais sluoksniais: mikro ir makrosferomis, o intarpas tarp jų- guminio pluošto, vietoje įprasto medžiaginio. Tokia konstrukcija pagerina spaudimo vientisumą spausdinant, pagerina audinio atsinaujinimo savybes.

Be gumos standumo, kietumo savybių, labai svarbu ir cheminis jos suderinamumas su dažais. Spaudai UV dažais gaminamos specialios gumos, jos daug atsparesnės dažams. Guma, nepritaikyta dažų rūšiai, greičiau susidėvi, atsiranda reljefas[8].

Leave a Comment