Pranešimas
„Masinės komunikacijos įtaka visuomenės moralei“
Masinę komunikaciją paprasčiau galime pavadinti visos žiniasklaidos ir socialinių tinklų visuma. Masinės komunikacijos šiais laikais yra ypač daug ir ji bet kokiu būdu, vienaip ar kitaip paveikia ir pasiekia kiekvieną iš mūsų. Taigi kokia įtaką mums daro masinė komunikacija? Ar ji veikia mūsų moralę? Ar ta įtaka teigiama? Tai ir bandysiu aptarti šiame pranešime.
Masinės komunikacijos savoka atsirado 1930m. Praėjus beveik dešimt metų po to kai buvo pradėtos transliuoti reguliarios radijo laidos, ir dviems metams po pirmosios televizijos laidos atsiradimo. Iš pradžių masiškai su visuomene komunikuodavo tik spauda, tačiau radijas ir televizija tik papildė masių informavimo priemones ir metams bėgant plėtė informacijos gavėjų ratą milžinišku spinduliu. Tačiau viskas neapsiribojo vien spauda, radiju ir televizija. Labai didelį perversmą informacijos teikimo pasaulyje padarė atsiradęs internetas ir kaip dabar galime matyti, tai informacija pavertė kiekvienam lengvai pasiekiamu dalyku, nors tai kartais gali daryti ir neigiamą įtaką visuomenei, nes ypač Lietuvoje informacijos srautas iš jos siuntėjo yra nelabai kontroliuojamas. Taigi kokią įtaką žmonėms ir jų moralei daro visos masinės komunikacijos priemonės? Ar tai labai formuoja visuomenės supratimą ir požiūrį į supantį pasaulį.
Tuo metu kai spaudoje ir televizijoje labiau pradėjo vyrauti komercija, kai tiek laikraščiai tiek televizijos kanalai tapo privačių asmenų ar jų grupių nuosavybę, o ne valstybės kontroliuojamomis įstaigomis, tada tiek spausdinamas turinys, tiek televizijos laidų kokybė pradėjo kristi žemyn. Pradedant kalbėti apie reklamas, tai yra didžiausias komercinių žiniasklaidos priemonių pasipelnymo šaltinis, kuris tiesiog užteršia tiek didžiąją dalį spaudos, tiek eterio. Kokia yra reklamos įtaka žmogui? Atrodo ji neturėtų labai paveikti, tačiau tai dar priklauso ir nuo reklamos turinio. Televizijoje, seniau reklama nebuvo taip ribojama kaip dabar: tarkim tabako reklama yra uždrausta labai daug metų, o alkoholio transliuojama tik po 23 valandos. Tačiau spaudoje alkoholio reklama yra išlikusi be laiko apribojimo, nes to padaryti neįmanoma. Galbūt suaugęs žmogus nelabai kreipia dėmesį į tokias reklamas, tačiau vaikams ir paaugliams tai daro labai neigiamą įtaką. O kaip tarkim visos kitos reklamos? Paslaugų, daiktų kurie yra parodomi iš visų gražiausių pusių, jos skatina žmones vartoti, o perdėtas vartojimas šių dienų visuomenėje, pasak etikos profesoriaus Peterio Singerio, yra nemoralu. Jis teigia, kad dėl jo suvartojama dar daugiau išteklių ir energijos, teršiama gamta, kinta klimatas ir už tai sumoka vargingiausios šalys bei sumokės mūsų vaikai ir anūkai.
Taigi reklamų poveikis visuomenei aiškus, tačiau tiek televizijoje, spaudoje, internete bei radijuje girdime ir matome dar visuomenei daugiau nereikalingų, negana to, kad neinformatyvių tačiau netgi iškreipiančių informaciją laidų bei straipsnių. Laikraščiuose ir spaudoje atsirado labai daug bulvarinės spaudos, kuri paremta gandais apie garsių žmonių gyvenimus, kuri perpildyta erotikos, kurios neturėtų matyti vaikai bei paaugliai. Ką jau kalbėti apie straipsnius ir laidas apie homoseksualumą bei visą kitą kas amžių amžius buvo kaip tik slepiama ir dangstoma nuo visuomenės. Tai iškreipia augančio žmogaus mąstyseną, požiūrį į tradicinę šeimą, keičia jo vertybių klasifikaciją. Taip pat kaip ir kiekvieną dieną, tiek televizijoje, tiek spaudoje, pabrėžiamas grožio bei mados kultas. Žiniasklaida sugeba sukurti ir įdiegti, ypač į jaunų žmonių galvas, kas yra „gražu“, koks kūnas yra tobulas, kad kai kurie bet kokia kaina stengdamiesi atitikti tą grožio etaloną ne tik praranda visas moralines vertybes, tačiau suserga ir rimtomis ligomis.
Galime šiek tiek atitolti nuo televizijos ir spaudos, nes šios masinės informacijos priemonės yra jau daug metų ir negalima teigti, kad tik jos daro įtaką visuomenės moralei. Šiuo metu didžiausias informacijos srautas keliauja per internetą, kokia įtaka visuomenei daro tas lengvas priėjimas prie bet kokios, dažnai žalingos, informacijos? Ar galima teigti, kad socialiniai tinklai iš viso nepaveikia mūsų gyvenimų? Žinoma negalime, nes tai dabar užima begales mūsų laiko. Naršymas internete patapo žmonių priklausomybe, ypač socialiniai tinklai. Jie priverčia mus daugiau laiko stebėti kitų gyvenimus, nei savo. Mes daugiau bendraujame internetu, nei tikrovėje. Pamažu išnyksta žmogiškasis ryšys, bei keičiasi meilės ir šilumos supratimas. Tiesiog žmonės dėl technologijų ir sulig kiekviena diena išsikreipiančio normalaus bendravimo supratimo, praranda suvokimą apie tokias moralines vertybes kaip šeima, draugystė, pagarba vienas kitam. Internete gi beveik niekas necenzuruojama, ten duomenų srautas toks didelis, kad paprasčiausiai yra neįmanoma prižiūrėti viso turinio, pradedant nuo keiksmažodžių iki lengvai prieinamo seksualinio turinio.
Mano nuomone masinė komunikacija, daro didesnę įtaką visuomenės moralei nei bet kas kitas. Nėra nieko kas pasiektų didesnę visuomenės dalį nei pasiekia televizija, radijas, spauda, internetas. Negalime vienašališkai teigti, kad visa tai daro tik blogą įtaką visuomenei, tačiau galime pastebėti, kad turint tokias galimybes teikti informacija žmonėms, žurnalistai daug energijos skiria kuriant reklamą, bulvarinius skaitalus, bei gilinantis į garsių žmonių ir politikų gyvenimus. Šios masinės komunikacijos priemonės yra jau taip išsiplėtusios, kad nėra galimybės visko patikrinti, ypač kalbant apie internetą. Turinys internete yra prieinamas visiems ir tai tikrai daro neigiamą įtaką visuomenės, labiausiai besiformuojančio žmogaus moralei.
Šaltiniai:
www.wikipedia.com
http://www.anarchija.lt/teorija/26294-ar-vartojimas-moralus-peteris-singeris-apie-siuolaikines-visuomenes-dilemas