Garsiausios XVI-XVII a.Europos spaustuvininkų dinastijos
Svarbiausi nuopelnai.
Plantenų: Christophe´o Plantino- garsiausias prancūzų kilmės XVI a. antros pusės spaustuvininkas ir leidėjas bei jo palikuoniai , kurie veike Nyderlanduose išleido labai daug leidinių . Leisdami knygas jie naudojosi geriausių Prancūzijos šriftininkų, tokių kaip Robert´as Granjonas, Guillaume´as Le Bé ir kt. Sukurdami spaudmenimis, į pagalbą kvietėsi garsiausius to meto mokslininkus. Jiems talkininkavo žymūs humanistai Justas Lipsijus, Abrahamas Ortelijus, Benitas Arijas Montanas ir kt. Plantino spaustuvė leido religinę, mokslinę literatūrą (astronomijos, botanikos, geografijos, istorijos, kalbinius veikalus), Antikos klasikus, o taip pat savo leistų knygų katalogus. Plantenai bibliotekose paprastai saugomi atskiru rinkiniu. . Šios spaustuvės įkūrėjo, leidėjo, knygrišio Christophe’o Plantino (1520–1589) ir jo palikuonių veikla buvo tokia reikšminga Nyderlandų ir Europos knygos kultūrai, jog Christophe’o Plantino pavardė virto bendriniu žodžiu –plantenas, kuriuo dabar įvardijamos jų spausdintos knygos
Manucijų : Vakarų Europoje kabliataškį išpopuliarino italų leidėjas ir spaustuvininkas Aldas Manucijus . Aldas-Italijos Humanistas, leidėjas ir knygų spausdinnkas dirbę Venecijoje. Leidyklos Alda įkūrėjas , leidyklos darbas tęsėsi apie šimtą metų. Manucijaus leidykla yra ypač žinoma dėl senovės graikų autorių kūrinių leidimo (Aristotelis, Aristofano, Sofoklis, Euripidas, Herodotas, Tukididas, Plutarcho, Ksenofontas, Demostenas, Platonas ir kt.). Jis buvo žinomas dėl mažo formato knygų Išleidimo , įvedė aiškų ir erdvų šriftą (kursyvu), kuris sulaukė didelio populiarumo. Kovojo su savo leidinių klastojimu, pradėjo naudoti leidybos prekės ženklą.
Etjenai : Svarbiausiu žodynų leidimo centru . XVI – XVII tapo Paryžiusčia garsėjo Renesanso laikų kilmingos Provanso giminės kultūros veikėjų ir kalbininkų Etjenų spaustuvė ir leidykla. 1501 m. ją įsteigė Henrikas Etjenas (1460 – 1520) . Savo leidiniais Etjenai supažindino visuomenę su antikos kultūros palikimu. Klasikinei filologijai ypač nusipelnė jo sūnus Robertas Etjenas ( 1503 – 1559) , užsimojęs parengti aiškinamuosius gausiai iliustruotus graikų ir lotynų kalbų žodynus. Jis parašė ir 1532 m. išleido dviejų didžiulių tomų visuotinį lotynų kalbos žodyną “ Dictionarium seu linguae latinae thesaurus” . Šis veikalas ( iš graikų k. thesauros “ lobis, atsarga”) buvo pakartotinai išleistas keliais tomais ir pasiekė 9000 p. Kitą jo pradėtą rengti graikų kalbos visuotinį žodyną “Thesaurus linguae Graecae” parašė ir 1575 m. išleido jo sūnus Henrikas Etjenas ( 1528 – 1598). Šitokiam veikalui parašyti ir išleisti reikėjo ne tik daugelio metų darbo, bet ir didelių lėšų. Leisdamas tėvo pradėtą veikalą, H. Etjenas visai bankrutavo ir mirė skurde. Tačiau jo sūnus Polis Etjenas vistiek tęsė giminės tradiciją- ir toliau rūpinosi naujais žodynų leidimais.
Elzevyrai (toliau orig. Elzevierai) – XVI a. pabaigos – XVIII a. pradžios Nyderlando knygų leidėjo ir spaustuvininkų dinastija. Per 129 savo veiklos metus (1583–1712) jie išleido per 2200 knygų ir apie 3000 mokslinių disertacijų. Tai buvo tų laikų rekordas. Jų knygos pasižymėjo aukštu poligrafiniu lygiu, aiškiu, filigraniškai smulkiu šriftu, dėl savo grožio pavadintu sidabriniu, dailiu ir kartu paprastu apipavidalinimu. Kruopščiai atrinkdami knygas, pritraukdami šiam darbui geriausius mokslininkus, jie sugebėjo užtikrinti savo leidiniams aukštą mokslinį lygį. Pasitelke naują šriftą ir tokiu būdu sumŽINE knygos formatą (in duodecimo), Elzevierai atpigino knygà (500 p. tomelį iš Elzevierų buvo galima įsigyti už 1 floriną), padare ją prieinama platesniems visuomenes sluoksniams. Jų leidiniai paplito po visà Europà. Terminas elzevyras tapo bendrinis.