Atsiskaitymų užduotys1 darbasInternet kursas Šaltiniai: http://www.labas.com/internet/netiquette/ – Internet etiketas, http://distance.ktu.lt/kursai/informatika1/9/index.htmlAtsiskaitymas: dėstytojas pateikia 3 klausimus ( kontroliniai klausimai ) iš kurso, kuriuos atsakote vietoje raštu į .txt ar .doc failą.
Kontroliniai klausimai 1.Kokie yra kompiuterinių tinklų tipai? • lokaliniai tinklai; tai grupė personalinių kompiuterių apjungtų į bendrą tinklą; • globaliniai kompiuterių tinklai; tai geografiniu principu organizuotas tinklas: gali būti firmos, universiteto, miesto, valstybės ar internacionalinis globalinis kompiuterių tinklas. 2.Kokie yra kompiuterinio tinklo komponentai? • serveris – pagrindinis tinklo kompiuteris, nuolatos įjungtas ir bet kokiu momentu prieinamas tinklo vartotojui; • klientas – įvedimo/išvedimo įrenginys, įjungtas į tinklą; iš jo galima prisijungti prie serverio duomenų ir programų; • grandinė – elektrinė arba optinė ryšio priemonė, kuria perduodami duomenys. 3.Kokia yra lokalinio tinklo tipinė schema? 1 pav. pateikta tipinė lokalinio tinklo schema. Šioje schemoje į tinklą sujungti 5 personaliniai kompiuteriai, serveris ir spausdintuvas. Ryšiui su globaliniais tinklais palaikyti panaudota speciali jungtis. Tai specializuotas kompiuteris, kuris koordinuoja duomenų srautus.
1 pav. Lokalinio tinklo tipinė schemaServeris – taip pat kompiuteris, tik galingesnis. Jame paprastai saugomos centralizuotos duomenų bazės ir programinė įranga. Centralizuotas duomenų ir programų naudojimas leidžia taupiai vartoti tinklo kompiuterių resursus. Bet kurio lokalinio tinklo kompiuterio ir serverio resursais gali naudotis kiti to paties tinklo kompiuteriai. Tai padeda išvengti duomenų, programų, įrenginių dubliavimo. Pavyzdžiui, spausdintuvu gali naudotis visų 5 personalinių kompiuterių ir serverio vartotojai. Serveryje įdiegta progamine įranga galima naudotis iš bet kurio tinklo kompiuterio. 4.Kokia yra globalinio tinklo tipinė schema? 2 pav. pateikta globalinio kompiuterių tinklo schema. Kaip jau minėta, globaliniai tinklai organizuojami geografiniu principu. Įstaigų, firmų tinklai sujungiami į bendrą miesto arba regiono tinklą. Keli regionai jungiasi į bendrą valstybės tinklą, kuris turi išėjimą į pasaulinį tinklą. Įstaigų tinklai taip pat gali turėti tiesioginį išėjimą į pasaulinį kompiuterių tinklą.
2 pav. Globalinio tinklo tipinė schemaŠiuolaikinės ryšio priemonės užtikrina greitą ir patikimą duomenų perdavimą tarp lokalinių tinklų. Dauguma personalinių kompiuterių vartotojų neturi tiesioginio ryšio su pasauliniu kompiuterių tinklu. Čia pasitelkiamos paprastos telefono ryšio linijos. 3 pav. pateikta tipinė tokio personalinio kompiuterio ryšio su kompiuterių tinklu schema.
3 pav. Ryšio su serveriu tipinė schema5. Išvardinkite pagrindines Interneto paslaugas. • elektroninis paštas. Pranešimų perdavimas bet kuriam pasaulinio kompiuterių tinklo vartotojui, turinčiam kompiuterinį adresą; • FTP (File Transfer Protocol) paslauga. Duomenų persiuntimas tarp serverio ir kliento; • telnet paslauga. Kliento kompiuteris naudojamas kaip serverio nutolęs terminalas; • WWW (World Wide Web) paslauga. Pasaulinio “voratinklio” (WWW) serveriuose esančią informaciją, aprašytą specialia HTML kalba, galima pasiekti iš bet kurio įjungto į pasaulinį tinklą kompiuterio; • IRC (Internet Relay Chat) paslauga. IRC serveriai suteikia galimybę keliais kanalais vesti diskusijas realiu laiku. IRC klientas pasirenka IRC serverį ir IRC kanalą, kuriuo nori vesti diskusiją. Tekstas vedamas iš klaviatūros. • Taigi, Interneto tinklo tikslas yra kolektyvinis informacijos resursų, kurie išdėstyti pasaulinio tinklo serveriuose, panaudojimas.6. Kaip identifikuojamas įjungtas į Internet tinklą kompiuteris? Kiekvienas kompiuteris, įjungtas į Interneto tinklą, identifikuojamas dvejopai: skaitmeniniu adresu (IP adresu) ir simboliniu vardu, kuris žmogui lengvai įsimenamas. Pavyzdžiui:193.219.40.3 ir munin.vu.lt
7. Kokia IP adreso struktūra? Nurodykite kelis IP adresus. IP (Internet protocol) adresas susideda iš keturių skaičių. Kiekvienas šių skaičių yra iš intervalo 0..254. Skaičiai vienas nuo kito skiriami tašku, pavyzdžiui:193.219.36.8 arba 193.219.036.008 (nulių iš kairės galima nerašyti).Turint IP adresą, galima nesunkiai nustatyti, kuriai šaliai ir įstaigai kompiuteris priklauso. Adresus galima grupuoti. Išskiriami trys adresų tipai:1. 193.219.36.8 – kompiuterio adresas tinkle; 2. 193.219.36.XXX – grupė adresų, nurodanti į 36-ą potinklį; 3. 193.219.YYY.XXX – grupė adresų, nurodanti šalį, kurioje yra YYY potinklis. IP adresai nustatomi neatsitiktinai. Juos skiria Internetui vadovaujančios organizacijos: Europoje- RIPE (Reseaux IP Europeens), kitur – NIC (Network Information Center). Tam tikra šalis gauna Interneto tinklinius numerius. Šalies tinklo administravimo centras paskirsto potinklius tarp organizacijų (įstaigų) ir įrašo į maršrutų lenteles kelią į tuos potinklius. Organizacija (įstaiga) į vieną potinklį gali prijungti iki 253 kompiuterių su numeriais nuo 1 iki 253, kuriuos taip pat galima išskirstyti į kelis potinklius. Pavyzdžiui, Lietuvos akademiniam tinklui Litnet išskirtas toks IP adresų intervalas: 193.219.32.0 – 193.219.95.0. Kiekvieną IP adresą atitinka simbolinis vardas. Vardų serveris (DNS) perkoduoja simbolinį vardą į skaitmeninį adresą. Kompiuterių vardų pavyzdžiai: santaka.sc-uni.ktu.lt, litnet.litest.uio.no, titan.ksc.nasa.gov.
8. 8. Kokios IP adresą atitinkančio simbolinio vardo sudarymo taisyklės? Vardo sudedamosios dalys skiriamos tašku “.” Paprastai varde būna įrašyta tokia informacija, skaitant iš dešinės į kairę:1. šalies identifikatorius (2 paskutinės raidės); 2. įstaigos (organizacijos) santrumpa; 3. kompiuterio vardas. Jei įstaiga struktūrizuota į padalinius, tai vardo sudedamosios dalys gali būti:1. šalies identifikatorius (2 paskutinės raidės); 2. įstaigos (organizacijos) santrumpa; 3. padalinio santrumpa; 4. padalinio kompiuterio vardas. Pavyzdžiui, vardą santaka.sc-uni.ktu.lt galima skaityti: lt – Lietuva, ktu – Kauno technologijos universitetas, sc-uni – skaičiavimo centras (SC), santaka – SC kompiuterio vardas.Visos šalys, išskyrus JAV, simbolinio adreso pabaigoje dviem raidėmis nurodo valstybę. Pavyzdžiui, .ca – Kanada, .za – Pietų Afrikos respublika, .lt – Lietuva. JAV adresuose paskutinės trys raidės nurodo organizacinę struktūrą (išskyrus keletą vardų, su galūne “.us”), pavyzdžiui, .edu – mokymo įstaigos, .com – biznio struktūros, .org – pelno nesiekiančios organizacijos, .gov – vyriausybinės ir karinės struktūros.
9. Kokie elektroninio pašto privalumai ir trūkumai? Elektroninis paštas – viena plačiausiai naudojamų Interneto paslaugų. Pagrindiniai jo privalumai yra operatyvumas ir patogumas. Tyrimai parodė, kad respondentai dažniau atsako į elektronį laišką negu į tradiciniu būdu parašytą laišką. Elektroninis laiškas gali būti perskaitytas ir išsiųstas bet kokiu respondentui patogiu laiku.Elektroninis paštas – tai globalinė sistema, įgalinanti nusiųsti laišką į bet kurį pasaulinio kompiuterių tinklo tašką per keliasdešimt sekundžių. Elektroninių laiškų perdavimui naudojamas vienas iš TCP/IP šeimos protokolų: SMTP (Simple Mail Transfer Protocol). UNIX sistemoje ši protokolą palaiko programa sendmail. Į ją kreipiasi vartotojo programos mail, Lotus Notes ir kitos. SMTP sistema veikia eilių principu. Atėję elektroniniai laiškai nukreipiami į eilę ir eilinio seanso metu išsiunčiami adresato kryptimi. Tokiu būdu laiškai persiunčiami iš vieno serverio į kitą, kol pasiekiamas adresatas.
10. Kokio tipo informaciją galima persiųsti elektroniniu paštu? Dauguma elektroninio pašto sistemų neturi persiunčiamų failų formatų apribojimo, tačiau ribojamas failų dydis. Todėl tenka griebtis duomenų suspaudimo. Interneto elektroninio pašto sistemos naudoja 7 bitų ASCII simbolių kodavimo sistemą. To visai pakanka tekstiniams failams. Dvejetainiams duomenims pervesti į ASCII ir atvirkščiai pasitelkiamos perkodavimo programos UUEncode ir UUDecode. Reikia atsiminti, kad pašto sistemos negali persiųsti neperkoduotų dvejetainių failų. Visa siunčiama informacija automatiškai pervedama į 7 bitų ASCII kodus. Elektroniniu paštu persiųsti galima bet kurio tipo failus – dokumentus, programas, grafikus ir kt. Kadangi elektroninio pašto administratoriai paprastai apriboja laiško dydį (500K, 1M), tai grafinei ar kitai didelės apimties informacijai persiųsti rekomenduojama naudoti tam specialiai skirtą FTP servisą. Taigi visi prie Interneto prisijungę respondentai gali keistis elektroniniais laiškais. Truputį trukdo skirtingi duomenų formatai. Bet tai išsprendžiama problema. Elektroninio pašto priemonėmis galima perduoti bet kokio tipo duomenis, bet tai nėra elektroninio pašto paskirtis. Jis skirtas persiųsti nedidelius pranešimus.
11. Kokia respondento elektroninio adreso struktūra? Nurodykite savąjį ar kitą jums žinomą elektroninio pašto adresą. Elektroninio respondento adreso struktūra:respondento_vardas@kompiuterio_adresasPvz., edas@soften.ktu.lt. Yra keletas servisinių programų, kuriomis galima nustatyti reikalingą elektroninį adresą – FINGER, WHOIS, Net Find.
12. Kokia FTP paslaugos paskirtis? Kokie šios paslaugos privalumai ir trūkumai? FTP – tai failų persiuntimo protokolas, reglamentuojantis duomenų perdavimą tarp dviejų tinklo kompiuterių. Serveryje yra FTP programa, kuri tvarko to serverio informacijos resursus. Kiekvienas FTP vartotojas turi atlikti registracijos procedūrą. Tam tikslui serveryje yra rezervuoti anonymous arba guest vartotojai, kurie gali prisijungti, vietoje slaptažodžio nurodę savo elektroninį adresą. FTP serverių pagrindiniuose kataloguose yra README, INDEX arba DIRINFO failai, kuriuose yra papildomi duomenys apie saugomą informaciją. FTP privalumas tas, kad, žinant adresą, galima operatyviai pasiimti informaciją. Blogai, kai tiksliai nežinoma, kur ir kas padėta kuriame nors FTP serveryje.
Norint atlikti failų persiuntimo veiksmus, reikia žinoti tam tikras komandas. Internete galite surasti įvairiausios informacijos: nuo mokslinio straipsnio iki populiarios dainos teksto, nuo laisvai platinamų programų iki kompiuterinių žaidimų. Šią informaciją galima atsiųsti ne tik FTP priemonėmis, bet ir naudojant Gopher ar WWW paslaugas. Taigi, FTP – tai: • galimybė pasinaudoti Interneto failų bibliotekomis (pavyzdžiui, programinės įrangos, istorinių dokumentų, dainų tekstų); FTP leidžia persiųsti tuos failus į savo kompiuterį; • failų persiuntimas tarp nutolusių Interneto kompiuterių, kurie bendruoju atveju gali būti skirtingos architektūros.13. Kokios Telnet paslaugos galimybės? Telnet – tai paslauga, leidžianti naudoti nutolusio kompiuterio resursus. Jūs galite prisijungti ne tik prie kompiuterio tame pačiame kambaryje ar pastate, bet ir prie kompiuterio, esančio kitame pasaulio krašte. Toks prisijungimas prie nutolusio kompiuterio vadinamas terminalo emuliacija. Dauguma tinklo kompiuterių naudoja VT100 tipo terminalo emuliaciją. Prisijungę prie nutolusio kompiuterio, savo kompiuterio klaviatūrą jūs naudojate komandoms ir duomenims įvesti, o ekraną – informacijai iš nutolusio kompiuterio skaityti. Galite naudotis visais nutolusio kompiuterio resursais. Kliento programa telnet suteikia galimybes:• peržiūrėti nutolusio kompiuterio katalogus; • jungtis prie duomenų bazių ir ten ieškoti reikalingos informacijos; • jungtis prie pasaulio bibliotekų ir patikrinti, ar ten yra jums reikalingų knygų; • registruotis įvairioms mokymo programoms; • užpildyti jums reikalingos informacijos užsakymo ir gavimo formas. Norėdami pradėti darbą su telnet programa, pirmiausia turite žinoti nutolusio kompiuterio skaitmeninį IP adresą arba vardą. Daugeliu atvejų jungiantis reikia turėti savo prisijungimo vardą ir slaptažodį tame kompiuteryje. Kai kurie nutolę kompiuteriai (serveriai) leidžia prisijungti, vartojant prisijungimo vardus guest, info, anonymous ir pan. Šie ir panašūs prisijungimo vardai leidžia naudotis daugelio nutolusių kompiuterių laisvai prieinamų bibliotekų katalogais ar duomenų bazėmis. Reikia nepamiršti, kad su telnet programa prisijungti galima ne prie visų kompiuterių, o tik prie tų, kurie teikia šią paslaugą. Telnet programą jūs galite vykdyti visose operacinėse aplinkose.
14. Kokie WWW privalumai? Kompiuterių tinklo pagrindinis tikslas – greitai perduoti informaciją. Pasitelkęs klasikinį informacijos gavimo metodą, vartotojas turi tiksliai žinoti, kur saugoma informacija pasauliniame kompiuterių tinkle. Naudojant FTP paslaugą, galima žinomu adresu kreiptis į FTP serverį ir persiųsti duomenis. Naudojant WWW, tai nebūtina (nors ir neblogai). Šioje paieškos sistemoje jau yra DB principu realizuota paieška. Vartotojui nebūtina žinoti ir saugomos informacijos formatus. Vaizduojant dokumentą, sistema pažins jo formatą ir konvertuos į sau patogią formą. Jau pabrėžta, kad Internetas yra kolektyvinė informacijos resursų eksploatavimo sistema. Didžioji dalis pirmųjų Interneto paslaugų – FTP, elektroninis paštas – buvo skirti informacijos mainams tarp tinklo kompiuterių. Kiti – telnet, rlogin – skirti darbui su nutolusiais tinklo kompiuteriais. Tobulėjant kompiuterinėms sistemoms, didėjo informacijos srautai ir reikėjo kurti naujus informacijos paieškos metodus, kad palengvėtų pats paieškos procesas, nekreipiant dėmesio nei į formatus, nei į resursų buvimo vietą pasauliniame Interneto tinkle. Vartotojas, naudodamas WWW paslaugą, gali atsiųsti į savo kompiuterį bet kokio formato dokumentą. Peržiūrint dokumentą, realizuotas perėjimas (angliškai – link) į kitą dokumentą, kuris gali būti bet kuriame Internet tinklo serveryje. WWW dokumentai vadinami WWW puslapiais. Jiems aprašyti vartojama HTML kalba. Šia kalba galima aprašyti namų puslapius, kuriuose yra tekstinė, grafinė, garso, vaizdo informacija, taip pat nuorodos į kitus WWW dokumentus, dialogo langai ir kitos priemonės.Daugialypės informacijos tinklas (Web, WWW) – populiariausia Interneto paslauga. WWW labai lengva naudoti – informacijai išrinkti nereikia jokių komandų. Be to, Web leidžia jungtis ir prie FTP kompiuterių. Svarbiausia Web populiarumo priežastis yra hipertekstas ir hipernuorodos. Norint jas suvokti, prisiminkite enciklopediją. Sakykim, skaitydami apie Antarktidą ir pamatę paveikslėlyje pingviną, norite daugiau apie jį sužinoti. Randate enciklopedijoje raidę “P” ir straipsnelį apie pingviną. Analogiškai ir Web aplinkoje. WWW objektas – tai ir tekstas, ir vaizdas, ir garsas. Pasirinkę išryškintą hipernuorodos žodį ar frazę ir paspaudę , gaunate papildomą arba visiškai naują informacinį dokumentą. Savo veiksmais Web panašus į Gopher servisą, tačiau žymiai pažangesnis ir tobulesnis. Vietoj meniu sąrašo, čia jūs gaunate išsamų aprašymą. Web tinklas pasiekia hipertekstinės informacijos bibliotekas tūkstančiuose Interneto serverių. WWW yra palaikomas ryšys ir su kitais Interneto servisais (FTP, Telnet, WAIS, Gopher ir kt.).
Kiekvienas Interneto vartotojas gali kurti savo namų puslapius, kaupti juose informaciją. Tam reikia turėti diskinės atminties resursų viename iš Interneto tinklo serverių. Patyrę Interneto vartotojai savo personaliniuose kompiuteriuose instaliuoja WWW serverius. WWW puslapiuose yra sukurtos galingos paieškos sistemos yahoo.com, infoseek.com ir kitos15. Kas yra hipertekstas? Hipertekstas yra dokumentas, kuriame ryšiai į kitus dokumentus nurodomi specialias žodžiais (saitais). Bendru atveju saitu gali būti tekstas arba grafinis objektas. Saitas gali būti nukreiptas į kitą dokumentą, grafinį, video arba garso failą. Bendru atveju WWW yra milžiniškas voratinklis, kuris sieja dokumentus, paveikslus, garsą, grafiką, programas. WWW dokumentų kūrimui naudojama HTML (HyperText Markup Language) kalba. Jos operatoriai (tag) komponuojami į paprastą tekstą ir atlieka teksto, grafikos tvarkymo bei saitų į kitus dokumentus nurodymo funkcijas. HTML yra dinamiška, besivystanti kalba. Standartizacijos reikalais rūpinasi speciali organizacija – World Wide Web Consortium.HTML kalba sudarytus dokumentus vadinsime WWW dokumentais. Tokiu būdu WWW yra aibė WWW dokumentų, kurie yra tarpusavyje susieti panaudojant Interneto resursus. Kiekvienas WWW dokumentas turi adresą Interneto tinkle. Dokumentų atidarymui yra naudojamos specialios programos, vadinamos WWW naršyklėmis.
16.Koks IRC darbo principas? IRC darbą reglamentuoja bazinis Interneto protokolas -TCP/IP. IRC sudaro du komponentai – klientas ir serveris. Vartotojai tiesiogiai bendrauja su klientine dalimi. IRC klientas – tai programinės įrangos dalis, kuri turi būti instaliuota vartotojo kompiuteryje. Ši programinė įranga leidžia prisijungti prie IRC serverio, kuris aptarnauja daug klientų. IRC serveriai yra išsidėstę Interneto tinkle, todėl galima prisijungti prie bet kurio IRC serverio bet kurio kanalo. Geriausi IRC klientai UNIX- zircon ir Windows -IRC yra labai lankstūs ir kartu labai paprasti. IRC serveriai – tai sistemos šerdis. Juose saugoma informacija apie šiuo momentu pasiekiamus kanalus. Apie kiekvieną naujai prijungtą kanalą informuojami kiti IRC serveriai. Ten pat saugoma informacija apie prisijungusius prie IRC vartotojus (user, nickname). Ši informacija be paliovos atnaujinama. IRC serverius aptarnauja IRC operatoriai (paprastai tai atlieka tinklo administratoriai). Šiuo metu Internete yra šimtai IRC serverių.
• Kokios yra būtinos organizacinės, kompiuterinės, programinės ar kitos priemonės prisijungti prie Internet iš namų?• Kokios yra būtinos organizacinės, kompiuterinės, programinės ar kitos priemonės prisijungti prie Internet stambioje organizacijoje?• Paaiškinkite skirtumą tarp FTP ir Archie servisų?