Karjera socializacijos procese

KARJEROS SVARBA ŽMOGAUS SOCIALIZACIJOS PROCESE

ESE

ĮVADAS

Šiandieną, nuolat kalbama apie karjerą. Kažkada, žmonės, kurie atsidėdavo savo darbinei veiklai, buvo vadinami karjeristais, o šis žodis ilgainiui buvo įgavęs neigiamą atspalvį, ir niekas nesusimąstydavo, kad ateityje, karjera taps žmogaus būties pagrindu apie kurią bus tiek kalbama ir kuria bus taip rūpinamasi nuo vaikystės, kadangi pradedami ugdyti individualūs ir bendrieji gebėjimai, kurie neretai gali nulemti visą darbinę veiklą. Tačiau net ir intensyviai vykstant pokyčiams mūsų socialinėje aplinkoje, žmogus turi teisę ir laisvę pasirinkti: ar jis reenkasi suplanuotą, ar stichišką gyvenimo karjerą.

Kiekvienas iš mūsų, pažįstame žmones, kurie reiškiasi įvairiausiose gyvenimo srityse: kažkas rado save mene, kažkas moksle ar versle. Dažnai dar mokykloje ima ryškėti žmogaus polinkiai, kurie kryptingai plėtojami, ateityje gali tapti sėkmingos karjeros pagrindu. Bet yra atvejų, kada mokyklos metais žmogus, buvęs įvykių sūkuryje, gyvenime nieko nepasiekia. Galbūt tokie pavyzdžiai mus ir verčia susimąstyti kas yra toji karjera ir kiek ji mus veikia ir mūsų santykį su aplinka ir pačiu savimi.

SĖKMINGOS KARJEROS SAMPRATA

Vakaruose, kaarjera kaip socializacijos fenomenas, nagrinėjama jau seniai. Priklausomai nuo karjerą nagrinėjančių specialistų, ar jie šį reiškinį nagrinėja psichologiniu, edukologiniu, ar vadybiniu aspektu, traktuojamas ir karjeros supratimas. Beach (1985), karjerą apibrėžia kaip žmogaus nuostatų ir veiklų seką, susijusią su darbine veikla, kuri tęsiasi vi

isą žmogaus gyvenimą. Jo manymu, karjera glaudžiai siejasi su pačios asmenybės pažiūromis bei motyvais. Schuler (1995) karjerą apibūdina kaip realizuotų ar nerealizuotų darbų arba nuostatų ir elgsenų seką, kuri siejasi su viso gyvenimo žmogaus darbine patirtimi. Kiti karjeros specialistai, ją prilygina profesijai, o karjeros viršūne laiko asmens tapimą organizacijos lyderiu.

Jei žiūrėti į karjerą kaip į socializacijos fenomeną, akivaizdu, kad dėl globalizacijos procesų, karjera įgavo išskirtinę vietą žmogaus tobulėjimo kelyje ir tapo asmenybės kryptingumo dalimi, lemiančia jo veiksmų ir poelgių tendencijas, susijusias su nuostatomis į aplinką, tiek darbinę, tiek socialinę, bei su požiūriu į save ir savirealizaciją. Tokią sampratą pateikia ir Hall (1976) ir akcentuoja, šiuolaikinės karjeros sėkmė priklauso nuo asmens laisvės, savirealizacijos galimybių bei paties žmogaus tikėjimo sėkme. L. Jovaiša (1998) taipogi karjerą apibūdina kaip profesinę sėėkmę. Tačiau profesinė sėkmė, priklausomai nuo individualių nuostatų, suprantama labai įvairiai: vieni ją tapatina su pinigais, kiti su aukštu atsakomybės laipsniu, prestižu, galimybe tobulėti ar savirealizacija, asmeniniais ryšiais ar pasitenkinimu tuo ką daro bei pasiekimais savo veikloje.
Dar viena karjeros sėkmės sąlyga- tai gebėjimas surasti pusiausvyrą tarp įvairių kasdieninių veiklų, pareigų ir galimybių; darbo, šeimos ir pomėgių. Visos šios veiklos turi papildyti viena kitą ir turi sąlygoti nuolatinį kvalifikacijų ir kompetencijų tobulėjimą. Tik pats žmogus savo individualumu, aktyvumu bei atsakomybe su
ukuria sėkmingos karjeros prielaidas. Vieniems žmonėms tarsi savaime viskas klojasi puikiai, na o kitiems reikia nusiteikti nuolat siekti kuo įvairesnių kompetencijų ( Gesteland, 1997). Fellner ( 1998) teigia, kad siekianti karjeros moteris “privalo įsisąmoninti nerašytus įstatymus ir išmokti naudotis tuo, ką sugeba”.
Dar vienas būdas, galintis užtikrinti karjeros sėkmę- tai nuolatinis karjeros planavimas, kurios pagalba, pagal A. Sakalą (1997), įvertinami asmens polinkiai, motyvai, gabumai, esama padėtis, asmeniniai bei darbiniai siekiai. Pasak jo, planavimas užtikrina:
· Efektyviai panaudoti asmenines galimybes.
· Nuolat didėjantį pasitikėjimą savo jėgomis.
· Suformuotą vidinį profesinį augimą.
Kadangi požiūris į karjerą ima formuotis jau ankstyvame mokykliniame amžiuje, jau šiame žmogaus gyvenimo etape prasideda karjeros planavimas fantazijos lygmenyje, kuriame būdingi nerealūs, dažnai neįgyvendinami sprendimai ( 6- 11 m.). Žaidimuose atsispindi socialiniai vaidmenys, kurie tampa būsimo karjeros kelio užuomazga. Paauglystėje, išgyvenamas eksperimentinis etapas, kada asmenybei tenka priimti savo ateičiai svarbius sprendimus, pvz. renkantis profilį, papildomo ugdymo modulius. Realistiniame karjeros planavimo etape, apsisprendžiama dėl profesijos, vertinami gebėjimai, galimybės ir siekiai. Tai ilgiausiai užtrunkantis etapas, tačiau priklausomai nuo individualybės, asmuo gali ir nepasiekti realistinio etapo fazės, visą gyvenimą nugyventi fantazijos lygmenyje. Todėl taip svarbu laiku pamatyti ir padėti kuo anksčiau atsiskleisti vaiko gabumams, nes jie turės didelę įtaką ateityje, vaikui pasiekus realistinę pakopą.
Ankstyvasis karjeros planavimas turi padėti pasirinkti tokią specialybę, kuri būtų ne tik paklausi ir užtikrintų ni
išą darbo rinkoje, bet ir tokią, kuri atitiktų asmens gebėjimus bei nuostatas. Kartu numatomos darbinės veiklos perspektyvos, o tai suteikia lankstumą darbo rinkoje, kadangi atsiranda galimybė kryptingai valdyti kompetencijų įgijimo procesą. Kompetencijos tapo ypač svarbios dėl nuolatinės darbo kaitos. Galima sakyti, kad karjera- tai:
· asmeninių
· socialinių
· mokymosi
· profesinių

kompetencijų sistema, nuo kurių įvaldymo priklauso karjeros ir net gyvenimo sėkmė. Ypatingą reikšmę šiuolaikinėje karjeroje įgijo saviugda bei nuolatinis mokymasis: žmogiškojo kapitalo kaupimas. Kuo didesnį kapitalą sukaupsi studijų metais, tuo geresnės sąlygos savarankiškai startuojant gyvenime . Šią būtinybę padiktavo mūsų dienų karjeros reikalavimai nuolat būti aktyviems, spėti kartu su sparčiai besivystančiomis technologijomis, mokėti jas taikyti bei kurti naujas.

Karjeros sėkmingumą sąlygoja šie veiksniai:
· vidiniai:
išsilavinimas
tikslai
nuostatos

· išoriniai:
šeima, tėvų užsiėmimai
ekonominė situacija
visuomenė.

Priklausomai nuo individualių asmens savybių, šie veiksniai daugiau ar mažiau įtakoja karjerą. Vienas svarbesnių veiksnių- tai tikslo turėjimas ir siekimas. Juk žmogus be tikslo- tai ribotos galimybės karjeroje, tiek apskritai gyvenime. Užsibrėžto tikslo siekimas, noras įsitvirtinti visuomenėje ir joje užimti deramą padėtį- viena iš daugelio galimybių, kurias suteikia karjera. Galimybė ne tik patenkinti elementariausius poreikius, bet realizuoti ir atskleisti save, pakeisti esamą socialinę padėtį- visa tai aktyvina žmogų ir yra vienas stipriausių veiklos motyvatorių.

ASMENINIO KARJEROS STARTO ANALIZĖ

Norėčiau šiek tiek apsistoti prie savo dabartinės darbinės veiklos, kurią pagal E. H. Schein’ą būtų galima priskirti penktajam pa

agrindui, kadangi nuolat jaučiuosi suvaržyta darbo taisyklių ir dažnai pasigendu galimybės savarankiškai spręsti iškilusius klausimus- autonomijai ir nepriklausomybei. Esu orientuota į individualybės išsaugojimą, todėl teikiu ypatingą svarbą galimybei dirbti savarankiškai. Pagal M. Driver’į., stengiuosi realizuoti šiuos karjeros tipus: tranzitinį, nes tenka pereiti iš vienos organizacijos į kitą, ir spiralinį, nes tenka savarankiškai, neretai atsitiktinai, tobulintis vis naujose srityse.
Pagal J.H.Holland’ą, atitinku socialinį tipą, nes nuolat mano veikla susijusi su pagalba kitiems žmonėms, o taip pat iniciatyvųjį tipą- siekiu valdžios, įtikinėju kitus, rūpinuosi savo individualia karjera. Atsižvelgiant į rezultatus, galiu patvirtinti, kad Holland’as teisus, sakydamas, jog individai linkę rinktis tas veiklos sritis, kurios atitinka jo asmeninę orientaciją.
Pagal žmogaus gyvenimo etapus, jau turiu suformuotą realistinį požiūrį į karjerą. Realistinis etapas susideda iš keturių pakopų:
· ankstyvosios
· vidurinės
· vėlyvosios
· išėjimo į pensiją.
Šiuo metu mano karjera atitinka pirmąją ankstyvąją pakopą, kuri pasižymi priklausomybe nuo vadovų, įgūdžių ugdymu, nepasitikėjimu savo jėgomis bei kompetencija, nuolat laukiu patarimų ir pamokymų. Kaip bus įveikta ši pakopa, priklausys ir tolesnės karjeros sėkmė. Kadangi šiuo metu esu patenkinta savo veikla, drįstu teigti, kad mano karjeros startas yra sėkmingas.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Baršauskienė V., Janulevičiūtė B. (1999). Žmogiškieji santykai. Kaunas.
2. Gesteland Richard R. (1997). Kaip išgauti taip. Vilnius.
3. Fellner Uschi (1998). Šaunios moters gudrybės. Vilnius: Vaga.
4. Jovaiša L. Profesinio konsultavimo pedagogika. Vilnius: Agora.
5. Petrauskaitė R. (1996). Psichopedagogika profesijos pasirinkimui. Vilnius: Žodynas.
6. Sakalas A. (1998). Personalo vadyba. Vilnius.
7. Sakalas A., Šalčius A. (1997). Karjeros valdymas. Kaunas.
8. Wlodarek E. (1999) Neliksiu nepastebėta. Vilnius: Tyto alba.
9. www. cv.lt
10. www. cvonline.lt
11. www. takas.lt
12. www. sala.lt
13. www. ldb.lt
14. www.ldrmt.lt

Leave a Comment