DSL klasifikavimas

Kas yra DSL?

DSl yra technologijų šeima leidžianti žymiai padidinti abonentinių telefono linijų pralaidumą, panaudojant efektyvius linijų kodus ir adaptuotus linijos korekcijos metodus, remiantis mikroelektronikos pasiekimais ir skaitmeninio signalo apdirbimo metodais. xDSL simbolis „x“ naudojamas konkrečioj technologijoj pirmo simbolio žymėjimui, o DSL reiškia skaitmeninę abonentinę liniją DSL (Digital Subscriber Line). Technologija xDSL leidžia perduoti duomenis greičiu, pralenkiančius tuos greičius, kurie prieinami net gi patiems geriausiems analoginiams ir skaitmeniniams modemams. Šios technologijos palaiko balso perdavimą , spartų duomenų perdavimą ir video signalus, tuo pa ačiu suteikia pirmenybę, kaip abonentams, kaip ir paslaugos tiekėjams. Daugelis xDSL technologijų leidžia patalpinti greitaeigį duomenų perdavimą ir balso perdavimą, vienoje varinėje poroje. Esančios xDSL technologijos rūšys skiriasi naudojamos moduliacijos formos ir duomenų perdavimo greičio.
xDSL technologija yra sukurta tam, kad būtų galima maksimaliai padidinti duomenų apimtį, perduodant informaciją esančiomis telefono linijomis. xDSL technologijos pasižymi duomenų perdavimo greitaeigiškumu. Šias technologijas naudoja perdavimui vietinėmis telefono linijomis. Tai leidžia paslaugos tiekėjams taupyti daugiau lėšų ir daug greičiau sukurti saviems abonentams didesnę dalį naujų ta arnybų duomenų perdavimui.

Kodėl išaugo DSL technologijos poreikis?

Pirmoje eilėje xDSL technologijos poreikis išaugo dideliu greičiu didėjant Interneto tinklui. Vartotojams reikalingi duomenų perdavimui didesni greičiai ir bevielio ryšio praplėtimo galimybės- viso tai, ko negalima padaryti tradicinėmis technologijomis.
DSL dėka vartotojai gali realiame la

aike naudotis interaktyvia daugialype terpe (multimedia) bei puikios kokybės vaizdo sistema ir naudotis tokiomis naujomis technologijomis kaip kolektyvinio darbo priemonėmis (collaborative computing), vaizdo konferencijomis, o taip pat ir nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų prijungimui prie darbovietės vidinio tinklo (LAN) . Žinoma yra ir daugiau galimybių xDSL technologijos panaudojimo. Kaip, pavyzdžiui, reklamos agentūra gali naudoti xDSL technologiją perdavimui ir pasikeitimui grafiniais failais, kada būtina kliento sutikimą, po to tiesiog per sekundę reklama gali būti nusiųsta spausdinimui.

Kaip vyksta DSL pajungimas?

Kad pajungti DSL jums reikia turėti priėjimą prie telefoninio tinklo. DSL modemai pajungiami prie abiejų telefono linijos kontaktų : vienas modemas pajungiamas prie abonento, kitas- į telefoninę stotį.
Nuo ankstesnių technologijų naudojant varines telefono linijas, xDSL nereikalauja rankinio įrenginio pajungimo. Modemas automatiškai analizuoja liniją ir nukreipia sujungimą pe er kelias sekundes. Šis procesas vyksta sujungimo metu, todėl modemas kompensuoja vykstančius linijoje pokyčius (pavyzdžiui, temperatūros svyravimus). Modemai naudoja skaitmeninių signalų apdirbimo algoritmus (DSP), kurie sudaro matematinius iškraipymo modelius, įeinančios linijos ir įvykdo automatinę korekciją. Duomenų greičio perdavimui įtakoja ir linijos ilgis, kuris priklauso nuo susuktų kabelio laidų, izoliacijos tipo ir linijos trukdžių.

Kas yra xDSL?

xDSL yra bendrinis trumpinis DSL (skaitmeninė abonentinė linija). DSL yra sujungimo technologija tarp vartotojo ir telefono stoties, kuri leidžia žymiai praplėsti naudojamą dažnio juostą turinčią telefono ka

abelio liniją ir pateikti vartotojams šiuolaikinio lygio paslaugas.
xDSL technologija leidžia naudoti žymiai didesnę dažnio juostą, nei tradicinės telefoninės stotys, kad visų pirma padidinti informacijos priėmimo ir perdavimo greitį.

Kaip veikia xDSL?

Skaitmeninių abonentinių linijų technologija skirta perduoti plačios dažnių juostos informaciją abonentams per įprastas varines telefono linijas. Kadangi vartotojas yra arti telefono tinklo ATS (automatinės telefono stoties), kuri teikia DSL (Digital Subscriber Line) – skaitmeninės abonentinės linijos – paslaugas, tinklo operatorius gali perduoti abonentui iki 8,448 Mb/s spartos duomenis, pateikdamas vaizdo, garso ir kt. plačiajuostes paslaugas. Dažniausiai vartojamos DSL technologijos užtikrina informacijos spartą. DSL technologijos pradėtos taikyti 1998 m. ir labai sparčiai vystėsi vėlesniais metais. Tradicinės telefono paslaugos teikiamos iš ATS per vytos kabelio poros varinę abonentinę liniją, sudarant vartotojų balso arba duomenų perdavimo kanalus. Balsas perduodamas dažniausiai 0,3-3,4 kHz dažnių juosta, o duomenims perduoti naudojami modemai, koduojantys analoginį signalą skaitmeniniu signalu ir užtikrinantys skaitmeninės informacijos perdavimo spartą iki 56 kb/s. Bazinės spartos ISDN abonentinė linija įgalina perdavimo spartą iki 128 kb/s.

Kokie yra xDSL tipai?

Pagrindiniam tipui xDSL priklauso ADSL, HDASL, RADSL, SDSL ir VDSL. Visos šios technologijos teikia spartų skaitmeninį priėjimą prie abonentinių telefono linijų. Esamos xDSL technologijos yra sukurtos tam tikriems tikslams ir patenkinti reikiamos rinkos poreikius. Kai kurios xDSL technologijos yra originalūs išradimai, kiti yra tiktai ma

atematiniai modeliai, o tuo metu treti jau tapo plačiai naudojamais standartais. Duotų technologijų pagrindiniai skirtumai yra moduliacijos metodai, naudojami duomenų kodavimui.
Egzistuoja sekančios DSL technologijos:

Lentelėje išvardintas trumpas aprašymas ir standartų greitis
DSL tipas Perdavimo greitis (Mbit/s) Apytikslis nuotolis nuo ATS (km) Garso perdavimas

„aukštyn“ „žemyn“
ADSL
Asymmetric DSL) 0,176
0,64 1,54
6,14 5,5
3,6 Taip
DSL Lite
Be šakotuvo 0,384 1 5,5 Taip
HDSL
High Bit DSL 1,54 1,54 3,6 Ne
VDSL
Very High Speed DSL 0,64
3 13
52 1,3
0,3 Taip
SDSL
Simple DSL Iki 1,1 Iki 1,1 7,2 Ne
RADSL
Rate Adaptive DSL 0,128
0,176
1 0,64
1,54
14 6,4
5,5
3,6 Taip
IDSL
ISDN DSL 0,128-0,144 0,128-0,144 5,5 Ne

• ADSL (Asymetric Digital Subscriber Line) – asimetrinė skaitmeninė abonentinė linija, kuri labai populiari tarp individualių ir verslo vartotojų. Ji vadinama asimetrine, kadangi didesnioji dviejų krypčių arba dupleksinės dažnių juostos pločio dalis skirta krypčiai iš tinklo vartotojo link (žemyn), o tik nedidelė juostos pločio dalis naudojama perduoti vartotojo informacijai arba sąveikos signalams į tinklą (aukštyn). ADSL leidžia perduoti vartotojui duomenis iki 8,192 Mbit/s greičiu, o nuo vartotojo iki 768Kbit/s greičiu.

• DDSL (DDS Digital Subscriber Line) – skaitmeninė abonentinė linija. Tai variantas plačiajuostės DSL, teikianti priėjimą per Frame Relay technologiją duomenų perdavimui nuo 9,6 Kbit/s iki 768 kbit/s.

• ADSL G.lite: variantas ADSL, turintis kaip ir asimetrinį režimo perdavimą iki 1,536 Mbit/s greitį iki vartotojo tinklo ir iki 384 Kbit/s greičiu nuo vartotojo tinklo, taip ir simetrinį perdavimo režimą iki 384 Kbit/s greičiu abejomis perdavimo kryptimis.

• IDSL (skaitmeninė abonentinė linija ISDN) – nebrangi ir išbandyta technologija, naudojanti skaitmeninės abonentinės linijos priėjimą BRI ISDN ir aprūpinanti abonentinį priėjimą iki 128 Kbit/s greičiu.

• HDSL (H

High Bit Digital Subscriber Line) – didelės spartos skaitmeninė abonentinė linija, tai variantas xDSL su didesniu perdavimo greičiu, kuri užtikrina technologija dviem arba trimis suktomis laidų poromis perdavimą 1,5 Mbit/s greičiu (standartas USA T1) ir 2 Mbit/s (Europos standartas E1) informacijos srautus abiem kryptimis atstumais iki 10 km.

• SDSL (Simple Digital Subscriber Line) – simetrinė didelės spartos abonentinė linija, vienos linijos skaitmeninė abonento linija perduodanti duomenis 1,544 arba 2,048 Mb/s spartos viena kabelio sukta pora, yra žinomos dvi modifikacijos šio įrenginio: MSDSL (greitaeigė SDSL)ir HDSL2 turinti įrengtą adaptacijos įrenginį perdavimo greičiui atitinkanti fizinės linijos parametrus. Plačiai naudojama ISDN tinkle pirminės spartos prieigai.

• VDSL (Very High Speed Digital Subscriber Line) – super greitaeigė skaitmeninė abonentinė linija, technologija xDSL, teikianti duomenų perdavimą iki vartotojo iki 52 Mbit/s greičiu. Ji skirta perduoti duomenims optiniu kabeliu.

Kas yra ADSL?

ADSL (Asymetric Digital Subscriber Line) – asimetrinė skaitmeninė abonentinė linija, teikianti greitaeigę komutacinę technologiją, sukurtas naudoti abonentines linijas. ADSL yra populiari technologija xDSL. Pagrindinis skirtumas ADSL yra tas, kad perdavimo greitis iki vartotojo ir greitis nuo vartotojo skiriasi (vien todėl duotoji skaitmeninė abonentinė linija ir yra asimetrinė). Todėl perdavimo greitis iki vartotojo žymiai daugiau viršija perdavimo greitį, negu nuo vartotojo. Toks darbo ADSL režimas įskaito pagrindinį Interneto ryšį, atitinkanti informacijos srautą nuo tinklo iki vartotojo, turintį programas, grafiką, garsą ir video, žinoma padidina informacijos srautą nuo vartotojo iki tinklo, kuris paprastai formuojamas klaviatūros paspaudimu arba peles spragtelėjimu.
Duomenų perdavimo greitis iki vartotojo paprastai yra nuo 1,5 Mbit/s iki 8Mbit/s. Perdavimo greitis nuo vartotojo paprastai yra nuo 64 Kbit/s iki 1,5 Mbit/s.
ADSL buvo sukurta naudoti individualiems vartotojams arba nedideliems ofisams, ji išsaugo analoginę telefoninį ryšį duotoje abonentinėje linijoje.

Kam skirta ADSL?

Asimetrinė skaitmeninė abonentinė linija ADSL yra technologija duomenų perdavimo, kuri transformuoja paprastą abonentinę telefoninę liniją (taip vadinama vyta pora) į greitaeigę skaitmeninę liniją, leidžianti gauti greitaeigį priėjimą prie Interneto. ADSL taip pat leidžia prisijungti korporatyvių tinklų, šiuolaikinių interaktyvių multimedijos programų, pavyzdžiui, žaidimams, kuriuose žaidžia daug žaidėjų, video ir video kamerų.

Kaip veikia ADSL?

Turint ADSL mes galime tuo pačiu metu šnekėtis telefonu ar siųsti faksogramą ,ar tiesiog naršyti po Internetą.
Veikiant ADSL juostai, praleidžiančiai telefono linijas pasiskirsto į du diapazonus. Dažnio juosta žemiau 4 kHz naudojama paprastam (balso) telefono ryšiui, o kita dažnio juosta didesnė nurodytai, naudojama duomenų perdavimui. Tai leidžia naudoti telefoninę liniją tuo pačiu metu ir telefono pokalbiui, ir duomenų perdavimui. Tokia skaitmeninė abonentinė linija vadinama „asimetrine“, todėl kad duomenų priėmimui išskiriama didesnė dažnio juosta, nei jų perdavimui. Duomenų perdavimo greitis iki vartotojo yra nuo 256 Kbit/s iki 8,192 Mbit/s, o perdavimo greitis nuo vartotojo yra nuo 16 iki 768 Kbit/s. Tokia „asimetrija“ labai patogi, todėl, kad daugelis Interneto vartotojų gauna žymiai didesnį duomenų kiekį, nei jie patys perduoda i tinklą.

Kaip greitai veikia ADSL?

ADSL suteikia duomenų perdavimą vartotojui iki 8,192 Mbit/s greitį, o nuo vartotojo iki 768 Kbit/s greitį, priklausant nuo ilgio ir kabelio kokybės.

Kokius pagrindinius privalumus teikia ADSL?

ADSL suteikia galimybę tuo pačiu metu greitaeigį priėjimą prie Interneto ir telefoninio pokalbio (arba faksogramos siuntimą) viena telefono linija. ADSL yra ekonomiškai efektyvi pagalba individualiems vartotojams ir mažam bizniui. Tuo tarpu greitas duomenų perdavimas ADSL-modemais turi dar vieną privalumą, sulyginus su analoginiais modemais. Skirtingai nuo analoginių modemų, normaliam darbui, kuriems reikalingas numerio modemo surinkimas, ADSL linija veikia pastoviai, dėl informacijos stokos ji neužima tinklo resursų (tai yra, ji veikia režimu „always on“). Tai reiškia, jog atsisakoma, nuo slaptažodžio įvedimo, nėra užimtumo signalo, taip pat nėra sujungimo laukimo ir t.t.

Kur daugiausia naudojamas ADSL?

ADSL turi dvi pagrindines naudojimo sritis – interaktyvus video ir greitaeigis duomenų perdavimas. Interaktyvus video yra filmai pagal užklausimą, kiti video parametrai pagal užklausimą, pavyzdžiui, televizijos programų fragmentai, video žaidimai ir kita video informacija. Duomenų perdavimas aprėpia priėjimą prie Internetinio tinklo, duomenų perdavimui (tolimas priėjimas prie LAN) ir priėjimas specializuotiems tinklams. Palyginus ADSL su kitom greitaeigėm duomenų siuntimu yra ta, kad esantis telefoninių linijų kiekis žymiai padidina kiekį specialiai nutiestų kabelio linijų.

Ar galima palyginti ADSL su kabeliniais modemais?

ADSL aprūpina greitaeigį duomenų perdavimą viena telefonine linija, t.y. suteikia individualią paslaugą vartotojui. Televizijos kabelio tinklai yra kolektyvinio naudojimo tinklai. Tai reiškia, kad kabelio modemai gauna paslaugą iš bendro greičio (iki 30Mbit/s), jų darbo režimo dažnis išsiskiria tarp visų vartotojų, pajungtų prie linijos, ir priklauso nuo to, kiek vartotojų dirba tuo pačiu metu.duomenų perdavimo greitis nuo vartotojo, kurie naudoja kabelio modemą, visuose atvejuose yra mažesnis, nei naudojant ADSL. Iš vienos pusės tai vyksta tuo atveju, kai perdavimo greitis kabelinio modemo yra mažesnis, duomenų perdavimo greitis mažėja dėl konkurencijos tarp vartotojų nuo naudojamų duomenų kanalų. Bet pats didžiausias išskirtinumas tarp ADSL ir kabelio modemų yra tas, kiek duomenų galima perduoti šiomis linijomis.

Ką gali ADSL pasiūlyti Interneto paslaugos tiekėjams?

Šiuo metu ADSL naudojama dėl greitaeigiško priėjimo prie Interneto. Šiuolaikiniai analoginiai modemai suteikia duomenų perdavimą 28,8 Kbit/s arba 33,6 Kbit/s, kai kada ir iki 56 Kbit/s greičiu. Tačiau 56 Kbit/s greitis yra riba analoginiams modemams. ISDN leidžia padidinti duomenų perdavimo ribą iki 128 Kbit/s greičiu, bet tokį greitį vis dar sunku lyginti su duomenų perdavimu ADSL – nuo 768 Kbit/s iki 8,192 Kbit/s. ADSL suteikia naujas galimybes, praktiškai leidžianti žaibiškai padidinti grafikos apimtį ir video vaizdą iš Internetinio tinklo.

Kokį duomenų perdavimo greitį gali pasiūlyti ADSL?

Priklausomai nuo aptarnavimo lygio, siūlomo paslaugų tiekėjų, ADSL modemai leidžia vartotojui perduoti duomenis nuo 256 Kbit/s iki 8,192 Mbit/s greičiu. Industriniu standartu yra 1,5 Mbit/s, tai 25 kartus duomenis perduodami greičiau, nei analoginiais modemais 56,6 Kbit/s.

Kodėl ADSL žymiai padidina perduodamų duomenų greitį, nors naudojant tą pačią liniją?

Analoginiai modemai perduoda savo signalą bendro naudojimo telefonine linija. Tame pačiame tinkle, kur pajungti paprasti telefoniniai aparatai. Modemai ADSL siunčia savo signalą daug didesnėj dažnio juostoj, negu balso signalas. Telefoninėje stotyje vyksta signalo spektro paskirstymas – bendri telefoniniai iškvietimai perduodami per bendro naudojimo telefoninį tinklą, o duomenys perduodami į Internetinį tinklą. Toks metodas leidžia „sunaikinti“ perduodamus duomenis telefonine linija, vietoj jų naudojant išskirtus sujungimus, optimizuotus Internato perdavimo trafikus.

Kas yra ADSL Lite?

Ši versija ADSL (asimetrinė skaitmeninė abonentinė linija) yra su mažesniu duomenų perdavimo greičiu, siūlomu UAWG (ADSL Working Group – universali dirbanti grupė ADSL), valdomai Mikrosoft, Intel ir Compaq, kokybės papildymui standarto ANSI ( Amerikos nacionalinio instituto standartai) T1.413.MCE-T įvedė šiai versijai ADSL pavadinimą ADSL G.Lite. Naudojanti tą pačia schemą moduliacijos, kaip ir ADSL (DMT), bet be skiriančio filtro (splitter) vartotojo pusėje, kad priveda mažėjimui, dėl ko atsiranda padidintas trukdžių lygis.

Kas yra ADSL II?

ADSL II yra panašus variantas ADSL, kuris turi tokį patį duomenų perdavimo greitį, kaip ir ADSL, be to naudoja mažiau energijos ir turi kitus techninius ypatumus.

Kuo skiriasi ADSL nuo kitų tipų?

ADSL Lite (arba G.Lite) yra MSE-T standartas. Šis ADSL tipas teikia duomenų perdavimą link vartotojo daugiau kaip 1,5 Mbit.s ir duomenų perdavimą nuo vartotojo iki 384 Kbit/s greičiu.. ADSL standartas leidžia padidinti duomenų perdavimą link vartotojo iki 8,192 Mbit/s ir nuo vartotojo iki 768 Mbit/s. Paskutinis standartas, žinoma, yra labai brangus. Instaliuojant šią sistemą būtina patalpoje įdiegti dalinamąjį filtrą (splitter), kuris leidžia atskirti signalus analoginio telefono ir greitaeigiško duomenų perdavimo.

Kas yra CDSL?

CDSL (Consumer Digital Subcriber Line) yra DSL technologija, sukurta Roskwell Semiconductor Systems kompanijos, kuri yra pirmoji versija ADSL G.Lite.

Kas yra HDSL?

HDSL ( Didelės spartos skaitmeninė abonentinė linija) suteikianti simetriją, didelės spartos duomenų perdavimą. Tarp technologijos xDSL, HDSL labai išplito. Skirtingai nuo kitų xDSL technologijų, HDSL paprastai naudoja dvi poras telefoninės linijos, o ne vieną. Tuo pačiu kiekvienoje poroje perduodama tik pusė duomenų perdavimo dupleksiniame režime. Daugelyje situacijų HDSL suteikia duomenų perdavimą 1,5 Mbit.s arba 2 Mbit/s abiem kryptimis atstumu priklausančiu nuo kabelio tipo. Nurodyti duomenų perdavimo greičiai atitinka T1 ir E1 standartus. Naudojant HDSL pagrindinės sujungimo linijos vietiniuose telefono tinkluose arba išskirtinės sujungimo linijos T1/E1 tuose vietose , kur didelis abonentų skaičius organizacijose, kai HDSL naudojamas įrangos pakeitimui pirminėse CSP, skaitmeninio srauto perdavimui T1 arba linijos ilgiui E1. Dėka naudojamų efektyvių linijos kodų 2B1Q ir CAP, o taip pat aido kompensacijos metodo, linijos ilgumas HDSL 2-3 kartus viršija ilgį.
Šiuo metu HDSL technologija yra išbandyta ir plačiai naudojama DSL technologijoje.

Kas yra HDSL2?

HDSL2 yra patobulintas HDSL variantas, turintis tas pačias funkcijas, kaip ir paprasta HDSL technologija, tuo pačiu naudojanti darbui tik vieną telefoninio kabelio porą.

Kas yra RADSL?

RADSL technologija (Rate Adaptive Digital Subcriber Line – skaitmeninė abonentinė linija su adaptuotu sujungimo greičiu) leidžianti adaptuotis su pastoviai kintančiomis charakteristikomis abonentinėje linijoje. Faktiškai RADSL sugeba prisitaikyti prie linijos charakteristikos pokyčių, kai vyksta šie procesai.
RADSL technologija skirta aprūpinti paslaugos tiekėjų lankstumą vartotojams. Ši technologija aprūpina automatinį greičio nustatymą duomenų perdavimui linija., kuri bazuojasi serijos pravedime pirminių testų, leidžianti maksimalų galimą duomenų perdavimą.
Duomenų perdavimo greitis naudojant ADSL priklauso nuo daugelio sąlygų, pirmoje eilėje nuo abonentinės linijos ilgio ir naudojamo kabelio tipo. Kaip taisyklė abonentinių linijų ilgis (t.y., atstumas nuo telefono stoties iki abonento) gali skirtis didelėmis ribomis, tuo pačiu abonentinės linijos ilgiui naudojamais kabeliais įvairaus srauto. Todėl elektrinės abonentinių linijų charakteristikos (pirmoje eilėje jų užgesimas) gali turėti didelį numetimą. Netgi toks faktorius, kaip kabelio temperatūros pasikeitimas, gali veikti leistiną duomenų perdavimą, nuo kurios gali vykti perdavimas per tam tikrą telefoninę liniją. Taip kaip RADSL leidžia automatiškai suteikti galimą maksimalų duomenų perdavimo greitį per kiekvieną konkrečią liniją, tai tada nėra būtinybės rankiniam perjungimui ADSL linijos.
Iš principo RADSL „supranta“ bet kuris xDSL modemas, turintis automatinio linijos sujungimo funkciją. Toks modemas gali automatiškai suteikti perdavimo greitį su tam tikrais elektrinėmis linijos parametrais. Jei modemas prijungiamas prie prailgintos linijos, jis automatiškai sumažina duomenų perdavimo greitį ir užtikrina sujungimą su didžiausiu galimu duomenų perdavimo greičiu. Dėka savo prisitaikymu RADSL technologija pašalina didesnę dalį problemų, kurie gali kilti naudojant DSL.

Pagrindiniai privalumai RADSL yra:
• Sumažina darbo laiką tikrinant abonentinę liniją.
• Minimalios aptarnavimo išlaidos.
• Viena technologija gali būti panaudota daugumoj sričių.
• Paprastas sistemos įvedimas ir veikimas.
• Prisitaikymas prie duomenų perdavimo greičio, kai pasikeičia elektrinės abonentinių linijų charakteristikos.

Kas yra SDSL?

SDSL (Symmetric Digital Subcribe Line – simetrinė skaitmeninė abonentinė linija) yra HDSL variantas, kuris naudoja tiktai viena kabelio porą. SDSL suteikia vienoda duomenų perdavimą, kaip ir link vartotojo, taip ir nuo vartotojo. Šio įrenginio žinomos dvi modifikacijos: MSDL ( greitaeigė SDSL) ir HDSL2, turinti įrengtą duomenų perdavimo adaptacijos mechanizmą fizinei linijai.

Kas yra VDSL?

VDSL (Very- Hight Digital Subscribe Line- super greita skaitmeninė abonentinė linija)- šios technologijos charakteristikos yra tos pačios kaip ir ADSL. Tačiau ji skiriasi nuo ADSL, kad VDSL gali dirbti asimetriniam, bei simetriniam režime. Sulyginus su ADSL, VDSL turi žymiai didesnį duomenų perdavimo greitį : nuo 13 iki 52 Mbit/s, nuo tinklo iki vartotojo ir nuo 1,5 Mbit/s nuo vartotojo iki tinklo, veikiant asimetriniam režime, maksimalus linijos praleidžiamumas VDSL dirbant simetriniam režime apytiksliai yra 26 Mbit/s kiekvienai krypčiai. Priklausomai nuo linijos praleidžiamumo ir kabelio tipo, linijos ilgis VDSL siekia nuo 300 m iki 1,3 km.
Tokių didelių pralaidumo vartotojui suteikimas galimas tik sumišrinus optinį ir varinį kabelį, prie kurios įprastos metalinės linijos bus jungiami nauji priedai ir su tuo susijęs vartotojų skaičiaus augimas, reikalauja didelio pralaidumo VDSL technologijoje.
Toks tinklo priėjimas praktiškai susidės iš dviejų ruožų: ruožas nuo komutacinio mazgo iki priėjimo mazgo ir iš ruožo su variniu kabeliu nuo taško iki vartotojo.
Galimybės vystymasis padidinant abonentinės priėjimo linijos pralaidumą įvedant į tinklą abonentinių linijų kabelių priėjimą vadinama FITL ( Fiber In The Loop- „optinis kabelis abonentinės linijos“) priklausomai nuo konkrečių sąlygų gali būti naudojami skirtingi būdai FITL – nuo FTTA iki FTTZ:
FTTA ( Fiber To The Apartment ) – optinio kabelio išvedimas iki gyvenamojo buto;
FTTB ( Fiber To The Building ) – optinio kabelio išvedimas iki pastato;
FTTC ( Fiber To The Curb) – optinio kabelio išvedimas iki kabelio spintos įrenginio;
FTTH ( Fiber To The Home) – optinio kabelio išvedimas iki gyvenamojo namo;
FTTO ( Fiber To The Office) – optinio kabelio išvedimas iki ofiso;
FTTOpt ( Fiber To The Optimum ) – optinio kanelio išvedimas iki optimalaus iki operatoriaus ir/arba iki vartotojo taško;
FTTR ( Fiber To The Remote ) – optinio kabelio išvedimas iki nutolusio vartotojo, koncentratoriaus, multipleksoriaus arba UPATS;
FTTZ ( Fiber To The Zone ) – optinio kabelio išvedimas iki centro kai kurios zonos abonentinio priėjimo.
Dėl šios priežasties į VDSL žiūrima (sulyginus su kitom xDSL) kaip į ateities technologiją. Ši technologija bus vartojama tiktai tada, kai toks greitas duomenų perdavimas (ir, žinoma, plati dažnio juosta) bus reikalinga praktikoje, be to su besivystančia technologija FTTC ( Fiber To The Curb), kai optinis kabelis bus pajungtas prie kiekvieno abonento. Be to, griežti reikalavimai darbo nuotoliui VDSL leidžia daugeliu atveju naudoti šią technologiją (išskyrus didelio tankumo duomenų perdavimui).
Optinio kabelio pakeitimas variniu nenaudingas dar ir dėl to, kad paskutinių kelių šimtų metrų kabelio pakeitimas iki vartotojo reikalauja didelių lėšų, visų pirma, kad paskutinis ruožas naudojamas tik vieno abonento, ir antra, reikalingas linijos pakeitimas kiekvienam vartotojui.

Kodėl VDSL?

Dėka galimybės duomenų perdavimo link vartotojo nuo 52 Mbit/s greičiu, VDS yra aukštesnė technologija nei ADSL. Bet greičio padidinimui naudojant VDSL technologiją reikia mokėti sutrumpinimui metalinių plotų sumaišytų su vario-optine linija abonentinio priėjimo. Tame tarpe, VDSL, kaip jau minėjau aukščiau, turi du režimus: asimetrinį ir nesimetrinį. Būtent todėl ir skiriasi VDSL ir ADSL pajungimas, pateikiant asimetrinę sistemą.

Esant mažam atstumui VDSL gali suteikti duomenų perdavimą link vartotojo iki52 Mbit/s greičiu, kas nepalyginti su duomenų perdavimo greičiu link vartotojo, kokia gali suteikti ADSL, būtent 8 Mbit/s. Kas liečia perdavimo greitį nuo vartotojo, tai asimetrinė VDSL versija suteikia mažesnį duomenų perdavimo greitį, kaip ir link vartotojo, bet šis perdavimas bus didesnis, nei ADSL technologijos.

Pagrindiniai VDSL naudojimo būdai:
• Didelis kiekio padavimas televizijos kanalų daugiabučiame name.
• Greitas duomenų perdavimas.
• Paskirstymo sistema trumpam atstumui.
• Video konferencijos.
• Kombinuotas duomenų perdavimas ir video toje pačioje linijoje.

Ką suteikia VDSL?

VDSL atidaro naujas galimybes dvejuose srityse:

Korporaciniai duomenų perdavimo tinklai – simetrinė versija.

Super greitas duomenų perdavimo greitis link vartotojo – pavyzdžiui, vartotojams esantiems daugiabučiame name.

Abiejuose situacijose VDSL duomenų perdavimui naudoja esančias telefono linijas. Todėl duomenys esančiose telefono linijose bus perduodamos nuo komutacinės stoties per optinį kabelį iki GSM pusės taško prie abonentinės pusės, kurioje bus prijungti esantys variniai kabeliai abonentinės linijos (AL).

Kuom skiriasi ADSL ir VDSL?

Pagrindinis skirtumas ADSL nuo VDSL yra duomenų perdavimo greitis. VDSL suteikia daug didesnį duomenų perdavimo greitį, tiesa, daug mažesniuose atstumuose. Ir ADSL ir VDSL suteikia greitą duomenų perdavimą per esančią varinę telefono liniją. ADSL suteikia, kaip žinome asimetrinį duomenų perdavimą, kryptimi link vartotojo ir nuo vartotojo santykiu 10:1. VDSL gali veikti kaip ir asimetriniam, taip ir simetriniam režimuose. ADSL technologijoje egzistuoja tamprus ryšys tarp duomenų perdavimo greičio ir linijos ilgio – kuo didesnis greitis, tuo mažesnis linijos ilgis VDSL. Maksimalus duomenų perdavimas asimetrinėj VDSL siekia 52 Mbit/s link vartotojo ir nuo 1,5 iki 26 Mbit/s nuo vartotojo, be to paskutinis dydis priklauso simetriniam darbo režimui, kuris gali siekti iki 26 Mbit.s greičiu į abi puses. Tuo tarpu išsaugomi tos pačios atstumo ribos, kaip ir asimetrinėj VDSL.

Ar yra ypatingi privalumai DSL technologijos, nei kitų technologijų?
(optiniai kabeliai)
Pagrindiniai xDSL technologijos privalumai yra tie, kad naudojamos esamos vietinės stoties abonentinės linijos greitam priėjimui prie tinklo paslaugų. Tai leidžia sutaupyti išlaidas modernizuojant abonentinio tinklo priėjimą, kuris yra pats brangiausias tinklo elementas.
Skirtingai nuo kitų technologijų DSL nereikalauja daug papildomų išlaidų. Kai kurioms kitoms technologijoms reikalingos didelės išlaidos, kad sukurti kabelio infostruktūrą ir stoties įrenginius. Nepriklausomai nuo to, kiek abonentų jungiasi prie sistemos, kaina dažniausiai būna fiksuota ir šios išlaidos yra didelės.
Žiūrint iš technologijos taško hibridiniai koaksialiniai-optiniai tinklo kabeliai turi didelį informacijos pralaidumą, bet esamas pralaidumas pasiskirsto per visus prisijungusius abonentus. Be to daugelis tinklų yra priskirti duomenų tiekimą kabeliu ir todėl turi tik vienpusį duomenų perdavimą. Dėl to bus reikalinga modernizuoti (pavyzdžiui, simpleksinio tinklo stiprintuvo pakeitimas į dupleksinio ryšio stiprintuvą).

Kokios kyla problemos naudojant DSL ant senų varinių kabelių?

Turbūt neegzistuoja tokia technologija, kurios įdiegimas nereikalautų kai kurių problemų sprendimų. Tai priskiriama ir xDSL technologijai. Tradicinės vietinių telefono tinklų abonentinės linijos veikia jau dešimtį metų. Todėl reikalinga tam tikras galimybių įvertinimas darbas šių linijų aukštuose dažniuose, atitinkantis greitį xDSL linijoje. Esant masiniam xDSL technologijos įdiegimui, būtina automatizuoti kontrolę esančių abonentinių linijų dėl greito priėjimo tinko paslaugų. Pagrindiniu sprendimu yra ta, kad kiekviename modeme xDSL yra įdiegtos diagnostikos funkcijų parametrai, kurie naudojami abonentinėse linijose. (kaip, signalo užgesimas, klaidų koeficientas, atsarga trukdžiams ir kt.)

xDSL technologija yra greitaeigis priėjimas prie Interneto, kai pagrindinis informacijos srautas eina iš tinklo link vartotojo, o tinkle perduodamas daug mažesnis duomenų kiekis. Šios problemos sprendimą išsprendžia asimetrinė skaitmeninė abonentinė linija ADSL, kurioje duomenų perdavimo greitis link vartotojo yra žymiai didesnis, nei iš vartotojo. ADSL leidžia duomenis perduoti vartotojui, kuri viršija duomenų perdavimo greitį nuo vartotojo. Taip signalas nuo vartotojo į tinklą perduodamas žemu dažniu, nei signalas iš tinklo link vartotojo.
Pasirenkat būtent tokia schema duomenų perdavimui yra pereinamieji trukdžiai arčiausiame linijos gale (near-end crosstalk (NEXT)), spektrinio galingumo galia (t.y trukdžių galia juostoje 1GHZ), kurie didėja augant dažniui. Telefono stotyje esančios abonentinės linijos yra dideliuose distancijų kabelių įpakavimuose, žymiai labiau pažeidžiami pereinamųjų trukdžių, nei abonentinės linijos esančios vartotojo patalpoje, kur jie yra palaidi. Dėl to pavojingiausia pereinamieji trukdžiai yra telefono stotyje. Šie pereinamieji trukdžiai bus mažesni, jei signalas iš vartotojo bus perduodamas žemesniu dažniu.
Kadangi dalis abonentinės linijos prie vartotojo patalpų praktiškai neįtakoja kitų abonentinių linijų, taip perdavimo signalas nuo vartotojo tinklo aukštesniuose dažniuose, negu signalo perdavimas nuo vartotojo į tinklus, praktiškai neįtakos priimamo iš vartotojo signalo.

Leave a Comment