Netaisyklinga piliečio kalba – mokymo proceso ar pilietiškumo spraga

3689 0

VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJOS

KAUNO SKYRIUS

NETAISYKLINGA PILIEČIO KALBA – MOKYMO PROCESO AR PILIETIŠKUMO SPRAGA

Bendrosios ir specialybės kalbos kultūros

Projektinis darbas

7

(Įvertinta)

(Parašas)

Vilija Mačiulienė

(Dėstytojo vardas,pavardė)

2009.01.16

(Data)

Kaunas 2009

TURINYS

1. Įvadas..............................2

2. Kas daro didelę įtaką netaisyklingai piliečio kalbai?...................4

3. Apklausa „Netaisyklinga piliečio kalba – mokymo proceso ar pilietiškumo spraga“...7

4. Išvados ir siūlymai..............................8

5. Mano komentaras..............................9

6. Literatūra ir šaltiniai..............................10

ĮVADAS

Gimtoji kalba sudaro neatskiriamą kiekvieno žmogaus gyvenimo dalį. Mano

nuomone, kiekvienas save gerbiantis žmogus privalo rūpintis savo kalba, ją

tobulinti.

Šiame darbe bandysiu išsiaiškinti kas daro didesnę įtaką netaisyklingai piliečio kalbai. Ar tai mokymo proceso, ar pilietiškumo spraga?

Visų pirma trumpai apžvelgsiu galimas problemas, dėl kuurių dauguma mūsų kalba netaisyklingai. Tai televizijos, radijo stočių, net žiniasklaidos daroma įtaka. Jaunimas mėgsta įterpti užsienietiškų (ypač angliškų) žodžių arba savo darinių.

Taip pat atliksiu apklausą, kurios metu užduosiu klausimą „Netaisyklinga piliečio kalba – mokymo proceso ar pilietiškumo spraga?“. Gautus atsakymus surašysiu, padarysiu išvadas ir nubraižysiu diagramą.

Daryti šį darbą nelengva, nes aš taip pat darau daug kalbos kultūros klaidų. Tačiau pasinaudojus tinkama informacija, bandysiu ištaisyti ne tik savo spragas, išsiaiškinti kodėl dauguma mūsų kalba netaisyklingai, bet ir pateikti keletą sprendimų šiai prroblemai spręsti.

,,Nėra tokios menkos tautos,

nėra tokio niekingo žemės užkampio,

kur nebūtų vartojama sava kalba”.

M. Daukša

,,Kalba yra didžiausias mūsų tėvų palikimas”.

J. Balčikonis

,,Lietuviai tol Žemėje išliks gyvi, kol kalbės lietuviškai”.

Vydūnas

2

KAS DARO DIDELĘ ĮTAKĄ NETAISYKLINGAI PILIEČIO KALBAI?

Senovėje vaikai kalbą išmokdavo tik iš tėvų. Jie bu

uvo mokami namuose ir slapta. O dabar vaikai mokosi ne tik iš tėvų, bet ir iš televizijos, radijo stočių, darželiuose, mokyklose, viešajame transporte ir pan.

Žodžių trumpinimai. Žargonai. Svetimybės. Jaunimui nepatinka ilgi žodžiai, dėl to jie prisigalvoja įvairių trumpinimų. Pavyzdžiui, vardų trumpinimai: Kristina – Kristė, Mindaugas – Mindė ir pan. Kiti žodžių trumpinimai: kompiuteris – kompas, troleibusas – trulas, automobilis –auto, televizorius – telikas, telefonas – telefas ir pan.

Taip pat mėgsta įterpti savos darybos žodžių, svetimybių ar žargonų. Pvz., Koks fainas (=linksmas) tūsas (=vakarėlis) vakar buvo! Šūstrai (=gerai, šauniai) atrodai. Mano bachūras (=vaikinas) yra fuksas (=pirmakursis).Dažnai jaunimo tarpe girdime žodžius perimtus iš užsienio kalbos. Dažniausiai vartojami žodžiai kilę iš anglų kalbos kuomet kalbama apie kompiuteriu atliekamus darbus. Pvz., Reikia iš flopiko (=diskelio) atsiprintint (=atsispausdint) darbą. Šiiandien įsiinstalinau (=įdiegiau) naują programą. Nusikopink (=nusikopijuok) ir perkelk į naują folderį (=aplanką). Naujas aplankas sukurtas desktope (=darbalaukyje).

Blogiausia, tai, kad kai kurie jaunuoliai visiškai nepaiso kalbos kultūros. Jų šnekamoje kalboje taisyklingai ištartus žodžius galima išgirsti vos kelis. Štai, pvz., teko išgirsti tokį telefoninį pokalbį.: „Zdarova, bičiuk, pažėk, kada šiande kašį rodo per teliką, okei?“ (=Sveikas, drauguži, pažiūrėk, kada šiandien krepšinį rodo per televizorių, gerai?). Karočia, nevaryk, davai pažėk. A tau gaila? (=Na, prašau, pažiūrėk. Argi gaila?). Vaikino kalboje buvo pilna ne
etaisyklingai vartojamų žodžių, svetimybių, įvairių darinių, sutrumpinimų, dauguma žodžių netaisyklingai kirčiuojami. Šiuo atveju, manau, vaikinas elgiasi visiškai nepilietiškai. Negerbia nei savęs, nei kalbos. Tai ne mokymo proceso spraga. Tai tiesiog kvailas jaunatviškas užsispyrimas. Neva taip kalbėdamas, vaikinas jaučiasi pranašesnis. Mano nuomone, tokie netaisyklingi kalbėjimo ypatumai jaunimo tarpe tiesiog tapo kvaila mada, nuo kurios atprasti vėliau labai sunku. Plėstis šiai madai padeda ne tik jaunimas, tačiau ir televizija, žiniasklaida ir pan.

Televizija. Visi mes žiūrime įvairias laidas einančias per televiziją. Ar atkreipėte dėmesį kaip kas šneka? Vakar mano dukterėčia žiūrėjo serialą skirtą jaunimui. Ir štai man užkliuvo viena frazė: „Nebebus matiekos (=matematikos) namų darbų.“. Iškart kilo klausimas, kurią kalbą vertėja žino geriau – anglų ar lietuvių? Anglų kalboje žodis „mathematics“ (matematika) turi sutrumpintą versiją „maths“. Tačiau lietuvių kalboje šis žodis neturi jokio atitinkamo vertimo. Vadinasi, vertimas turi būti matematika, o ne matkė ar matieka. Nejau vertėja to nežino? O gal nusprendė, kad serialas skirtas jaunimui, vadinasi ir vertimas turi atitikti jaunimo šnekamos kalbos ypatumus? Kalbininkai tūrėtų pykti už tokias klaidas.

Tokiose laidose kaip „Dzin“, „Puikusis šou“, „Kakadu“ (viena iš šios laidų vedėjų Berneen net nėra lietuvė ir visiškai nemoka taisyklingai tart žodžius), „Dviračio žinios“, „Laba diena“ ir pan., išgirstame tokias kalbos klaidas, kurias da
ažniausiai daro jaunimas. Taigi, kas iš ko išmoko? Jaunimas iš televizijos, ar televizija iš jaunimo? Tarkim, kad televizija iš jaunimo. Vadinasi, televizija skatina žmones kalbėti netaisyklingai. Vadovai ir tokių laidų kūrėjai elgiasi tikrai nepilietiškai.

Žiniasklaida. Ir šioje srityje mes nei vienas nesam apsaugoti nuo kalbos blogybių. Štai, pavyzdžiui: Susirgimai(= Susirgimų) gripu padaugėjo (pagausėjo). Mieste atsirado valkataujantys šunys (= valkataujančių šunų). Nuo šviežių braškių kartais atsiranda odos išbėrimai (= išbėrimų; kartais išberia odą). Išsinuomoja (= Išnuomojamas) vieno kambario butas.

Internete radau straipsnį, kuriame žiniasklaida kaltinama daugiausiai daranti kalbos klaidų. „Kalbininkai konstatuoja – mūsų gimtąją kalbą labiausiai reikia saugoti nuo žiniasklaidos bei knygų leidėjų. Kalbą gryninantys ir neleidžiantys jos užteršti kalbos tvarkytojai bei kalbos inspekcijos darbuotojai tikina, kad jau seniai nuėjo užmarštin laikai, kai iš laikraščių ar knygų buvo galima mokytis taisyklingos rašybos, raiškaus minties dėstymo. Atstovai spaudai kartais nustebina ir pralinksmina netikėtais pranešimais. Pavyzdžiui, savivaldybės darbuotojas pranešė, kad „eilinis žurnalistų ketvirtadienis įvyks penktadienį“.“ Taip pat radau straipsniuką, kuriame pateiktos tiesiog

3

juokingos klaidos, kurios redaktorių dėka nepakliuvo į spaudą:

„Įgulą sudaro 65 jūrininkai ir jie ryja daug kuro.“

„Policininkai į vagystės vietą atvyko tik po pusės paros ir rado ataušusias vagių pėdas.“

„Kiaulės susirgo suėdusios katino prismaugtą, bet paliktą užkrėstą žiurkę.“

„Godžiai žvejai apsėdo retą svečią ledą.“

„Vandens tiekėjai nėra vieninteliai vargšai, nukentėję nuo smaugikės pe

ensininkės.“

„Darbščios rankos išvaiko liūdesį ir nerimą.“

„Kiti darželiai yra aptverti, bet tvorose taip pat būna skylių, jos nepakankamo aukščio.“

„Klaipėdoje kariams teko dažniau išvykti už poligono teritorijos ir imituoti santykius su civiliais.“

„Atidarius maišelį vyrui nosį surietė baisi smarvė. Jos galiojimo terminas buvo nurodytas iki birželio 3 dienos.“

„Iš pažiūros mirusysis atrodė blaivas.“

„Fontanai purkštaus gegužės pradžioje.“

„Ten šniūrais eina visokio plauko ištroškę piliečiai.“

„Labai dažnai žirgai pakiša koją penkiakovininkams, nes jie prieš varžybas traukia burtus su kokiu iš jų jos.“

Prieš kelis metus skaičiau knygą, skirtą jaunimui. Gerai pamenu, kad toje knygoje gausu nevartotinų trumpinių, pvz., kompas. Knyga versta iš anglų kalbos. Dar neteko girdėti, kad anglų kalboje žodis „computer“ (kompiuteris), turėtų atitinkamą sutrumpinimą. Gal ir vėl vertėja pagalvojo, kad panaudodama tokį žodį, labiau patenkins jaunimo poreikius?

Anot Laimanto Jonušio (2) dėl netaisyklingos kalbos gali būti kalti ir patys kalbininkai. „Kartais kalbininkai be reikalo sureikšmina smulkmenas ir šitaip nuteikia prieš save kalbos vartotojus. Galbūt viena iš kalbos tvarkymo ydų yra perdėtas pedantizmas“. Pavyzdžiui, turėjome žodį „malūnsparnis“, tačiau kalbininkams jis neįtiko. Juk tai ne malūno sparnai, reikia sakyti „sraigtasparnis“. „Bet gyva kalba nefunkcionuoja pagal tokias geležines taisykles – tokios taisyklės taikytinos tik esperanto kalbai – dirbtinei, negyvai.“

„Manau, kad labai pravartu būtų vadovautis principu kuo mažiau kaitalioti tuos žodžius, kurie jau įsigalėję ir tapę pripažinta kalbos norma. Štai vieną rytą atsibudome ir iš laikraščio sužinojome, kad jau yra nebe „aerouostas“, o „oro uostas“. Tokie keitimai atneša sumaištį, ir trunka kokį dešimtmetį arba dar daugiau, kol visuotinai įsigali. Tai viena priežastis, kodėl jie nepageidautini. Antra priežastis ta, kad kalbininkų pastangos nukreipiamos ne ten, kur reikia. Nes yra šimtai naujus daiktus ir reiškinius įvardijančių, kalbos norma dar netapusių skolinių, kuriems reikia rasti lietuviškus pavadinimus (o gal kartais ir įteisinti svetimos kilmės žodį). Deja, dažnai praeina keletas metų, kol tai padaroma, ir taisomas anglicizmas jau būna visuotinai paplitęs. Taigi kaitalioti įsigalėjusių norminių žodžių, manau, tikrai nepatartina, bet tai nereiškia, kad svetimybių negalima keisti įprastais lietuviškais žodžiais.“

Visiškai sutinku su šio straipsnio autoriumi. Kaip mes galime taisyklingai išmokti kalbėti, jei iš pradžių buvo galima kalbėti vienaip, o po to staiga kažkuris sumąstė, kad reikia kalbėti kitaip. Nesistebiu, jog tuomet kai kurie žmonės tyčia kalba netaisyklingai. Kaip vienas mano draugas pasakė „nekalbame taip, kaip nepatogu“. Visi puikiai žinome, kad sunku atprasti daryti priešingai nei esame įpratę. Tad gal kalbininkams reiktų truputį nustoti taip karštligiškai bandyti padaryti mūsų kalbą idealę.

4

APKLAUSA „NETAISYKLINGA PILIEČIO KALBA –MOKYMO PROCESO AR PILIETIŠKUMO SPRAGA“

Nusprendžiau pasidomėti, ką šiuo klausimu galėtų pasakyti mano draugai. Taip pat viename internetiniame puslapyje (1) sukūriau temą būtent šiuo klausimu. Ir štai kokių nuomonių sulaukiau:

Julius: Pilietiškumo spraga. Daugelis nesuprantame, kad mūsų kalba unikali. Nors, deja, ir sudėtinga. Tuo tarpu anglų kalba yra tarptautinė.

O dėl mokymo, bent jau aš tikrai nesiskundžiu. Bet kas nenorės tas neišmoks.

Nemanau, kad dėl netaisyklingos kalbos kaltas mokymo procesas. Manau mokymas yra pakankamai geras, nes niekas mokykloje nemoko vartoti skolinių, keiksmažodžių ir panašių dalykų.

Rimanta: Netaisyklinga piliečio kalba tai nėra mokymo proceso spraga. Dažniausiai ta spraga atsiranda tada kai jaunas žmogus įpranta kalbėti gatvės, ar tik jaunų žmonių tarpe suprantamu žargonu. Iš ten ir kyla didžiulės netaisyklingo kalbėjimo spragos.

Monika: Aš visada stengiuosi rašyti ir kalbėti taisyklingai. Man asmeniškai labai negražu kai žmonės iškreipia lietuvių kalbą. Visokie trumpinimai, žargonai ir t.t. Jau net pilnais žodžiais kalbėti tingim. Gėda.

Audrius: Pažįstu ne vieną rusakalbį, kuris lietuviškai kalba kur kas vaizdingiau ir taisyklingiau nei daugelis lietuvių. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad tai yra pilietiškumo spraga.

Natalija: Mane nervina ir kai šneka, ir kai rašo netaisyklingai tiek gramatine prasme, tiek stiliaus. Pati visada stengiuosi rašyti ir kalbėti taisyklingai. Dar nuo mokyklos laikų galvoju, kad jeigu taip darysiu, tai nepamiršiu nieko, ko išmokau lietuvių kalbos pamokose .Gera praktika.

Kristina: Mano asmenine nuomone, taip apibrėžti yra netikslinga, nes negalime teigti, jog tai tik mokymo proceso ar tik pilietiškumo spraga. Veikiau priešingai, nei vienas iš šių faktorių pilnai neatskleidžia tikrosios visumos. Aš manau, jog netaisyklingą kalbą formuoja labai daug įvairių aplinkos veiksnių. Be įvardintųjų tai galėtu būti, kad ir globalizacijos procesas, arba mūsų krašte, pvz., neabejotinai kalbai turėjusi įtakos sovietizacija.

Galima ir nesutikti, kad tai yra pilietiškumo spraga. Pavyzdžiui, gal žmogus labai myli savo šalį ir savo kalbą, tačiau jam tiesiog nebuvo galimybių išmokti taisyklingai kalbėti. Bet ar galėtume teigti, jog šis tūlas pilietis yra nepilietiškas? Tačiau tai ir ne mokymo proceso spraga (juk jis neturėjo galimybės mokintis). O kaip tada su tais žmonėm, kurie turi puikiausias galimybes krimst mokslo šaknis, bet šneka netaisyklingai? Šiuo atveju, tai pilietiškumo spraga.

Labai sunku pasakyti priežastį visos visuomenės mastu, nes atskiri atvejai gali būt labai skirtingi.

Dar, pavyzdžiui, tą netaisyklingą kalbą įtakoja buitis. Aš, pavyzdžiui, jei visada kalbėčiau ta taisyklingąja kalba, tai su dalimi žmonių taip ir nesusišnekėčiau. O būtų ir juokinga, jei mes su draugais, šeima, pažįstamais ir kt. kalbėtume taip, kaip reikalauja visos taisyklės, nes pašnekesys mūsų darytųsi šaltas, dirbtinas. Esmė tame, kad kartais gramatiškai nelabai taisyklingais, trumpiniais, žargonais praplėstais sakiniais, galime pasakyti viską paprasčiau, aiškiau. Nors lietuvių kalba yra labai turtinga. Bet, pavyzdžiui, “atvaryk greičiau” pasakyt paprašiau nei tarkim “tik spėriai atskliausk”. Ilgiau sugaiši beaiškindamas, ką tai reiškia. Aišku, galima ir paprastesniais žodžiais tai pasakyti, bet šiuo gana primityviu pavyzdžiu norėjau parodyti, jog visuomenės ir šiaip gyvenimo kaita, priverčia kisti ir kalbą. Tad kartais ta tokia netaisyklinga kalba lemia tiesiog prisitaikymas

prie pašnekovo, o būkim neturtingi, bet teisingi, taisyklingai šnekančių ne tiek ir daug (kartais nėra

poreikio), tad ir gaunas, kad šnekam visi ne pagal kalbos taisykles.

Na aš, pasilieku prie savo pirminės nuomonės, kad tą netaisyklingą kalbą įtakoja ir mokymo, ir pilietiškumo spragos.

Marius: Nemanau, kad tai būtų mokymo spraga. Tarkim paimkim tokį pvz., mane. Kol mokiausi mokykloj lietuviškai šnekėjau daugiau mažiau gerai. Taisyklingai kirčiavau žodžius ir pan. Vėliau kuomet įstojau į universitetą kalbai didelį poveikį turėjo aplinka, žmonės su kuriais bendravau. Kiekvienas iš savo krašto atsivežę savų terminų ir t.t. Net pats to nelabai suvokdamas pradedi šnekėt panašiai kaip jie. Lygiai taip pat jie perėmė kažką iš manęs. Nežinau ar tai pilietiškumo spraga ar labiau mokymo. Sunku išmokt taisyklingai kalbėt, kai kiekvienas regionas vis kitaip t

. . .

Kalbant apie televiziją, šiuo metu taisyklingai kalbančius išgirsti galime tik per žinias ir publicistines laidas. Daugiausia klaidų girdime humoro laidose. Tad gal vertėtų skirti griežtesnes baudas scenaristams? Tą patį galiu pasakyti ir apie kai kuriuos vertėjus, žiniasklaidos redaktorius.

8

MANO KOMENTARAS

Rašydama šį darbą supratau, kad aš pati elgiuosi nepilietiškai. Kai tik nusprendžiau rašyti šia tema, iš pradžių maniau, kad tai yra mokymo proceso spraga. Maniau, kad gal galbūt mokytojai nesugeba mus išmokinti. Galbūt reiktų vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje daugiau kalbos kultūros pamokų, o ne literatūros. Tačiau išanalizavus visą rastą informaciją, sužinojus kitų žmonių nuomonę, nusprendžiau, kad vis dėlto tai yra pilietiškumo spraga. Jei nenorėsime išmokti taisyklingai kalbėti, tai niekas ir neprivers.

Aš pati dažnai naudoju žargonus, svetimybes, darau kitas kalbos kultūros klaidas. Su žargonais ir svetimybėm galiu susitvarkyti. Jau keli metai stengiuosi kuo mažiau naudoti ne lietuviškų žodžių. Sunkiau ištaisyti savas leksikos klaidas, pvz., dažniau vartoju žodį „pastoviai“, nors reikia sakyti „nuolat“. Netaisyklingai panaudoju kai kurių priešdėlių vedinius ir pan. Tačiau tai yra mano pačios klaida. Pati kalta, kad pakankamai nesimokinau.

Bet ką kalbėt apie žmones, kurie neturėjo tinkamų galimybių išmokti taisyklingai kalbėti lietuviškai? Kaip, pavyzdį, papasakosiu apie savo mamą. Taip jau nutiko, kad vaikystėje mano mamai teko iš Lietuvos išsikraustyti. Gyveno Latvijoje, vėliau Baltarusijoje. Keliavo iš vienos valstybės į kitą. Visos kalbos susimaišė ir vėliau grįžusi gyventi į Lietuvą, jau buvo sunku išmokti kalbėti taisyklingai. Mama vis dar daro kirčiavimų klaidų, kai kuriuos žodžius netaisyklingai asmenuoja, linksniuoja. Taip pat jos žodynui didelę įtaką padarė sovietizacija. Mudu su tėčiu visada stengiamės ją pataisyti. Ir manau galiu drąsiai pasakyti, kad mano mama yra gana pilietiška, kadangi pati stengiasi teisingai kalbėti ir visada teiraujasi, kaip reikia teisingai rašyti ar ištarti kokį nors žodį.

Didžiulis visuomenės minusas tas, kad žmonės mieliau pasijuokia iš žmonių, kurie netaisyklingai kirčiuoja, asmenuoja, linksniuoja ir pan., nei juos pataiso. Dėl to, dauguma užsieniečių bijo kalbėti lietuviškai, nes žino, jog bus išjuokti.

Visuomenei reiktų išmokti tolerancijos. Turi išmokti gerbti save, kitus ir savo kalbą.

Išmokime būti pilietiškais! Išmokime kalbėti taisyklingai! Bent jau pasistenkime. Bent po vieną minutę per dieną pasimokinkime kalbėti taisyklingai. Juk per metus jau bus 365 minutės.

9

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. Kultūra ir menas > Literatūra. Temos pavadinimas „Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę: netaisyklinga piliečio kalba – mokymo proceso ar pilietiškumo spraga“. Prieiga per internetą <http://forumas.draugas.lt>

2. Šiaurės Atėnai. 2003-04-19 nr. 649. Straipsnio pavadinimas „Kelyje iš „univermago“ į „supermarketą“ [žiūrėta: 2009 m. kovo 03 d.]. Prieiga per internetą <http://www.culture.lt>

3. Delfi.lt naujienos. Žinios>Verslas>Media [žiūrėta: 2009 m. kovo 23 d.]. Straipsnio pavadinimas „Kalbos klaidos pakerta kojas“. Prieiga per internetą < http://www.delfi.lt>

Join the Conversation

×
×