Žemės menas (Klaipėdos miestas)

TURINYS

ĮŽANGA..............................3
I. GEOGRAFINĖ PADĖTIS.........................4
II. KLAIPĖDA – UOSTAS..............................4
III. KLAIPĖDOS GYVENTOJAI.............................6
IV. KLAIPĖDOS ISTORIJA..........................6
V. KLAIPĖDOS EKONOMIKA.............................10
VI. KLAIPĖDOS MUZIEJAI.........................11
1. KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS MAŽOSIOS LIETUVOS ISTORIJOS MUZIEJUS..............................11
1. 1. Istorija..............................11
1. 2. Edukacinė veikla..........................11
2. LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUS..............................13
2. 1. Muziejaus geografinis išsidėstymas ir siūlomos ekspozicijos...........13
2. 2. Edukacinė veikla..............................13
3. LAIKRODŽIŲ MUZIEJUS ........................15 3. 1. Muziejaus įsteigimo istorija...........................15
3. 2. Muziejaus kultūrinė – edukacinė programa “Saulės takas ratu”.......17
4. PAVEIKSLŲ GALERIJA IR PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA..........17

VII. PAJŪRIO REGIONINIS PARKAS.....................17
1. Geografinis išsidėstymas..............................17
2. Parko augalija..............................18
3. Parko gyvūnija..............................19
4. Kultūrinis paveldas..............................21
5. Ekskursijos po parką..............................23
APIBENDRINIMAS..............................25
LITERATŪRA..............................26ĮŽANGA
PROBLEMA : šiame naujame technikos amžiuje yra užgožiamas natūralus vaiko domėjimasis jį supančia aplinka. Kompiuteris keičia knygas, nebeorganizuojamos tokios vaikų laisvalaikio praleidimo formos, kurių metu šie galėtų stebėti, pažinti juos supančią gyvąją ir negyvąją gamtą. Taip paalaipsniui yra „išbraukiamas“ natūralių objektų stebėjimas, kurio metu vaiko sąmonėje susiformuoja tikslūs vaizdiniai. Vaikai visą informaciją gauna kompiuterio (interneto ) pagalba. Tačiau visa tai dar būtų galima keisti. Tuo, visų pirma, turėtų pasirūpinti tėvai ir mokytojai. Taip turėtų būti racionaliai išnaudotas vaikų laisvalaikis. Tik šitaip organizuojant laisvą laiką, asmenybė nepasiduoda įvairioms asocialioms tendencijoms, nenukrypsta nuo visuomenei priimtinų normų, nepasiduoda į gerą nevedančioms pagundoms.

Todėl šio projekto pagrindinis tikslas būtų : su pradinukų pagalba surinkti ir pateikti informaciją apie Klaipėdos miestą, o taip pat įvykdyti keeletą edukacinių programų.

Norint įgyvendinti šį tikslą, buvo iškelti šie uždaviniai :
1. Surinkti informaciją apie :
• Klaipėdos geografinę padėtį;
• Ekonomiką;
• Istoriją;
• Gyventojų skaičių bei įvairovę.
2. Įvykdyti edukacines programas, aplankant kai kuriuos Klaipėdos muziejus. Tuo būdu vaikai susipažins su :
• Klaipėdos krašto kultūra;
• Papročiais.
3. Suorganizuoti ekskursiją į regioninį pajūrio parką, kurios metu bus pu

uoselėjama meilė :
• Gamtai;
• Gyvūnijai;
• Augalijai;
• Gimtajam kraštui.
Taigi pradėkime kelionę po nuostabų Klaipėdos miestą.

Klaipėdos herbasI. GEOGRAFINĖ PADĖTIS
Klaipėda – tai trečias pagal dydį Lietuvos miestas išsidėstęs Vakarinėje Lietuvos dalyje. Klaipėda išsidėsčiusi 55o43 šiaurės platumos, 21o07 rytų ilgumos. Miesto plotas yra 98,35 km2. Tai trečias miestas pagal gyventojų skaičių ir jame gyvena 203.269 žmonės. Miestas įsikūręs prie Danės upės, Kuršių marių ir prie Baltijos jūros.
Miestas užima labai patogią geografinę padėtį Baltijos jūros regione. Klaipėda – tai neužšąlantis uostas prie Baltijos jūros ir Kuršių marių, ir esantis visai netoli kitų Baltijos jūros uostų – Kaliningrado (Rusijoje) ir Rygos (Latvijoje).II. KLAIPĖDA – UOSTAS
Klaipėdos uostas – svarbiausia miesto dalis. Čia tarsi didžiulėje magistralėje susitinka atplaukiantys ir išplaukiantys laivai. Jo svarbą gali pajusti iš reide stovinčių laivų. Klaipėdos uostas – labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis uostas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Čiia laivyba vyksta esant net -250C temperatūros. Būdamas pagrindinė transporto jungtis tarp Rytų ir Vakarų, Klaipėdos uostas kasmet vidutiniškai priima apie 7 tūkst. laivų iš 45 pasaulio šalių.

Uosto plotas yra 1038 ha, gylis buvo 12 metrų, po 2000 metų rekonstrukcijos – 14 metrų.
Iki nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdoje veikė du atskiri uostai – prekybos ir žvejybos. Lietuvai atgavus valstybingumą, 1991 metais įkurtas Klaipėdos uostas, kuriam po metų suteiktas valstybinio jūrų uosto statusas. 1996 metais buvo priimtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, kuriuo nustatyta, kad uosto žemė, akvatorija, krantinės, hidrotechniniai įrenginiai, navigacijos ke

eliai, kanalai ir kiti infrastruktūros objektai priklauso valstybei ir negali būti privatizuojami. Visus šiuos objektus valdo valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Pastaroji nuomoja uosto žemę naudotojams, kurių šiandien priskaičiuojama per 60, dauguma jų yra privačios. Tarp jų net 6 laivų remonto įmonės ir vienintelė Baltijos šalyse „Baltijos“ laivų statykla. Iš viso Klaipėdoje veikia 240 bendrovių ir įmonių, kurių veikla vienu ar kitu būdu yra susijusi su jūra ir uostu.
Klaipėdos uostas pirmiausia išsiskiria universalumu, gebėjimu prisitaikyti greitai ir kokybiškai krauti naujus krovinius. Šiandien Klaipėdos uostas pajėgus krauti daugiau kaip 30 mln. tonų krovinių per metus. Tai skysti, birūs, fasuoti, palaidi, sukrauti į treilerius ar konteinerius, kroviniai. Faktiškai Klaipėdos uoste įmanoma krauti bet kurios rūšies krovinius, išskyrus anglis.
Didžiąją dalį Klaipėdos uosto krovinių sudaro naftos produktai, trąšos, ro-ro kroviniai, konteineriai, mediena. 2003 metais labiausiai didėjo grūdų, konteinerių, medienos, trąšų, durpių, cukraus, skystų maisto produktų krova.
Vienas iš Klaipėdos uosto pranašumų yra tas, kad jis vis dar turi palyginti daug rezervinių teritorijų, todėl jau vien dėl šios priežasties gali tikėtis sulaukti didelio investuotojų dėmesio. Su tolesniu uosto modernizavimu ir plėtra siejamas ne tik Klaipėdos, bet ir visos šalies ekonomikos augimas.
Laivybos požiūriu Klaipėdos uosto kokybę iš esmės pakeitė įplaukos kanalo rekonstrukcija. Jos metu pietinis molas buvo pailgintas 278, šiaurinis – 205 metrais. Pa
ats įplaukos kanalas paplatintas nuo 110 iki 150 ir pagilintas iki 14 metrų. Šiandien Klaipėdos uostas jau gali saugiai priimti „Panamax“ tipo laivus.
Svarbūs darbai vyksta ir kitose uosto vietose. 2003 metais baigta statyti 851 metro ilgio kruizinių ir karo laivų krantinė, 671 metrų ilgio mažųjų žvejybos laivų prieplauka, rekonstruotos arba rekonstruojamos ir kitos krantinės. Ateityje numatoma įrengti giliavandenę – 17 metrų gylio – uosto dalį. Visa tai leis priimti didesnius laivus, padidins Klaipėdos uosto konkurencingumą.
Vadovaujantis Europos Sąjungos vykdoma transporto politika, Klaipėdos uostui keliamas uždavinys ateityje tapti Baltijos jūros greitkelių uostu, dinamišku logistikos procesų dalyviu, įsilieti į vieningą Europos Sąjungos transporto sistemą.III. KLAIPĖDOS GYVENTOJAI
2003 m. sausio 1 d. Klaipėdos mieste gyveno 190.7 tūkst. gyventojų. Per pastarąjį dešimtmetį gyventojų pokytį sąlygojo gimstamumo sumažėjimas bei vidinė ir išorinė migracija.
Klaipėdos miesto gyventojų skaičius 1990-2003 m.

Demografiniai rodikliai 1995-2003 m.

1995 1996 2000 2001 2002 2003

Gimstamumas (1000 gyventojų) 9,6 9,0 8,1 8,6 8,1 3,1
Natūralus gyventojų prieaugis
(gimstamumas/mirtingumas) 0,1 0,2 -0,12 -0,9 -0,86 -0,65
Migracija (atvykimas/išvykimas tūkst.) -6,29 -9,07 -0,63 -0,56 -0,77 -0,65

Gyventojų tautinė sudėtis

1. Lietuviai 71 %
2. Rusai 21,3 %
3. Ukrainiečiai 2,4 %
4. Baltarusiai 1,8 %
5. Lenkai 0,39 %
6. Žydai 0,17 %
7. Kitos tautybės 2,94 %IV. KLAIPĖDOS ISTORIJA
Klaipėda buvo įkurta 1252 m. Livonijos ordino vice-magistras Eberhardtas von Seinas pastatė medinę pilį ant kalno prie Danės upės. Klaipėda turėjo seną vardą “Memelis”. Lietuviškas vardas “Klaipėda” pirmąkart paminėtas 1420 metais. Laužai sudegino dideles dalis Memelio 1540 metais ir1840 metais. 1709-1710 metais nuo maro mirė 3000 Memelio gyventojų. Per visą laiką Klaipėda priklausė Rusijai, Prūsijai, Prancūzijai, Švedijai, Lietuvai. Vardas “Klaipėda” yra kilęs iš dviejų žodžių “klaips” ir “ėda”.
Svarbesnės is

storinės datos :
1252 m. Danės upės žiotyse Vokiečių ordinas Livonijoje pastatė Memelburgo pilį, davusią pradžią Klaipėdos miestui. Klaipėda tapo Kuršo vyskupystės centru.
1298 m. Dėl nestabilios Klaipėdos situacijos, nulemtos lietuvių ir vokiečių riterių susidūrimo, Kuršo vyskupas perkelia savo rezidenciją iš Klaipėdos į Pilteną.
1328 m. Pagal Vokiečių ordino Prūsijoje ir Livonijoje susitarimą Klaipėda ir jos apylinkės perduodamos Vokiečių ordinui Prūsijoje, vėliau tampa Prūsijos kunigaikštystės ir karalystės dalimi.
1455 m. Klaipėdą pirmą kartą užima lietuvių (žemaičių) pajėgos.
1525 m. Vykstant Reformacijai Prūsijoje, Klaipėdoje įsteigiama Lietuvių bažnyčia, leidusi greta vokiečių bendruomenės įsitvirtinti ir lietuvių bendruomenei, tuo pačiu Klaipėda pamažu ima įgauti daugiakultūrinio miesto kontūrus.
1540 m. Gaisras nuniokoja didesnę miesto dalį.
1605 m. Įžymaus vokiečių poeto Simono Dacho gimimo metai. Šio poeto garbei Teatro aikštėje yra pastatyta Anikės skulptūra, tapusi Klaipėdos miesto simboliu.
1629-1635 m. Klaipėda atsiduria švedų valdžioje.
1657 m. Klaipėdos pirkliai gauna privilegijų laisvai vystyti jūrų prekybą, leidusią sparčiau plėtotis miestui kaip uostui.
XVII a. vid. Pastačius naujus įtvirtinimus, Klaipėda paverčiama miestu – tvirtove.
1757-1762 m. Klaipėda atsiduria rusų valdžioje.
1770 m. Klaipėda praranda miesto tvirtovės statusą.
1808 m. Klaipėda vieneriems metams tampa Prūsijos karalystės sostine, Klaipėdoje išleidžiamas įsakas dėl baudžiavos panaikinimo Prūsijoje, Prūsijos karalystėje pradedamos esminės reformos.
1812 m. Klaipėda užimama rusų kariuomenės.
1854 m. Gaisras sunaikina didžiąją miesto dalį.
1860 m. Klaipėdoje įkuriama pirmoji gimnazija.
1873 m. Iškasamas karaliaus Vilhelmo kanalas, sujungęs Nemuno žiotis su Klaipėdos uostu.
1919 m. Versalio sutartimi Klaipėda atskiriama nuo Vokietijos ir perduodama valdyti santarvininkams.
1922 m. Klaipėdoje įkuriama pirmoji privati lietuviška gimnazija.
1923 m. Klaipėda prijungiama prie Lietuvos Respublikos.
1924 m. Santarvininkai patvirtina Klaipėdos krašto konvenciją, numatančią autonomijos principus bei daugumos ir mažumos santykius mieste bei krašte.
1925 m. Įvyksta pirmieji rinkimai į Klaipėdos krašto seimelį, kuriame daugumą laimi vokiečių partijų atstovai.
1935 m. Klaipėdoje įkuriamas Lietuvos Respublikos pedagoginis institutas, Valstybės teatras.
1939 m. Klaipėdą užima nacistinė Vokietija.
1945 m. Klaipėdą užima SSSR kariuomenė. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas perduodamas Lietuvos TSR. Prasideda miesto apgyvendinimas, daugiausia rusų tautybės žmonėmis, iš esmės pakeitęs demografinę situaciją pokarinėje Klaipėdoje.
8-as dešimtmetis. “Kultūrinis lūžis” miesto gyvenime. Šiaulių pedagoginio instituto filialas, Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetai, įkuriamas Jūrų muziejus, Laikrodžių muziejus, pradedamas kompleksiškai restauruoti senamiestis.
1986 m. Tarptautinės jūrų perkėlos Klaipėda-Mukranas atidarymas.
1989 m. Išrenkama pirmoji nekomunistinė miesto Taryba.
1991 m. Klaipėdoje įkuriamas universitetas.
1997 m. Klaipėdoje sukuriama viena pirmųjų Lietuvoje laisvųjų ekonominių zonų.
1997 m. atidengtas paminklas Martynui Mažvydui.
1999 m. Klaipėdos miestui įteikta Europos Tarybos vėliava.
2001 m. Klaipėdai įteiktas Europos Tarybos Garbės ženklas.
2002 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos miestas atšventė 750 m. jubiliejų, atidarytas Pilies muziejus.
2002 m. rugsėjo mėn. oficialiai atidar.yta Klaipėdos laisvoji ekonominė zona.
2003 m. rugpjūčio 1 d. pirmą kartą įteikti miesto apdovanojimai (žiedai) nusipelniusiems Klaipėdos kultūros ir meno žmonėms.
2003 m. liepos 26 mėn. oficialiai atidarytas kruizinių laivų terminalas.
2003 m. spalio 17 d. Klaipėdos miestui įteiktas Europos Tarybos prizas.

V. KLAIPĖDOS EKONOMIKA
Klaipėda yra Vakarų Lietuvos pramonės centras, kuriame sukoncentruota didelė dalis Lietuvos pramonės potencialo. Turėdama vos 5,47 proc. visų Lietuvos gyventojų, Klaipėda pagamina apie dešimtadalį šalies ir beveik 80 proc. apskrities pramonės produkcijos, o miesto indėlis į šalies nacionalinį biudžetą sudaro apie 12 proc.
Pagal parduotos produkcijos apimtis didžiausią dalį miesto pramonės struktūroje užima maisto produktų ir gėrimų gamyba – 25,8 proc., tabako pramonė – 21,7 proc., elektros įrengimai – 18,6 proc., transporto įrengimų gamyba – 14, 7 proc., medienos ir jos dirbinių pramonė – 7,6 proc., baldų gamyba -2,7 proc.
Didžiausi Klaipėdos m. darbdaviai
VIETA BENDROVĖ DARBUOTOJŲ SKAIČIUS
1 Vakarų laivų remontas, AB 1 626
2 Baltijos laivų statykla, AB 1 590
3 Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO, AB 1 521
4 Baltijos automobilių technika 1 438
5 Klaipėdos mediena, AB 1 335
6 Lietuvos jūrų laivininkystė, AB 1 280
7 Klaipėdos transporto laivynas, AB 564
8 Klaipėdos duona, AB 560
9 Klaipėdos kartonas, AB 533
10 Klaipėdos pienas, AB 506
11 Klaipėdos energija, AB 500
12 Klaipėdos vanduo, AB 443
13 Klaipėdos baldai, AB 440

VI. KLAIPĖDOS MUZIEJAI1. KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS MAŽOSIOS LIETUVOS ISTORIJOS MUZIEJUS
1. Istorija
Muziejus įkurtas 1924 metais, visa muziejinė veikla nukreipta Klaipėdos miesto ir Mažosios Lietuvos istorinio palikimo saugojimui, tyrinėjimui ir propagavimui. Čia galima pamatyti per 56 tūkstančius eksponatų.
2. Edukaciniai užsiėmimai

„POPIERIAUS ISTORIJA, SENOJI POPIERIAUS GAMYBA”
Užsiėmimo metu moksleiviai susipažįsta su popieriaus istorija, jo įvairia gamyba ir kokybe, patys gaminasi popierių specialiomis sėmimo formomis semdami skystą popieriaus masę, formuoja popieriaus lakštus, džiovina ir lygina, kol išgaus senojo popieriaus pavyzdžius. Pamoka yra skiriama 1 – 6 klasių moksleiviams. Trukmė: 1 h.
“MAŽOSIOS LIETUVOS KNYGOS NUOSAVYBĖS ŽENKLAI”
Užsiėmimo metu moksleiviai yra supažindinami su nuosavybės ženklų istorija ir muziejaus fonduose saugomais senaisiais knygų įrašais, ekslibrisais, superekslibrisais, libdėmis, atskiromis jų formomis bei antspaudais. Užsiėmimo metu moksleiviai gaminasi knygų žymeklius. Pamoka yra skiriama 1-12 klasių moksleiviams. Trukmė: 1 h.
“DINGĘS MIESTAS”
Ši pamoka – tai detektyvinis žaidimas, kurio metu moksleiviai gauna užduočių lapus ir savarankiškai vaikščiodami po muziejų ieško atsakymų į pateiktas užduotis. Jas atlikę išsiaiškina, kaip per laikmečius, o būtent per pastaruosius 100 metų augo ir keitėsi Klaipėdos miestas. Kiekvienoje ekspozicinėje salėje gidas suteikia papildomą informaciją atskiros temos klausimu. Pamokos metu moksleiviai sužino svarbiausius Klaipėdos miesto istorinius įvykius, susipažįsta su švietimo, kultūros ir kitais seniausiais architektūriniais miesto statiniais. Žaidimas atskleidžia Klaipėdos miesto istorinę raidą ir vystymosi etapus nuo XIX a. pab. iki XX a. devinto dešimtmečio. Skirta 5-12 klasių moksleiviams. Trukmė: 1 h.

“MIESTO SIMBOLIAI”
Užsiėmimo metu moksleiviai susipažįsta su Klaipėdos miesto įkūrimo pradžia, miestui suteiktomis privilegijomis, Klaipėdos vokiškąja ir baltiškąja kilme, miesto Didžiojo ir Mažojo antspaudų atsiradimo istorija ir aprašymu, Klaipėdos miesto herbu ir vėliava. Sužinoma apie antspaudo paskirtį ir funkcijas nuo antikos iki viduramžių, antspaudo kaip dokumento tikrumo garanto reikšme, miesto antspaudų įteisinimu, paveldimumu, spaudų ir antspaudų gamybos būdais, antspaudų medžiaga ir spalva bei apsaugos priemonėmis. Praktinio užsiėmimo metu moksleiviai patys gaminasi antspaudą. Pamoka skiriama 2-8 klasių moksleiviams. Trukmė – 1 h.
“KLAIPĖDIŠKIŲ BUITIS IR RŪBAI XIX a.pab. – XX a. pr.”
Užsiėmimo metu ieškoma drabužių skirtumų tarp atskirų Lietuvos regionų; pateikiami įvairūs, tik šiam kraštui būdingi buities daiktai, su kuriais moksleiviai susipažįsta iš arčiau bei sužino kiekvieno iš jų paskirtį ir istoriją. Gavę delmonų pavyzdžius, vaikai bando juos išmarginti šiam kraštui būdingais ornamentais. Vėliau jie keliauja į ekspozicijos etnografinę salę, kur pateikiamos kitos įdomios užduotys. Jas atlikdami, vaikai plačiau ir išsamiau susipažįsta su klaipėdiškių papročiais, tradicijomis bei gyvenimo būdu. Pamoka skiriama 2-9 klasėms. Trukmė – 1 h.
BITININKYSTĖ KLAIPĖDOS KRAŠTE
Užsiėmimo metu moksleiviai supažindinami su drevinės bitininkystės pradžia, šiaudinių avilių gamyba ir paplitimu, bitininkystėje naudotais įrankiais, būdingais Klaipėdos kraštui.. Užduočių pagalba moksleiviai sužino apie bičių reikšmę liaudies tikėjime ir jų teikiamą naudą. Pamokėlės metu ragaujamas medus. Užsiėmimas skiriamas 1-5 klasių moksleiviams. Trukmė – 1h.

Kepuriniai aviliai.
“DUONOS KELIAS”
Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai klausosi pasakojimo apie rugių sėjos, javų kirtimo, rišimo ir kūlimo, grūdų valymo ir malimo bei duonos kepimo procesus, išvysta visus senuosius Klaipėdos krašto darbo įrankius, naudotus duonos ruošime. Pamokėlės metu supažindinama ir su duonos gamybos ypatumais senovėje. Moksleiviai patys mėgina grūsti grūdus, sužino kaip atskirti įvairias javų rūšis bei atlieka pateiktas įdomias užduotis. Pamoka skirta 2-5 klasėms. Trukmė – 1h.

Piesta (javams smulkinti)2. LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUS
1. Muziejaus geografinis išsidėstymas ir siūlomos ekspozicijos

Lietuvos jūrų muziejus – unikalus rytinėje Baltijos jūros pakrantėje jūros gamtos ir istorijos kompleksas. Jis buvo atidarytas 1979 metais. Šį muziejų įkūrė Aloyzas Každailis. Jūrų muziejus yra arti Baltijos jūros. Ten yra daugybė eksponatų, žuvų, kriauklių, daugybė visokių gyvių. Jūrų muziejaus ir akvariumo plotas-2700 m². Jūrų muziejaus ir akvariumo baseinuose gyvena Baltijos ruoniai. Jis yra pastatytas senajame Kopgalio forte. Ši vieta yra labai įdomi vaikams ir jų tėvams. Muziejus rengia nuolatines ir laikinas ekspozicijas bei parodas, organizuoja delfinų, Kalifornijos ir Šiaurės jūrų liūtų pasirodymus delfinariume ir cirko arenoje, veisia jūrų gyvūnus, prisideda prie retų Baltijos gyvūnų populiacijos išsaugojimo; kaupia eksponatus, tyrinėja juos. Nuolatinės ekspozicijos : jūrų žinduoliai ir paukščiai, akvariumas, jūrų fauna, laivybos istorija, delfinariumas.2. Edukacinė veikla
Yra paruoštos kelios edukacinės programos laivybos istorijos ir jūrų biologijos temomis. Laivybos istorijos programa “Pas senąjį žveją” – tai trys užsiėmimai skirti pradinių klasių moksleiviams, jų metu supažindinama su pajūrio žvejo buitimi, gyvenimo būdu, žvejybos priemonėmis.
Jūrų biologijos programa “Jūrų paukščiai ir žinduoliai” – tai keturių užsiėmimų ciklas apie pingvinus, ruonius, jūrų liūtus ir delfinus.
Lietuvos jūrų muziejuje veikia muziejaus draugų klubas. Klube teminiai užsiėmimai vyksta kiekvieną sekmadienį. Klubo nariai ruošia maistą ir šeria gyvūnus, studijuoja dalykinę medžiagą apie juos.
Organizuojami renginiai : tradicinis renginys vykstantis kiekvieną pavasarį – “Ruonių ir pingvinų vardynos”.

Vaikai rašo laiškus ir siūlo vardus muziejaus naujagimiams pingvinams ir ruoniukams. Darbuotojų komisija išrenka įdomiausius vardus.Vardų autoriai šventės metu apdovanojami prizais ir dovanomis.
Vasarą vyksta įvairūs koncertai delfinariume, folklorinės muzikos festivaliai, kalendorinės šventės etnografinėje žvejo sodyboje.

Tarptautinės vaikų gynimo dienos šventė delfinariume

Koncertas etnografinėje žvejo sodyboje

3. LAIKRODŽIŲ MUZIEJUS
Ekspozicija yra sudaryta iš trijų dalių : laikrodžių konstrukcijų raida; laikrodžių apdailos raida; saulės laikrodžių parkas. Muziejaus kiemelis yra naudojamas įvairiems renginiams bei greta esančio Klaipėdos kariljono koncertams klausyti.
3. 1. Muziejaus įsteigimo istorija
Laikrodžių muziejus atidarytas 1984 metų liepos 27 dieną. Pastato istorija siekia XIX amžiaus pabaigą. Tuo metu šioje vietoje pradėjo formuotis Klaipėdos pirklių užmiesčio rezidencijos. Sklypai buvo užsodinami įvairiais retais medžiais, kurių dalis yra išlikusi iki šių dienų. Paminėtini graikiški riešutmedžiai, kiniški klevai. Pastatas daug kartų buvo restauruotas, keitėsi jo funkcija : XX amžiaus pradžioje čia buvo Žemės bankas, sovietiniu laikotarpiu – Pionierių namai.
Laikrodžių sukūrimo idėja gimė neatsitiktinai. 1977 metais Klaipėdos paveikslų galerijoje buvo atidaryta pirmoji Lietuvoje senovinių laikrodžių paroda, sudaryta iš klaipėdiečių kolekcininkų Vytauto Jakelaičio, Dionizo Varkalio ir kitų eksponatų. Paroda susilaukė didelio klaipėdiečių ir miesto svečių sisidomėjimo. 1979 metais Lietuvos dailės muziejaus vadovų Prano Gudyno ir Romualdo Budrio iniciatyva buvo įsteigtas Lietuvos dailės muziejaus Laikrodžių skyrius. Minėta paroda buvo papildyta Dailės muziejaus laikrodžiais ir išplėsta. Ekspozicijos pagrindą sudarė XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios laikrodžiai. Įsteigus Laikrodžių skyrių, buvo pradėtas intensyvus mokslinis tiriamasis darbas, literatūros, apie laikrodžių istoriją, paieška. Iš atskirų gaunamų leidinių kruopelė po kruopelės buvo renkami laikrodžių istorijos faktai. Jie buvo lyginami, tikrinami. Tuo pagrindu buvo sudaryta chronologinė laikrodžių istorijos kartoteka, padėjusi pamatyti galimus Laikrodžių muziejaus sukūrimo kelius.
Klaipėdos restauravimo – paminklų konservavimo instituto architektas Vaidotas Guogis pradėjo rengti pastato pritaikymo Laikrodžių muziejui projektą. Jį baigiant, remiantis laikrodžių skyriaus mokslinių darbuotojų parengtu teminiu Laikrodžių muziejaus planu, buvo pradėtas ekspozicijos projektas. Bendrą muziejaus dizaino koncepciją parengė dizaineris Romualdas Martinkus, ekspozicinių baldų ir jų išdėstymo projektą – Vilniaus “Dailės” kombinato architektas Arvedas Kybrancas. Norint akivaizdžiai parodyti laikrodžių konstrukcijų raidos istoriją, teko sukurti daugelio saulės, vandens, ugnies, smėlio laikrodžių modelius, mechaninių laikrodžių detales. Laikrodžių konstrukcijų raidos istorija buvo išdėstyta pirmojo aukšto keturiose ekspozicinėse salėse, o antrojo aukšto penkiose salėse laikrodžiai parodyti pagal formas ir stilius.
Pirmoje salėje pateikiama laikrodžių konstrukcijų raidos istorija, parodyta dviejose vitrinose, ir trumpa kalendorių istorija, atspindinti laikotarpį, kai para dar nebuvo daloma į valandas. Čia yra demonstruojami ir apr.ašyti primityvūs mėnulio, mėnulio – saulės ir saulės kalendoriai, taip pat sukurti primityviųjų kalendorių – medinio Sibiro kaištelinio ir odinio Pietų Amerikos mazgelinio – modeliai. Saulės kalendorių aprašymą papildo labai įdomūs lietuvių liaudies meistrų darbo lentelinio ir rodyklinio kalendorių originalai. Saulės laikrodžiai užima tolimesnes penkias vitrinas. Tai šešėlio ilgio, šešėlio krypties, vertikalūs ir horizontalūs, sferiniai bei ekvatoriniai saulės laikrodžiai. Šiai temai atskleisti buvo sukurti keli III tūkstantmečio pr. Kr. egiptietiškų marmurinių šešėlio ilgio saulės laikrodžių bei žvaigždžių laikrodžių (noktiurnalų) modeliai. Saulės laikrodžių ekspoziciją papildo pirmosios salės centre įrengta kinetinė vitrina. Joje ant besisukančios plokštumos išdėstyti saulės laikrodžiai apšviesti lempute. Vandens laikrodžių ekspozicija užima likusias pirmosios salės vitrinas. Jose parodyti ištekančio, pritekančio, persipilančio vandens laikrodžiai, vandens laikrodžiai su netiesiogine laiko indikacija bei vandens laikrodžiai – automatai.
Antroje salėje yra eksponuojami ugnies ir smėlio laikrodžiai. Ugnies laikrodžiai rodomi trijose vitrinose : tai ugnies laikrodžiai-dagtys, žvakės ir aliejinės lempos Šią ekspozicijos dalį įdomiai papildo originali kiniška XIX amžiaus smilkalinė ir dvi kiniškos vazos su metų laikų piešiniais.. Smėlio laikrodžiai yra eksponuojami dviejose vitrinose – nuo seniausių iki dabartinių. Jų gamybai buvo naudojamas stiklas. Tai trapi medžiaga, todėl šių laikrodžių išliko labai mažai. Taigi buvo sukurti pirmųjų smėlio laikrodžių ir smėlio laikrodžių, sudarytų iš keturių stiklų, modeliai. Pagal tematinį ekspozicijos planą salės centre numatyta įrengti dizainerio Romualdo Martinkaus suprojektuotą didelį smėlio laikrodį. Jis turėtų būti apverčiamas atidarant muziejų. Smėlis turėtų byrėti visą muziejaus darbo dieną – iki uždarymo.3. 2. Muziejaus kultūrinė – edukacinė programa “Saulės takas ratu”
Etnokultūrinis-apeiginis renginys skirtas pavasario lygiadieniui.
Etnokultūrinis-apeiginis renginys skirtas vasaros saulėgrąžai.
Etnokultūrinis-apeiginis renginys skirtas rudens lygiadieniui.
Etnokultūrinis-apeiginis renginys skirtas žiemos saulėgrąžai.
Kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį 12:00 Saulės laikrodžių parke vyksta varpų muzikos koncertai.
Muziejaus ekspozicijoje ir Saulės laikrodžių parke pagal atskirą programą vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. Informacija apie šiuos renginius bus skelbiama internete, spaudoje, radijuje ir televizijoje.
4. PAVEIKSLŲ GALERIJA IR PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA (Lietuvos dailės muziejaus skyrius)
Ekspozicijų plotas 1340 kv.m., 784 eksponatai. 120 vietų konferencijų salė. Meno pažinimo centras ruošia edukacines programas įvairaus amžiaus lankytojams. Pagrindinė ekspozicija: nuo 2001 07 26 – Prano Domšaičio kolekcija, 528 kūriniai, Lietuvių fondo JAV dovana Lietuvai.VII. PAJŪRIO REGIONINIS PARKAS
Mažiesiems klaipėdiečiams galėtų būti siūlomas ir ekoturizmas. Viena iš jo sudėtinių dalių turėtų būti susipažinimas su pajūrio regioniniu parku.1. Geografinis išsidėstymas
Pajūrio regioninis parkas – tai valstybės saugoma Lietuvos pajūrio teritorija nuo Klaipėdos iki Senosios Palangos. Parko plotas užima 5033ha sausumoje ir 30km jūros akvatorijoje. Lietuvos žemyninio pajūrio ruožas yra neilgas, bet čia gausu nuostabių vietų, kuriose žmonės, atitrūkę nuo miesto kasdienybės, mėgsta pailsėti, turiningai praleisti laisvalaikį. Siekdama išsaugoti puikius pajūrio kraštovaizdžius, gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros objektus, o kartu ir sudaryti sąlygas pažintinio turizmo ir poilsiavimo plėtojimui, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 rugsėjo 24 d. įsteigė Pajūrio (Karklės) regioninį parką.
Parke yra Placio gamtinis rezervatas, Olandų kepurės, Nemirsetos bei Šaipių kraštovaizdžio, Karklės botaninis, Kalotės botaninis-zoologinis, Karklės talasologinis (jūrinis) ir Karklės etnokultūrinis draustiniai, rekreacinės bei žemės ūkio teritorijos.2. Parko augalija
Pajūrio regioniniame parke augalijos unikalumas sąlygotas šalia esančios jūros, kurio veikla suformavo gan plačioje zonoje smėlynus su būdingomis smėlynams augalų bendrijomis. Paplūdimio zonoje būdingiausi augalai – Baltijinė stoklė, sultingoji jūrasmiltė, druskė, kai kur pradeda augti smiltyninė rugiaveidė, smiltendrė.
Kopose būdingiausios bendrijos su smiltynine rugiaveide, smiltlendre, kopiniu eraičinu, muiline guboja. Čia išsiskiria šešios rūšys Rytų Baltijos endemikų, (t.y. augalai, kurie niekur kitur pasaulyje neaptinkami, tik Rytų Baltijos pakrantėje) tai Baltijinis pūtelis, Baltijinė stoklė, Pajūrinė linažolė, Pajūrinis pelėžirnis, smiltyninis laibenis, pajūrinė našlaitė. Toliau, pilkosiose kopose, palvėjė, dominuoja smiltyninė viksva, smiltyninis šepetukas. Gausiai auga užkopėje orchidinių šeimos augalas tamsialapis skiautalūpis, LRK rūšis.
Visiems gerai pažįstamos muilinės gubojos bei smiltyninės rugiaveidės – tai ne natūraliai išplitę, o žmogaus įveisti augalai, mat, jų ilgos ir išsišakojusios šaknys labai tinka biraus smėlio judėjimui stabdyti, jų dėka ir susiformuoja žaviosios kopos.
Unikalios yra Nemirsetos kraštovaizdžio smiltpievės su unikaliomis augalų bendrijomis : gausiai šiose bendrijose tarpsta ankstyvoji smilgenė, lininė žarotūnė, kartu su jomis gausiai aptinkama pajūrinė širdažolė. Vien jos šiose bendrijose yra aptinkamos 8 orchidinių augalų rūšys.

Toliau nuo pajūrio augalija tampa tipiška Vakarų Lietuvos biotopams. O šių įvairovė gana didelė : šlapi juodalksnynai, šienaujamos mezofilinės pievos, žemapelkės, mišrūs lapuočių miškai, monodominantiniai pajūrio pušynai, besiformuojanti Šaipių žemapelkė.
Pajūrio regioniniame parke šalia įprastų pajūrio pušynų išliko ir mišrių lapuočių miško. Ypač įdomus pajūrio miškas yra tarp Girulių ir Karklės, kur nuo 1923m. Klaipėdos pirklių gildija pasodino dvarams būdingų medžių – Europinių kėnių, Sibirinių maumedžių, Platanalapių klevų, bukų.3. Parko gyvūnija
Regioniniame parke gyvūnijos ypatybės yra sąlygotos šalia esančios jūros. Įvairovę padidina jūros dugno fauna, žiemojantys jūroje paukščiai. Rudens ir pavasario migracijos metu parke galima stebėti dauguma Lietuvoje aptinkamų paukščių rūšių, nes pajūriu driekiasi Šiaurės – Pietų didysis migracijos takas.
Bestuburiai:
Entomofaunos tyrimų regioninio parko teritorijoje metu yra konstatuotos 123 dieninių bei naktinių drugių ir 36 vabalų rūšys.. Nepaisant trumpo tyrimų periodo, šioje teritorijoje buvo užregistruota nemažai šiam regionui būdingų, tačiau kitur retų rūšių. Kai kurios jų įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą.
Didelė, palyginus su kitomis Lietuvos pajūrio zonomis, yra jūros bestuburių įvairovė, nes parko akvatorijoje esantis jūros dugnas yra akmenuotas ir sudaro sąlygas įsikurti įvairių bstuburių kolonijoms. Akmenys gausiai apauga valgomųjų midijų kolonijomis, kurios sudaro savitą prieglobstį kitiems jūros dugno bestuburiams.

Stuburiniai
Pajūrio regioniniame parke aptinkamos šios Roplių ir amfibijų rūšys:
Ropliai: Gyvavedis driežas, vikrusis driežas, paprastasis žaltys.

Geltonkruostis žaltys Nemirsetoje
Amfibijos:Nendrinė, paprastoji rupūžės, česnakė, pievinė, smailiasnukė, kūdrinė, ežerinė varlės, paprastasis tritonas.
Regioninio parko teritorijoje ornitologinių tyrimų metu buvo aptiktos 138 paukščių rūšys, iš jų 65-ios perinčios. Tačiau manoma, kad dar čia galėtų perėti16 rūšių. Pilkųjų kopų zonoje peri apie 20 porų dirvoninių kalviukų. Svarbiausia paukščiams teritorija – europinės svarbos paukščių žiemavietė jūroje tarp Karklės ir Palangos. Žiemos metu jūroje, 1 – 2 km. atstumu nuo kranto, susirenka tūkstantiniai vandens paukščių būriai – tai juodosios, žilosios, ledinės antys, klykuolės, sibirinės gagos, didieji, vidutinieji, mažieji dančiasnapiai, juodakakliai, rudakakliai narai. Ypač pažymėtina sibirinė gaga – globaliai nykstanti rūšis.

Sidabrinė gaga

Žinduoliai
Iš stambesnių žinduolių Parko pievose galima sutikti stirnaičių, rečiau briedžių. Kiekvienais metais prie kranto atplaukia ruoniai. Prie parkų ežerėlių ir upelių gyvena ūdros, ondatros, bebrai. Parke bebrai saugomi ir vertinami kaip kraštovaizdžio architektai, sugražinantys melioracijos ištiesintus upelius į jų pirmykštę išvaizdą.

Karklės svečias4. Kultūrinis paveldas
Pajūrio zonos senosios gyvenvietės, išskyrus pietinę Karklės dalį, beveik visiškai sunaikintos. Yra išlikusios kelios sodybos Šaipiuose, Nemirsetoje. Žymiai geriau išsilaikė kaimai, tiesiogiai neįėję į karinę zoną – Grabiai, Bruzdeilynas, Dargužiai, Kalotė, pietinė Karklininkų dalis .
Kalotėje yra išlikusi karčema, sena mokykla, bei keletas sodybų. Į pietvakarius nuo Kalotės gyvenvietės, miškelyje, yra išsidėsčiusios kapinės, kur buvo rasti kapai su akmenų vainikais (paplitę I tūkst. po Kristaus pirmoje pusėje).
Karklėje, pietinėje kaimo dalyje yra išlikusios sodybos ir senosios kapinės, įsikūrusios ant natūralios kalvos į šiaurę nuo “Olandų kepurės“.Yra išlikusių autentiškų įvairių antkapinių paminklų (medinių krikštų, kalto metalo, vėlyvesnių cementinių). XX a. pirmoje pusėje jos turėjo savo pavadinimą: buvo vadinamos “Liepų“ kapinėmis.
Šaipiuose yra išlikusios 2 sodybos – medinės, stačiakampio plano, vieno aukšto, kurios buvo pastatytos XX a. pradžioje. Sodybos apsodintos medžiais, šalia užveisti sodai.
Nemirsetoje yra likęs kurhauzo rekonstruotas pastatas, kuris stovi jau XV a. pirmoje pusėje minimos karčemos vietoje. Pajūryje yra išlikusi gelbėjimo stotis, statyta XX a. pradžioje.
Kultūros paveldo objektai ( Nekilnojamosios kultūros vertybės )
Kultūros paveldo objektai (vnt.) Būklė (vnt.)

Gera Patenkinama Nepatenkinama
Karklės kaimas (etnografinis draustinis) 1 – – 1
Antrojo pasaulinio karo įtvirtinimai Kukuliškėse 3 – 1 2
Laivų gelbėjimo stotis Nemirsetoje 1 – – 1
Senoji Karklės mokykla 1 – 1 –
Senoji Karklės kalvė 1 – – 1
Kalotės dvaro kumetynas 1 – – 1
Senoji eiguva Karklėje 1 – 1 –
Senieji Kalotės dvaro ūkiniai pastatai 2 – – 2
Senosios Kalotės kapinės 1 – – 1
Senosios Karklės kapinės 3 – 1 2
Vertybes išlaikiusios pavienės sodybos 17 – 7 10
Viso: 32 – 11 215. Ekskursijos po parką
Pajūrio regioninio parko specialistai gali pravesti ekskursijas šiomis temomis:

Bendra pažintinė ekskursija apie parką.
Šią ekskursiją siūlome rinktis turinčioms transportą grupėms. Šios ekskursijos metu gidas papasakos apie parko steigimo tikslus, parodys svarbiausias saugomas vertybes. Aplankomas Nemirsetos kraštovaizdžio draustinis, kur parodomos ypatingo grožio pusiau natūraliai susiformavusios kopos atsiveriančios nuo aukštumos, kuri čia atsirado prieš maždaug 8 000 metų čia tyvuliavus senaiaji Litorinos jūrai. Taip pat aplankoma Karklė kur susipažįstama su šio krašto istorija, aplankomos istorinės kapinaitės. Kitas maršruto etapas – pasivaikščiojimas ant Olando kepurės kalno, nuo kurio atsiveria puiki panorama į Baltijos jūrą. Visos ekskursijos trukmė : 3 h.
Pasivaikščiojimas ekologiniu pažintiniu taku “Litorina”.
Šis takas įrengtas Olando kepurės kraštovaizdžio draustinyje. Einant šiuo taku jūs turėsite progos susipažinti su nepaprasto grožio pajūrio mišku augančiu čia daugiau kaip 100 metų, išvysti bei pažinti šiam kraštui nebūdingus medžius. Take 1. įrengti stulpai su informacinėmis lentelėmis. Pėsčiųjų takas yra pažymėtas nuorodomis, markiruotas dažais. Tačiau pagrindinė informacija pasakojanti apie šiame take sutinkamas įdomybes patalpinta lankstuke kurį galima įsigyti parko direkcijoje. Lankstuko ir nuorodų jūs patys puikiai susigaudysite, tad galima išsiversti be gido.

Dalykinės ekskursijos
Šioms ekskursijoms parke skiriamas ypatingas dėmesys. Jos skirtos organizuotoms tikslinėms grupėms – ekologijos, gamtos būreliams, klubams, gamtinių dalykų mokytojams. Temos:
a. Pajūrio augalijos ypatybės, adaptacijos augti pajūrio sąlygomis. Ši ekskursija skirta norintiems pažinti specifinius pajūrio augalus.
b. Pajūrio ekologija. Šios ekskursijos metu ekkursantai supažindinami su pagrindinėmis pajūrio ekologinėmis problemomis.
c. Pajūrio paukščiai. Žiemos metu stebimi paukščiai jūroje, pavasarį Plocio ežerėlyje esančiame šalia jūros. Balandžio – Liepos mėnesiai galimos ekskursijos “Paukščių balsai”.
d. Skaidrių arba multimedia projektoriumi demonstravimas apie apie parko vertybes.
e. Subalansuotos plėtros koncepcija ir galimybės Pajūrio regioniniame parke
Žygiai
Šiame parke yra organizuojami dviračių pėsčiųjų žygiai po parką.APIBENDRINIMAS
Mūsų Lietuva yra turtinga savo kraštovaizdžiu, lankytinomis įžymiomis vietomis. Tačiau nebūtina visapusiškai pažinti savo gimtąją šalį, užtektų keletos svarbesnių faktų, detalių, o svarbiausia reikėtų gerai pažinti tai, kas sudaro mūsų artimiausią aplinką, tai yra, tas vietas, kuriose mes kasdien lankomės, sutinkame svečius. Todėl labai svarbu yra pažinti savo gimtąjį miestą, jo istoriją, įžymius žmones, lankytinas vietas, žinoti svarbiausias miesto problemas, naujausias žinias ir visa tai saugoti bei puoselėti.LITERATŪRA
1. Demereckas K. Klaipėda, ” Libra Memelensis ”, Kl., 2002
2. Klaipėda. Istorija populiarinė, UAB “ Druka “, 2002
3. Klaipėda, V. : “ Mintis “, 1983
4. Tatoris J. Senoji Klaipėda, V. : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994
5. www.klaipeda.lt

Leave a Comment