Visuotinė istorija

1814-1815 – Vienos kongresas. Pagr tikslas išspręsti pokario Europos sutvarkymo klausimus. Lemiamą žodį turėjo Anglija, Prūsija, Rusija, Austrija ir Pranc. 1)nustatytos sienos, teritoriniai pokyčiai. Daugiausiai Vienos kongrese laimėjo Austrija, Rusija ir Prūsija. 2)Šventosios Romos imperijos panaikinimas 3) Vokietiją sudarė 38 valstybėlės 4) siekė užtikrinti taiką.

PRAMONĖS PERVERSMAS
Sąvoka kilo iš Engelso. Pramonės perversmas – naujų technologijų, ekonominių, socialinių pokyčių epocha apėmus Vakarų Europą ir Š.Amerikos šalis. Prasidėjo XVIII a.pab. Anglijoje. Perėjimas nuo rankų darbo prie mašinų, nuo manufaktūrų prie fabrikų. Plito aptvėrimai, kuriasi miestai, keičiasi visuomenė, auga gyyventojų sk., migruoja ( iš R.Europos į V.Europą, iš Europos į Ameriką, iš kaimo į miestą). XVIII – XIXa. išrandama garo (Vatas), verpimo (Arkraitas), audimo mašina (Kartraitas), skiepai, pirmasis garlaivis, geležinkelio linija (Stefensonas), narkozė. Anglija agrarinė – ūkio šalis. Vystosi tekstilė, kredito ir finansų sistemos kūrimasis. Mokslo, technikos pažanga. Europoje kapitalizmas. „Luditų judėjimas“ – darbininkų nepasitenkinimas atsiradusiomis mašinomis. Kūręsi darbininkų partijos, kurios siekė pagerinti darbinink.padėtį. Priimtas sveikatos draudimo įstatymas.

POLITINĖS SISTEMOS
1830m. – revoliucijos Prnac., Belgijoje (norėjo išsivaduoti iš Olandijos), Ital.(siekė susivienyti), sukilimas Liet. ir Lenk.
1848m. – revoliucijos Europos vaalstybėse (Vokietija siekė susivienijimo). Revoliucijų priežastys: socialinės, politinės, ekonominės, nacionaliniai judėjimai. Žmonės nepatenkinti valdovo vienvaldyste.
Pasikeitė politinės sistemos:
Liberalizmas: XVIIIa.pradž .3 luomo idealogija, laisvė, lygybė. Milis ir Smitas.
Konservatizmas: po Pranc. Revoliuc. Išlaikyti tradicijas, stabilumą. Berkas
Socializmas: Po pramonės perversmo. Sulyginti visuomenę pagal turtą. Ma

arksas ir Bernšteinas.
Anarchizmas: valstybės išvis nereikia. Bakūninas.
Keitėsi rinkimų sistema. Socialistinės utopijos – sukurti tobulą valdžią.
1548-1552m. – Prancūzija buvo Respublika. 1552m. – NapaleonasIII įvykdo perversmą ir Pranc. Tampa impreija. Austrijos imperijoje Vengrai siekė savarankiškumo. Slopinant sukilimus prisidėjo Rusija. Revoliucijos nepavyko.
Išaugo laikraščių, žurnalų tiražai: žiniasklaida tapo politika. Įstatymų leidžiamiejo organai – parlamentai. Vyrams suteikta visuotinė rinkimų teisė Vokiet., Pranc., Austr.,Angl. Daugelyje šalių dar tebevyravo luominiai susirinkimai, tačiau po 1848m.Revoliucijos Anglijoje prasideda partijų formavimasis.

JAV
1776 m. – JAV susikūrimas. Iš 13 valstybių sudarė sąjungą ir 1787m. priėmė konstitucija. JAV nepriklausomybės deklaracija liepos 4d.
Sparčiai plėtėsi į Vakarus kariaudama, pirkdama žemes. Iš Pranc. nusipirko Luizianą, iš Ispanijos atėmė Floridą, kariavo su Mexika ir atėmė Texas, Kaliforniją. Augo teritoriškai, ekonomiškai, urbanizacija.
Demokratijos partija (prekyba, pramonė) ir respublikonai (fermerių interesai).
Daug emmigrantų iš Europos. Gyventojų sk. nuolat augo. Nebuvo luominių suvaržymų.
Šiaurėje kūrėsi miestai, fabrikai, plėtėsi pramonė. Pietuose plantacijų ūkis. Pietiečiai neįsivaizdavo darbo be vergų. Pirmieji prezidentai iš Pietiečių , jų dauguma kongrese.
Abolicionizmas – judėjimas už laisvės suteikimą negrams.
XIXa. JAV paaštrėjo prieštaravimai tarp šiaurės ir pietų. Nesutarimų priežastys – vergija, uždėti dideli muitai prekėms iš Europos, fermerių ir plantatorių kova. 1860m. A.Linkolnas ir 11 valstybių (pietūs) atsiskyrė nuo sąjungos ir sudarė atskirą valstybę su centru Ričmondu. Šiauriečiams tai nepatiko. 1861-1865 JAV nepriklausomybės/pilietinis karas, kuriame pietus pralaimėjo, ve

ergija buvo panaikinta. Negrams suteikiama laisvė, pilietinės teisės. Homstedo įtatymas – žmogus įgyja žemės sklypą ir jei ilgai jį dirba, tai tampa jo nuosavybe. Segregacija – diskriminacija. Atsiranda negrų diskriminacija. Kukluks klanas – kovojo prieš negrus.

Po pilietinio karo prasidėjo ekonominis kilimas, vystėsi pramonė, protekcionizmo politika, medicinos, technikos pažanga. Brazilojoje, Argentinoje, Čilėje, Peru – diktatūra.

TAUTŲ PAVASARIS
Vokiet. Suvienijimas.
Tautų pavasaris – tautų siekis sukurti tautinę valstybę. Savo tautos išskyrimas iš kitų tautų. Didelę įtaką turėjo Romantizmas: skatino tautą didžiuotis savo praeitimi, rūpinosi kalbos atgimimu. (Baironas, Šubertas, Puškinas).
Tautų būdimas/ atgimimas – nacionalinis atgimimas. Iš priespaudo pavyko išsivaduoti Balkanų tautoms. Šovinizmas – perdėtas savo tautos aukštinimas, kitų tautų menkinimas.
1815m. – sukuriama Vokietijos sąjunga. Ją sudarė 38 valstybėlės. Pagr. valdymo organas – Bundestagas – sąjungos taryba arba paskirtų atsovų susirinkimas. Mažai naudos turėjęs Bundestagas buvo pakeistas Nacionaliniu susirinkimu. Norėjo suvienyti Vokietiją nes vienijosi kitos tautos ir ekonominiai veiksniai. Prasidėjo konkurenc. kas suvienys Vokietiją: Austr. ar Prūsija. Tarp jų atsirado nesantaika. 1862m.- Prūsijos kancleriu paskiriamas Otas Fon Bismarakas ir pasiryžta suvienyti Vokietiją.
1864m. – Austr.ir Prūsijos karas prieš Daniją. Karo pretekstu tapo Šleizvigo ir Holšteino žemės Danijoje (Austr ir Prūs nepasidalino tų Danijos žemių).
1866m. – Prūsijos-Austrijos karas. Prūsija laimi. Dabar Vokietijos suvienijimui maišė Prancūzija.
1870m. – Vokietijos(Prūsijos) – Prancūzijos karas. Prie Meco ir Sedano prancūzai buvo sumušti. Pranc. atidavė Pr

rūs. Elzasą ir Lotaringiją, nuvertė Napaleoną III ir tapo Respublika. Paryžiaus komuna – Prayžiuje karo metu įvesta varguomenės valdžia.
1871m. – Vokietijos imperijos paskelbimas Versalyje. Imperatoriumi tapo Prūsijos karalius. Priimta Vokietijos konstitucija. Reichstagas – parlamentas. Reichkansleris – imperijos kancleris. Reichas – Vokiet. Imperija.

Italijos suvienijimas.
Italijoje jaučiamas Austrijos diktatas. Italiją sudarė atskiros sritys: popiežiaus centrinė sritis, kitas valdė Burbonų dinastija. Kiek savarankiškesnė ir stipresnė buvo Pjemontas/Sardinija. 1830m. – Italiją bandė suvieniti Madzinio organizacija (nesėkmingai). 1848m. – Jaunoji Italija (nepavyko). Susivienyti skatino: neapykanta Austrijai, pramonininkai, prekybinininkai. Sardinija – Kamilas Kavūras sudarė slaptą sutartį su Pranc. kad padės kare prieš Austr. atsiimti Veneciją ir Lotaringiją.
1859m. – Pranc.ir Pjemonto karas prieš Austriją.
1860m. – Garibaldžio žygis per Italiją.
1870m. – karas tarp Prūs. ir Pranc. Pjemonto vyriausybė suvienija ir sukuria naują valstybę – Italiją.
Nesutarimai tarp Š. ir P.Italijos.

Austrijos imperija.
1867m. – Austrijos-Vengrijos susikūrimas. Vengrija tampa lygiateisė Austrijai.
XIX amžiuje susikuria nepriklausomos Graikojos, Serbijos, Bulgarijos, Rumunijos valstybės.

RUSIJOJOS imperija
Ūkis, pramonė vystėsi gan sparčiai. Buvo atsilikusi nuo kitų Europ. valstybių.
Reformos:
1861m. – paskelbtas baudžiavos panaikinimo maniofestas. Valstiečiai gauna asmens laisvę, gali išsipirkti žemės sklypą. 1.teismų reforma. ne luominis , o visiems lygus teismas 2. zemstvų reforma – vietos savivalda. 3. karinė reforma (visuotinė karinė prievolė).
1905m. – Rusijos I Revoliucija: 1. ekonominė krizė. 2. nederlingi metai, pajamos mažėjo.
1904m. – Rusijos Japonijos karas.
1905m. spalio 17 manifestas – sušauktas Dū

ūmos parlamentas žadėjo žodžio, spaudos, rinkimų laisvių reformas.
Lietuva Rusijos valdžioje.

IMPERIALIZMAS
Valstybių užsienio politika nukreipta kitų šalių grobimui. Kolonijų grobimas. Kolonijas grobė Ispanai, Portugalai, Anglai. Iš pradž. Azijos šalys vystėsi sparčiau, bet XIX a. Europa jas aplenkė. Pramonė ir ekonomika netolygiai vystėsi ir apačioje Europoje, o tai sąlygojo neramumus Europoje + kilo neramumai dėl kolonijų pasidalijimo.
Kolonijinės ekspansijos metu daug pokyčių: keitėsi valstybių santvarka, sienos, ekonomika.Buvo siekiama pasidalinti Afrika ir Aziją. Labiausiai išsyvysčiusi pramonė buvo Anglijoje, Pranc, Austr-Vengr.
Imperialistinę politiką skatino: 1) ekonominiai veiksniai 2) palaikė tiek prekybininkai, tiek neturtingieji 3) šią politiką rėmė įvairios partijos 4) Europos valstybių valdovai manė, kad valstybė savo galybę turi rodyti tik demonstruodama jėgą.
Afrikos pakrantes pasidalino Anglai, Olandai, Prancūzai ir Arabai. Iš Azijos šalių kolonijinę ekspansiją vykdė tik Japonija. Kolonistai ėmė priešintis ir išsivaduoti.
1900m. – „boksininkų“ judėjimas Kinijoj prieš europiečius.
1905m. – pasaulio derybos baigėsi.
Monopolija – stambių įmonių susivienijimas. Metropolija – valstybė turinti kolonijų.
Prieštaravimai Europoje skatino karinių blokų kūrimąsi.
1905-1911m. – Maroko I ir II krizės. Vokiet. – Pranc konfliktai. Vokietije ten rodė savo galybę, o tai nepatiko ir Didž. Brit. Vokietija norėjo aplenkti Anglija jūrose. Rusijos – Vokietijos prieštaravimai dėl Balkanų.
1912-1913m. – Balkanų karai.
1879-1882m. – Trilypė sąjunga: Austrija-Vengrija, Vokietija ir Italija.
Antantė: 1891m. Rusija-Pranc. , 1904m. Angl.-Pranc. , 1907m. Angl.-Rusija.
Status quo – esamos būklės išsaugojimas.

I Pasaulinis KARAS
1912-1913m. – Balkanų karai. 1914m. – nužudomas Austr.-Vengr. Sosto įpėdinis Serbijoje.
1914 08 01 – Pirmojo Pasaulinio karo pradžia. Karą pradeda Vokietija prieš Rusiją. Du frontai: rytų ir vakarų. Karo pabaigoje žlugo Vokietijos, Austr-Vengr imperijos. Tada savo nepriklausomybę ir savo valstybę sukuria suomiai, estai, latviai, lietuviai, lenkai.
1918m.vasario 16d. Lietuvos nepriklausomybės aktas.
Karo priežarys: 1) Rusijos ir Austr-Vengr. Interesų susikirtimas Balkanuose. 2) Vokietija siekė aplenkti Angl. jūrose. 3) Vokietija grobė daug kolonijų. 4) taprvalstybiniai interesų susitkirtimai. 5) Serbijoj nužudytas Austr.-Vengr. įpėdinis.
1914m . – Šlyfeno planas. Vokietija puola Pranc. per Belgiją, Marnos mūšis. 1916m. – Verdeno mūšis. Vuokiečiai puola.
Valstybių tikslai: 1) Pranc. – atgauti Elzasą ir Lotaringiją. 2) Vokietija – naujos kolonijos 3) Rusija – išplėsti ribas 4) Angl. – išsaugoti kolonijinę imperiją.
1915m. – Vokietija okupuoja Lietuvą. 1917m. – JAV įstoja į karą prieš Vokietiją.
Rusija puola dviem frontai: prieš Vokietiją ir prieš Austr.-Vengr. Italjia pereina į Antantės pusę.

RUSIJA
Rusija pralaimi prieš Vokiet. ir prieš Austr-Vengr (Galicijoj).
Rasputinas. Aktyviai veikė bolševikai.
1917m. – vasario revoliucija Rusijoje – tampa respublika. Kovoti reikia prieš išnaudotojus.Caras nuverstas, sudaryta laikina vyriausybė Lvove.
„Balandžio tezės“ – Lenino rengiamas planas kaip patekti į valdžią.
Rusijoje dvivaldystė – dvi valdžios : laikinoji valdžia ir Tarybos.
1917m. – spalio revoliucija – bolševikai užima valdžią. Rusija tampa socialistine, demokratijos pabaiga.
1918m. – Bresto taika pasirašyta su Vokietija
1918m. – Kompjeno paliaubos su Vokietija.
Revoliuc. priežastys: ekonominė krizė, badas, viršūnių krizė, gyventojų nepasitenkinimas. Tikslas:nuversti carą.

———————————————————————–
1919m. – Paryžiaus Konferencija.
Vilsono 14 punktų – planas kaip pasiekti taiką. Versalio taika su Vokietija. Versalio sistema – pokario sutvarkymas. Skilo imperijos ir susikūrė valstybės : Vengr.,Austr., Čekoslovak.(Austr.-Vengr.imper.), Serbai, Kroatai – Jugoslavija.
Lenkų kolidorius – išėjimas prie Balt.j. Suskaldė Vokietiją :(Rytprusiai ir Vokietija). Vokietija neteko teritorijų (Belgijai, Danijai). Prancūzijai: Elzasas ir Lotaringija. Saro sritis, Gdanskas, Klaipėdos kraštas Tautų Sajungai (Pranc.). Vokietija neteko visų kolonijų. Demilitarizuota Reino zona. Tautų sąjungos įstatai – užtikrinti taiką (Ženeva). Austr.-Vengr. neteko teritor.(Rumun.,Italijai, Lenkijai). Bulgarija neteko išėjimo prie Egėjo jūros. Versalio sistema problemų neišsprendė.

Leave a Comment