I Pasaulinis karas, fašizmas

Paryžiaus taikos konferencija po I Pasaulinio karo.
Vyko 1919m. Pirmininkavo Žoržas Klemenso. Dalyvavo 32 šalių atstovai. Įtakingiausi: JAV, Angl. ir Pranc. Vilsono 14 punktų – planas kaip pasiekti taiką: 1)panaikinti slaptą diplomatiją 2)laisva laivyba. Versalio taika su Vokiet. Versalio systema – pokario sutvarkymas: 1)skilo imperijos ir susikūrė naujos valstyb.: Vengr., Austr., Čekoslovak., Jugoslav.(iš Serbų ir Kroatų). 2)Rusija neteko teritorijų ir susikūrė LT, LV, EST, Suomija. 3)atkurta Lenk. valstybė su išėjimu prie jūros – Lenkų koridoriumi, kuris suskaldo Vokietiją ir atskiria nuo jos Rytprūsius. 4)Elzasas ir Lotaringija – Prancūzijai. 5)Saro sritis, Gdanckas, Klp.kraštas – Tautų sąjūngai (Prancūzijai). 6)Vokietija neteko visų kolonijų, mokėjo reparacijas, uždrausta turėti karinę techniką, panaikinta visuotinė karo prievolė, leista turėti 100 000 kariuomenę, demilitarizuota Reino zona.
Tautų sąjungos įstatai – pasaulio valstybių sąjunga. Būstinė Ženeva. Turėjo užtikrinti taiką, bet nesugebėjo.

Totalitar. įsigalėjimas Rusijoje
1917m. spalį bolševikai užima valdžią po sukilimo preiš Laikinąją vyriausybę. Vadovas – Leninas. Demokrat pab – Diktatūros pradž. Galutinai įsitvirtino kai laimėji pilietinį karą. 1918m. kovą – Bresto taika – dėrybos dėl taikos su Vokiet. Svarbiausias bolševikų įrankis – Visos Rusijos ypatingoji koomisija. 1918m. gegužę – pilietinis karas, nes gyventojai nepatenkinti bolševikais. 1920m. Lenk – Rus karas. Lenkai (Pilsuckis) siekė išplėsti teritor. Lenkai sumušė rusus ir sustabdė bolševikų plitimą į Vakarus.
1921m. – NEP’as – nauja ekonominė politika: 1)leido turėti nuosavybės 2)samdomas darbas 3)mokama pinigais pagal darbo na

ašumą 4)leista prekiauti maistu, maisto nusavinimas pakeistas mokesčiu maistu.
1922m. – įkurta SSRS – Sovietų Sąjunga (Rusija, Ukraina, Užkaukazė (Armėnija, Azarbaidžianas, Gruzija), Prūsija). 1924m. – SSRS konstituc., kuri įteisino Soviet. Sąjung susikūrimą. 1924m. Leninas mirė, vadovu tapo Stalinas.

Stalino laikai
1930m. – „Didysis Stalino valymas“ – atsikratoma nepaklusniais ir prieštaravusiais Stalinui. Prasidėjo industrializacija. 1927-1932m. – sudarytas gamybos planas penkiems metams – Penkmetis. 1933m. – II Penkmetis. Abu penkmečiai nepavykę. 1929m. – kolektyvizacija. Gulagas – lagerių sistema. 1920m. – Kominternas.

Europos ekonomika po I Pasaulinio karo
Laikotarpiai:
1) Pokario suirutė – 1919-1923m. 2)Stabilizacijos laikotarp. – 1923-1928m. 3)Ekonomonė krizė – 1929 –1933m. 4)Išėjimas iš krizės – 1934-1939m. Etatizmas – valstybės ekonomikos, social.santyk. reguliavimas.

Fašizmas
Pokario metais populiarios diktatūr. idėjos. Atsirado naujas judėjimas – Fašizmas – antidemokrat. judėjimas, susiformavo tarpukariu. Socializmas ir komunizmas – pagr. fašizmo priešai. Fašizmo atsiradimo prielaidos: 1.nusivylimas I Pasaul. karo rezultatais. 2.ekonominė suirutė.

Fašizmas Italijoj
Musolinis – dučė – pirmasis fašistas: demokrat. skaldo tautą, o svarbiausia tautos vienybė, tvarka, paremta jėga, vadizmas. 1921m. – nacionalinė fašistų partija. 1922m. – žygis iš Neapolio į Romą. Karalius paskiria Musolinį vyriausybės vadovu.

JAV
Stipri – demokratinė respublika. Populiar., liberalizmo, izoliacionizmo idėjos – nesikišti i Europos reikalus. 1932m. – „Naujasis kursas“ – ekonomikos reguliavimas (Ruzvaltas). JAV ėmė lįsti į Eu. reikalus.

Angl.,Pranc. tarpukariu
Jose išliko demokrat. Angl – dvipart sistema: leiboristai ir konservatoriai.
Pranc. daugiapart sistema, aktyvūs komunistai. 1936m. – Liausies frontas – kairiosios partijos sudarė koaliciją prieš dešiniasias – fašistus.

Vokietija tarpukariu
1919 – 1932m. – Veimaro respublika, nes Ve

eimare priimta konstituc. Parlamentinė demokrat.
1923m. – Vokietijos Nacionalsocialistų darbininkų partija – fašistai. 1923m. – Pučas – nepavykęs fašistų perversmas. Hitleris pateko į kalėjimą, ten parašė „Mano kova“.
1933m. – paskirtas prezidento Hitleris tampa vyriausybės vadovu. Naciai uždraudė kt. Partijas, atsikratė priešų. SA – Hitlerio smogikai. 1938m. – „Krištolinė naktis“ – žydų pogromas.

Polit. karas Ispanijoj
Populiar. Autoritar. idėjos. 1933m. – susikuria fašitų partija – Falanga. Vadovad Frankas. 1939m. popilietinio karo demokratija nuversta ir isigali diktatūra.

Vidurio ir Pietryčių Europ. Valstybės
Lenk., Čekoslovak., Vengr., Rumunija, Bulgar., Jugoslav. Vienntelė demokratiška – Čekoslovak.
Lenk. Kovojo prieš bolševik., bet diktatūr. idėjos populiarios. Generolas Pilsuckis įvedė autoritarizmą.
Vengr. pirmoji autoritar. valstybė tarpukariu. Hortis.
1926m. ir vėliau LT, LV, EST irgi tapo autoritar. Norveg., Šved., Danija – Folketingas. Jos konstituc. monarchijos, turėjo karalius, parlamentus.

Tarptaut santyk. 4 dešimtmetyje
Šalys agresorės: Vokiet., Ital., Japon. Japon. užgrobia Kiniją. Ital. Užgrobia Etiopiją ir Albaniją. Vokiet. laužė Versalio sutartį : išstojo iš Tautų Sąjung., įvedė kariuom. Į demilitar. Reino zoną. Hitleris siekė sukurti „Didžiąją Vokietiją“ – visas vokiškai šnekančias tautas sujungti į vieną. 1938m.kovą prisijungia Austriją.
1938m. – Miuncheno susitarimas. Vokiet., Ital., Pranc., Angl. vadovai leidžia Vokietijai prisijungti Sudetus. 1939m. – Hitleris prisijungia visą Čekoslovak. 1939m.kovo22 – prisijungia Klp. kraštą.
1939m. – „Plieno paktas “ – karinė sutartis tarp Vokiet., Ital., Japon (ašies valstybės). Ašis: Berlynas-Roma-Tokijas. 1939 08 23 – Molotovo ir Ribentropo paktas – Vokiet. ir Rus. nepuolimo sutartis 10 metų. Pa

asirašyti slaptieji protokokai pagal kurios Vokiet ir Rus pasidalino įtakos sferomis. Vokiet. atiteko: LT ir dalis Lenk. , Rus. atiteko: Suomija, EST, LV, LT, dalis Lenk, Besarabija.

1939m. rugsėjo 2d. – II Pasaulinis karas. Pradėjo Hitleris užpuldamas Lenkiją. 1939m rugsėjį Lenk užimta. Taip atsirado bendra Vok.-Rus. siena. 1939 rugsėjį – draugystės ir sienų nustatymo sutartis tarp Vok. ir Rus.
1939m. – „Keistasis karas“ – Angl. ir Pranc paskelbė karą Vokiet., bet veiksmų nesiėmė. ~1940m. Vokiet. užima Danją, Norveg., Belg., Liuxemb., dalį Pranc. Likusioj Pranc dalį veikė Peteno provokiška vyriausybė.
1940m. SSRS okupavo LT, LV, EST. Suomija nepasidavė. 1939m. – 1940m. – Šaltasis karas tarp Rus ir Suom.
II Pasaul. karo priežastys: 1.Vokiet., Japon., Ital siekė pasidalinti pasaulį. 2.SSRS stengėsi išsiplėsti. 3.Vakarū šalys nuolaidžiavo Vokietijai.
II Pasaulinio karo 2 etapai: 1) nuo karo pradž iki 1941, kai Vokiet. užpuola Rus. 2) 1941-1943m. planas „Barbarosa“ – planas užimti Rusiją. 1941m.birželį Vok. puola Rus. plačia linija – Archangelska-Astrakanė. Turėjo užimti Rus. iki Uralo per 4mėn. 1941m. – vokieč atstumti nuo Maskvos. 1942m. – vokieč. puola Staliningrado link, bet irgi nepavyksta. 1943m. – vokieč. puola Kursko kryptimi, bet irgi nesėkmingai. Visi trys mūšiai lėmė persilaužymą II Pasaul. kare. Iniciatyvą perima Rusai.

Vokietijos pralaimėjimas
1941m. – JAV Lendlizo įstatymas – karinė parama šalims, kovojančioms prieš Vokietiją.
1943m. – Techerano konferencija. Angl.(Čerčelis), JAV (Ruzveltas) ir SSRS (Stalinas) tarėsi dė

ėl karo veiksmų ir II fronto atidarymo. 1945m.gegužės2 – užimtas Berlynas, o gegužės9 – Vikiet. kapituliuoja.
1945m. – Jaltos konferenc. – JAV, SSRS, Angl. numatė okupuoti Vok. ir pasidalinti teritorijas.
1945m.vasarą – Potsdamo konferenc. JAV, SSRS, Angl. Suderintos okupacinės ribos. JAV, SSRS, Angl., Pranc., pasidalina Vokiet. ir įkuria karinį tribunolą.
1945m. JAV nugali Japon. Ir ji kapituliuoja.
1945m.rugsėjo2 – II Pasaulinio karo pab.

Tarptaut. Santykiai po II Pasaulinio karo
Iki karo svarbiausios 7 valstybės: SSRS, JAV, Vokiet., Pranc., Angl., Ital., Japon. Po karo liko 2 supervalstybės: JAV ir SSRS.
1946m. – Taikos konferenc. Paryžiuje. Nedaug pakeistos ribos. Europai dideli nuostoliai. JAV nevykdė izoliacionizmo politikos. Maršalo planas – JAV parama 16 Europos valstybių. Žemyno likimą lėmė Msakva ir Vašingtonas.

Rytų ir Vakarų santykių aštrėjimas
Lėmė nesutarimai dėl įtakos sferų ir SSRS išaugusi įtaka. 1946m. Čerčilio pasakyta kalba lėmė Šaltojo karo pradž. Tiesiog. Veiksmų nebuvo, karas pasireiškė: lokal. konfliktai, šnipinėjimas, propoganda.
1949m. – NATO karinis blokas. Tikslas – bendrai gintis nuo galimo SSRS puolimo. Narėmis buvo: JAV, Kanada, Didž.Brit., Pranc., Portugal., Ital., Belg., Nyderlendai, Liuxemb., Norveg., Island., Danija.
1949m. Vokietija skilo i VDR ir VFR.
1955m. – karinė Varšuvos sutarties organizacija. Narės: SSRS, Lenk., Čekoslovak., Vengr., Rumun., Bulgar., VDR, Albanija.
Šaltasis karas – Rytų ir Vakarų varžybos – vyko iki 1989m.

Kurias valstybes XX a. 4dešimtmetyje valdė diktatoriai:
Italija, SSRS, Vokietija

Cronologinė tvarka:
1.Rusijoje įvyko bolševikinis perversmas 2.Prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė 3.Vokietijoje į valdžią atėjo Hitleris 4.Prasidėjo Šaltasis karas.

Totalitarizmas nacistinėje Vokiet. ir stalinistinėje SSRS skyrėsi:
Turto likvidavimu.

Paryžiaus taikos konferencijoje susitarta:
1.apriboti Vokietijos karinę galia 2.įkurti Tautų Sąjungą 3.apkarpyti Turkijos teritoriją 4.Klp.kraštą perduoti Tautų Sąjungai.

Po I Pasaulinio karo nepriklausomomis tapo:
EST, Suomija, Lenk., LV.

Pranc. pozicija taikos konferencijoje:
1.suskaldyti ir susilpninti Vokietiją 2.sukurti stiprią Lenk. valstybę.

Bolševikai atėjo į valdžią:
1.užsitęsė Pasaulinis karas 2.ūkio suirutė 3.Laikinosios vyriausybės neveiklumas

Bolševikinei politikai būdinga:
1.ateizmas 2.nuosavybės suvalstybinimas 3.proletariato diktatūra

Baltieji pralaimėjo, nes:
1.jų armija nederino karo veiksmų 2.neturėjo patrauklios politinės programos

Griežčiausiai Paryžiaus Taikos konferencijoje nubausta Turkija

Leave a Comment