Paryžiaus taikos konferencija po I Pasaulinio karo.Vyko 1919m. Pirmininkavo Žoržas Klemenso. Dalyvavo 32 šalių atstovai. Įtakingiausi: JAV, Angl. ir Pranc. Vilsono 14 punktų – planas kaip pasiekti taiką: 1)panaikinti slaptą diplomatiją 2)laisva laivyba. Versalio taika su Vokiet. Versalio systema – pokario sutvarkymas: 1)skilo imperijos ir susikūrė naujos valstyb.: Vengr., Austr., Čekoslovak., Jugoslav.(iš Serbų ir Kroatų). 2)Rusija neteko teritorijų ir susikūrė LT, LV, EST, Suomija. 3)atkurta Lenk. valstybė su išėjimu prie jūros – Lenkų koridoriumi, kuris suskaldo Vokietiją ir atskiria nuo jos Rytprūsius. 4)Elzasas ir Lotaringija – Prancūzijai. 5)Saro sritis, Gdanckas, Klp.kraštas – Tautų sąjūngai (Prancūzijai). 6)Vokietija neteko visų kolonijų, mokėjo reparacijas, uždrausta turėti karinę techniką, panaikinta visuotinė karo prievolė, leista turėti 100 000 kariuomenę, demilitarizuota Reino zona. Tautų sąjungos įstatai – pasaulio valstybių sąjunga. Būstinė Ženeva. Turėjo užtikrinti taiką, bet nesugebėjo.
Totalitar. įsigalėjimas Rusijoje1917m. spalį bolševikai užima valdžią po sukilimo preiš Laikinąją vyriausybę. Vadovas – Leninas. Demokrat pab – Diktatūros pradž. Galutinai įsitvirtino kai laimėji pilietinį karą. 1918m. kovą – Bresto taika – dėrybos dėl taikos su Vokiet. Svarbiausias bolševikų įrankis – Visos Rusijos ypatingoji komisija. 1918m. gegužę – pilietinis karas, nes gyventojai nepatenkinti bolševikais. 1920m. Lenk – Rus karas. Lenkai (Pilsuckis) siekė išplėsti teritor. Lenkai sumušė rusus ir sustabdė bolševikų plitimą į Vakarus. 1921m. – NEP’as – nauja ekonominė politika: 1)leido turėti nuosavybės 2)samdomas darbas 3)mokama pinigais pagal darbo našumą 4)leista prekiauti maistu, maisto nusavinimas pakeistas mokesčiu maistu. 1922m. – įkurta SSRS – Sovietų Sąjunga (Rusija, Ukraina, Užkaukazė (Armėnija, Azarbaidžianas, Gruzija), Prūsija). 1924m. – SSRS konstituc., kuri įteisino Soviet. Sąjung susikūrimą. 1924m. Leninas mirė, vadovu tapo Stalinas.
Stalino laikai1930m. – „Didysis Stalino valymas“ – atsikratoma nepaklusniais ir prieštaravusiais Stalinui. Prasidėjo industrializacija. 1927-1932m. – sudarytas gamybos planas penkiems metams – Penkmetis. 1933m. – II Penkmetis. Abu penkmečiai nepavykę. 1929m. – kolektyvizacija. Gulagas – lagerių sistema. 1920m. – Kominternas.
Europos ekonomika po I Pasaulinio karoLaikotarpiai:1) Pokario suirutė – 1919-1923m. 2)Stabilizacijos laikotarp. – 1923-1928m. 3)Ekonomonė krizė – 1929 –1933m. 4)Išėjimas iš krizės – 1934-1939m. Etatizmas – valstybės ekonomikos, social.santyk. reguliavimas.
Fašizmas Pokario metais populiarios diktatūr. idėjos. Atsirado naujas judėjimas – Fašizmas – antidemokrat. judėjimas, susiformavo tarpukariu. Socializmas ir komunizmas – pagr. fašizmo priešai. Fašizmo atsiradimo prielaidos: 1.nusivylimas I Pasaul. karo rezultatais. 2.ekonominė suirutė.
Fašizmas ItalijojMusolinis – dučė – pirmasis fašistas: demokrat. skaldo tautą, o svarbiausia tautos vienybė, tvarka, paremta jėga, vadizmas. 1921m. – nacionalinė fašistų partija. 1922m. – žygis iš Neapolio į Romą. Karalius paskiria Musolinį vyriausybės vadovu.
JAVStipri – demokratinė respublika. Populiar., liberalizmo, izoliacionizmo idėjos – nesikišti i Europos reikalus. 1932m. – „Naujasis kursas“ – ekonomikos reguliavimas (Ruzvaltas). JAV ėmė lįsti į Eu. reikalus.
Angl.,Pranc. tarpukariuJose išliko demokrat. Angl – dvipart sistema: leiboristai ir konservatoriai. Pranc. daugiapart sistema, aktyvūs komunistai. 1936m. – Liausies frontas – kairiosios partijos sudarė koaliciją prieš dešiniasias – fašistus.
Vokietija tarpukariu1919 – 1932m. – Veimaro respublika, nes Veimare priimta konstituc. Parlamentinė demokrat. 1923m. – Vokietijos Nacionalsocialistų darbininkų partija – fašistai. 1923m. – Pučas – nepavykęs fašistų perversmas. Hitleris pateko į kalėjimą, ten parašė „Mano kova“. 1933m. – paskirtas prezidento Hitleris tampa vyriausybės vadovu. Naciai uždraudė kt. Partijas, atsikratė priešų. SA – Hitlerio smogikai. 1938m. – „Krištolinė naktis“ – žydų pogromas.
Polit. karas IspanijojPopuliar. Autoritar. idėjos. 1933m. – susikuria fašitų partija – Falanga. Vadovad Frankas. 1939m. popilietinio karo demokratija nuversta ir isigali diktatūra.
Vidurio ir Pietryčių Europ. ValstybėsLenk., Čekoslovak., Vengr., Rumunija, Bulgar., Jugoslav. Vienntelė demokratiška – Čekoslovak. Lenk. Kovojo prieš bolševik., bet diktatūr. idėjos populiarios. Generolas Pilsuckis įvedė autoritarizmą. Vengr. pirmoji autoritar. valstybė tarpukariu. Hortis. 1926m. ir vėliau LT, LV, EST irgi tapo autoritar. Norveg., Šved., Danija – Folketingas. Jos konstituc. monarchijos, turėjo karalius, parlamentus.
Tarptaut santyk. 4 dešimtmetyjeŠalys agresorės: Vokiet., Ital., Japon. Japon. užgrobia Kiniją. Ital. Užgrobia Etiopiją ir Albaniją. Vokiet. laužė Versalio sutartį : išstojo iš Tautų Sąjung., įvedė kariuom. Į demilitar. Reino zoną. Hitleris siekė sukurti „Didžiąją Vokietiją“ – visas vokiškai šnekančias tautas sujungti į vieną. 1938m.kovą prisijungia Austriją. 1938m. – Miuncheno susitarimas. Vokiet., Ital., Pranc., Angl. vadovai leidžia Vokietijai prisijungti Sudetus. 1939m. – Hitleris prisijungia visą Čekoslovak. 1939m.kovo22 – prisijungia Klp. kraštą. 1939m. – „Plieno paktas “ – karinė sutartis tarp Vokiet., Ital., Japon (ašies valstybės). Ašis: Berlynas-Roma-Tokijas. 1939 08 23 – Molotovo ir Ribentropo paktas – Vokiet. ir Rus. nepuolimo sutartis 10 metų. Pasirašyti slaptieji protokokai pagal kurios Vokiet ir Rus pasidalino įtakos sferomis. Vokiet. atiteko: LT ir dalis Lenk. , Rus. atiteko: Suomija, EST, LV, LT, dalis Lenk, Besarabija.
1939m. rugsėjo 2d. – II Pasaulinis karas. Pradėjo Hitleris užpuldamas Lenkiją. 1939m rugsėjį Lenk užimta. Taip atsirado bendra Vok.-Rus. siena. 1939 rugsėjį – draugystės ir sienų nustatymo sutartis tarp Vok. ir Rus. 1939m. – „Keistasis karas“ – Angl. ir Pranc paskelbė karą Vokiet., bet veiksmų nesiėmė. ~1940m. Vokiet. užima Danją, Norveg., Belg., Liuxemb., dalį Pranc. Likusioj Pranc dalį veikė Peteno provokiška vyriausybė. 1940m. SSRS okupavo LT, LV, EST. Suomija nepasidavė. 1939m. – 1940m. – Šaltasis karas tarp Rus ir Suom. II Pasaul. karo priežastys: 1.Vokiet., Japon., Ital siekė pasidalinti pasaulį. 2.SSRS stengėsi išsiplėsti. 3.Vakarū šalys nuolaidžiavo Vokietijai.II Pasaulinio karo 2 etapai: 1) nuo karo pradž iki 1941, kai Vokiet. užpuola Rus. 2) 1941-1943m. planas „Barbarosa“ – planas užimti Rusiją. 1941m.birželį Vok. puola Rus. plačia linija – Archangelska-Astrakanė. Turėjo užimti Rus. iki Uralo per 4mėn. 1941m. – vokieč atstumti nuo Maskvos. 1942m. – vokieč. puola Staliningrado link, bet irgi nepavyksta. 1943m. – vokieč. puola Kursko kryptimi, bet irgi nesėkmingai. Visi trys mūšiai lėmė persilaužymą II Pasaul. kare. Iniciatyvą perima Rusai.
Vokietijos pralaimėjimas1941m. – JAV Lendlizo įstatymas – karinė parama šalims, kovojančioms prieš Vokietiją. 1943m. – Techerano konferencija. Angl.(Čerčelis), JAV (Ruzveltas) ir SSRS (Stalinas) tarėsi dėl karo veiksmų ir II fronto atidarymo. 1945m.gegužės2 – užimtas Berlynas, o gegužės9 – Vikiet. kapituliuoja. 1945m. – Jaltos konferenc. – JAV, SSRS, Angl. numatė okupuoti Vok. ir pasidalinti teritorijas. 1945m.vasarą – Potsdamo konferenc. JAV, SSRS, Angl. Suderintos okupacinės ribos. JAV, SSRS, Angl., Pranc., pasidalina Vokiet. ir įkuria karinį tribunolą. 1945m. JAV nugali Japon. Ir ji kapituliuoja. 1945m.rugsėjo2 – II Pasaulinio karo pab.
Tarptaut. Santykiai po II Pasaulinio karoIki karo svarbiausios 7 valstybės: SSRS, JAV, Vokiet., Pranc., Angl., Ital., Japon. Po karo liko 2 supervalstybės: JAV ir SSRS. 1946m. – Taikos konferenc. Paryžiuje. Nedaug pakeistos ribos. Europai dideli nuostoliai. JAV nevykdė izoliacionizmo politikos. Maršalo planas – JAV parama 16 Europos valstybių. Žemyno likimą lėmė Msakva ir Vašingtonas.
Rytų ir Vakarų santykių aštrėjimasLėmė nesutarimai dėl įtakos sferų ir SSRS išaugusi įtaka. 1946m. Čerčilio pasakyta kalba lėmė Šaltojo karo pradž. Tiesiog. Veiksmų nebuvo, karas pasireiškė: lokal. konfliktai, šnipinėjimas, propoganda. 1949m. – NATO karinis blokas. Tikslas – bendrai gintis nuo galimo SSRS puolimo. Narėmis buvo: JAV, Kanada, Didž.Brit., Pranc., Portugal., Ital., Belg., Nyderlendai, Liuxemb., Norveg., Island., Danija.1949m. Vokietija skilo i VDR ir VFR. 1955m. – karinė Varšuvos sutarties organizacija. Narės: SSRS, Lenk., Čekoslovak., Vengr., Rumun., Bulgar., VDR, Albanija. Šaltasis karas – Rytų ir Vakarų varžybos – vyko iki 1989m.
Kurias valstybes XX a. 4dešimtmetyje valdė diktatoriai: Italija, SSRS, Vokietija
Cronologinė tvarka:1.Rusijoje įvyko bolševikinis perversmas 2.Prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė 3.Vokietijoje į valdžią atėjo Hitleris 4.Prasidėjo Šaltasis karas.
Totalitarizmas nacistinėje Vokiet. ir stalinistinėje SSRS skyrėsi:Turto likvidavimu.
Paryžiaus taikos konferencijoje susitarta:1.apriboti Vokietijos karinę galia 2.įkurti Tautų Sąjungą 3.apkarpyti Turkijos teritoriją 4.Klp.kraštą perduoti Tautų Sąjungai.
Po I Pasaulinio karo nepriklausomomis tapo:EST, Suomija, Lenk., LV.
Pranc. pozicija taikos konferencijoje:1.suskaldyti ir susilpninti Vokietiją 2.sukurti stiprią Lenk. valstybę.
Bolševikai atėjo į valdžią:1.užsitęsė Pasaulinis karas 2.ūkio suirutė 3.Laikinosios vyriausybės neveiklumas
Bolševikinei politikai būdinga:1.ateizmas 2.nuosavybės suvalstybinimas 3.proletariato diktatūra
Baltieji pralaimėjo, nes:1.jų armija nederino karo veiksmų 2.neturėjo patrauklios politinės programos
Griežčiausiai Paryžiaus Taikos konferencijoje nubausta Turkija