Visuomeninis ir kultūrinis Sąjudis XIX a.

1815m.Vienos kongresas iš Napoleono sukurtos sukurtos Varšuvos kunigaikštystės didžiosios dalies žrmių įkūrė Lenkijos karalystę, kuri atiteko Rusijos imperijai. Lenkijos karalystė turėjo savo konstituciją ir plačią autonomiją, jos karalius buvo Rusijos imperatorius. Lenkijos karalystei stiteko Lirtuvos Užnemunė. Joje liko galioti Napoleono kondeksas, o valstiečiams buvo palikta asmens laisvė. Lietuvai, prijungtai prie Rusijos, savarankiškumas nebuvo suteiktas. Čia augo nepasitenkinimas caro valdžia, aktyvėjo visuomeninis politinis gyvenimas.Caro valdžia, atskyrusi Lirtuvą nuo Lenkijos, tikėjosi atitolinti abi buvusios vienos valstybės dalis. Tačiau prasidėjo priešingas procesas- siekimas vėėl susijungti.XIX a. Kilo net du sukilimai ,nukreipti prieš Rusijos valdymą.

XIX a. Pr. Susikūrė draugijos, susibūrusios prie Vilniaus universiteto.Didesnę iniciatyvą rodė studentija.Slaptose draugijose buvo imta propaguoti naujas vertybes: tarpusavio paramą, ryžtą kovotisu despotizmu, tautinio išsivadavimo idėjas.Po 1812 m. Lietuvoje aktyviai ėmė vekti masonai. Jų susirinkimų vietos buvo pavadintos ložėmis. Žymesnės ložės:“ Uolusis lituvis“, “Tobujioji vienybė“. Masonų draugijos skleidė švietimą, užsiiminėjo labdara. Pažangi buvo jų skelbiama religinė ir tautinė tolerancija.
Inteligentai, kurių nepatenkinto masonų uždarumas, 1817m.
Sukūrė “Šubravcų“ (nenaudėlių) draugija. Šioje draugijoje nebuvo dvarininkų, o kritika visuomenės atžvilgiu buvo nuosaiki. Masonų ir šubravcų idėjos buvo populiarios tarp studentų ir moksleivių. 1817m. Vilniaus studentai įkūrė slaptą “Filomantų“ (mokslo mylėtojų) draugija.
Siekiant atkurti valstybę, svarbu buvo išlaikyti politines ir kultūrines tradicijas. Nuo pat XIX a. Pr. Labai pr

radėta domėtis savo “istorinėmis šaknimis“, krašto praeitimi. Studijų objektu tapo Lietuvos istorija, liaudies kultūra, kalba. Šį visuomeninį mokslinio ir kultūrinio pobudžio sąjudį skatino beveik visą Europą apėmęs domėjimasis etnografija, liaudies kultūra.
Pirmoji lietuvių tautinio atgimimo banga per Lietuvą nuvilnijo XIX a. 3-4 dešimtmetyje. Vilniaus universitete studijavo dauguma XIX a. Pr. Lirtuvių kultūros puoselėtojų: Simonas Stanevičius, Simonas Daukantas, Jurgis Pabrėža, andrius Valiūnas ir kt. Lietuviai studentai nepriklausė slaptoms lenkų organizacijoms. Jie pirmiausiai rūpinosi kultūrine ir ypač literatūrine veikla. Istorikas S. Daukantas 1822 m. lietuvių kalba parašė “Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. Tai pirmoji Lietuvos isrorija, parašyta lietuvių kalba.

Simonas Daukantas gimė tais metais, kai Rusija, Prūsija ir Austrija antrą kartą pasidalijo Lenkiją irLietuvą, tuo laiku, kai Gardine vyko Lenkijos Ir Lietuvos Respublikos paskutinis seimas, tą mėėnesį, kai Respublika prarado savarankiškumą, o kai mažajam Simonui suėjo dveji-ir valstybingumą. Ir vardą, ir titulus. Lietuva žlugo, Simonas Daukantas pradėjo gyvenimą.Valstybė- rusų, kalba mokykloje ir bažnyčioje- lenkų. Lietuvos Metrika- Peterburge. Viską skatino cenzoriai. Valstiečiai pasitinka prancūzus kaip išvaduotojus; jiems prajaimėjus, ruošiasi sukilimui, laukia desanto iš anglų laivyno prie Šventosios. Desantas neišsilaipina.Rusai įveda karo padėtį. O išsigelbėti reikia. Kad tau būtu gyvenime vietos, privalai prisitaikyti prie okupantų.Vienas nieko nepasieksi, turi įsiterpti į luomą, kuris turi teisę į tarnybą, į privilegijai. Tas luomas- bajorų.
Simonas Da

aukantas rūpinosi tarybine karjera tol, kol prasiskverbė į imperijos širdį, į Valdantįjį senatą, tapo Lietuvos Metrikos metrikanto padėjėju ir susikūrė galimybę tyrinėti pirminius Lietuvos istorijos šaltinius. Štai keli jo žodžiai:
Tebturi dar lirtuviai ir žemaičiai visų brangiausią palikimą savo kalbą, kurią idant išplėštų iš nasrų visa ryjančio laiko ir pastatytų šalip kalbų mokytų, turi aną šiandien dailinti. Gražumas ir dailumas kalbos lietuvių, žemaičių rodo aiškiai, jog ana yra tikra, viena ir pirmąja kalba šiaurės giminių nuo neatmenamų amžių senovės.
Severozapadnyj kraj. Nėr pasauly Lietuvos. Gerai gyvena tik tie lietuviai, kurie pagalba okupantei Rusijai verčiasi. Lietuvos Metrikos metrikantas Simonas Daukantas uždirba per metus 285,92 sidabro rublio ir 57,18 rublio maistpinigių. Užtenka ir tiek, kad Lirtuvos atentės viziją sukurtų. „Taip nusilupo nervai, kad krintantis žirnis mane gąsdina.“ Anot Daukanto biografijos tyrinėtojo V. Merkio, paskui Daukanto karstą ėjo kokios trys senės, o Papilės piliakalny pasitiko tik duobkasiai.

Leave a Comment