Viskas apie žydus

Žydų gimimo vieta yra Izrealio žemė (Eretz Israel). Ten praėjo reikšmingailgos žydų istorijos dalis, kurios pirmasis tūkstantmetis yra įrašytas netį Bibliją. Ten buvo suformuota pati žydų tauta, jos religija ir kultūra. Šitauta nenustoja egzistavusi jau amžius, net po didžiulių trėmimų irgenocidų. Per ilgus išsisklaidymo metus, žydai niekada nepamiršo (irnepamiršta) savo ryšių su gimtąja šalimi. 1948 metų Izraelio valstybėssukūrimas atnaujino žydų tautos nepriklausomybę, kuri buvo prarasta priešdu tūkstančius metų.

Daug anksčiau negu 1948 metais, žydų valstybės sukūrimas kėlė triukšmąPalestinoje. Žydų migracija į Palestiną, pradedant nuo 1882 metų, sukėlėkonfliktą su arabais, kuris vėliau peraugo į karą, nesibaigiantį ir ikišiol.

1880 metais apie 24 tūkstančiai žydų gyveno Palestinoje.1882-1903 Pirmasis Aliya (stambaus masto imigracija), pagrinde iš Rusijos.

Įkvėpti sionistinės ideologijos ir persekiojami žydai rytų Europoje pradėjoimigruoti į Palestiną. Žydų visuomenė jau tada buvo remiama labdaringųužsienio organizacijų. Daugelis naujųjų imigrantų ieškojo galo žydųpriklausomybei nuo labdaros ir kūrėsi Palestinoje, kad galėtų dirbti žemę.

Pirmoji žydų migracijos banga – Pirmasis Aliyah. Aliyah yra hebraiškasžodis, reiškiantis kėlimasi, jis liečia tik tuos žydus, kurie keliasi įIzreaelį.

1878 metais grupė žydų ortodoksų iš Jeruzalės nusipirko žemės ruožą Šaronoslėnyje, kuris yra šešios mylios nuo Jafos. 26 šeimos pasistatė lūšneles irpavadino savo žemdirbystės bendruomenę Petach Tikvah, išvertus iš žydųkalbos tai reiškia vilties vartus. Maliarija, alkis ir tvanai iš šaliaesančios Jarkono upės paskatino pirmuosius pionierius atsisakyti savoidėjų, nutraukti kūrimasi ir grįžti į Jeruzalę. Po kelių metų atvykėliai išEuropos dar kartą pabandė įsikurti šiuose “vilties vartuose” ir jau 1888metais jie pradėjo gauti finansinę paramą iš Barono Edmondo de Rotšildo,

legendinio prancūzų – žydų filantropo, kuris buvo vienas iš pagrindiniųgeradarių, padėjusių įsikurti žydų žemės ūkio bendruomenei Palestinoje.Tarp 1882 ir 1903 metų 25 tūkstančiai žydų persikėlė į Palestiną.Priešingai nei pirmieji žydų pionieriai, kurie kėlėsi į Palestiną dėlsocialinių priežasčių, žydų jemenitų banga plūstelėjo į Palestiną dėlgrynai religinių priežasčių.

1897 Teodoras Herzlas sušaukia pirmąjį Sionistų Kongresą Baselyje,Šveicarijoje. Įkurta Sionistų Organizacija.

TEODORAS HERZLAS – Sionizmo tėvas (1860-1904)

Teodoras Herzlas, sionizmo pradininkas, gimė Budapešte 1860 metais. Jisbuvo auklėjamas vokiškai žydiška dvasia ir mokomas būti pasaulietiniužmogumi. 1878 metais jo šeima persikėlė į Vieną ir 1884 metais Herzlui buvosuteiktas teisės daktaro laipsnis Vienos Universitete. Jis tapo rašytoju,dramaturgu ir žurnalistu. Paryžiaus korespondentas įtakingo liberalausVienos laikraščio “Neue Freie Presse” (nauja laisva spauda) buvo ne kaskitas kaip Teodoras Herzlas.

Pirmą kartą Herzlas susidūrė su anti-semitizmu (anti žydiškas judėjimas)besimokydamas universitete. Būtent anti-semitizmas suvaidino labai didelįvaidmenį dvidešimto amžiaus žydų istorijoje. Jis išleido dramą “Geto” (“The“Gettho”) 1894 metais, vildamasis, kad ji privers žmones pamąstyti apiežydus ir pagaliau rasti abipusiai naudingą spendimą tarp krikščionių iržydų.

Herzlas teigė, jog anti-semitizmas yra pastovus ir nesikeičiantisfaktorius. Jis ginčijosi, kad žydų problema yra ne individuali, otarptautinė, tuo mes patys dabar galime įsitikinti. Sionizmo tėvaspasisakė, kad žydai nebus priimti pasaulyje, kol nenustos būti tautineanomalija. Jis sakė, kad žydai yra vieninga tauta ir jų sunki padėtis galibūti pakeista į teigiamą jėgą, įkūrus žydų valstybę. Jis matė, kad žydųklausimas turi būti sprendžiamas tarptautiniu mąstu.

Herzlas pasiūlė praktinę programą, pagal kurią turi būti sukurtaorganizacija, kuri priklausys jos akcininkams ir dirbs renkant kapitalą iš

žydų visame pasaulyje. Ši organizacija, kai buvo įkurta, buvo pavadintaSionistų Organizacija. Jis įsivaizdavo žydų valstybę modernią,Europietiško modelio, kurios gyventojai būtų apsišvietę. Ji turėjo būtineutrali ir siekianti taikos, deja, ši sionizmo tėvo svajonė neišsipildė.

Herzlo idėjos buvo sutinkamos su entuziazmu rytų Europoje, tačiau žydųlyderiai nebuvo tokie užsidegę. Vis dėlto buvo surengtas pirmąsis Sionistųkongresas Basle, Šveicarijoje, Rugpjūčio 29-31 1897 metų dienomis. Tai buvopirmas tarptautinis žydų susirinkimas nacionaliniais ir pasaulietiniaistikslais. Delegatai priėmė Herzlo sugalvotą programą, žydų migracijosprogramą ir pasisakė, jog “Sionizmas ieško kelio kaip įkurti namus žydųžmonėms Palestinoje, apsaugotus viešaisiais įstaymais”. Šiame kongreseSionistų Organizacija buvo įforminta kaip politinis žydų ginklas, o Herzlasišrinktas pirmuoju prezidentu. Tais pačiais metais jis įkūrė savaitinįžurnalą “Die Welt” (pasaulis) ir pradėjo imtis priemonių, kad gautųprivilegijų žydų įsikūrimui Palestinoje. Po pirmojo kongreso, judėjimasbuvo sušaukiamas kasmet.

Herzlas matė poreikį padrąsinti pačius žydus, parodant jiems tikrą jųtikslą. Jis keliavo į Izraelio žemę ir Istambulą, kad susitiktų suVokietijos kaizeriu Wilhelmu II ir Osmanų imperijos sultonu. Jo pastangosbuvo bergždžios, tada jis susitiko su J.Čamberlenu, britų kolonijųsekretoriumi. Vienintelis konkretus dalykas, buvo pasiūlymas įsikurtižydams rytų Afrikoje, Ugandoje.

1903 metų Kišiniovo pogromas privertė Herzlą susimąstyti ir jis šeštajamesionistų kongrese pasiūlė Rusijos žydams keltis į britų Ugandą, tai būtųjiems buvęs laikinas prieglobstis. Kol Herzlas bandė įrodyti, kad šiprograma nepakeis pagrindinio sionistų tikslo, žydų visuomenė Izraeliožemėje vos nesusiskaldė į dvi dalis. Ugandos programa buvo galutinaiatmesta septintajame sionistų kongrese 1905 metais.

Herzlas mirė 1904 metais nuo plaučių uždegimo ir silpnos širdies,nusilpusios dėl persidirbimo sionizmo naudai. Tik po 50 metų sionizmasprivedė prie nepriklausomos Izraelio valstybės sukūrimo.

1904-14 Antrasis kėlimasis, pagrinde iš Rusijos ir Lenkijos.Po pirmosios migracijos sekė dar keturios. Antroji migracija įvyko dėl žydųpersekiojimo Rusijoje. Apie 40 tūkstančių žydų atvyko į Palestiną per tąlaikotarpį. Nors pirmosios bangos imigrantai kūrėsi žemės ūkyje, tik 5tūkstančiai iš 25 gyveno kaimuose. Žydų įsikūrimas smarkiai sumažėjo perantrąją migraciją.

1909 Įkurtas pirmasis kibucas (žydų kolektyvas). Įkurtas pirmas modernusžydų miestas – Tel Avivas.1914 Palestinoje iš viso gyveno 700 000 gyventojų. Iš jų 88% Arabų ir 12%žydų.1917 Britų užsienio reikalų ministras Balforas pasižada pagalbėti žydamskuriant “Žydų nacionalinius namus Palestinoje”.

1917, per pirmąjį pasaulinį karą, Didžioji Britanija išleido Balforodeklaraciją, kuri išreiškė Britanijos pagalbą žydams, kuriant jų namusPalestinoje. Britanija kovojo su Osmanų Imperija, dėl Palestinos valdymo.Britai tikėjosi, kad deklaracijos dėka žydų vadai ateis į pagalbą britųkarinėms pajėgoms. Tuo pačiu metu, Britanija pažadėjo nepriklausomybęįvairioms arabų grupėms Viduriniuosiuose Rytuose, tikėdama, kad gaus jųpagalbos kovojant su Osmanų Imperija. Pažadai buvo migloti, bet arabų vadai manė, kad nepriklausomybę gaus ir Palestina.

Balforo Deklaracija buvo britų vyriausybės dokumentas, kuris sprendė žydųnamų sukūrimą Palestinoje. Britų užsienio reikalų ministras ArturasDžeimsas Balforas (Arthur James Balfour) išleido ją 1917 metais. Šiosdeklaracijos esmė buvo skirtingai traktuojama arabų ir žydų, jie kėlėpretenzijas dėl Palestinos regiono. Dokumentas privedė prie aštrių ginčų,kurie davė pradžią didiesiems konfliktams tarp arabų ir IzraelioArtimuosiusoe Rytuose. Balforo deklaracijoje teigiama:

“Jos didenybė vyriausybė žiūri su palankumu į nacionalinių namų sukūrimąžydų žmonėms Palestinoje ir dės didžiausias savo pastangas, kadįgyvendintų šį siekį. Yra aiškiai suprantama, kad nieko nebus padaryta, kasgalėtų padaryti žalą civiliams žmonėms ar religinėms teisėms ne žydiškoms

bendruomenėms Palestinoje arba žydų teisėms ir jų politiniam statusui betkurioje kitoje valstybėje.”

Britanija norėjo kontroliuoti Palestiną dėl jos netolimos padėties nuoSueco kanalo, kuris veda į Viduržemio ir Raudonąją jūras.

Žydai, kurie padėjo Izraelio sukūrimui, tikėjo, kad Balforo deklaracijagarantuos Britanijos pagalbą jų siekiams įgyvendinti. Bet didėjančio arabųnacionalizmo judėjimo lyderiai Palestinoje pareiškė, kad deklaracijaleidžia žydams kurti namus tik jei arabai su tuo sutinka.

1919-23 Trečioji migracija, žmonės migravo daugiausia iš Rusijos.1920 Įkurta žydų darbo federacija, gynybos organizacija, nacionalinė tarybavadovaujanti žydų reikalams.1922 Britanija sutiko su Palestinos mandatu, paskelbtu Tautų Lygos.1924 Technionas, pirmasis technologijos institutas įkurtas Haifoje.1924-32 Ketvirtoji migracija, daugiausia iš Lenkijos.1925 Jeruzalės Hebrajų Universitetas.1931 Įkurta Žydų pogrindinė organizacija.1933-39 Penktoji migracija, pagrinde iš Vokietijos. Labai daug Europos žydųkėlėsi į Palestiną 1930 metais, kad pabėgtų nuo nacistinio persekiojimo.1933 metais, kai Hitleris atėjo į valdžią, žydų emigracija pastebimaiišaugo. Keliaudami daugiausia iš centrinės Europos, šie žydai išsivežė daugkapitalo, o su juo ir išsilavinimą, patirtį pramonėje, mokslą,bankininkystę, mediciną, teisę ir tarptautinę komerciją. 1936 metais, žydųpopulacija Palestinoje buvo arti 400 000.

1936-39 Anti-žydiškas maištas, kurstomas Arabų karininkų.1939 Žydų imigracija žiauriai ribojama Britų baltųjų popierių.1939-45 Holokaustas Europoje.1944 Žydų brigada įteisinta kaip britų karinės pajėgos.1947 Jungtinės Tautos pasiūlo įkurti arabų ir žydų valstybes.1948 Britai atsitraukė iš Palestinos. Tuo pačiu metu, žydai seniauišrinktoje teritorijoje įkūrė Izraelį, nepaisydami arabų opozicijos. Arabų– Izraelio ginčas Palestinoje šį regioną pasaulio rūpesčių tašku.

| |Speciali akcija žydų gelbėjimui. Ši ||Moterys, prisijunkit prie armijos. |nelegali akcija, (britų dar vadinama||Tūkstančiai jaunų žydų moterų ėjo į |nelegalia imigracija) kvietė keltis ||britų karines pajėgas savanorėmis. |žydus į pabėgėlius į Izraelio žemę. |

|Jos tarnavo daugiausia Egipte ir |(1946) ||Izraelio žemėje. | || |[pic] ||[pic] | ||[pic] |[pic] ||Izraelio emblema |”Į naują gyvenimą Izraelio žemėje!” || |(Rumunija, 1930). Žemės atgavimas ir|| |atkūrimas – pagrindinė sionistų || |užduotis. |