Viskas apie žydus

Žydų gimimo vieta yra Izrealio žemė (Eretz Israel). Ten praėjo reikšminga
ilgos žydų istorijos dalis, kurios pirmasis tūkstantmetis yra įrašytas net
į Bibliją. Ten buvo suformuota pati žydų tauta, jos religija ir kultūra. Ši
tauta nenustoja egzistavusi jau amžius, net po didžiulių trėmimų ir
genocidų. Per ilgus išsisklaidymo metus, žydai niekada nepamiršo (ir
nepamiršta) savo ryšių su gimtąja šalimi. 1948 metų Izraelio valstybės
sukūrimas atnaujino žydų tautos nepriklausomybę, kuri buvo prarasta prieš
du tūkstančius metų.

Daug anksčiau negu 1948 metais, žydų valstybės sukūrimas kėlė triukšmą
Palestinoje. Žydų migracija į Palestiną, pradedant nuo 1882 metų, ssukėlė
konfliktą su arabais, kuris vėliau peraugo į karą, nesibaigiantį ir iki
šiol.

1880 metais apie 24 tūkstančiai žydų gyveno Palestinoje.
1882-1903 Pirmasis Aliya (stambaus masto imigracija), pagrinde iš Rusijos.

Įkvėpti sionistinės ideologijos ir persekiojami žydai rytų Europoje pradėjo
imigruoti į Palestiną. Žydų visuomenė jau tada buvo remiama labdaringų
užsienio organizacijų. Daugelis naujųjų imigrantų ieškojo galo žydų
priklausomybei nuo labdaros ir kūrėsi Palestinoje, kad galėtų dirbti žemę.

Pirmoji žydų migracijos banga – Pirmasis Aliyah. Aliyah yra hebraiškas
žodis, reiškiantis kėlimasi, jis liečia tik tuos žydus, kurie keliasi į
Izreaelį.

1878 metais grupė žydų ortodoksų iš Jeruzalės nusipirko žemės ruožą ŠŠarono
slėnyje, kuris yra šešios mylios nuo Jafos. 26 šeimos pasistatė lūšneles ir
pavadino savo žemdirbystės bendruomenę Petach Tikvah, išvertus iš žydų
kalbos tai reiškia vilties vartus. Maliarija, alkis ir tvanai iš šalia
esančios Jarkono upės paskatino pirmuosius pionierius atsisakyti savo
idėjų, nutraukti kūrimasi ir grįžti į

Jeruzalę. Po kelių metų atvykėliai iš
Europos dar kartą pabandė įsikurti šiuose “vilties vartuose” ir jau 1888
metais jie pradėjo gauti finansinę paramą iš Barono Edmondo de Rotšildo,
legendinio prancūzų – žydų filantropo, kuris buvo vienas iš pagrindinių
geradarių, padėjusių įsikurti žydų žemės ūkio bendruomenei Palestinoje.
Tarp 1882 ir 1903 metų 25 tūkstančiai žydų persikėlė į Palestiną.
Priešingai nei pirmieji žydų pionieriai, kurie kėlėsi į Palestiną dėl
socialinių priežasčių, žydų jemenitų banga plūstelėjo į Palestiną dėl
grynai religinių priežasčių.

1897 Teodoras Herzlas sušaukia pirmąjį Sionistų Kongresą Baselyje,
Šveicarijoje. Įkurta Sionistų Organizacija.

TEODORAS HERZLAS – Sionizmo tėvas (1860-1904)

Teodoras Herzlas, sionizmo pradininkas, gimė Budapešte 1860 metais. Jis
buvo auklėjamas vokiškai žydiška dvasia ir mokomas būti pasaulietiniu
žmogumi. 1878 metais jo šeima persikėlė į Vieną ir 1884 metais Herzlui buvo
suteiktas teisės daktaro laipsnis Vienos Universitete. Jis tapo rašytoju,
dramaturgu ir žurnalistu. Paryžiaus korespondentas įtakingo liberalaus
Vienos laikraščio “Neue Freie Presse” (nauja llaisva spauda) buvo ne kas
kitas kaip Teodoras Herzlas.

Pirmą kartą Herzlas susidūrė su anti-semitizmu (anti žydiškas judėjimas)
besimokydamas universitete. Būtent anti-semitizmas suvaidino labai didelį
vaidmenį dvidešimto amžiaus žydų istorijoje. Jis išleido dramą “Geto” (“The
“Gettho”) 1894 metais, vildamasis, kad ji privers žmones pamąstyti apie
žydus ir pagaliau rasti abipusiai naudingą spendimą tarp krikščionių ir
žydų.

Herzlas teigė, jog anti-semitizmas yra pastovus ir nesikeičiantis
faktorius. Jis ginčijosi, kad žydų problema yra ne individuali, o
tarptautinė, tuo mes patys dabar galime įsitikinti. Sionizmo tėvas
pasisakė, kad žydai nebus priimti pasaulyje, kol nenustos būti t

tautine
anomalija. Jis sakė, kad žydai yra vieninga tauta ir jų sunki padėtis gali
būti pakeista į teigiamą jėgą, įkūrus žydų valstybę. Jis matė, kad žydų
klausimas turi būti sprendžiamas tarptautiniu mąstu.

Herzlas pasiūlė praktinę programą, pagal kurią turi būti sukurta
organizacija, kuri priklausys jos akcininkams ir dirbs renkant kapitalą iš
žydų visame pasaulyje. Ši organizacija, kai buvo įkurta, buvo pavadinta
Sionistų Organizacija. Jis įsivaizdavo žydų valstybę modernią,
Europietiško modelio, kurios gyventojai būtų apsišvietę. Ji turėjo būti
neutrali ir siekianti taikos, deja, ši sionizmo tėvo svajonė neišsipildė.

Herzlo idėjos buvo sutinkamos su entuziazmu rytų Europoje, tačiau žydų
lyderiai nebuvo tokie užsidegę. Vis dėlto buvo surengtas pirmąsis Sionistų
kongresas Basle, Šveicarijoje, Rugpjūčio 29-31 1897 metų dienomis. Tai buvo
pirmas tarptautinis žydų susirinkimas nacionaliniais ir pasaulietiniais
tikslais. Delegatai priėmė Herzlo sugalvotą programą, žydų migracijos
programą ir pasisakė, jog “Sionizmas ieško kelio kaip įkurti namus žydų
žmonėms Palestinoje, apsaugotus viešaisiais įstaymais”. Šiame kongrese
Sionistų Organizacija buvo įforminta kaip politinis žydų ginklas, o Herzlas
išrinktas pirmuoju prezidentu. Tais pačiais metais jis įkūrė savaitinį
žurnalą “Die Welt” (pasaulis) ir pradėjo imtis priemonių, kad gautų
privilegijų žydų įsikūrimui Palestinoje. Po pirmojo kongreso, judėjimas
buvo sušaukiamas kasmet.

Herzlas matė poreikį padrąsinti pačius žydus, parodant jiems tikrą jų
tikslą. Jis keliavo į Izraelio žemę ir Istambulą, kad susitiktų su
Vokietijos kaizeriu Wilhelmu II ir Osmanų imperijos sultonu. Jo pastangos
buvo bergždžios, tada jis susitiko su J.Čamberlenu, britų

kolonijų
sekretoriumi. Vienintelis konkretus dalykas, buvo pasiūlymas įsikurti
žydams rytų Afrikoje, Ugandoje.

1903 metų Kišiniovo pogromas privertė Herzlą susimąstyti ir jis šeštajame
sionistų kongrese pasiūlė Rusijos žydams keltis į britų Ugandą, tai būtų
jiems buvęs laikinas prieglobstis. Kol Herzlas bandė įrodyti, kad ši
programa nepakeis pagrindinio sionistų tikslo, žydų visuomenė Izraelio
žemėje vos nesusiskaldė į dvi dalis. Ugandos programa buvo galutinai
atmesta septintajame sionistų kongrese 1905 metais.

Herzlas mirė 1904 metais nuo plaučių uždegimo ir silpnos širdies,
nusilpusios dėl persidirbimo sionizmo naudai. Tik po 50 metų sionizmas
privedė prie nepriklausomos Izraelio valstybės sukūrimo.

1904-14 Antrasis kėlimasis, pagrinde iš Rusijos ir Lenkijos.
Po pirmosios migracijos sekė dar keturios. Antroji migracija įvyko dėl žydų
persekiojimo Rusijoje. Apie 40 tūkstančių žydų atvyko į Palestiną per tą
laikotarpį. Nors pirmosios bangos imigrantai kūrėsi žemės ūkyje, tik 5
tūkstančiai iš 25 gyveno kaimuose. Žydų įsikūrimas smarkiai sumažėjo per
antrąją migraciją.

1909 Įkurtas pirmasis kibucas (žydų kolektyvas). Įkurtas pirmas modernus
žydų miestas – Tel Avivas.
1914 Palestinoje iš viso gyveno 700 000 gyventojų. Iš jų 88% Arabų ir 12%
žydų.
1917 Britų užsienio reikalų ministras Balforas pasižada pagalbėti žydams
kuriant “Žydų nacionalinius namus Palestinoje”.

1917, per pirmąjį pasaulinį karą, Didžioji Britanija išleido Balforo
deklaraciją, kuri išreiškė Britanijos pagalbą žydams, kuriant jų namus
Palestinoje. Britanija kovojo su Osmanų Imperija, dėl Palestinos valdymo.
Britai tikėjosi, kad deklaracijos dėka žydų vadai ateis į pagalbą britų
karinėms pajėgoms. Tuo pačiu metu, Britanija pažadėjo nepriklausomybę
įvairioms arabų grupėms Viduriniuosiuose Rytuose, tikėdama, kad gaus jų
pagalbos kovojant su Osmanų Imperija. Pažadai bu

uvo migloti, bet arabų vadai

manė, kad nepriklausomybę gaus ir Palestina.

Balforo Deklaracija buvo britų vyriausybės dokumentas, kuris sprendė žydų
namų sukūrimą Palestinoje. Britų užsienio reikalų ministras Arturas
Džeimsas Balforas (Arthur James Balfour) išleido ją 1917 metais. Šios
deklaracijos esmė buvo skirtingai traktuojama arabų ir žydų, jie kėlė
pretenzijas dėl Palestinos regiono. Dokumentas privedė prie aštrių ginčų,
kurie davė pradžią didiesiems konfliktams tarp arabų ir Izraelio
Artimuosiusoe Rytuose. Balforo deklaracijoje teigiama:

“Jos didenybė vyriausybė žiūri su palankumu į nacionalinių namų sukūrimą
žydų žmonėms Palestinoje ir dės didžiausias savo pastangas, kad
įgyvendintų šį siekį. Yra aiškiai suprantama, kad nieko nebus padaryta, kas
galėtų padaryti žalą civiliams žmonėms ar religinėms teisėms ne žydiškoms
bendruomenėms Palestinoje arba žydų teisėms ir jų politiniam statusui bet
kurioje kitoje valstybėje.”

Britanija norėjo kontroliuoti Palestiną dėl jos netolimos padėties nuo
Sueco kanalo, kuris veda į Viduržemio ir Raudonąją jūras.

Žydai, kurie padėjo Izraelio sukūrimui, tikėjo, kad Balforo deklaracija
garantuos Britanijos pagalbą jų siekiams įgyvendinti. Bet didėjančio arabų
nacionalizmo judėjimo lyderiai Palestinoje pareiškė, kad deklaracija
leidžia žydams kurti namus tik jei arabai su tuo sutinka.

1919-23 Trečioji migracija, žmonės migravo daugiausia iš Rusijos.
1920 Įkurta žydų darbo federacija, gynybos organizacija, nacionalinė taryba
vadovaujanti žydų reikalams.
1922 Britanija sutiko su Palestinos mandatu, paskelbtu Tautų Lygos.
1924 Technionas, pirmasis technologijos institutas įkurtas Haifoje.
1924-32 Ketvirtoji migracija, daugiausia iš Lenkijos.
1925 Jeruzalės Hebrajų Universitetas.
1931 Įkurta Žydų pogrindinė organizacija.
1933-39 Penktoji migracija, pagrinde iš Vokietijos. Labai daug Europos žydų
kėlėsi į Palestiną 1930 metais, kad pabėgtų nuo nacistinio persekiojimo.
1933 metais, kai Hitleris atėjo į valdžią, žydų emigracija pastebimai
išaugo. Keliaudami daugiausia iš centrinės Europos, šie žydai išsivežė daug
kapitalo, o su juo ir išsilavinimą, patirtį pramonėje, mokslą,
bankininkystę, mediciną, teisę ir tarptautinę komerciją. 1936 metais, žydų
populacija Palestinoje buvo arti 400 000.

1936-39 Anti-žydiškas maištas, kurstomas Arabų karininkų.
1939 Žydų imigracija žiauriai ribojama Britų baltųjų popierių.
1939-45 Holokaustas Europoje.
1944 Žydų brigada įteisinta kaip britų karinės pajėgos.
1947 Jungtinės Tautos pasiūlo įkurti arabų ir žydų valstybes.
1948 Britai atsitraukė iš Palestinos. Tuo pačiu metu, žydai seniau
išrinktoje teritorijoje įkūrė Izraelį, nepaisydami arabų opozicijos. Arabų
– Izraelio ginčas Palestinoje šį regioną pasaulio rūpesčių tašku.

| |Speciali akcija žydų gelbėjimui. Ši |
|Moterys, prisijunkit prie armijos. |nelegali akcija, (britų dar vadinama|
|Tūkstančiai jaunų žydų moterų ėjo į |nelegalia imigracija) kvietė keltis |
|britų karines pajėgas savanorėmis. |žydus į pabėgėlius į Izraelio žemę. |
|Jos tarnavo daugiausia Egipte ir |(1946) |
|Izraelio žemėje. | |
| |[pic] |
|[pic] | |
|[pic] |[pic] |
|Izraelio emblema |”Į naują gyvenimą Izraelio žemėje!” |
| |(Rumunija, 1930). Žemės atgavimas ir|
| |atkūrimas – pagrindinė sionistų |
| |užduotis. |

Leave a Comment