Vilnius

Vilniaus miestas buvo įkurtas 1323 metais Neries ir Vilnios upių santakoje. Per ilgaamžę savo istoriją jis ne tik augo ir klestėjo, bet matė ir daug negandų: karų, suiručių, gaisrų.
Pirmasis didelis gaisras miesto kronikoje buvo užregistruotas 1366 m., kai buvo padegtas pirklių registracijos pastatas. Didelių nuostolių Vilniui padarė ir 1390, 1391, 1404, 1419 metais kilę gaisrai.
1505 m. rugsėjo 6 d. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio privilegijoje rašoma, jog įsteigta Vilniaus miesto apsauga.
1513 m. vasario 2 d. gaisras sunaikino Žemutinę pilį ir dalį miesto, o 1517 m. supleškėjo daugiau kaip pusė Vilniaus pastatų.
1522 m. Didžiojo Lietuvos kuunigaikščio Žygimanto privilegija patvirtino Vilniaus miestui įgulą, kuri turėjo saugoti gyventojus nuo gaisrų, vagysčių, plėšimų.
Vien tik 1748 m. ugnis sunaikino 15 dvarų, 469 namus, 67 parduotuves ir vaistines. Jų metu žuvo 29 žmonės.
1766 m. Vilniuje buvo uždrausta statyti medinius pastatus, įsakyta namų stogus dengti čerpėmis.
1802 m. gegužės 26 d. (pagal naują kalendorių birželio 7 d.) Vilniaus miesto Rotušėje buvo sušaukta trijų valdžių – Magistrato, Pirklių namų ir Valsčių palatos generalinė sesija, kurioje nutarta įkurti nuolatinę ugniagesių komandą. Prieš du šimtus metų buvo nustatyta ir patvirtinta priešgaisrinės apsaugos tvarka, o iš laaisvai samdomų miestiečių suburta gaisrų gesinimo komanda. Ją sudarė 45 ugniagesiai ir keli siurblių meistrai. Komandai vadovavo brandmeisteris. Vilniaus ugniagesiai turėjo 4 didelius, 16 mažų rankinių siurblių ir kelis vežimus su statinėmis.
1802 m. išleistos “Ugnies knygelės” – pirmasis priešgaisrinės apsaugos vadovėlis lietuvių kalba, skirtas platesniems gy

yventojų sluoksniams.
XIX a. Vilniaus ugniagesių centrinė būstinė įsikūrė Dominikonų g. 2, kur buvo iki 1942 metų.
1837 m., siekiant sumažinti gaisrų, kylančių dėl netvarkingų krosnių ir nevalytų dūmtraukių, skaičių, buvo įsteigtas Vilniaus kaminkrėčių cechas.
1870 m. Vilniaus ugniagesių komanda įsigijo pirmąjį garu varomą siurblį.
1891 m. rusų išradėjas P.Matvejev Vilniaus mieste įrengė elektrinę priešgaisrinę signalizaciją. Ji sėkmingai funkcionavo vienuolika metų, t.y iki Vilniuje išplito telefoninis ryšys.
1985 m. priešgaisrinei apsaugai pradėtas naudoti Aukštutinės pilies bokštas Gedimino kalne. Kaip žvalgybos punktas jis veikė dar XX a. 3 dešimtmetyje.
1898 m. Vilniuje buvo įsteigta savanorių ugniagesių draugija. Jos tikslas buvo organizuoti komandą Antakalnio, Užupio, Šnipiškių ir Naujamiesčio apsaugai nuo gaisrų. Iki 1918 m. ji buvo Jungtinės Rusijos Ugniagesių Draugijos (nuo 1901 m. – Rusijos Imperatoriškosios Ugniagesių Draugijos ) tikrąją nare. Šios draugijos įstatai buvo paimti Lietuvos ugniagesių organizacijų sąąjungos veiklos pagrindu.
XIX a. veikė draudimo nuo ugnies bendrovės, kurios draudė miesto pastatus nuo gaisrų.
1905 m., revoliucinių neramumų paskatinti, ugniagesiai pradėjus reikalauti pagerinti darbo ir buities sąlygas. Jiems buvo padidintos algos, ugniagesių gyvybės draudimo suma, užtikrinta nemokama medicininė pagalba ligos atveju, mokamos atostogos, atidaryta mokykla ugniagesių vaikams.
1911 m. miesto plotas 26 kv.km. Atstumas nuo gaisrinės gurguolės iki tolimiausio gaisro – 5 km.
1913 m. buvo įkurta ugniagesių komandos skyrius Naugarduko gatvėje. Komandoje buvo 77 ugniagesiai, 50 arklių. Komanda dalijosi į 2 skyrius – centrinį ir Naujamiesčio. 1923 m. įkurta Vilniaus ugniagesių sąjunga. 19
923 m. gegužės 27 d. įvyko Vilniaus žemės ugniagesių organizacijų atstovų suvažiavimas, buvo priimtas Vilniaus ugniagesių sąjungos statutas.
1925 m. įsigytas pirmasis gelbėjimo automobilis.
1926 m. įsigyti pirmieji gaisriniai automobiliai ( autosiurblys, dvi autocisternos)
Ketvirtajame dešimtmetyje dabartinėje Švitrigailos g. buvo pradėti statyti Ugniagesių rūmai. Dėl įvairių su karu susijusių aplinkybių statyba nebuvo baigta.
1940 m. Kosciuškos g. įkurta gaisrinė .
1941 m. ugniagesyba perorganizuota pagal Sovietų sąjungos priešgaisrinės apsaugos sistemą.
1941 m. buvo įkurta 3 priešgaisrinė komanda Kalvarijų g.
1942 m. kovo 23 d. subombarduota centrinė ugniagesių būstinė Dominikonų gatvėje. Komanda persikėlė į Jogailos g., buvusį gyvenamąjį namą. Jame ilgą laiką buvo 1 priešgaisrinė dalis, Priešgaisrinės apsaugos valdyba.
1944 m. mieste sudarytos 2 operatyvinės gaisrų gesinimo grupės.
1944 m. miesto priešgaisrinės apsaugos viršininkas buvo ir miesto priešlėktuvinės gynybos priešgaisrinės tarnybos viršininkas.
1945 m. Vilniaus priešgaisrinės komandos pervestos į trijų pamainų darbo režimą.
1946 m. Vilniaus mieste 5 komandose (5 – autoremonto bazė) dirbo 449 ugniagesiai.
1947 m. Lėlių teatro gaisro metu žuvo 1 komandos švirkštininkas Jakubonis.
1948 m. pradėta organizuoti Darbo kenksmingoje aplinkoje tarnyba – DKAT
1964 m. iš Kosciuškos g. į Naująją Vilnią, naujai pastatytą gaisrinę, perkelta 4 sukarinta priešgaisrinė dalis (SPD).
1972 m. tarp respublikos padalinių pradėtas socialistinis lenktyniavimas.
1973 m. respublikinė priešgaisrinės apsaugos valdyba persikėlė į išplėstą ir rekonstruotą pastatą Švitrigailos g. , kuriame dirbo 2-SPD.
1982 m. 1-priešgaisrinė dalis iš Jogailos g. persikėlė į naujas patalpas Karoliniškėse, dabartinę Jankausko g.
1984 m. Švitrigailos g. 18 buvo atidaryta priešgaisrinė techninė paroda.
1986 m. Aukštųjų Panerių rajone įkurta dar viena gaisrinė – dabartinė 5 komanda.
1986-1991 m. Vilniaus miesto na
aujakuriai, gavę naujus butus, turėdavo išklausyti priešgaisrinės saugos instruktažą, kuris buvo rengiamas priešgaisrinėje techninėje parodoje.
1989 m. kovo 20 d., gaisro Jonavos “Azoto” gamybiniame susivienijime metu, žuvo 2-SPD skyrininkas, ugniagesybos sporto meistras Henrikas Narkevičius.
1990 m. liepos 10 d. įkurtas Vilniaus m. Vidaus reikalų valdybos Priešgaisrinės apsaugos skyrius. Mieste buvo 4 savarankiškos sukarintos priešgaisrinės dalys, 1 pagalbinė ir 1 techninė dalis.
1991 m. vietoje buvusios 3-SSPD pavaldžios dalies Kosciuškos g. įkurta 6-SPD.
1991m. Vilniuje organizuotas sukarintas priešgaisrinės apsaugos dalinys ir 6 sukarintos priešgaisrinės dalys. Budinčios sargybos pradėjo dirbti keturiomis pamainomis.
1992 m. 1 komandos ugniagesiai pirmieji respublikoje pradėjo vykdyti gelbėjimo darbus. 1992 m. buvo gautas gelbėjimo automobilis GA-310 9(MB), juo 1 komandos ugniagesiai vykdavo į gelbėjimo darbus visame mieste.
1994m. LR vyriausybės nutarimu priešgaisrinės apsaugos padaliniams priskirtos gelbėtojų funkcijos.
1994 m. pradėjo veiklą 1 komandos narų punktas.
1996 m. 3 komanda persikėlė iš senų patalpų Kalvarijų g. į naują gaisrinės pastatą Ateities g.
1999 m. vasario 1 d. sukurta Vilniaus miesto valstybinė priešgaisrinės priežiūros inspekcija.
1999 m. įkurta Vilniaus miesto priešgaisrinės apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga.
1999m. liepos 1 d. sukurta Vilniaus miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, sukarintos priešgaisrinės dalys tapo komandomis, ugniagesiai – ugniagesiais gelbėtojais.
1999 m. 3 komandoje pradėti rengti aukštybinio gelbėjimo specialistai.
2003 m. priimtas priešgaisrinės saugos įstatymas

Leave a Comment