Vilniaus pilys
Vilniaus piliakalnių reikšmė
Rytų Lietuvos gyventojai pirmieji ėmė naudoti natūralias, sunkiaiprieinamas kalvas – piliakalnius – medinių pilių ir gyvenviečių statybai.Dabartinio Vilniaus centre viena šalia kitos iškilo bent penkios stambiosaukštumos – Pilies arba Gedimino kalnas, Plikasis (dabar dar vadinamasTrijų kryžių) kalnas, Stalo, Bekešo ir Gedimino kapo kalnai. Dosniai gamtaapdovanojo Pilies kalną – jis buvo neprieinamas. Šiaurinėje kalno papėdėjeteka Neris. Vilnelės kilpa kitados supo kalną iš pietų ir vakarų. Pilieskalno vakarinėje papėdėje iki Vilnelės kilpos vakaruose susidarė slėnis,kurį jau senovėje žmonės vadino Šventaragio slėniu Medinių pilių statybos kalvose-piliakalniuose tradicija gimė apie 1100metus prieš Kr. Neabejojame, kad Vilniaus kalvas netruko panaudoti čiaįsikūrę baltiškos Brūkšniuotosios keramikos kultūros žmonės, ir jau apie Itūkstantmetį prieš Kr. čia buvo įkurta gyvenvietė. V a. po Kr. susiformavęsbaltų karinės demokratijos elitas Pilies kalną jau naudojo kaip pilį –tvirtovę. Apie tai liudija archeologų radiniai Pilies kalne ir jo papėdėse.
Vilnius – Lietuvos sostinė
Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius, kaip Lietuvos valstybės sostinė,minimas vėlai – 1323 metų spalio 2 dienos Lietuvos didžiojo kunigaikščioGedimino sutartyje su Livonijos ordinu ir Rygos miestu. Yra tyrinėtojų (N.Kitkauskas), kurie teigia, kad Vilniaus vardas rašytiniuose šaltiniuosežinomas iš anksčiau. Nurodo, kad ankstyviausias šaltinis yra X amžiausanglų epas „Keliaunininkas“. Čia rašoma apie „Wiolane and Wilna“. Rusųmetraščiuose apie Vilnių rašoma jau nuo 1129 metų, o XVII amžiaus karaimųmetraštyje, perrašytame iš ankstesniųjų, sakoma, kad Vilnius buvopastatytas tarp 1189 ir 1190 metų. Dažnai rašytiniuose šaltiniuose minimas Šventaragio slėnis. Baltųpagonybės laikas čia buvo pagoniškojo kulto centras. XVI a. Lietuvosmetraščiuose ir Motiejaus Strijkovskio kronikose rašoma, kad Šventaragio
slėnyje nuo XIII a. antrosios pusės buvo deginami ir laidojami Lietuvosdidieji kunigaikščiai. Pirmasis čia buvo sudegintas kunigaikštisŠventaragis (legendinis Lietuvos kunigaikštis). Jo sūnus Skirmantas slėnyjeįkurdino žynius, kurie meldėsi ir kūreno ugnį dievo Perkūno garbei.Lietuvos sostinės klausimas…
Dažnai ginčijamasi – kur buvo pirmoji Lietuvos valstybės sostinė.Minima Kernavė, minimi Trakai, minima Voruta. Tačiau patvirtinimų tam nėra– nei rašytinių, nei daiktinių. Tuo tarpu karalius Mindaugas – Lietuvosvalstybės statytojas – paliko ženklų pėdsaką Vilniaus istorijoje. 1251metais popiežius Inocentas IV rašė: „Karalius Mindaugas ruošiasi Vilniujestatyti katedrą“. 1388 metais kryžiuočių laiške Romos popiežiui sakoma, kadkaralius Mindaugas buvo įsteigęs Vilniaus vyskupystę. Tą patį kryžiuočiaitvirtino ir per 1399 metų derybas su Lenkija. 1414–1418 metų Konstancosbažnytiniame susirinkime be viso kito buvo patvirtinta, kad karaliusMindaugas pastatė ir pirmąją Lietuvoje – Vilniaus – katedrą.
Mindaugo karalystės pilys
1987–2002 metų archeologiniai tyrinėjimai Pilies kalno papėdėje irKatedroje rašytinius šaltinius patvirtino. Neabejojama, kad pirmąją, darromaninio stiliaus, katedrą pastatė karalius Mindaugas, kad jo laikasVilniuje pilyse iškilo pirmieji Lietuvos mūrai. Tad kaip ir nebeliko koabejoti. Vilnius ir buvo pirmoji Lietuvos valstybės sostinė. Čia,apkrikštijus Mindaugą, buvo įkurta pirmoji Lietuvoje Vilniaus vyskupystė suVilniaus katedra. Joje Mindaugas, matyt, ir buvo karūnuotas. Čia karaliusMindaugas kūrė galingą pilių kompleksą, kuris tapo Lietuvos valstybėspolitiniu, religiniu, kariniu, administraciniu ir kultūriniu centru.
Gediminas ir pirmosios žinios apie Vilnių
Legendiniu Vilniaus įkūrėju laikomas kunigaikštis Gediminas. Sakoma,kad po sėkmingos medžioklės Šventaragio slėnyje apsistojusiam Gediminuisusisapnavo sapnas – ant šalia esančio Pilies kalno staugiąs geležinisvilkas. Paprašytas sapną išaiškinti Krivių Krivaitis Gediminui pasakė
„Pastatysi čia pilį, kurios joks priešas nepaims“.XIV amžiaus pabaigos miestų aprašyme apie Vilnių sakoma: „Vilnius mūrinis,prie Neries ir Vilnios: keturios sienos medinės, o dvi mūrinės“. Manoma,kad medinėmis sienomis buvo apjuosta Kreivoji pilis, o Aukštutinę irŽemutinę pilis juosė mūro sienos. Iš tiesų, 1390 metais Vilniuje buvo tryspilys – Žemutinė, Aukštutinė ir Kreivoji. Įsikūrusios viena šalia kitos,jos sudarė vientisą įtvirtinimų kompleksą. Viduryje, ant kalvos, vadinamosPilies arba Gedimino kalnu, stovėjo Aukštutinė pilis. Prie Pilies kalno išvakarų glaudėsi Žemutinė pilis. Į rytus nuo Aukštutinės pilies kiloKreivoji pilis.
Vilnius užsieniečių akimis
1413–1414 metų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto sostinę aprašėflamandų keliautojas Žilberas de Lanua: „…Tame atšlaime, apjuostame mūrinesiena, yra daug namų. Pilyje ir jos kieme paprastai esti minėtaskunigaikštis Vytautas, Lietuvos valdovas. Jis ten turi savo dvarą ir savobūstinę.“. Iš aprašymo matyti, kad dalis pastatų XV a. pradžioje buvomediniai. Matyt, didesnių perstatymų iki 1419 metų Vilniuje nebuvo.
1419 metų gaisras
1419 metais Vilnių ištiko bėda. Kilo didžiulis gaisras. Amžininkairašė, kad gaisras prasidėjo nuo arklidžių. Sudegė Lietuvos krikštuipastatyta bažnyčia, kuri 1388 metais popiežiaus Urbono VI bule buvopaskelbta Vilniaus katedra, kunigaikščio iždas, tvartai, arklidės, ūkiniaipastatai su sandėliais. Gaisras apnaikino ir Aukštutinę pilį. Padaryta žalabuvo vertinama 60 tūkstančių sidabro gabalų.Lietuvos valdovas skubėjo atstatyti sostinę. Jau 1422 m. vasarą didysiskunigaikštis Vytautas iš atstatytos Vilniaus pilies rašė laiškus Rygosarkivyskupui ir priėmė popiežiaus legatus. Manoma, kad, rengiantis Vytautokarūnacijai, bent jau iki 1430 metų gotikos stiliumi buvo perstatyta irVilniaus katedra.
Renesansinės Vilniaus pilys
Ištisus šimtą metų iki pat 1520 metų Vilniaus pilių vaizdas nesikeitė.
Nauji vėjai atūžė su iš Italijos plitusia renesanso kultūra. Lietuvosdidžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo, karalienėsBonos Sforcos rūpesčiu Vilnius pasikeitė – jau XVI amžiaus viduryje jistapo žymiu Europos politikos ir kultūros židiniu.1520 metais, gimus įpėdiniui Žygimantui Augustui, karalius ŽygimantasSenasis pradėjo Valdovų rūmų perstatymą. Manoma,kad renesansinių rūmųarchitektu buvo italas B. Berecis. 1530 metais, 100 tūkstančių dukatųkainavęs, rūmų perstatymas buvo baigtas. 1523 metais pradėta ir katedrosrekonstrukcija. 1529 metais atnaujintoje katedroje iškilmingai vainikuotasir paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu 9-metis Žygimantas Augustas.
Žygimanto Augusto laikų miestas
Žygimantas Augustas, 1544 metais tapęs pilnateisiu Lietuvos Didžiosioskunigaikštystės valdovu, o nuo 1548 metų Lenkijos karaliumi kartu su motinakaraliene Bona apsigyveno Vilniaus pilyje. Iki 1566 metų Vilnius buvoŽygimanto Augusto rezidencija. Šis laikas – Vilniaus „aukso amžius“.Žemutinė pilis buvo smarkiai pertvarkyta. Didžiojo kunigaikščio dvarebuvojo garsūs architektai, dailininkai, artistai. Pilyje buvo kaupiamosmeno vertybės – įsigyta gausi ginklų, šarvų, laikrodžių kolekcija, daugybėvertingų paveikslų, gobelenų. Visoje Europoje išgarsėjo kunigaikščio rūmųbiblioteka.
1572 – 1635 m. pilių kompleksas
1572 metais mirus Žygimantui Augustui valstybės politinis centraspasikeitė. Jau 1576 metais Lenkijos karaliumi išrinktas Steponas Batorasdažniau gyveno Gardine nei Vilniuje. XVI amžiaus pabaigoje dvaras galutinaipersikėlė į Krokuvą. XVII a. pradžioje Aukštutinė pilis prarado gynybinęreikšmę ir pamažu iro. 1610 metais Vilnių vėl nuniokojo gaisras: sudegėkatedra, varpinė, kunigaikščių rūmai, Vyriausiojo tribunolo pastatai,pilies vartai ir tiltai per Vilnią.Vazų dinastijos Lietuvos valdovai – Zigmantas Vaza ir Vladislovas Vaza –rūpinosi Vilniumi ir jo pilimis. Zigmanto Vazos rūpesčiu iki 1632 metųVilniaus katedra buvo atstatyta, o jo sūnus Vladislovas 1635 metais priejos pastatė baroko stiliaus šv. Kazimiero koplyčią. Tokia ji išstovėjo iki
XVIII amžiaus pabaigos perstatymų klasicizmo stiliumi.Pilių komplekso išnykimas
Tragiškiausios Vilniaus pilių dienos atėjo per 1655–1661 metų karą suRusija. Aukštutinė ir Žemutinė Vilniaus pilys buvo visiškai nuniokotos, irLietuvos valdovai nedėjo jokių pastangų jas atstatyti. 1795 metų Lietuvos ir Lenkijos valstybės žlugo. Rusijos caras Pavlas Iįsakė Žemutinės pilies Valdovų rūmus nugriauti, kad neliktų ir atsiminimoapie Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę.
NAUDOTA LITERATŪRA: Eugenijaus Jovaišos straipsniai
Šapoka “Lietuvos istorija”