RIBINIS PRODUKTAS IR RIBINĖS PAJAMOS

KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJA

VERSLO FAKULTETAS

EKONOMIKOS KATEDRA

RIBINIS PRODUKTAS IR RIBINĖS PAJAMOS

MIKROEKONOMIKA

Referatas

Darbą atliko 1f kurso studentė Dovilė Grevytė

Darbą tikrino: dėstytoja I. Kalnėnienė

Klaipėda, 2003

TURINYS
Įvadas........................

........................3

Ribinės
pajamos.......................

...................4

Ribinis
produktas.......................

...................7
Išvados.......................

.......................9
Literatūra......................

......................10

ĮVADAS

Ekonomika – tai mokslas padedantis iš visų ribotų išteklių
panaudojimų elternatyvų pasirinkti geriausiąjį. Žmonijios patyrimas namų
ūkio įmonėse ir šalies ūkio tvarkymo srityse buvo kaupiamas ir
apibendrinamas, formavosi ekonomikos mokslas, nuo ekonominių minčių,
senovės Egipto papirusuose iki naujausių Nobelio premijos laureatų darbų.

Ekonomikos teorijos mokslas yra skirstomas į dvi dalis tai yra mikro
ir makro ekonomiką. Mikroekonomika – tai mokslo šaka nagrinėjanti atskirų
nacionalinės ekonomikos sektorių: namų ūkių, verslo ffirmų, ūkio šakų bei
kitų savarankiškai sprendimus priimančių ūkinių subjektų veiklą.
Mikroekonomikos teorijoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienas individas
elgiasi racionaliai tai yra, kad vartotojai veslininkai, firmų valdytojai,
išteklių savininkai ir kiti ekonomikos veikėjai, vadovaujasi savo
interesais, siekia maksimizuoti gaunamą pasitenkinimą ir naudą. Kitaip
tariant mikroekonomika nagrinėja pagrindinių ekonomiką sudarančių elementų,
individualių vartotojų, įmonių, firmų, išteklių, savininkų, ekonomikos šakų
elgseną bei tai kaip šių elementų sąveika veikia kainas, gamybą ir pajamas.

Mikroekonomika nagrinėja taip pat konkrečius dalykus tai yra ribinį
produktą, ribines pajamas, paklausą ir t.t.

Šiame kontroliniame darbe Nr. 1 panagrinėsime ribines ppajamas ir
ribinį produktą.

Ribinės pajamos

Kiekvienas įmonės veiklos produktas vadinamas pajamomis. Pajamų
sąvoka galima aiškinti įvairiai. Pajamų dydį lemia paklausa, kaina, našumas
ir kt. skiriamos šios pajamų formos: Bpaj., Vpaj., Rpaj.

Pirkėjų paklausa firmai yra ne jos tikslas, bet priemonė gauti
pajamas. Paklausa išreiškia vartotojų (pirkėjų) in

nteresus, gaunamos pajamos
atspindi firmų (gamintojų) interesus.

Nagrinėdami pajamų priklausomybę nuo paklausos kiekio ir kainų
dydžio, darome prielaidą, kad firmos pajamose slypi grynosios pajamos arba
pelnas.

[pic]

Tam tikslui, kad iš paklausos kreivės būtų galima išvesti firmos
pajamų funkciją, nubrėžėme hipotetinę paklausos kreivę (3.1 pav.)

Paklausos kreivė rodo firmos siūlomų produktų kiekį Q1, kurį ji nori
bei gali parduoti už P1 kainą. Pastaroji yra didžiausia kaina, kurią
pasirengę mokėti pirkėjai. Apskritai paklausos kreivėje esančios kainos yra
maksimalios, jas atitinka tam tikras paklausos kiekis tam tikru periodu.

Paklausos kreivė yra kartu ir firmos pajamų kreivė. Atskirai paėmus
P1 yra vidutinė firmos produkto prekės vieneto kaina. Jeigu firma parduoda
produktus už įvairią kainą (tai neišvengiama rinkos sąlygomis), pavyzdžiui,
mažindama kainą tiesiog proprcingai parduotų prekių kiekiui, vidutinė kaina
bus lygi svertinei vidutinei kainai. Svertinai savo ruožtu yra parduotos
produkcijos kiekiai už taam tikrą kainą.

Tačiau paklausos kreivių padėtys yra nevienodos: vienos yra
nuožulnesnės, kitos – statesnės. Esama ir kraštutinių atvejų, kai paklausos
kreivė yra horizontali arba statmena linija. Horizontali paklausos linija
rodo visišką (absoliutų) paklausos elastingumą kainai, tuo tarpu statmena –
visišką (absoliutų) paklausos neelastingumą kainai.

Esant tiesinei paklausos kreivei, vadybininkams svarbią reikšmę turi
ne tik ryšys tarp paklausos kreivės, kainų, parduotų prekių kiekio. Tai
aktualūs firmai kausimai. Svarbiausias klausimas, kiek firma gali pagaminti
ir parduoti prekių siekiant gauti didžiausias bendrąsias pajamas. Į šį
klausimą atsako ribinės pajamos.

Firmos ribinės pajamos priklauso nuo kainų dy
ydžio bei parduotų prekių
kiekio:

TR = P * Q = (a – bQ)Q = aQ – bQ2 (1)

Tai reiškia, kad bendrosioms pajamoms didinti nėra ribų.

Bendrųjų pajamų pokytį ( TR) parodo ribinės (MP) arba papildomos
pajamos, kurias gauna firma, pardavus papildomą produkcijosvienetą (n) arba
jų siuntą. Kitaip tariant, ribinės pajamos parodo bendrųjų pajamų pokytį
pasikeitus pardavimų apmčiai:

MR = TR

Q

(2)

Jeigu galima parduotas prekes išreikšti vienetais, tai pajamos
vadinamos diskretinėmis ribinėmis pajamomis.

Ne visuomet firma gali skaičiuoti parduotas prekes vienetais. Sunku
įsivaizduoti apskaitos apimtį, jeigu reikėtų, tarkime, pieno kombinatui
įvertinti pardavimus pagal atskiras jogurtų, varškės ir t.t rūšis. Tokiu
atveju tenka pasinaudoti bendru pajamų ir pardavimų padidėjimu bei
apskaičiuoti ribines pajamas. Taip skaičiuojamas pardavimų ir pajamų
padidėjimas vadinamas nepertraukiamomis pajamomis.

Nepertraukiamas ribines pajamas galima apskaičiuoti pasinaudojus (1)
lygtimi, išvedant bendrųjų pajamų išvestinę parduotos produkcijos kiekiui.

TR = aQ – bQ2

Pirmoji išvestinė:

dTR= a – 2bQ

dQ (3)

Iš pateiktos lygties matyti, kad nepertraukiamų ribinių pajamų
išvestinė yra labai artima tiesinei paklausos funkcijai: ta pati
vertikalios ašies kertamoji (a), tas koeficientas, tik nepertraukiamų
ribinių pajamų išvestinė dvigubai nuožulnesnė. Ribinės pajamos yra dvigubai
mažesnės už vidutines bendrąsias pajamas, nes firma, norėdama daugiau
parduoti prekių, priversta mažinti kainą visoms parduodamoms prekėms. Kaina
mažėja ne tik papildomai parduodamiems, bet ir papildomai pagamintiems
prekės vienetams, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti parduoti
aukštesnėmis kainomis. Pavyzdžiui, firma parduoda 50 vnt. produkto, vieneto
kaina 1 Lt ir gauna bendrąsias pajamas 50 Lt. Firma, norėdama parduoti
papildomai vieną prekės vienetą, turi sumažinti pr

rekėskainą 1 ct., t.y. iki
0,99 Lt už vnt. (Tai pati madingiausia kaina. Kuri kaina pirkėjui yra
patrauklesnė – ar 5 lt, ar 4,99 Lt? Aišku, pastaroji, nes prasideda ne 5,
bet 4 Lt. Tą psichologinę pirkėjo nuostatą plačiai panaudoja parduotuvės,
nustatydamos prekės kainą.) Bendrųjų pajamų sumažinimas parduodant 51-ą
prekės vienetą bus lygus ne 50,99 Lt, bet 50,49 Lt (0,99-0,500, nes firma
turi sumažinti kainą ne tik 51 prekės vienetui, bet visoms parduotoms ir
pagamintoms prekėms 0,01 Lt.

Todėl bendrosios ribinės pajamos sudarys ne 50,99 Lt, bet 50,49Lt.

Rezultatą nesunku pasitikrinti dauginant parduotą prekių kiekį (51)
iš sumažintos kainos (0,99).

Esant įgaubtai paklausos kreivei jos formą galime užrašyti taip;

P = a – bQ + cQ2
(4)

Ribinių pajamų funkcija yra pirma bendrųjų pajamų išvestinė
(TR=P*Q=(a–bQ+ cQ2)Q=aQ–bQ2+cQ3) paklausos kiekio atžvilgiu, t.y.:

MR = dTR = a – 2bQ + 3cQ2 (5)

dQ

Tai rodo, kad ribines pajamas, kurias iš esmės nusako bendrųjų pajamų
lygtis. Šiuo atveju nuolydis yra didesnis, jį sustiprina (+3cQ2) narys.

Išgaubta paklausos kreivė tai retai sutinkama paklausos kreivės
forma. Paprastai, jeigu rinkoje pasirodo nauja prekė, neturinti analogų,
pirkėjai pradžioje su nepasitenkinimu į ją žiūri dėl jos kainos, ir dėl jų
poreikių patenkinimo galimybių. Todėl paklausos kreivės pradžia rodo
mažesnįjį elastingumą kainai. Aišku tam nemažos įtakos turi kaina, tačiau
paklausa gerokai padidėja, kai „kaimynas“ nusiperka prekę ir potencialūs
pirkėjai gali iš arčiau susipažinti su prekės vartojamosiomis savybėmis. Ji
įgauna įgaubtos paklausos kreivės formą.

Tuo tarpu išgaubta paklausos kreivė iš pradžių rodo didelį
pasitikėjimą preke. Tai gerai žinomos, i

išsikovojusios autoritetą rinkoje
firmos prekės. Dėl to tam tikrą vaidmenį suvaidina gerai ir laiku
organizuota reklama.

Išgaubtą paklausos kreivę matematiškai galime užrašyti taip:

P = a + bQ – cQ2
(6)

Ribinių pajamų funkciją gaunameimdami firmų išvestinę (TR = P *Q =
AR * Q = (a + bQ – cQ2) * q = aQ + bQ2 – cQ3) Q atžvilgiu, t.y.:

MR = a + 2bQ – 3cQ2 (7)

Žinoma, vienaip ar kitaip, MR bibinės pajamos priklauso nuo paklausos
elastingumo kainai. Jei paklausos atkarpa yra elastinga kainai, MR yra
teigiamas dydid, jei ne elastinga – neigiamas dydis.

Ribinis produktas

Ribinis produktas (RQ) – tai produkcijos kiekio padidėjimas,
naudojant vienu vienetu daugiau tam tikro gamybos veiksnio, yuo tarpu kitų
gamybos veiksnių (pajėgumų) apimtis lieka pastovi.

1.1Lentelė. Tariamosios firmos, gaminančios riedučius, trumpojo laikotarpio
gamybos funkcija
|Darbo|Kapitala|Bendrasis |Ribinis |Vidutinis|Darbinink|Ribiniai |
|kieki|s vnt. |produktasvvn|darbo |darbo |o |kaštai |
|s |(K) |t. (BQ) |produkta|produktas|savaitini|doleriais|
|vnt. | | |s (4)= |(5)=(3):(|s |(7)=(6):(|
|(D) | | |(3) (RQ)|1) (VQ) |uždarbis |4) (RK) |
| | | | | |doleriais| |
| | | | | |(DU) | |
|0 |1 | |5 | | | |
|1 |1 |5 |7 |5 |300 |60* |
|2 |1 |12 |6 |6 |300 |42.86 |
|3 |1 |18 |3 |6 |300 |50 |
|4 |1 |21 |2 |5.25 |300 |100 |
|5 |1 |23 |1 |4.6 |300 |150 |
|6 |1 |24 |0 |4 |300 |300 |
|7 |1 |24 |-1 |3.43 |300 | |
|8 |1 |23 |  |2.88 |300 |  |

Pirmieji trys 1.1 lentelės stulpeliai pateikia paprastą tariamosios
riedučių gamyklos trumpo laikotarpio gamybos funkcijos pavyzdį. Įmonėje
kinta tik vienas gamybos veisnys – darbas. Pirmasis stulpelis rodo darbo
vienetų kiekį, antras – fiksuotą kapitalo kiekį, trčiasis – produkcijos
gamybos apimtį, priklausančią nuo kiekvieno darbo vieneto. Pavyzdžiui, jei
įmonė samdo tris darbininkus (žiūrėti 1-ą stulpelį), tai per savaitę
pagamintas bendrasis produktas (BQ) lygus 18 riedučių (žiūrėti 3-ą
stulpelį). Atkreipiame dėmesį į tai, kad bendrasis produktas dažniau yra
matuojamas fiziniais vienetais, o ne vertiniais (pinigais). Todėl jis
kartais vadinamas bendruoju fiziniu produktu (BFQ). Turint bendrojo
produkto apimtį, galima apskaičiuoti ribinį produktą (RQ) ir vidutinį
produktą (VQ). Ribinis darbo produktas parodytas 4-ame stulpelyje. Jis
reiškia produkcijos kiekio pokytį, nurodant vienu darbo kiekio vienetu
daugiau. Pavyzdžiui, darbo kiekiui padidėjus nuo 3 iki 4 vienetų, gamybos
apimtis padidėja nuo 18 iki 21 riedučio. Ketvirtojo darbo kiekio vieneto
ribinis produktas yra lygus 3 riedučiams. Vidutinis produktas parodytas 5-
ame stulpelyje. Jis apskaičiuotas kaip bendrojo produkto ir darbo kiekių
santykis.

Jei vaizduotume grafiškai penkių pirmųjų 1.1 lentelės stulpelių
duomenis. Diagramoje matytume situaciją: kai ribinio dydžio kreivė yra
žemiau už vidutinio dydžio kreivę, tuomet pastaroji leidžiasi žemyn; kai
ribinis ir vidutinis dydžiai yra lygūs, vidutinio dydžio kreivė yra
plokščia.

Kalbant apie gamybos funkciją, buvo paminėta, kad kaštai priklauso
nuo gamybos procesonaudojamų išteklių kiekio ir jų kainų. Žinant gamybos
sąnaudų elementus, galima surasti kaštus. Paskutiniame 1.1 lentelės
stulpelyje yra apskaičiuoti ribiniai kaštai darant prielaidą, kad
darbininko samdymo kaštai sudaro 300 dolerių.

Kaip matome, pirmasis darbininkas sukuria ribinį produktą, lygų 5
riedučiams (4-as stulpelis). Jei darbininko samdymo kaštai per savaitę 300
dolerių (6-as stulpelis), tai šių 5 riedučių ribiniai kaštai lygūs po 60
dolerių kiekvienam (žiūrėti 7-ą stulpelį). Kai pradeda dirbti ketvirtas
darbininkas ir jis sukuria ribinį produktą, prilygstantį 3 riedučiams,
tuomet kiekvieno iš šių riedučių ribiniai kaštai bus lygūs 100 dolerių (tai
yra 300 dolerių atlyginimas yra dalijamas iš trijų papildomai pagamintų
riedučių).

IŠVASDOS

Firmai prekių paklausa rūpi tiek, kiek ji gali užtikrinti jai
pajamas. Kadangi firma, norėdama parduoti daugiau prekių, priversta mažinti
kainas. Ribinės pajamos – tai pajamos, kurias firma gauna už papildomai
parduotą produkcijos vienetą. Gali būti įvairus paklausos elastingumas:
absoliučiai elastinga, neelastinga. Absoliučiai elastinga paklausos forma
yra horizontali linija, bendrųjų pajamų dydis tiesiog proporcingas produktų
prekių kiekiui, o ribinės pajamos nekinta. Kai paklausos funkcija
neelastinga, firma gali didinti kainas, bendrasis firmos pajamų didėjimas
tiesiogiai proporcingas kainų didėjimui. Ir čia ribinės pajamos už parduotą
produkcijos vienetą gali npadidėti, jeigu keliama kaina. Ribinių pajamų
kreivė skiriasi nuo paklausos funkcijos dvigubai didesniu nuolydžiu.
Ribinių pajamų kreivės kertamoji (kertanti horizontalią paklausos ašį) rodo
ribą, kurią pasiekus ima mažėti firmos bendrosios pajamos. Ši kreivė turi
nepaprastai svarbią reikšmę nustatant parduodamų prekių bei paslaugų kiekį,
naudingą firmai priimant sprendimą dėl gamybos apimties.

Taigi, taip pat nustatėme svarbų ryšį tarp ribinio produkto ir
ribinių kaštų: jei ribinis produktas turi tendenciją mažėti, tai ribiniai
kaštai turi tendenciją didėti.

LITERATŪRA

1. B.Martinkus, V.Žilinskas „Ekonomikos pagrindai“ – Kaunas, 2001

2. Z.Lydeka, B.Drilingas „Firmos ekonomikos pagrindai“ – Vilnius, 2001

3. hppt://www.google.lt

———————–
P, kaina

(Lt.)

Q, paklausos kiekis
už tam tikrą periodą

P1

Q1

3.1 pav.

Leave a Comment