RIBINIS PRODUKTAS IR RIBINĖS PAJAMOS

KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJA VERSLO FAKULTETAS EKONOMIKOS KATEDRA

RIBINIS PRODUKTAS IR RIBINĖS PAJAMOS MIKROEKONOMIKA Referatas

Darbą atliko 1f kurso studentė Dovilė Grevytė Darbą tikrino: dėstytoja I. Kalnėnienė

Klaipėda, 2003 TURINYSĮvadas……………………………………………………………. …………………………………………………………….3 Ribinėspajamos…………………………………………………………… ……………………………………………….4 Ribinisproduktas…………………………………………………………. ……………………………………………….7Išvados…………………………………………………………… ……………………………………………………………9Literatūra………………………………………………………… …………………………………………………………10

ĮVADAS Ekonomika – tai mokslas padedantis iš visų ribotų ištekliųpanaudojimų elternatyvų pasirinkti geriausiąjį. Žmonijios patyrimas namųūkio įmonėse ir šalies ūkio tvarkymo srityse buvo kaupiamas irapibendrinamas, formavosi ekonomikos mokslas, nuo ekonominių minčių,senovės Egipto papirusuose iki naujausių Nobelio premijos laureatų darbų. Ekonomikos teorijos mokslas yra skirstomas į dvi dalis tai yra mikroir makro ekonomiką. Mikroekonomika – tai mokslo šaka nagrinėjanti atskirųnacionalinės ekonomikos sektorių: namų ūkių, verslo firmų, ūkio šakų beikitų savarankiškai sprendimus priimančių ūkinių subjektų veiklą.Mikroekonomikos teorijoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienas individaselgiasi racionaliai tai yra, kad vartotojai veslininkai, firmų valdytojai,išteklių savininkai ir kiti ekonomikos veikėjai, vadovaujasi savointeresais, siekia maksimizuoti gaunamą pasitenkinimą ir naudą. Kitaiptariant mikroekonomika nagrinėja pagrindinių ekonomiką sudarančių elementų,individualių vartotojų, įmonių, firmų, išteklių, savininkų, ekonomikos šakųelgseną bei tai kaip šių elementų sąveika veikia kainas, gamybą ir pajamas. Mikroekonomika nagrinėja taip pat konkrečius dalykus tai yra ribinįproduktą, ribines pajamas, paklausą ir t.t. Šiame kontroliniame darbe Nr. 1 panagrinėsime ribines pajamas irribinį produktą.

Ribinės pajamos

Kiekvienas įmonės veiklos produktas vadinamas pajamomis. Pajamųsąvoka galima aiškinti įvairiai. Pajamų dydį lemia paklausa, kaina, našumasir kt. skiriamos šios pajamų formos: Bpaj., Vpaj., Rpaj. Pirkėjų paklausa firmai yra ne jos tikslas, bet priemonė gautipajamas. Paklausa išreiškia vartotojų (pirkėjų) interesus, gaunamos pajamosatspindi firmų (gamintojų) interesus. Nagrinėdami pajamų priklausomybę nuo paklausos kiekio ir kainųdydžio, darome prielaidą, kad firmos pajamose slypi grynosios pajamos arba

pelnas. [pic] Tam tikslui, kad iš paklausos kreivės būtų galima išvesti firmospajamų funkciją, nubrėžėme hipotetinę paklausos kreivę (3.1 pav.) Paklausos kreivė rodo firmos siūlomų produktų kiekį Q1, kurį ji noribei gali parduoti už P1 kainą. Pastaroji yra didžiausia kaina, kuriąpasirengę mokėti pirkėjai. Apskritai paklausos kreivėje esančios kainos yramaksimalios, jas atitinka tam tikras paklausos kiekis tam tikru periodu. Paklausos kreivė yra kartu ir firmos pajamų kreivė. Atskirai paėmusP1 yra vidutinė firmos produkto prekės vieneto kaina. Jeigu firma parduodaproduktus už įvairią kainą (tai neišvengiama rinkos sąlygomis), pavyzdžiui,mažindama kainą tiesiog proprcingai parduotų prekių kiekiui, vidutinė kainabus lygi svertinei vidutinei kainai. Svertinai savo ruožtu yra parduotosprodukcijos kiekiai už tam tikrą kainą. Tačiau paklausos kreivių padėtys yra nevienodos: vienos yranuožulnesnės, kitos – statesnės. Esama ir kraštutinių atvejų, kai paklausoskreivė yra horizontali arba statmena linija. Horizontali paklausos linijarodo visišką (absoliutų) paklausos elastingumą kainai, tuo tarpu statmena –visišką (absoliutų) paklausos neelastingumą kainai. Esant tiesinei paklausos kreivei, vadybininkams svarbią reikšmę turine tik ryšys tarp paklausos kreivės, kainų, parduotų prekių kiekio. Taiaktualūs firmai kausimai. Svarbiausias klausimas, kiek firma gali pagamintiir parduoti prekių siekiant gauti didžiausias bendrąsias pajamas. Į šįklausimą atsako ribinės pajamos. Firmos ribinės pajamos priklauso nuo kainų dydžio bei parduotų prekiųkiekio:

TR = P * Q = (a – bQ)Q = aQ – bQ2 (1)

Tai reiškia, kad bendrosioms pajamoms didinti nėra ribų. Bendrųjų pajamų pokytį ( TR) parodo ribinės (MP) arba papildomospajamos, kurias gauna firma, pardavus papildomą produkcijosvienetą (n) arbajų siuntą. Kitaip tariant, ribinės pajamos parodo bendrųjų pajamų pokytįpasikeitus pardavimų apmčiai:

MR = TR Q (2)

Jeigu galima parduotas prekes išreikšti vienetais, tai pajamos

vadinamos diskretinėmis ribinėmis pajamomis. Ne visuomet firma gali skaičiuoti parduotas prekes vienetais. Sunkuįsivaizduoti apskaitos apimtį, jeigu reikėtų, tarkime, pieno kombinatuiįvertinti pardavimus pagal atskiras jogurtų, varškės ir t.t rūšis. Tokiuatveju tenka pasinaudoti bendru pajamų ir pardavimų padidėjimu beiapskaičiuoti ribines pajamas. Taip skaičiuojamas pardavimų ir pajamųpadidėjimas vadinamas nepertraukiamomis pajamomis. Nepertraukiamas ribines pajamas galima apskaičiuoti pasinaudojus (1)lygtimi, išvedant bendrųjų pajamų išvestinę parduotos produkcijos kiekiui.

TR = aQ – bQ2

Pirmoji išvestinė:

dTR= a – 2bQ dQ (3)

Iš pateiktos lygties matyti, kad nepertraukiamų ribinių pajamųišvestinė yra labai artima tiesinei paklausos funkcijai: ta pativertikalios ašies kertamoji (a), tas koeficientas, tik nepertraukiamųribinių pajamų išvestinė dvigubai nuožulnesnė. Ribinės pajamos yra dvigubaimažesnės už vidutines bendrąsias pajamas, nes firma, norėdama daugiauparduoti prekių, priversta mažinti kainą visoms parduodamoms prekėms. Kainamažėja ne tik papildomai parduodamiems, bet ir papildomai pagamintiemsprekės vienetams, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti parduotiaukštesnėmis kainomis. Pavyzdžiui, firma parduoda 50 vnt. produkto, vienetokaina 1 Lt ir gauna bendrąsias pajamas 50 Lt. Firma, norėdama parduotipapildomai vieną prekės vienetą, turi sumažinti prekėskainą 1 ct., t.y. iki0,99 Lt už vnt. (Tai pati madingiausia kaina. Kuri kaina pirkėjui yrapatrauklesnė – ar 5 lt, ar 4,99 Lt? Aišku, pastaroji, nes prasideda ne 5,bet 4 Lt. Tą psichologinę pirkėjo nuostatą plačiai panaudoja parduotuvės,nustatydamos prekės kainą.) Bendrųjų pajamų sumažinimas parduodant 51-ąprekės vienetą bus lygus ne 50,99 Lt, bet 50,49 Lt (0,99-0,500, nes firmaturi sumažinti kainą ne tik 51 prekės vienetui, bet visoms parduotoms irpagamintoms prekėms 0,01 Lt. Todėl bendrosios ribinės pajamos sudarys ne 50,99 Lt, bet 50,49Lt.

Rezultatą nesunku pasitikrinti dauginant parduotą prekių kiekį (51)iš sumažintos kainos (0,99). Esant įgaubtai paklausos kreivei jos formą galime užrašyti taip;

P = a – bQ + cQ2(4)

Ribinių pajamų funkcija yra pirma bendrųjų pajamų išvestinė(TR=P*Q=(a–bQ+ cQ2)Q=aQ–bQ2+cQ3) paklausos kiekio atžvilgiu, t.y.:

MR = dTR = a – 2bQ + 3cQ2 (5) dQ Tai rodo, kad ribines pajamas, kurias iš esmės nusako bendrųjų pajamųlygtis. Šiuo atveju nuolydis yra didesnis, jį sustiprina (+3cQ2) narys. Išgaubta paklausos kreivė tai retai sutinkama paklausos kreivėsforma. Paprastai, jeigu rinkoje pasirodo nauja prekė, neturinti analogų,pirkėjai pradžioje su nepasitenkinimu į ją žiūri dėl jos kainos, ir dėl jųporeikių patenkinimo galimybių. Todėl paklausos kreivės pradžia rodomažesnįjį elastingumą kainai. Aišku tam nemažos įtakos turi kaina, tačiaupaklausa gerokai padidėja, kai „kaimynas“ nusiperka prekę ir potencialūspirkėjai gali iš arčiau susipažinti su prekės vartojamosiomis savybėmis. Jiįgauna įgaubtos paklausos kreivės formą. Tuo tarpu išgaubta paklausos kreivė iš pradžių rodo didelįpasitikėjimą preke. Tai gerai žinomos, išsikovojusios autoritetą rinkojefirmos prekės. Dėl to tam tikrą vaidmenį suvaidina gerai ir laikuorganizuota reklama. Išgaubtą paklausos kreivę matematiškai galime užrašyti taip: P = a + bQ – cQ2(6)

Ribinių pajamų funkciją gaunameimdami firmų išvestinę (TR = P *Q =AR * Q = (a + bQ – cQ2) * q = aQ + bQ2 – cQ3) Q atžvilgiu, t.y.:

MR = a + 2bQ – 3cQ2 (7)

Žinoma, vienaip ar kitaip, MR bibinės pajamos priklauso nuo paklausoselastingumo kainai. Jei paklausos atkarpa yra elastinga kainai, MR yrateigiamas dydid, jei ne elastinga – neigiamas dydis.

Ribinis produktas

Ribinis produktas (RQ) – tai produkcijos kiekio padidėjimas,naudojant vienu vienetu daugiau tam tikro gamybos veiksnio, yuo tarpu kitų

gamybos veiksnių (pajėgumų) apimtis lieka pastovi.

1.1Lentelė. Tariamosios firmos, gaminančios riedučius, trumpojo laikotarpiogamybos funkcija|Darbo|Kapitala|Bendrasis |Ribinis |Vidutinis|Darbinink|Ribiniai ||kieki|s vnt. |produktasvvn|darbo |darbo |o |kaštai ||s |(K) |t. (BQ) |produkta|produktas|savaitini|doleriais||vnt. | | |s (4)= |(5)=(3):(|s |(7)=(6):(||(D) | | |(3) (RQ)|1) (VQ) |uždarbis |4) (RK) || | | | | |doleriais| || | | | | |(DU) | ||0 |1 | |5 | | | ||1 |1 |5 |7 |5 |300 |60* ||2 |1 |12 |6 |6 |300 |42.86 ||3 |1 |18 |3 |6 |300 |50 ||4 |1 |21 |2 |5.25 |300 |100 ||5 |1 |23 |1 |4.6 |300 |150 ||6 |1 |24 |0 |4 |300 |300 ||7 |1 |24 |-1 |3.43 |300 | ||8 |1 |23 |  |2.88 |300 |  |

Pirmieji trys 1.1 lentelės stulpeliai pateikia paprastą tariamosiosriedučių gamyklos trumpo laikotarpio gamybos funkcijos pavyzdį. Įmonėjekinta tik vienas gamybos veisnys – darbas. Pirmasis stulpelis rodo darbovienetų kiekį, antras – fiksuotą kapitalo kiekį, trčiasis – produkcijosgamybos apimtį, priklausančią nuo kiekvieno darbo vieneto. Pavyzdžiui, jeiįmonė samdo tris darbininkus (žiūrėti 1-ą stulpelį), tai per savaitępagamintas bendrasis produktas (BQ) lygus 18 riedučių (žiūrėti 3-ąstulpelį). Atkreipiame dėmesį į tai, kad bendrasis produktas dažniau yramatuojamas fiziniais vienetais, o ne vertiniais (pinigais). Todėl jiskartais vadinamas bendruoju fiziniu produktu (BFQ). Turint bendrojoprodukto apimtį, galima apskaičiuoti ribinį produktą (RQ) ir vidutinįproduktą (VQ). Ribinis darbo produktas parodytas 4-ame stulpelyje. Jisreiškia produkcijos kiekio pokytį, nurodant vienu darbo kiekio vienetudaugiau. Pavyzdžiui, darbo kiekiui padidėjus nuo 3 iki 4 vienetų, gamybosapimtis padidėja nuo 18 iki 21 riedučio. Ketvirtojo darbo kiekio vienetoribinis produktas yra lygus 3 riedučiams. Vidutinis produktas parodytas 5-ame stulpelyje. Jis apskaičiuotas kaip bendrojo produkto ir darbo kiekiųsantykis. Jei vaizduotume grafiškai penkių pirmųjų 1.1 lentelės stulpeliųduomenis. Diagramoje matytume situaciją: kai ribinio dydžio kreivė yražemiau už vidutinio dydžio kreivę, tuomet pastaroji leidžiasi žemyn; kairibinis ir vidutinis dydžiai yra lygūs, vidutinio dydžio kreivė yraplokščia. Kalbant apie gamybos funkciją, buvo paminėta, kad kaštai priklausonuo gamybos procesonaudojamų išteklių kiekio ir jų kainų. Žinant gamybossąnaudų elementus, galima surasti kaštus. Paskutiniame 1.1 lentelės

stulpelyje yra apskaičiuoti ribiniai kaštai darant prielaidą, kaddarbininko samdymo kaštai sudaro 300 dolerių. Kaip matome, pirmasis darbininkas sukuria ribinį produktą, lygų 5riedučiams (4-as stulpelis). Jei darbininko samdymo kaštai per savaitę 300dolerių (6-as stulpelis), tai šių 5 riedučių ribiniai kaštai lygūs po 60dolerių kiekvienam (žiūrėti 7-ą stulpelį). Kai pradeda dirbti ketvirtasdarbininkas ir jis sukuria ribinį produktą, prilygstantį 3 riedučiams,tuomet kiekvieno iš šių riedučių ribiniai kaštai bus lygūs 100 dolerių (taiyra 300 dolerių atlyginimas yra dalijamas iš trijų papildomai pagamintųriedučių).

IŠVASDOS

Firmai prekių paklausa rūpi tiek, kiek ji gali užtikrinti jaipajamas. Kadangi firma, norėdama parduoti daugiau prekių, priversta mažintikainas. Ribinės pajamos – tai pajamos, kurias firma gauna už papildomaiparduotą produkcijos vienetą. Gali būti įvairus paklausos elastingumas:absoliučiai elastinga, neelastinga. Absoliučiai elastinga paklausos formayra horizontali linija, bendrųjų pajamų dydis tiesiog proporcingas produktųprekių kiekiui, o ribinės pajamos nekinta. Kai paklausos funkcijaneelastinga, firma gali didinti kainas, bendrasis firmos pajamų didėjimastiesiogiai proporcingas kainų didėjimui. Ir čia ribinės pajamos už parduotąprodukcijos vienetą gali npadidėti, jeigu keliama kaina. Ribinių pajamųkreivė skiriasi nuo paklausos funkcijos dvigubai didesniu nuolydžiu.Ribinių pajamų kreivės kertamoji (kertanti horizontalią paklausos ašį) rodoribą, kurią pasiekus ima mažėti firmos bendrosios pajamos. Ši kreivė turinepaprastai svarbią reikšmę nustatant parduodamų prekių bei paslaugų kiekį,naudingą firmai priimant sprendimą dėl gamybos apimties. Taigi, taip pat nustatėme svarbų ryšį tarp ribinio produkto irribinių kaštų: jei ribinis produktas turi tendenciją mažėti, tai ribiniaikaštai turi tendenciją didėti.

LITERATŪRA 1. B.Martinkus, V.Žilinskas „Ekonomikos pagrindai“ – Kaunas, 2001 2. Z.Lydeka, B.Drilingas „Firmos ekonomikos pagrindai“ – Vilnius, 2001 3. hppt://www.google.lt

———————–P, kaina (Lt.)

Q, paklausos kiekisuž tam tikrą periodą

P1

Q1

3.1 pav.