KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJA
VERSLO FAKULTETAS
EKONOMIKOS KATEDRA
RIBINIS PRODUKTAS IR RIBINĖS PAJAMOS
MIKROEKONOMIKA
Referatas
Darbą atliko 1f kurso studentė Dovilė Grevytė
Darbą tikrino: dėstytoja I. Kalnėnienė
…………………………………………………………10
Įvadas
Ekonomika – tai mokslas padedantis iš visų ribotų išteklių panaudojimų elternatyvų pasirinkti geriausiąjį. Žmonijios patyrimas namų ūkio įmonėse ir šalies ūkio tvarkymo srityse buvo kaupiamas ir apibendrinamas, formavosi ekonomikos mokslas, nuo ekonominių minčių, senovės Egipto papirusuose iki naujausių Nobelio premijos laureatų darbų.
Ekonomikos teorijos mokslas yra skirstomas į dvi dalis tai yra mikro ir makro ekonomiką. Mikroekonomika – tai mokslo šaka nagrinėjanti atskirų nacionalinės ekonomikos sektorių: namų ūkių, verslo firmų, ūkio šakų bei kitų savarankiškai sprendimus priimančių ūkinių subjektų veiklą.
Mikroekonomikos teorijoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienas individas elgiasi racionaliai tai yra, kad vartotojai veslininkai, firmų valdytojai, išteklių savininkai ir kiti ekonomikos veikėjai, vadovaujasi savo interesais, siekia maksimizuoti gaunamą pasitenkinimą ir naudą. Kitaip tariant mikroekonomika nagrinėja pagrindinių ekonomiką sudarančių elementų, individualių vartotojų, įmonių, firmų, išteklių, savininkų, ekonomikos šakų elgseną bei tai kaip šių elementų sąveika veikia kainas, gamybą ir pajamas.
Mikroekonomika nagrinėja taip pat konkrečius dalykus tai yra ribinį produktą, ribines pajamas, paklausą ir t.t.
Šiame kontroliniame darbe Nr. 1 panagrinėsime ribines pajamas ir ribinį produktą.
Ribinės pajamos
Kiekvienas įmonės veiklos produktas vadinamas pajamomis. Pajamų sąvoka galima aiškinti įvairiai. Pajamų dydį lemia paklausa, kaina, našumas ir kt. skiriamos šios pajamų formos: Bpaj., Vpaj., Rpaj.
Pirkėjų paklausa firmai yra ne jos tikslas, bet priemonė gauti pajamas. Paklausa išreiškia vartotojų (pirkėjų) interesus, gaunamos pajamos atspindi firmų (gamintojų) interesus.
Nagrinėdami pajamų priklausomybę nuo paklausos kiekio ir kainų dydžio, darome prielaidą, kad firmos pajamose slypi grynosios pajamos arba pelnas.
[pic]
Tam tikslui, kad iš paklausos kreivės būtų galima išvesti firmos pajamų funkciją, nubrėžėme hipotetinę paklausos kreivę (3.1 pav.)
Paklausos kreivė rodo firmos siūlomų produktų kiekį Q1, kurį ji nori bei gali parduoti už P1 kainą. Pastaroji yra didžiausia kaina, kurią pasirengę mokėti pirkėjai. Apskritai paklausos kreivėje esančios kainos yra maksimalios, jas atitinka tam tikras paklausos kiekis tam tikru periodu.
Paklausos kreivė yra kartu ir firmos pajamų kreivė. Atskirai paėmus
P1 yra vidutinė firmos produkto prekės vieneto kaina. Jeigu firma parduoda produktus už įvairią kainą (tai neišvengiama rinkos sąlygomis), pavyzdžiui, mažindama kainą tiesiog proprcingai parduotų prekių kiekiui, vidutinė kaina bus lygi svertinei vidutinei kainai. Svertinai savo ruožtu yra parduotos produkcijos kiekiai už tam tikrą kainą.
Tačiau paklausos kreivių padėtys yra nevienodos: vienos yra nuožulnesnės, kitos – statesnės. Esama ir kraštutinių atvejų, kai paklausos kreivė yra horizontali arba statmena linija. Horizontali paklausos linija rodo visišką (absoliutų) paklausos elastingumą kainai, tuo tarpu statmena –
visišką (absoliutų) paklausos neelastingumą kainai.
Esant tiesinei paklausos kreivei, vadybininkams svarbią reikšmę turi ne tik ryšys tarp paklausos kreivės, kainų, parduotų prekių kiekio. Tai aktualūs firmai kausimai. Svarbiausias klausimas, kiek firma gali pagaminti ir parduoti prekių siekiant gauti didžiausias bendrąsias pajamas. Į šį klausimą atsako ribinės pajamos.
Firmos ribinės pajamos priklauso nuo kainų dydžio bei parduotų prekių kiekio:
TR = P * Q = (a – bQ)Q = aQ – bQ2 (1)
Tai reiškia, kad bendrosioms pajamoms didinti nėra ribų.
Bendrųjų pajamų pokytį ( TR) parodo ribinės (MP) arba papildomos pajamos, kurias gauna firma, pardavus papildomą produkcijosvienetą (n) arba jų siuntą. Kitaip tariant, ribinės pajamos parodo bendrųjų pajamų pokytį pasikeitus pardavimų apmčiai:
MR = TR
Q
(2)
Jeigu galima parduotas prekes išreikšti vienetais, tai pajamos vadinamos diskretinėmis ribinėmis pajamomis.
Ne visuomet firma gali skaičiuoti parduotas prekes vienetais. Sunku įsivaizduoti apskaitos apimtį, jeigu reikėtų, tarkime, pieno kombinatui įvertinti pardavimus pagal atskiras jogurtų, varškės ir t.t rūšis. Tokiu atveju tenka pasinaudoti bendru pajamų ir pardavimų padidėjimu bei apskaičiuoti ribines pajamas. Taip skaičiuojamas pardavimų ir pajamų padidėjimas vadinamas nepertraukiamomis pajamomis.
Nepertraukiamas ribines pajamas galima apskaičiuoti pasinaudojus (1)
lygtimi, išvedant bendrųjų pajamų išvestinę parduotos produkcijos kiekiui.
TR = aQ – bQ2
Pirmoji išvestinė:
dTR= a – 2bQ
dQ (3)
Iš pateiktos lygties matyti, kad nepertraukiamų ribinių pajamų išvestinė yra labai artima tiesinei paklausos funkcijai: ta pati vertikalios ašies kertamoji (a), tas koeficientas, tik nepertraukiamų ribinių pajamų išvestinė dvigubai nuožulnesnė.
Ribinės pajamos yra dvigubai mažesnės už vidutines bendrąsias pajamas, nes firma, norėdama daugiau parduoti prekių, priversta mažinti kainą visoms parduodamoms prekėms. Kaina mažėja ne tik papildomai parduodamiems, bet ir papildomai pagamintiems prekės vienetams, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti parduoti aukštesnėmis kainomis.
Pavyzdžiui, firma parduoda 50 vnt. produkto, vieneto kaina 1 Lt ir gauna bendrąsias pajamas 50 Lt. Firma, norėdama parduoti papildomai vieną prekės vienetą, turi sumažinti prekėskainą 1 ct., t.y. iki
0,99 Lt už vnt. (Tai pati madingiausia kaina. Kuri kaina pirkėjui yra patrauklesnė – ar 5 lt, ar 4,99 Lt? Aišku, pastaroji, nes prasideda ne 5, bet 4 Lt. Tą psichologinę pirkėjo nuostatą plačiai panaudoja parduotuvės, nustatydamos prekės kainą.) Bendrųjų pajamų sumažinimas parduodant 51-ą prekės vienetą bus lygus ne 50,99 Lt, bet 50,49 Lt (0,99-0,500, nes firma turi sumažinti kainą ne tik 51 prekės vienetui, bet visoms parduotoms ir pagamintoms prekėms 0,01 Lt.
Todėl bendrosios ribinės pajamos sudarys ne 50,99 Lt, bet 50,49Lt.
Rezultatą nesunku pasitikrinti dauginant parduotą prekių kiekį (51)
iš sumažintos kainos (0,99).
Esant įgaubtai paklausos kreivei jos formą galime užrašyti taip;
P = a – bQ + cQ2
(4)
Ribinių pajamų funkcija yra pirma bendrųjų pajamų išvestinė
(TR=P*Q=(a–bQ+ cQ2)Q=aQ–bQ2+cQ3) paklausos kiekio atžvilgiu, t.y.:
MR = dTR = a – 2bQ + 3cQ2 (5)
dQ
Tai rodo, kad ribines pajamas, kurias iš esmės nusako bendrųjų pajamų lygtis. Šiuo atveju nuolydis yra didesnis, jį sustiprina (+3cQ2) narys.
Išgaubta paklausos kreivė tai retai sutinkama paklausos kreivės forma. Paprastai, jeigu rinkoje pasirodo nauja prekė, neturinti analogų, pirkėjai pradžioje su nepasitenkinimu į ją žiūri dėl jos kainos, ir dėl jų poreikių patenkinimo galimybių. Todėl paklausos kreivės pradžia rodo mažesnįjį elastingumą kainai. Aišku tam nemažos įtakos turi kaina, tačiau paklausa gerokai padidėja, kai „kaimynas“ nusiperka prekę ir potencialūs pirkėjai gali iš arčiau susipažinti su prekės vartojamosiomis savybėmis. Ji įgauna įgaubtos paklausos kreivės formą.
Tuo tarpu išgaubta paklausos kreivė iš pradžių rodo didelį pasitikėjimą preke. Tai gerai žinomos, išsikovojusios autoritetą rinkoje firmos prekės. Dėl to tam tikrą vaidmenį suvaidina gerai ir laiku organizuota reklama.
Išgaubtą paklausos kreivę matematiškai galime užrašyti taip:
P = a + bQ – cQ2
(6)
Ribinių pajamų funkciją gaunameimdami firmų išvestinę (TR = P *Q =
AR * Q = (a + bQ – cQ2) * q = aQ + bQ2 – cQ3) Q atžvilgiu, t.y.:
MR = a + 2bQ – 3cQ2 (7)
Žinoma, vienaip ar kitaip, MR bibinės pajamos priklauso nuo paklausos elastingumo kainai. Jei paklausos atkarpa yra elastinga kainai, MR yra teigiamas dydid, jei ne elastinga – neigiamas dydis.
Ribinis produktas
Ribinis produktas (RQ) – tai produkcijos kiekio padidėjimas, naudojant vienu vienetu daugiau tam tikro gamybos veiksnio, yuo tarpu kitų gamybos veiksnių (pajėgumų) apimtis lieka pastovi.
1.1Lentelė. Tariamosios firmos, gaminančios riedučius, trumpojo laikotarpio gamybos funkcija
|Darbo|Kapitala|Bendrasis |Ribinis |Vidutinis|Darbinink|Ribiniai |
|kieki|s vnt. |produktasvvn|darbo |darbo |o |kaštai |
|s |(K) |t. (BQ) |produkta|produktas|savaitini|doleriais|
|vnt. | | |s (4)= |(5)=(3):(|s |(7)=(6):(|
|(D) | | |(3) (RQ)|1) (VQ) |uždarbis |4) (RK) |
| | | | | |doleriais| |
| | | | | |(DU) | |
|0 |1 | |5 | | | |
|1 |1 |5 |7 |5 |300 |60* |
|2 |1 |12 |6 |6 |300 |42.86 |
|3 |1 |18 |3 |6 |300 |50 |
|4 |1 |21 |2 |5.25 |300 |100 |
|5 |1 |23 |1 |4.6 |300 |150 |
|6 |1 |24 |0 |4 |300 |300 |
|7 |1 |24 |-1 |3.43 |300 | |
|8 |1 |23 | |2.88 |300 | |
Pirmieji trys 1.1 lentelės stulpeliai pateikia paprastą tariamosios riedučių gamyklos trumpo laikotarpio gamybos funkcijos pavyzdį. Įmonėje kinta tik vienas gamybos veisnys – darbas.
Pirmasis stulpelis rodo darbo vienetų kiekį, antras – fiksuotą kapitalo kiekį, trčiasis – produkcijos gamybos apimtį, priklausančią nuo kiekvieno darbo vieneto. Pavyzdžiui, jei įmonė samdo tris darbininkus (žiūrėti 1-ą stulpelį), tai per savaitę pagamintas bendrasis produktas (BQ) lygus 18 riedučių (žiūrėti 3-ą stulpelį). Atkreipiame dėmesį į tai, kad bendrasis produktas dažniau yra matuojamas fiziniais vienetais, o ne vertiniais (pinigais).
Todėl jis kartais vadinamas bendruoju fiziniu produktu (BFQ). Turint bendrojo produkto apimtį, galima apskaičiuoti ribinį produktą (RQ) ir vidutinį produktą (VQ). Ribinis darbo produktas parodytas 4-ame stulpelyje. Jis reiškia produkcijos kiekio pokytį, nurodant vienu darbo kiekio vienetu daugiau.
Pavyzdžiui, darbo kiekiui padidėjus nuo 3 iki 4 vienetų, gamybos apimtis padidėja nuo 18 iki 21 riedučio. Ketvirtojo darbo kiekio vieneto ribinis produktas yra lygus 3 riedučiams. Vidutinis produktas parodytas 5-
ame stulpelyje. Jis apskaičiuotas kaip bendrojo produkto ir darbo kiekių santykis.
Jei vaizduotume grafiškai penkių pirmųjų 1.1 lentelės stulpelių duomenis. Diagramoje matytume situaciją: kai ribinio dydžio kreivė yra žemiau už vidutinio dydžio kreivę, tuomet pastaroji leidžiasi žemyn; kai ribinis ir vidutinis dydžiai yra lygūs, vidutinio dydžio kreivė yra plokščia.
Kalbant apie gamybos funkciją, buvo paminėta, kad kaštai priklauso nuo gamybos procesonaudojamų išteklių kiekio ir jų kainų. Žinant gamybos sąnaudų elementus, galima surasti kaštus. Paskutiniame 1.1 lentelės stulpelyje yra apskaičiuoti ribiniai kaštai darant prielaidą, kad darbininko samdymo kaštai sudaro 300 dolerių.
Kaip matome, pirmasis darbininkas sukuria ribinį produktą, lygų 5
riedučiams (4-as stulpelis). Jei darbininko samdymo kaštai per savaitę 300
dolerių (6-as stulpelis), tai šių 5 riedučių ribiniai kaštai lygūs po 60
dolerių kiekvienam (žiūrėti 7-ą stulpelį). Kai pradeda dirbti ketvirtas darbininkas ir jis sukuria ribinį produktą, prilygstantį 3 riedučiams, tuomet kiekvieno iš šių riedučių ribiniai kaštai bus lygūs 100 dolerių (tai yra 300 dolerių atlyginimas yra dalijamas iš trijų papildomai pagamintų riedučių).
IŠVASDOS
Firmai prekių paklausa rūpi tiek, kiek ji gali užtikrinti jai pajamas. Kadangi firma, norėdama parduoti daugiau prekių, priversta mažinti kainas. Ribinės pajamos – tai pajamos, kurias firma gauna už papildomai parduotą produkcijos vienetą. Gali būti įvairus paklausos elastingumas:
absoliučiai elastinga, neelastinga. Absoliučiai elastinga paklausos forma yra horizontali linija, bendrųjų pajamų dydis tiesiog proporcingas produktų prekių kiekiui, o ribinės pajamos nekinta. Kai paklausos funkcija neelastinga, firma gali didinti kainas, bendrasis firmos pajamų didėjimas tiesiogiai proporcingas kainų didėjimui. Ir čia ribinės pajamos už parduotą produkcijos vienetą gali npadidėti, jeigu keliama kaina. Ribinių pajamų kreivė skiriasi nuo paklausos funkcijos dvigubai didesniu nuolydžiu.
Ribinių pajamų kreivės kertamoji (kertanti horizontalią paklausos ašį) rodo ribą, kurią pasiekus ima mažėti firmos bendrosios pajamos. Ši kreivė turi nepaprastai svarbią reikšmę nustatant parduodamų prekių bei paslaugų kiekį, naudingą firmai priimant sprendimą dėl gamybos apimties.
Taigi, taip pat nustatėme svarbų ryšį tarp ribinio produkto ir ribinių kaštų: jei ribinis produktas turi tendenciją mažėti, tai ribiniai kaštai turi tendenciją didėti.
Literatūra
1. B.Martinkus, V.Žilinskas „Ekonomikos pagrindai“ – Kaunas, 2001
2. Z.Lydeka, B.Drilingas „Firmos ekonomikos pagrindai“ – Vilnius, 2001
3. hppt://www.google.lt
P, kaina
(Lt.)
Q, paklausos kiekis už tam tikrą periodą
P1
Q1
3.1 pav.