KLAIPĖDOS UNIVERSITETASHUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETASISTORIJOS KATEDRA
Ieva Emilija Švabauskaitė,I kurso studentė
VILNIAUS GYNYBINĖS SIENOSBASTĖJOS TYRINEJIMAI
Referatas
Mokslinis darbo vadovasDakt. Klaidas Perminas
Klaipėda, 2011Turinys
Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………………….31. Vilniaus gynybinės sienos bastėjos atsiradimas ………………………………………………………………….52. Vilniaus bastėjos tyrinėjimai……………………. …………………………………………………………………….72.1. Archeologiniai tyrinėjimai 1982 m…………………………………………………………………………….72.2. Archeologiniai tyrinėjimai 2007 m. ………………………………………………………………………….8 2.3. Archeologiniai tyrinėjimai 2009 m. ………………………………………………………………………….103. Gynybinės sienos bastėjos sandara …………………………………………………………………………………12Išvados …………………………………………………………………………………………………………………………….13Literatūros sąrašas …………………………………………………………………………………………………………….14Priedai ………………………………………………………………………………………………………………………………15
Įvadas
Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės pilių teritorija nuo seno buvo gerai įtvirtinta. Tačiau miestas augo, plėtėsi jo teritorija ir miestiečių apsaugai nebeužteko vien tik pilies. XV a. pab. – XVI a. pradžioje Lietuvai ėmė kelti grėsmę totoriai ir besikurianti centralizuota Rusijos valstybė. Lietuvos Didysis kunigaikšis Aleksandras (1492 – 1506), tenkindamas Vilniaus gyventojų prašymą, 1503 m. privilegija liepė išmūryti miesto gynybinę sieną. Nors statybos buvo baigtos 1522 m., tačiau dėl XVII a. neramumų jos prasitęsė ir bokšto kalne buvo pastatyta bastėja skirta artilerijos ugnimi atmušti priešą nuo miesto. Bastėja – įtvirtintas žemių ir mūro gynybinis fortifikacinis statinys, skirtas miesto gynybai. Vilniaus gynybinės sienos bastėjos kompleksą sudaro: antžeminis bokštas, požeminė patrankų patalpa ir juos jungiantis tunelis. Pagrindinė bastėjos komplekso dalis – pasagos formos patrankų patalpa, kurios galuose įrengti du fligeliai skirti flanginiam šaudymui. Toje pačioje patalpoje buvo nišos , kuriose buvo laikomas parakas, salietra, druska daugelis kitų medžiagų bei įrankių. Spėjama, kad bastėjos projekto auorius – F. Getkantas, kadangi 1648 m. jo sudarytame miesto gynybinių įtvirtinimų plane bastiono bokštas ir antžeminė koridoriaus dalis jau pažymėti. Deja, po 1651 – 1661 m. trukusios Maskvos caro, Aleksėjaus Michailovičiaus Vilniaus okupacijos, smarkiai nukentėjo gynybinė siena ir bastėja. Laikui bėgant bastėja neteko gynybinės funkcijos, o XIXa. carinės administracijos pastangomis ji buvo paversta miesto šiukšlynu.
1966 m. pradėti bastėjos archeologiniai ir architektūriniai tyrinėjimai bei jos atstatymo darbai: atstatytas ir uždengtas stogu bokštas, restauruotas patrankų patalpos vidus ir juos jungiantis tunelis.Archeologinių tyrimų bastėjoje metu surasta per tūkstantis radinų. Didesnę jų dalį sudaro statybinė keramika bei buitinė technika : glazūruoti, neglazūruoti puodai, dubenys, ąsočiai, lėkštės, keptuvės, taupyklės. 1987 m. bastėjoje įrengtas muziejus. Nors gynybinė bastėja buvo ne kartą tyrinėta, tačiau išlikusi informacija apie ją nėra pakankamai aiški ir tiksli. Taigi, šiuo darbu siekiama aprašyti bastėjos atsiradimo priežastis, nustatyti kokio tipo radinių keramika dominuoja, išanalizuoti bastėjos vidinį planą.Darbo tikslas – išnagrinėti Vilniaus gynybinės sienos ir bastėjos sandarą bei atskleisti bastėjos aktualumą XVII a.
Darbo tikslui atskleisti iškeliami šie uždaviniai : 1. Aprašyti archeologinių tyrinėjimų metu nustatytą kultūrinių sluoksnių stratigrafiją bei chronologiją.2. Atskleisti kokios priežastys nulėmė bastėjos statybą ir gynybinės reikšmės netekimą ne vieną okupaciją patyrusiai Lietuvai.3. Pasitelkiant archeologiniais tyrimais, išanalizuoti gynybinės sienos bastiono sandarą.
Chronologinės ribos :1. XVI – XVII a.2. XVII – XVIII a.
Darbo metodai :
1. Naratyvinis.2. Analitinis.3. Komparatyvinis.
1.Vilniaus gynybinės sienos bastėjos atsiradimas
XVa. nuo seno gerai įtvirtintam Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės pilių teritorijai nebeužteko vien tik pilies. XVa. pab. totoriai ir besikurianti centralizuota carinės Rusijos valstybė ėmė kelti grėsmę Lietuvai. Atsižvelgdamas į tai Didysis Lietuvos kunigaikštis Aleksandras (1492-1506), tenkindamas Vilniaus gyventojų prašymą, 1503m. privilegija liepė išmūryti miesto gynybinę sieną. Sieną statyti privalėjo visi miesto gyventojai, o kurie negalėjo statyti mūrinės, turėjo pastatyti aštriakuolių sieną. 1522m. Žygimanto (Zigmanto) Senojo (1506-1548) gynybinės sienos statyba buvo baigta. Ligi pusės akmeninė, nuo pusės mūrinė, ji juosė miestą maždaug trijų kilometrų perimetru, jos aukštis siekė dvylika metrų, o storis – du tris metrus. Siena prasidėjo ties Žemutine pilimi, ėjo dabartinių Liejyklos, Pylimo, Subačiaus ir Bokšto gatvių linija, siekė Vilnią, kurios statūs skardžiai saugojo miestą iš rytų pusės.Sienoje būta devynerių vartų ir kelių bokštų.Deja, gynybinė siena XVIIa. iškilus Maskvos ir švedų grėsmei prarado savo funkciją ir vėl susirūpinta miesto gynyba. Pradėta rekonstruoti Vilniaus gynybinė siena, bokšto kalne buvo pastatyta bastėja skirta arilerijos ugnimi atmušti priešą nuo vartų. Tikslių žinių, kada buvo pastatyta bastėja nėra.Matyt ją pastatyti buvo nutarta po dramatiškų XVI – XVII a. politinių ir karinių įvykių.Tai, jog bastėja pastatyta vėliau nei gynybinė siena patvirtina archeologiniai tyrimai,raštijos šaltiniai ir įvairaus laikotarpio Vilniaus miesto planai kaip F. Getkanto miesto planas (1648) pagal kurį spėjama , jog jis ir yra projekto autorius.Šiame sudarytame miesto gynybinių įtvirtinimų plane bastiono bokštas ir antžeminė koridoriaus dalis jau pažymėti. Tyrimai parodė, kad statant bastioną, gynybinė siena Bokšto gatvėje išlaužta (apie 50m.). Vadinasi, bastionas buvo statytas tikrai vėliau, negu gynybinė siena.Tą patvirtina ir kultūrinis sluoksnis prie pasagos šiaurinio fasado.Čia jis iš dalies sunaikintas – perkastas statybos metu. Tuo tarpu tas pats kultūrinis sluoksnis prie gynybinės sienos ties Bokšto gatve visai nejudintas . Be to, šioje teritorijoje pastebėti du pagrindiniai ir skirtingų laikotarpių kultūriniai sluoksniai.Pirminiame žemės paviršiuje, ant kurio stovi gynybinė siena Bokšto gatvėje, yra tik neglazūruotų, lygių puodų šukių ir odos atraižų. Kultūrinio sluoksnio storis 15-20 cm. Statant bastėją šis sluoksnis fosoje visai sunaikintas, vietomis perkastas.Perkasimai žymu prie pasagos šiaurinio ir pietinio fasadų, taip pat ir prie tunelio pietinės sienos.Bastėjos statybiniame žemės paviršiuje daug glazūruots keramikos , statybinės medžiagos – olandiškų čerpių ir kitų radinių – matyti , kad bastėjos statybos žemės sluoksnis yra susidaręs XVII a.
Bėgant laikui bastėja neteko savo gynybinės funkcijos. XVIII a. viduryje bastėja buvo dar žemės paviršiuje. Tą akivaizdžiai rodo Fiurstenhofo planas. Vėlesniuose – 1794, 1798 , 1801, 1808, 1840, 1862 metų – ir kituose to laikotarpio miesto planuose, bastiono jau net pėdsakai nepažymėti. Carinės administracijos pastangomis XIX a. pradžioje buvo nugriauti beveik visi miesto gynybiniai įtvirtinimai, bastėjos teritorija paversta miesto šiukšlynu, grioviai ir mūrai užpilti. Taip atsitiko todėl, kad iki 1965 m. Paminklas buvo laikomas požeminiu. Griuvenos čia buvo išlygintos, paminklo teritorija užsodinta medžiais, įrengta kūdikių namų žaidimo aikštelės ir IX rusų vidurinės mokyklos bandomasis daržas – sodas. Prieš antrąjį pasaulinį karą bokštas jau buvo sugriuvęs .Karo metais, įsirengę artilerijos bastėjoje slėptuvę ir amunicijos sandėlį, vokiečiai naudojosi taip pat ir jo bokštu. Pokario metais bokštas jau nenaudotas. Pažymėtina, kad prie jo pietinės sienos yra buvę prisiglaudę du nedideli mediniai pastatai.Čia buvusių trobesių likučiai užversti pokario griuvėsiais. 1966m. buvo pradėti archeologiniai ir architektūriniai tyrimai bei bastėjos atstatymo darbai : atstatytas ir uždengtas stogu bokštas , restauruotas patrankų patalpos vidus ir juos jungiantis tunelis. 1987 m . bastėjoje įrengtas muziejus.2.Vilniaus miesto bastėjos tyrinėjimai
Vilniaus gynybinės sienos bastėjos archeologiniai ir architektūriniai tyrinėjimai prasidėjo jau nuo 1966m. Tyrimai buvo atliekami ne vieną kartą , jie tęsiasi ligi šių dienų.Archeologinių tyrimų bastėjoje metu surasta per tūkstantis radinių, kurių dėka buvo atrasti kelų epochų pėdsakų.Taip pat 1987m. bastėjoje irengtas muziejus, kuriame saugomi tyrimų metu rasti eksponatai.
2.1. Archeologiniai tyrinėjimai 1982m.
1982m. vyko archeologiniai tyrinėjimai Jacenevičiaus gatvėj 10 name, kurio vadovas buvo Vytautas Ušinskas. Tyrinėjimų metu namo rūsyje ir kiemelyje buvo surasta XIX a.