Labiausiai žinomi savo siaubiamaisiais žygiais Skandinavijos, Britų salų pakrantėse irkitose Europos dalyse tarp VIII a. pabaigos ir XI a. Šis periodas Europosistorijoje vadinamas vikingų amžiumi. Vikingai vertėsi žemdirbyste irprekyba, kuri buvo plėtojama jūrų keliais. Taip pat sukūrė platų prekybostinklą bei apgyvendino kai kurias puldinėtas pakrantes. Nors dažniausiaiekspedicijų tikslai nebūdavo prekybiniai, o daugiau pasitaikydavoplėšikavimo atvejų bei tikrų išpuolių, kurių tikslas buvo apiplėšti gretimųsričių gyventojais. Todėl dažniausiai vikingai vaizduojami kaip neraštingi,nekultūringi ir amžinai girti barbarai, kuriems labiau rūpėjo kruvinikarai, negu poezija. 793 m. įvyko pirmasis patikimaidokumentuotas vikingų užpuolimas Lindisfarne saloje, Anglijoje, o 1066 m.vikingams vadovavęs Norvegijos konungas Haraldas Hardrada bandėįsitvirtinti tradicinėje vikingų antpuolių žemėje – Anglijoje, bet buvo sumuštas ir nuo to meto vikingų žygiai liovėsi.795 m. užregistruotas pirmasis Airijos antpuolis. 841 m.vikingai įkūrė Dublino miestą. Vikingai politeistai. Svarbiausias dievas Odinas, visažinis irpuikus strategas. Populiariausias – Toras – globėjas ir gynėjas. Frėjas –vaisingumo dievas. Jie gyvena milžiniškoje Asgaro tvirtovėje, kuriosvidury auga uosis, viršūne pradūręs dangaus skliautą, o šaknis suleidę įpragarą. Šie dievai kartu su Valkirijomis, amazonėmis-karėmis ir kitomisdievybėmis, dvasiomis ir demonais sudarė skandinavų panteoną. Laidojantmirusiuosius dažnai į kapą dedama jų asmeninių daiktų, kurių gali prireiktianame pasaulyje. Su vadais kartu laidojami jų mylimi gyvūnai, galvijųgalvos ir vergai, kuriuos jie labai vertindavo. Pamažu užmezgę ryšius suBizantija ir Vakarų Europa, vikingai priima krikščionybę.