Vikingai
1. Kas yra vikingai. Jų kilmė. 2. Vikingų amžius. 3. Vikingų žygiai. 4. Skandinavų visuomenė. 5. Religija.
Vikingai – skandinavų (normanų) kilmės jūrininkai – kariai, pirkliaiir plėšikai. Rytuose vikingai vadinti varangais, variagais. Labiausiaižinomi savo siaubiamaisiais žygiais Skandinavijos, Britų salų pakrantėse irkitose Europos dalyse tarp VIII a. pabaigos ir XI a. Šis periodas Europosistorijoje vadinamas vikingų amžiumi. Vikingai vertėsi žemdirbyste irprekyba, kuri buvo plėtojama jūrų keliais. Taip pat sukūrė platų prekybostinklą bei apgyvendino kai kurias puldinėtas pakrantes. Nors dažniausiaiekspedicijų tikslai nebūdavo prekybiniai, o daugiau pasitaikydavoplėšikavimo atvejų bei tikrų išpuolių, kurių tikslas buvo apiplėšti gretimųsričių gyventojais. Todėl dažniausiai vikingai vaizduojami kaip neraštingi,nekultūringi ir amžinai girti barbarai, kuriems labiau rūpėjo kruvinikarai, negu poezija. Tačiau iki mūsų dienų išliko tokie norvegų ir islandųliteratūros paminklai kaip Edos, skaldų Egilio Skalagrimsono (Xa.), BragioBodasosno Senojo (IXa.), Eivindo Finsono (Xa.) ir kitų, šiandien nebežinomųautorių poezija, sagos apie islandus ir konungus.Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose vikingai paminėti 11-ame šios erosšimtmetyje. Žodžio „vikingas“ kilmė nėra iki galo aiški. Pagal vienąversiją žodis kildintinas iš senosios skandinavų kalbos daiktavardžiovik (įlanka, užutėkis, upokšnis, prieplauka) ir priesagos -ing (ateinantisiš, priklausantis). Pagal kitą versiją žodis kilęs iš senosios anglų kalboswíc (prekybos miestas). Vikingų amžius – tai laikotarpis nuo 793 iki 1066 metų, kai vikingairengė antpuolius į Anglijos, Prancūzijos, Italijos pakrantes, atradoIslandiją ir Grenlandiją bei Amerikos žemyną, kolonizavo Šiaurės Anglijąbei Normandijos sritį Prancūzijoje. 793 m. įvyko pirmasis patikimaidokumentuotas vikingų užpuolimas Lindisfarne saloje, Anglijoje, o 1066 m.vikingams vadovavęs Norvegijos konungas Haraldas Hardrada bandėįsitvirtinti tradicinėje vikingų antpuolių žemėje – Anglijoje, bet buvo
sumuštas ir nuo to meto vikingų žygiai liovėsi. Vikingai pasirodė irrytinėje Europoje, kur jie vykdavo mažesniais būriais, kadangi čia reikėjokeliauti ne jūra, o upėmis. Upėmis galėjo praplaukti žymiai mažesni laivai,nei jūra, tad ir jais vykstančių žmonių būrys būdavo neskaitlingas. Dėl točia jie mažiau ir plėšikavo, o daugiau prekiavo. Antraip vietos gyventojailengvai būtų su jais susidoroję. Vikingai suvaidino reikšmingą vaidmenįformuojantis Novgorodo ir Kijevo Rusios valstybėms. Rytinėje Europojedaugiausia veikė švedų vikingai, dar vadinti variagais. Būtent per slavųapgyventas teritorijas driekėsi vadinamasis kelias iš variagų į graikus,t.y., į Bizantijos imperiją. Vikingus nuo IX amžiaus savais tikslaispanaudojo besiformuojančių skandinavų valstybių valdovai – konungai. Tačiaukonungų organizuotas ir vadovaujamas karinis – plėšiamasis žygis buvo taspats vikingų žygis, išsiskiriantis tik savo mastu. Apie vikingų žygius daugiausia žinoma iš Vakarų Europos (anglų irprancūzų) naratyvinių šaltinių – kronikų. Kronikas rašė krikščionysvienuoliai, tad jose vikingai pirmiausia vaizduojami kaip plėšikai irpiktadariai. Vakarų Europos šaltinius reikšmingai papildo arabų šaltiniai,kur vikingai pirmiausia vaizduojami kaip pirkliai.Karinis vikingų aktyvumas per visą vikingų epochą labiausiai pastebimasarčiausiai į vakarus nuo Skandinavijos nutolusiose teritorijose, t.y.,Anglijos salyne. 795 m. užregistruotas pirmasis Airijos antpuolis. 841 m.vikingai įkūrė Dublino miestą. Šiaurės Angliją vikingai puldinėjo nuo 851m. 886 m. sudaryta sutartimi su Alfredu Didžiuoju buvo nustatytosvadinamosios Danelago (angl. Danelaw), t.y., skandinavų apgyventosteritorijos Anglijoje ribos. 845 m. buvo apiplėštas Paryžius ir Hamburgas.911 m. sudaryta sutartimi su Prancūzijos karaliumi Karoliu Naiviuojuvikingai, vadovaujami Rollo, įsikūrė Normandijoje. 1066 m. Rollo palikuonisVilhelmas Užkariautojas sumuša anglus – saksus ir įsitvirtina Anglijoskaralių soste.Taip pat vikingai buvo pirmieji europiečiai, apsilankę Amerikoje. Kadangitai tebuvo kelios nereguliarios kelionės, vietinių gyventojų kultūrosniekaip nepaveikė ir pastovių kolonijų neįkūrė, daug svarbesnį vaidmenįAmerikos atradime užima Kristupas Kolumbas. Tūkstantųjų metų skandinavų visuomenę daugiausiai sudarokaimiečiai, laisvi žemių savininkai, galintys nešioti ginklą ir kreiptis įteismą. Apskritai jie yra lygūs, tačiau kai kurios senos ir turtingosšeimos kiek įtakingesnės. Amatininkai (kalviai arba mūrininkai) yra labaigerbiami, jie užtikrina bendruomenės apsaugą ir kelionių sėkmę. Antžemiausios visuomenės pakopos – vergai. Juridiškai jie nelaikomi asmenimis.Laisvieji žmonės, susirinkę į asamblėją, vadinamą tingu (Thing), yraaukščiausioji valdžia, kuri priima svarbius nutarimus, diktuoja įstatymusir atlieka veiksmo funkcijas. Karalius vykdo savo aukštesnę valdžią – jisyra tarpininkas tarp dievų ir žmonių. Jo įpėdinis renkamas, bet iš tospačios giminės: vadinasi, monarchija yra kartu ir paveldimoji, irrenkamoji. Vikingai politeistai. Svarbiausias dievas Odinas, visažinis irpuikus strategas. Populiariausias – Toras – globėjas ir gynėjas. Frėjas –vaisingumo dievas. Jie gyvena milžiniškoje Asgaro tvirtovėje, kuriosvidury auga uosis, viršūne pradūręs dangaus skliautą, o šaknis suleidę įpragarą. Šie dievai kartu su Valkirijomis, amazonėmis-karėmis ir kitomisdievybėmis, dvasiomis ir demonais sudarė skandinavų panteoną. Laidojantmirusiuosius dažnai į kapą dedama jų asmeninių daiktų, kurių gali prireiktianame pasaulyje. Su vadais kartu laidojami jų mylimi gyvūnai, galvijųgalvos ir vergai, kuriuos jie labai vertindavo. Pamažu užmezgę ryšius suBizantija ir Vakarų Europa, vikingai priima krikščionybę.Literatūra:Arturas Mickevičius. Normanai ir baltai IX-XII a. Vilnius: Versus Aureus,2004. 181 p.http://www.lizdas.lt/skeptic/runos/vikingai.htmIstorija 1, „Baltos lankos“, Vilnius, 1994m., 248-252psl.