Lietuvių tautos kelias į nepriklausomybę
Lietuvių tauta per amžius ėjo labai sunkiu ir vingiuotu laisvės ir pavergimo, nepriklausomybės įgijimo ir praradimo, savęs pažinimo ir apsisprendimo keliu. Susikūrusi XIII šimtmetyje ir gyvavusi 500 metų, kovose su užkariautojais, vokiečiais, švedais, rusais apgynusi laisvę, Lietuvos valstybė XVIII amžiaus pabaigoje buvo įjungta į Rusijos imperiją. Lietuva neteko net savo vardo. Caro pareigūnai ją pavadino Šiaurės vakarų kraštu. Tačiau tauta neprarado istorinės atminties. Beveik kas trisdešimt metų – 1794, 1830, 1863 – aisiais, – apgydžiusi žaizdas, kilo prieš engėjus. Kiekviena nauja karta vėl kovojo dėl savo krašto laisvės, buvo žiauriai malšinama, patyrė labai dramatiškus gyvenimo tarpsnius. Jau XIX amžiuje kai kurie mokslininkai prognozavo visišką lietuvių tautos išnykimą. Bet tauta nepalūžo. Antroje to amžiaus pusėje išryškėję išsivadavimo siekiai peraugo į tautinį sąjūdį. Jis pažadino ir sustpirino tautinę savimonę ir tautinio orumo jausmus, atgaivino tautos dvasią. XX amžiaus pradžioje tautinio atgimino sąjūdis plėtėsi. Rusijos imperijoje prasidėjo revoliucija ( 1905 – 1907 metais). 1905 – aisiais Vilniuje susirinko Didysis seimas. Jame buvo svarstomi ir Lietuvos nepriklausomybės reikalai. Kai revoliucija buvo nuslopinta, krašte įsisiautejo reakcija. Bet jau buvo atgauta spauda gimtąja kalba, daugėjo lietuvių inteligentijos, gyvėjo kultūrinis gyvenimas. 1914 metais prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Rusijos imperija pradėjo irti. Lietuvą okupavusi vokiečių armija negailestingai plėšė kraštą. Karui einant į pabaigą Vilniaus lietuvių konferencijoje 1917 metų rugsėjo 18 – 22 dienomis buvo vieningai deklaruotas tautos apsisprendimas kurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Vokiečiams nenoromis sutinkant – jie tikėjosi išlaikyti Lietuvą sau – įsisteigė Lietuvos taryba. Dar reikėjo įkvėpti kraštui viltį. Ir norą tapti laisvam, jo žmonėms – supratimą, kad Lietuva gali ir turi būti nepriklausoma. Rodydama daug sumanumo ir darydama kompromisus, rizikuodama autoritetu ir garbe, Lietuvos inteligentija okupacijos metu 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Išsipildė tautos išsivadavimo sąjūdžio, aušrininkų ir varpininkų, knygnešių lūkesčiai. Lietuvių tauta pasiekė savo tikslą.
Tiesa ir drąsa nugalėjo. Po Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos valstybės laukė ilgas kovų ir vargų kelias. Tačiau jau buvo tauta, atsakinga už savo dabartį ir ateitį, sugebanti ginti savo interesus, kurti istoriją.