Lietuva vokiečių okupacijos metaisVokietija okupuoja Lietuvą. Lietuvių pastangos atkurti nepriklausomybę
1941 m. birželio d. prasidėjo Vokietijos ir SSRS karas. Nuo pirmųjų akimirkų kovos užvirė ir Lietuvos teritorijoje. Vokiečiai Raudonąją armiją iš Lietuvos išstūmė per šešias dienas. Karas išgelbėjo Lietuvos gyventojus nuo sovietinio teroro. Pogrindyje veikusios ir su Lietuvos aktyvistų frontu ryšius palaikiusios organizacijos bei pavieniai žmonės karo pradžioje pradėjo kovą prieš Raudonąją armiją. Prasidėjo antikomunistinis sukilimas. Jo tikslas – keršyti komunistams ir atkurti nepriklausomybę. Partizanai su baltais raiščiais ant kairės rankos saugojo tiltus ir kitus svarbius objektus, apšaudė ir kitaip trukdė besitraukiantiems raudonarmiečiams, suiminėjo pareigūnus, talkino puolantiems vokiečiams. Vilniuje jiems pavyko išvaduoti vagonuose uždarytus tremtinius. Didžiausią mastą sukilimas įgavo Kaune. Sukilėliai užėmė radijo ir telefono stotis, sutrikdė Raudonosios armijos ryšius, puolė tiltus saugojančius dalinius, kovėsi su raudonarmiečiais. Birželio 23 – iosios vakare mieste šeimininkavo parttizanai. Vokiečiai į Kauną įžengė tik birželio 25 dieną. Sukilime Lietuvoje dalyvavo apie 10 tūkst. vyrų. Kovoje žuvo apie 600 sukilėlių. Jau birželio 23 dieną per užimtą Kauno radijo stotį aktyvistai paskelbė apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir Laikinosios vyriausybės sudarymą. Jos vadovu tapo J. Ambrazevičius. Svarbiausias Laikinosios Vyriausybės uždavinys buvo pasiekti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. LAF sukilimas pasitarnavo vokiečiams. Bet Hitlerio planuose nebuvo vietos nepriklausomai Lietuvai. Todėl jau birželio 28 dieną vokiečiai įsakė paleisti lietuvių ginkluotus dalinius, o rugpjūčio 5 d. Laikinoji Vyriausybė buvo priversta nutraukti veiklą. Vokiečiai nepripažino jokio lietuvių politinio savarankiškumo. Pirmosiomis karo dienomis pradėtos suvedinėti sąskaitos. Be teismo buvo žudomi arba perduodami vokiečiams daugiau ar mažiau bendradarbiavę su komunistais žmonės, o kartais ir niekuo nenusikaltę žmonės. Labiausiai nuo savavališkų susidorojimų nukentėjo Lietuvos žydai. Jau pirmosiomis karo savaitėmis tūkstančiai jų buvo nužudyti.
Į lietuvius naciai žiūrėjo kaip į menkavertę tautą, todėl dar karo metais pradėta Lietuvos kolonizacija. Iškėlus iš ūkių šeimininkus, juose buvo įkurdinta apie 6 tūkst. vokiečių kolonistų šeimų.Teroras ir holokaustas
Frontui nusiritus į rytus, iš Vokietijos į Lietuvą atvyko specialios naikinimo grupės (Einsatzgruppen), kurios turėjo išžudyti komunistus, žydus, čigonus. Nuo nacių teroro labiausiai nukentėjo žydai, sudarė daugiau kaip 7% Lietuvos gyventojų. Jau pirmosiomis karo dienomis pradėtas masinis jų naikinimas visoje Lietuvoje. Prie kiekvieno didesnio miestelio yra vietos, kur karo pradžioj buvo sušaudyti tūkstančiai žydų: iš pradžių vyrai, vėliau seniai, moterys ir vaikai. Nekaltų žmonių krauju susitepė ir keli šimtai lietuvių. Vieni tai darė iš godumo, kiti dėl savo antisemitinių pažiūrų, treti iš kvailumo, ketvirti vien todėl, kad galėjo nebaudžiami žudyti, dar kitus privertė vokiečiai. Lietuviai, tarnaujantys vokiečiams pavaldžldžiose karinėse struktūrose, už atsisakymą žudyti žydus buvo šaudomi vietoje ir verčiami į tas pačias duobes. Vokiečių propagandistai įrodinėjo, kad žudynės yra vietinių gyventojų keršto žydams akcijos. Karo metais visi laikraščiai buvo pilni kurstančių straipsnių, įrodinėjimų, kad žydai yra piktadariai. Lietuvos gyventojų dauguma smerkė žudynes, o jose dalyvavusius paniekinamai vadino “žydšaudžiais”. Didesniuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose – žydams, išlikusiems gyviems pirmųjų masinių žudynių metu, buvo sukurti getai – izoliuoti, saugomi miesto rajonai, iš kurių iškraustyti visi nežydai. Getų gyventojai gyveno ypač sunkiomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Žydai privalėjo prie viršutinių drabužių prisisiūti šešiakampes žvaigždes. Jiems buvo draudžiama naudotis transporto priemonėmis, turėti radijo imtuvus, pirkti ir parsinešti į getus maisto, kuro, be leidimo išeiti iš getų, vaikščioti šaligatviais. 1941 – 1944 metais getuose gyvenę žydai buvo palaipsniui sunaikinti. Lietuvoje taip pat buvo žudomi ir iš kitų šalių atvežti žmonės. Net 94% Lietuvos žydų tapo sąmoningo žydų tautos naikinimo, vadinamo holokaustu, aukomis. Daugiausia žmonių nužudyta Paneriuose, prie Vilniaus, ir Kauno fortuose. Tik menka žydų dalis slapstoma išgyveno per visą trejus metus trukusią okupaciją. Nors už žydų slėpimą naciai šaudė ištisas šeimas, keli tūkstančiai lietuvių, rizikuodami gyvybėmis, padėjo persekiojamiems žmonėms. Nemažą išlikusių žydų dalį sudaro 1941 m. birželio tremtiniai. Tai, kas pradžioje su lietuviais tremiamiems į Sibirą žydams atrodė baisi nelaimė, didžiajai tremtinių daliai išgelbėjo gyvybę.
Nacių teroras neaplenkė ir kitų Lietuvos gyventojų. Buvo represuojami žmonės, padedantys žydams ar veikiantys pogrindyje inteligentai, protestuojantys prieš nekaltų žmonių žudymą ar smerkiantys nacių politiką Lietuvoje. Ūkininkus, neatidavusius pyliavų, vokiečiai siųsdavo į koncentracijos stovyklas, net šaudė. Nuo represijų nukentėjo apie 11 tūkst. ūkininkų. Apie 75 tūkst. Lietuvos gyventojų, dažniausiai prievarta, okupantai išvežė darbams į Vokietiją. Į koncentracijos stovyklas pateko apie 30 tūkst. lietuvių, dalis jų ten žuvo. Bausdami už sovietinių partizanų veiklą, naciai šaudė įkaitus. 1944 m. jie sudegino Pirčiupių kaimą su visais 119 gyventojų – net kūdikius ir senukus. Vokiečių okupacijos metais žuvo apie 200 tūkst. žydų, apie 15 tūkst. lietuvių, 15 – 20 tūkst. kitų tautybių Lietuvos gyventojų. Rytinėje Lenkijos dalyje nuo 1943 m. Veikė lenkų partizanų būriai, vadinami Armija krajova. Jie, gindami įsivaizduojamos būsimos pokario Lenkijos interesus, kovojo ir prieš vokiečius, ir prieš rusų partizanus. AK partizanai terorizavo (net žudė) ir niekuo nekaltus civilius lietuvius Vilniaus krašte, iš viso per 200 lietuvių. Ir iš lietuvių policijos pusės būta teroro veiksmų prieš lenkus. Jau nuo 1941 m. Lietuvoje veikė sovietinių partizanų būriai, kurie ypač suaktyvėjo 1943 – 1944 metais. Šių būrių pagrindą sudarė lėktuvais permesti ar iš Baltarusijos atkeliavę kovotojai, tarp jų ir lietuviai. Lietuvoje komunistinių partizanų būrius papildydavo nuo mirties iš getų pasprukę žydai. Partizanai savivaliavo rinkdami maistą, drabužius, taip pat žudė lietuvius, dirbusius vokiečių įstaigose ar savivaldos institucijose. Todėl vietos gyventojai į juos žiūrėdavo priešiškai. Ūkininkai pastebėtus partizanus įskusdavo vokiečiams ar net patys priešindavosi ginklu. Lietuviai kentėdavo ir nuo vokiečių baudžiamųjų būrių, keršijančių už partizanų išpuolius.Rugsėjo 11-oji: Osama Bin Ladenas prieš JAV
Osama Bin Ladenas – šis vardas dar ilgai skambės amerikiečių ausyse. Žmogus – pagal nekenčiamumą aplenkęs net A. Hitlerį, žmogus, kurio vadovaujami teroristai lygiai prieš metus užėmė keleivinius lėktuvus ir nukreipė juos į Pasaulio prekybos centrą, Pentagoną. Dar vienas lėktuvas nukrito Pitsburge, dar vienas buvo numuštas, vėliau JAV patvirtino jog numuštasis lėktuvas skrido į George’o W. Bush’o rezidenciją. Pasaulio prekybos centras neišlaikė – abu “broliai dvyniai” sugriuvo, kaip ir dalis Pentagono. Po to kai nugriuvo Pasaulio prekybos centras, netoli jo esančios gatvės buvo nuklotos pelenais, žmonės turėjo vaikščioti su specialiomis kaukėmis. Pentagone gaisras buvo gesinamas ne vieną dieną.
Dar tos pačios dienos vakare JAV prezidentas George’as W. Bush’as kreipėsi į JAV piliečius. Per savo kalbą G. W. Bush’as pareiškė, kad nebus pasigailėta nei teroristų surengusių išpuolį, nei tų kas juos pridengė. Bush’as taip pat pridūrė jog JAV kariuomenė yra stipri ir pasirengusi.Tos pačios savaitės sekmadienį (teroro aktas įvyko antradienį) JAV ir Didžiosios Britanijos pajėgos bombardavo ir apšaudė raketomis Afganistaną, siekdamos paralyžiuoti valdančiojo talibų režimo ginkluotąsias pajėgas bei priversti ekstremistus, atsakingus už rugsėjo 11-osios teroro aktus Niujorke ir Vašingtone pasitraukti iš kalnų į atviras vietas. Vėliau prie šios karinės operacijos prisijungė ir kitų šalių kareiviai.Per rugsėjo 11-osios teroro aktus žuvo 5,6 tūkst. žmonių. Karinė operacija Afganistane vis dar vyksta, tačiau Osama Bin Ladenas vis dar laisvėje ir kelia rimtą grėsmę visam pasauliui. Šiandien JAV imtasi ypač didelių atsargos priemonių – sumažintas keleivinių lėktuvų srautas į didžiuosius miestus, ore patruliuoja naikintuvai. Vakar (09.10) Osama Bin Ladenas viešai prisiėmė atsakomybę už kruvinus teroro aktus, įvykdytus lygiai prieš metus. Osama Bin Ladenas taip pat pagrasino naujais teroro aktais jei JAV nesiliaus remti Izraelį.Apie viską iš pradžių
Teroro aktas JAV
Antradienį rytą Amerikos laiku, Jungtines Valstijas sudrebina precedento neturinčių teroro aktų virtinė. Vienas po kito į Pasaulio prekybos centrą Niujorke įsirėžia du, kaip vėliau paaiškėja, užgrobti keleiviniai lėktuvai. Teroro aktai vygdomi kaip tik tuo metu, kai žmonės šimto dešimties aukštų pastate renkasi į darbus. Pp kiek laiko pastate nugriaudėja galingas sprogimas, du pastato bokštai susmunka į žemę. Vienas iš griuvusių dangoraižių nukrenta ant pradinės mokyklos. M-1 žinių tarnyba susisiekia su Lietuvos generaliniu konsulu Niujorke Rimantu Morkvėnu. “Tai – karas”, – sako konsulas. Prognozuojama, jog aukų skaičius gali siekti penkiasdešimt tūkstančių. Vėliau pranešama, jog vien užgrobtuose lėktuvose buvo 260 keleivių.
Niujorke uždaromi visi oro uostai, tuneliai ir tiltai, lėktuvai nukreipiami į Kanadą. Visas pietinis Manheteno galas paskendęs dūmuose, apibertas nuolaužomis. Visiems Jungtinių Valstijų oro erdvėje esantiems lėktuvams įsakoma kuo skubiau nutūpti. Prezidentas Džordžas Bušas padaro pirmą pareiškimą apie “akivaizdų teroro išpuolį”, užjaučia žuvusiųjų artimuosius.Tuo tarpu teroro aktas tęsiasi. Dar vienas lėktuvas rėžiasi į Pentagono pastatą Vašingtone, sugriūna keli aukštai pažeistos pastato dalies. Evakuojami Baltieji rūmai.Viena palestiniečių grupuočių prisiėmė atsakomybę už išpuolį Pasaulio prekybos centre, tačiau vėliau ši informacija buvo paneigta. Teroro aktai siejami su labiausiai Amerikos ieškomu teroristu Osama bin Ladenu, jie tęsiasi.Prie Valstybės departamento automobilyje sprogsta bomba, o ketvirtasis lėktuvas nukrenta Pensilvanijos valstijoje. Vėliau teigiama, jog iš viso Jungtinėse Valstijose pagrobti 8 lėktuvai, keturių lėktuvų koordinatės pamestos. Amerikiečių naikintuvai patruliuoja virš Vašingtono, evakuojami visi federaliniai pastatai. Visame pasaulyje uždaromos Jungtinių Valstijų ambasados, skelbiama ypatingos parengties padėtis.Tuo tarpu palestiniečiai džiūgauja ir švenčia, nepaisydami savo lyderio Jasiro Arafato, kuris pasmerkia teroro aktą. Išpuolį pasmerkia ir Afganistaną valdantis talibano judėjimas, slepiantis teroristą Osamą bin Ladeną. Jis yra ieškomiausias pasaulio teroristas, jo vadovaujama organizacija “al Qaeda” yra kaltinama daugelio amerikiečių žudynėmis paskutinio dešimtmečio laikotarpiu. Ši organizacija sprogdino Amerikos ambasadas Kenijoje. Tada sprogdinimų metu žuvo 224 žmonės ir 5 tūkstančiai buvo sužeisti. Pasirodo pranešimai, kad Bin Ladenas trys savaitės prieš tragediją Amerikoje kalbėjo apie didžiulią Jungtinių Valstijų ataką. Bin Ladenas esą paminėjo didžiausią istorinę ataką prieš Jungtines Valstijas.Amerikiečių politikai šią įvykdytą ataką palygino su istoriniu Perl Harboru, kai japonai užpuolė visiškai nieko nenutuokiantį rytinį uostą.Teroristų puolimo liudininku tapo ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Amerikoje viešintis su vizitu. Jis paprašė ministrą pirmininką Algirdą Brazauską ir Seimo pirmininką Artūrą Paulauską imtis būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas žmonių saugumas bei svarbių objektų apsauga Lietuvoje. Vyriausybėje šaukiamas šalies jėgos ir diplomatinių struktūrų vadovų pasitarimas, po kurio Lietuvoje neįvedama ypatingoji padėtis, tik sustiprinama atskirų objektų apsauga. Tuo tarpu Vilniuje melagingai grąsinama susprogdinti viešbutį “Lietuva”. Iš pastato evakuojama 300 žmonių, sprogmenų nerandama.Osama bin Ladenas
IŠVADA
Visais laikais atsirasdavo žmonių siekiančių pasisavinti svetimą turtą, valdžią ir pan. Tik galbūt tada jų neteisėti bei negarbingi veiksmai nebuvo įvardijami kaip terorizmas. Kada ir kaip atsirado terminas “terorizmas” sunku pasakyti, tačiau plačiai pradėtas naudoti antrojo pasaulinio karo metu. Tuomet teroristiniais aktais buvo vadinami nacių bei rusų karių išpuoliai, okupuotų šalių siaubimas, tame tarpe ir Lietuvos. Kartais teroristiniais išpuoliais vadinami ir partizanų veiksmai. Tačiau tai jau praeitis. Šiais laikais terorizmas įgavo kitą atspalvį. Jaunąjai kartai dar ilgai terorizmas asocijuosis su 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją. Daugiau nei prieš metus, šis Osama bin Ladeno išpuolis sukrėtė visą civilizuotą pasaulį, tačiau šiandien pasaulis jau taikstosi su mintimi, kad gali išvysti dar ne tokių baisybių. Žmonija sparčiai žengia į priekį, tobulėja technika, ginklai, tobulėja ir teroristai. Jie jau nepasikliauja vien savo protu ir jėgomis. Jie naudojasi kompiuteriais, vis labiau moderrnėjančiais ginklais, turi platų biologinių ginklų arsenalą. Taigi šiuolaikiniai teroristai yra žymiai pavojingesni nei tie antrojo pasaulinio karo kareiviai ar partizanai.