televizijos bokštas

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………….3

Televizijos bokšto statyba ……………………………………………………..4

Sausio 13 – osios įvykiai ……………………………………………………….5

Sausio 13 – osios įvykių prisiminimas šiandien ………………………..7

Aukščiausia Vilniau eglutė …………………………………………………….9

Literatūra …………………………………………………………………………..10

Priedai :

Nr.1………………………………………………………………12

Nr.2 ………………………………………………………………13

Nr.3 …………………………………………………………………………………..14

ĮVADAS

Vilniaus televizijos bokštas – aukščiausias Lietuvos pastatas. Visi jį matėme, tačiau ne visi jame buvome, ar, juolab, ne visi turėjome galimybę pažvelgti į jį iš paukščio skrydžio. Tai ne tik įspūdingas statinys, bet ir lietuvių tautos laisvės bei nepriklausomybės simbolis, primenantis mums Kruvinąjį Sausio Sekmadienį.

TELEVIZIJOS BOKŠTO STATYBA

Bokšto projekto autorius – V.Obydovas, inžinerinio korpuso autorius – K.Balėnas. Pirmas betono kubas į bokšto pamatus buvo supiltas 1974 m. gegužės 31 d, o Valstybinės komisijos priėmimo eksploatuoti aktas pasirašytas 1980 m. gruodžio 30 d. Lietuvos TSR Ministrų Taryba šį aktą patvirtino 1981 m. sausio 30 d.Šiuo metu Vilniaus TV bokštas siunčia į eterį 7 televizijos ir 14 radiofonijos programų skirtinguose diapazonuose. Radijo relinė linija riša Lietuvos sostinę su retransliatoriais Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Viešintose, Visagine, Tauragėje, Druskininkuose ir kt. TV bokštas su pamatu sveria 25000 – 30000 t, jo aukštis – 326,5 m, užstatymo aikštelė užima – 3355 m2 plotą.Viršutinis statinys sveria 3500 t. Jo metalo karkasas, sveriantis 100 t, buvo surinktas ant žemės ir per pusantros valandos pakeltas į 160 m aukštį. Viršutinio statinio laikančioji dalis – gelžbetoninė taurė susideda iš 16 elementų.Jie buvo išbetonuoti bokšto papėdėje specialiame stapelyje, ir pakelti į projektinį aukštį. Viršutinio statinio sienos apšiltintos ir padengtos vario lakštais.Bokšto pagrindas – apskritimo formos 38 m diametro ir 1.5 m storio padas. Pamatas įgilintas – 8.25 m, jo svoris – 11500 t. Bokšto kamienas – 190 m aukščio tuščiaviduris gelžbetoninis vamzdis. Apačioje jo diametras siekia 15 m, o einant į viršų susiaurėja iki 8 m. Sienelių storis nuo 50 cm apačioje iki 30 cm 165 m aukštyje.

Iš betoninės dalies “išstumta” 136,47 m metalinė antenų dalis. Ji, elektriškai sujungta su galingu įžeminimo kontūru, drauge yra ir perkūnsargis. Intensyvios perkūnijos metu yra užregistruota šimtai žaibo pataikymų, bet jokių neigiamų pasekmių nepastebėta. Metalinėje stiebo dalyje nuosekliai išdėstytos televizijos ir radijo siųstuvų antenos. Antenų ir signalinių žibintų aptarnavimui įrengtos išorinės aikštelės. Metalinio kamieno viduje išdėstytos aikštelės ir vertikalios kopėčios, antenų maitinimo ir paskirstymo fideriai bei kitos komunikacijos. Metalinė bokšto dalis drauge su antenomis sveria apie 260 t.TV bokštas unikalus ne tik išore. Jo tūris beveik 53000 m3. Dviejuose apatinio ir viršutinio žiedinių statinių aukštuose yra televizijos ir radijo įrenginiai, o pagrindinės komunikacijų arterijos nutiestos per visą bokšto kamieno dalį. Trečiame apatinio statinio aukšte išdėstyti televizijos ir radijo siųstuvai. Antrajame apatinio statinio aukšte yra ventiliacijos ir aušinimo įrengimai. Bokšto rūsyje – transformatorinė pastotė, liftų įrengimai.Nuo bokšto apačios iki kavinės – baro “Paukščių takas” yra 917 laiptų. Greitaeigiai liftai į šitą aukštį pakyla per 40 sekundžių. Liftas gali kelti 13 žmonių 4 m/s greičiu.Bokšto kamiene yra 18 aukštų, kuriuose išdėstytos gamybinės ir pagalbinės patalpos.Viršutiniame žiediniame statinyje įrengta 80 vietų kavinė – baras “Paukščių takas” ir apžvalgos aikštelė su besisukančiomis grindimis. Apžvalgos aikštelė apsisuka per 45 minutes. Esant geram orui Vilniaus ir jo apylinkių panoramą galima matyti 50 km spinduliu.Virš Kavinės – baro yra radijo relinių linijų aparatinės ir pagalbinės tarnybos. Bokštui apsaugoti nuo atsitiktinio gaisro panaudotos nedegios medžiagos, sausi transformatoriai ir nepralaidžios pertvaros tarp patalpų.Tarp šiuolaikinių statinių TV bokštas kuria ateities architektūros įvaizdį ir teisėtai užima garbingą vietą tarp aukščiausių pasaulio statinių.(1 priedas)

SAUSIO 13 – OSIOS ĮVYKIAI

Visame pasaulyje galioja taisyklė, kad ištikus nelaimei laivo radistas iki paskutinės minutės pasilieka savo darbo vietoje ir siunčia SOS signalus. Lietuvos radistai nepaisydami mirtino pavojaus nepriekaištingai atliko savo pareigą Tėvynei. Jie žinojo – jei nenutils radijas, Lietuva nebus atskirta nuo pasaulio. Lietuvos radijo ir televizijos centro darbuotojų pastangų ir sumanumo dėka, net ir užėmus TV bokštą, Vilniuje galima buvo matyti Nepriklausomos Lietuvos televiziją ir visą parą girdėti radijo programą. Lietuvos žmonės tomis dienomis nesiskyrė su radijo imtuvais. Namuose, darbe, gatvėje, parduotuvėje – visur klausėsi žinių. Jos buvo nemažiau reikalingos už kasdieninę duoną., kad Nepriklausoma Lietuva išgyventų.Daugelis Lietuvos radijo ir televizijos centro darbuotojų yra apdovanoti Sausio 13 – osios medaliais. Jie nelaiko savęs didvyriais, o mano, kad tai daryti buvo jų pareiga. Net ir po dešimties metų dauguma jų nelinkę dalytis siaubingais prisiminimais. Tegu papasakoja apie juos faktai.Sausio 12 dieną 11 val. 15 min. iš karinio Šiaurės miestelio gauta informacija, kad Vilniuje rengiamos karo pratybos, todėl gatvėse pasirodys šarvuota technika. Jau 11 val. 45 min. šarvuočiai apsupo automatinę telefono stotį Viršuliškėse, 12 val. 45 min. įsiveržė į Spaudos rūmus.1991 m. sausio 13 – osios naktį KGB specialiosios paskirties grupė ,,Alfa“ apsupo Vilniaus televizijos bokštą ir jį gynusius civilius.. Šturmo metu žuvo ir mirė nuo sužalojimų 11 žmonių – Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Algimantas Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Apolinaras Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Pusė jų buvo jaunesni nei 25 metų. Šimtai buvo sužeista.Lietuvos Generalinė Prokuratūra, po ilgų ir kruopščių tyrimų, su visu atsakingumu pareiškė, kad kruvinosios nakties padarinius sukėlė TSRS ginkluotųjų pajėgų veiksmai. TSRS kariuomenė prie Respublikos ryšių objektų atvyko, vykdydama iš anksto suplanuotos ir kruopščiai parengtos operacijos planą, siekdama nuversti teisėtai išrinktą Parlamentą ir Vyriausybę.

Daugiau kaip 1000 žmonių paliudijo, jog šturmuodami bokštą kariškiai šaudė iš šaunamųjų ginklų, tankų, mėtė sprogstamuosius įtaisus ir kitus daiktus, skirtus kūną žaloti. Tyrimo metu apklausti visi liudytojai ir nukentėjusieji paliudijo, kad šaudė tik kareiviai, o ginantys TV bokštą civiliai gyventojai buvo beginkliai, susirinkę taikiai saugoti pastatus, nes buvo įspėti, kad šie pastatai bus puolami.Nė vienas tarybinis kareivis prie TV bokšto nežuvo ir nebuvo sužalotas. TSRS Generalinio prokuroro tvirtinimas apie tai, kad žmonės Vilniuje buvo tyčia stumdomi po tankais, nepagrįstas. Nustatyta, kad kartu su Loreta Asanavičiūte tankas parbloškė ir sužalojo dar dvi moteris ir vyrą, kurie stovėjo greta. Nukentėjusieji bei 10 liudytojų parodė, kad tankistas užvažiavo ant stovėjusiųjų ir prispaudė juos vikšrais. Šis įvykis užfiksuotas dviejų fotografų, jį paliudija ir tanko ekipažo pokalbis su vadovybe.Dar šiandien šūvių pėdsakai matomi tarp TV bokšto antrojo aukšto langų. Žuvusiojo V.Maciulevičiaus brolis paliudijo, jog desantininkai paleido 3-4 salves virš gynėjų galvų. Po vienos iš salvių jis pamatė, kad greta jo stovėjęs brolis parkrito, jam iš skruosto fontanu liejosi kraujas. Teismo medicininė ir balistinė ekspertizės patvirtino, kad V. Maciulevičius žuvo nuo sužeidimo į galvą iš viršaus nuo rikošetuojančios kulkos.Šturmo metu bokšto viduje, siųstuvų salėje buvęs Siuntimo tarnybos viršininkas Algirdas Ramanauskas prisimena: “mes buvome užsibarikadavę. Išlaužė duris, bet 15 min. mūsų nerado, nes ceche buvo tamsu, užgesinome šviesą. Mūsų neradę, ėmė šaudyti pro langus į lauką…, manėme, kad mus sušaudys.Filmavimo kamerų dėka visas pasaulis sužinojo tiesą apie Sausio 13-osios įvykius Vilniuje. Istorija ir laikas pateiks nuosprendį nusikaltėliams.Gynėjų žuvimo vietas šiandien žymi nedideli granito obeliskai bei šalia pasodinti medžiai: ten kur krito vyrai – auga ąžuolai, o Loretos Asanavičiūtės žuvimo vietoje – liepaitė. Žuvusiųjų tarpe dominuoja vilniečiai. Jų vardais šiandien pavadintos Karoliniškių mikrorajono gatvės.
Kasmet sausio 13 – oji pas mus – atvirų durų diena, kuomet galima pagerbti žuvimo vietas bokšto teritorijoje, aplankyti rengiamas parodas, dalyvauti kituose teminiuose renginiuose.(2 priedas) Televizijos bokšto prieigos aplaistytos Lietuvos laisvės kovotojų (ir karoliniškiečių – Loretos Asanavičiūtės, Dariaus Gerbutavičiaus, Igno Šimulionio, Algimanto Kavoliuko) krauju. Ignui Šimulioniui tada buvo tik 17 metų. Neveltui gatvė šalia televizijos bokšto pavadinta Sausio 13-osios gatve, o visos kitos – bokšto gynėjų pavardėmis. Jie paaukojo savo gyvybę tam, kad Lietuva amžiams būtų laisva ir išdidi tauta. Bokšto prieigose nuolatos dega žvakutės, sausio 13-osios išvakarėse, kaip ir tada, užkuriamas laužas.Didvyrių garbei televizijos bokšto plynaukštės pakraštyje dar pirmąjį po žiaurių įvykių rudenį buvo pasodinti ąžuoliukai, o Loretai – liepaitė. Medeliai auga, plečiasi, stiebiasi į dangų, nors buvo piktadarių, kurie ne vieną medelį buvo nulaužę, išrovę.

SAUSIO 13 – OSIOS ĮVYKIŲ PRISIMINIMAS ŠIANDIEN

Lietuva pagerbė žuvusius ir gyvus Laisvės gynėjus, prisiminė 1991-ųjų sausio 13-osios sovietų agresijos aukas.Gyvybę už Lietuvos laisvę paaukojusiųjų atminimas pagerbtas sostinės Antakalnio kapinėse. Prie Laisvės gynėjų memorialo galvas nulenkė prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, Seimo, Vyriausybės nariai, būriai vilniečių. Maldą už žuvusiuosius perskaitė kardinolas Audrys Juozas Bačkis, liaudies giesmę atliko dainininkė Veronika Povilionienė. Pagarbą Laisvės gynėjams atidavė Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai. Pagerbiant didvyrius šautuvų salvės aidėjo ir Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio kapinėse, kur ilsisi žuvusieji Laisvės gynėjai. Tą vakarą prie Seimo rūmų, Nepriklausomybės aikštėje, suliepsnojo tūkstančiai ugnelių, deglai, buvo uždegtas didžiulis Atminimo laužas. Prie Seimo rūmų susirinkusiems šimtams žmonių Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Seimo narys Vytautas Landsbergis sakė: Čia, kur dabar stovime, tą naktį prieš dvylika metų buvo paskutinė gynybos linija. Jau krito Spaudos rūmai, Krašto apsaugos departamentas, TV bokštas ir rūmai Konarskio gatvėje, laukta parlamento puolimo. Buvome viduje, priiminėjom būtinus teisės aktus ir atsišaukimus į apykurtį pasaulį, bet nebuvome vieni, – sakė V.Landsbergis. – Čia stovėjo gyvoji barikada, nes kitokių dar nebuvo, čia ėjo, kaip numanau, kažkoks nuostabus gyvenimas, kupinas meilės ir tikėjimo. Šią barikadą sudarė narsių vyrų ir moterų sujungtos rankos ir širdys, o širdyse – jėga, stipresnė už smurto ginklus.

Gal tą naktį dar nedegė laužai, o gal koks ir degė – dabar nebeprisimenu, ar mačiau, kai prieidavau prie lango tarti žodį Lietuvos gynėjams. Bet jų akis mačiau, girdėjau dainas ir maldas. Ir auštant rytui ėjau posėdžių salėje prie mikrofono ir kreipiausi į žmones aplink Aukščiausiąją Tarybą. Prašiau jų pasitraukti nuo M. Mažvydo bibliotekos laiptų, nes ten ateina pikta nesusivokiančių minia su perrengtais kariškiais. Prašiau suprasti, atsitraukti prie šių rūmų ir išvengti bet kokių muštynių su anais demonstrantais. Ir paskui sakiau taip: “Jūs girdėjote liūdnas, skaudžias žinias, jūs pavargote, jūs šalote visą dieną, visą naktį prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Tikriausiai ne vieno jūsų širdyje nuoskauda ir pyktis dėl tų nedorėlių, kurie taip elgiasi su Lietuva. O vis dėlto užslopinkite tą pyktį, atgręžkite jiems nugaras, žvelkite vienas į kitą, o ne į priešą. Žvelkite į artimo, į draugo akis ir dainuokite. Daina mums padėjo, padėjo šimtmečiais. Ir dabar dainuokime, giedokime šventas giesmes, tik nesiplūskime, nesikeikime ir nesileiskime į muštynes. Tegu mūsų širdyse būna daugiau ramybės, daugiau šviesos ir tikėjimo. O aniems palikime blogus jausmus ir nusikaltimus. Būkime tokie, kokie turime būti, ir mūsų Lietuva bus šviesi ir laiminga! Nekreipkime dėmesio į tuos šaudymus, dainuokime!” Bronzinis varpas ir rankas į viršų iškėlusi moteris. Tokią skulptūrą ketinama pastatyti prieš 13 metų žuvusiems Vilniaus televizijos bokšto gynėjams atminti. Aštuonių metrų aukščio bronzinė skulptūra prie Televizijos bokšto turėtų būti pastatyta po pusmečio. Ją ketinama sumontuoti Lietuvos radijo ir televizijos centro administracinio pastato vidiniame kieme. Skulptorius Darius Bražiūnas Uosininkuose (Vilniaus r.) esančiose dirbtuvėse iš gipso baigia lipdyti skulptūros modelį. Menininkui liko sumontuoti moters plaštakas, nulipdyti veidą.
Pagal originalaus dydžio modelį bus išlieta bronzinė skulptūra laisvės gynėjams. Ji kainuos apie 150 tūkstančių litų. Pinigų monumentui skyrė Lietuvos radijo ir televizijos centras. Vilniečio skulptoriaus D.Bražiūno kūrinys vaizduoja varpą, virš jo sumontuota rankas į viršų pakėlusi moteris. Ant pustrečio metro skersmens varpo nulipdytos stilizuotos žmonių figūros, jo apačioje ketinama iškalti Lietuvos himno žodžius. „Varpas, kaip ir Televizijos bokštas, yra informacijos šaltinis, varpas skambina prieš mišias. Jis yra kaip šauksmas, nepriklausomybės simbolis. Moters figūra sukurta pagal laisvės statulų kanonus“, – pasakojo monumento autorius skulptorius D.Bražiūnas.Skulptūra bus sumontuota ant nerūdijančio plieno konstrukcijos. Ji bus šiek tiek pakilusi virš žemės. Iš apačios monumentas bus apšviestas. Kai Televizijos bokšto gynėjams skirtas monumentas bus pastatytas, ketinama sutvarkyti jo prieigas. Prie skulptūros žadama nutiesti taką, sutvarkyti automobilių stovėjimo aikštelę. Taip pat planuojama perkelti ir anksčiau sustatytus kryžius.

AUKŠČIAUSIA VILNIAUS EGLUTĖ

Pastaraisiais metais Vilniaus TV bokštas patraukia vilniečių ir sostinės svečių dėmesį įdomiais projektais. Viešoji įstaiga “Oreivystės centras” kartu su AB “Lietuvos radijo ir televizijos centru”, Vilniaus arkivyskupijos 2000 Metų Jubiliejaus komitetu ir Vilniaus miesto savivaldybe 1999 m. gruodžio 25 dieną įgyvendino projektą “Tūkstantmečio šviesa”. Aukščiausias šalies statinys, panaudojus modernias šviesos instaliacijos medžiagas, 2000-ųjų metų išvakarėse virto aukščiausia Šventine Kalėdų egle. Apatinę “eglutės” dalį formavo 32 lempučių girliandos. Vienos girliandos ilgis 170 m. Bendras lempučių skaičius 5440 vnt., o bendras girliandų svoris 1339 kg. Bendra girliandų lempučių naudojama galia 81.6 kW. Bokšto viršutinėje dalyje buvo išdėstyti prožektoriai, kurių spinduliai suformavo viršutinę “eglutės”dalį. Pačioje viršūnėje, 307.6 m. aukštyje, sumontuotas galingas 55 kilogramus sveriantis daugiaspindulinis švyturys, simbolizuojantis Kalėdų žvaigždę. Prožektoriaus naudojama galia 2.5 kW. Puošti TV bokštą šviečiančiomis girliandomis pasitinkant Kalėdas bei Naujuosius metus tapo gražia kasmetine tradicija.

2000 m. rugsėjo mėnesį bendrovės administracijos posėdyje buvo priimtas sprendimas savo lėšomis įrengti nuolatinį Vilniaus TV bokšto apšvietimą. Bokštui apšviesti buvo pasirinkta Vokietijos firmos “Bega” prožektoriai su metalo halogeninėmis lempomis, kurias į Lietuvą tiekia UAB “Elektrobalt”. Šios firmos prožektoriais dabar yra apšviestas Vokietijoje Reichstago pastatas bei Hamburgo TV bokštas. Vilniaus TV bokštą apšviečia 32 prožektoriai. Apšvietimas susideda iš trijų pakopų. Pirmojoje pakopoje 12 m aukštyje patalpinti 6 komplektai po 3 prožektorius, kurio kiekvieno galia – 400 W. Antroje pakopoje 168 m aukštyje (ant restorano “Paukščių takas” stogo), tolygiai kas 13.6 metro išdėstyti ir sumontuoti aštuoni 250 W aukštos galios prožektoriai su plačiajuosčiu šviesos paskirstymu. Kiekvieno prožektoriaus svoris -14.5 kg. Ir trečioje pakopoje 179 metrų aukštyje vienodu kas 11 metrų atstumu sumontuoti šeši 250W galios prožektoriai. Tai sukoncentruotos šviesos spindulio prožektoriai, iš kurių kiekvienas sveria 16 kg. 2001 m. sausio 30 dieną savo dvidešimtmetį pasitikęs aukščiausias Lietuvoje statinys – Vilniaus TV bokštas nušvito nauja šviesa.(3 priedas)

LITERATŪRA

1.Interneto svetainės: www.google.lt www.delfi.lt www.vilnius.lt

PRIEDAI

1 priedas

2 priedas

3 priedas