Televizijos atsiradimas Lietuvoje

Televizijos atsiradimas Lietuvoje

Lietuvoje pirmuosius elementarius televizijos bandymus darė radijo mėgėjai dar prieš II pasaulinį karą, bet plačiau į buitį televizija atėjo tik 1957m (kai kurių Šiaurės Lietuvos rajonų gyventojai nuo 1955m galėjo matyti Rygos televizijos laidas), kai Vilniuje pradėjo veikti televizijos centras, kurio galingumas buvo 15/7,5 kW (15kW vaizdo ir 7,5kW garso siųstuvas), siųstuvo bokšto aukštis buvo 180m. Balandžio 30 d.19.45 val. transliuota pirmoji televizijos programa. Buvo parodyta kino apybraiža „Tėviškėje”, vaidybinis filmas „Prologas”. Pirmosios laidos buvo matomos Vilniuje ir 100 km aplink jį. Liietuvoje tuo metu buvo apie 30 televizorių, tačiau metų pabaigoje jų skaičius išaugo iki 1,5 tūkstančio.
1958 m. pradėjo veikti siųstuvai Kaune, Kėdainiuose, 1959 m.- Panevėžyje, Druskininkuose, 1960m.- retransliatoriai Kaune, Klaipėdoje, 1961 m.- Šiauliuose. 1960 metais televizija jau aprėpė teritoriją, kurioje gyveno apie 60 % Lietuvos gyventojų. Galingi retransliatoriai pastatyti Vilniuje (1957,1964m.m.), Kaune (1960m.), Klaipėdoje (1961m.) ir Šiauliuose (1962m.). 1961m. į telecentrą buvo pakloti koaksialiniai kabeliai iš Kauno sporto halės bei “Žalgirio” aikštyno. Tokiu būdu atsirado galimybė Vilniaus kilnojamai televizijos stočiai rengti tiesioginius reportažus, rodyti sporto rungtynes ir įvairius kiitus renginius.
Tuo pat metu per Lietuvos teritoriją buvo statoma galinga radijo relinė linija Minskas-Vilnius-Kaunas-Ryga-Talinas-Leningradas, per kurią keitėsi programomis Vilnius, Leningradas, Talinas, Ryga ir Maskva. Tam tikslui buvo pastatyta galinga radijo stotis Šiauliuose. 1961m. balandžio 14 dieną per ją buvo perduodama Ma

askvos televizijos laida apie kosmonauto J.A.Gagarino sutikimą, kurią pirmą kartą žiūrėjo milijonai Europos šalių gyventojų.
Plečiantis retransliatorių tinklui, sparčiai plito ir televizoriai (1958 jų buvo 1500, 1970 – 403 000). O nuo 1970 m. sausio 23d., paleidus galingą televizijos retransliatorių Viešintose (Anykščių raj.), Vilniaus televizijos programą galėjo matyti visi Lietuvos gyventojai

Televizijos bokštas

Vilniaus televizijos bokštas – aukščiausias statinys Lietuvoje. Jis buvo statomas 16 metų – nuo 1974m. gegužės 31d. iki 1980m. gruodžio 30d. Vilniaus TV bokšto statybos užbaigimas suteikė galimybes:
· padidinti vienu metu veikiančių teleprogramų skaičių iki keturių, padidinti jų priėmimo aprėptį iki 80 km, žymiai pagerinti vaizdo priėmimo kokybę;
· padidinti radiofonijos programų, transliuojamų ultratrumpųjų bangų diapazone, skaičių iki keturių, padidinti jų priėmimo aprėpties zoną ir pagerinti garso kokybę.
TV bokštas su pamatu sveria 25000 – 30000 t, jo aukštis – 326,5 m, užstatymo aikštelė užima – 3355 m2 plotą. Bookšto kamienas – 190 m aukščio tuščiaviduris gelžbetoninis vamzdis. Apačioje jo diametras siekia 15 m, o einant į viršų susiaurėja iki 8 m. Sienelių storis mažėja nuo 50 cm apačioje iki 30 cm 165 m aukštyje. Jo tūris beveik 53000 m3. Viršutiniame žiediniame statinyje įrengta 80 vietų kavinė – baras “Paukščių takas” ir apžvalgos aikštelė su besisukančiomis grindimis. Apžvalgos aikštelė apsisuka per 45 minutes. Esant geram orui Vilniaus ir jo apylinkių panoramą galima matyti 50 km spinduliu.
Bokštas buvo labai svarbus Lietuvos televizijai. Tai įrodo ir tai, kad 1991m. jis buvo užimtas sovietinės ar

rmijos. 1991 m. sausio 13-osios naktį KGB specialiosios paskirties grupė “Alfa” apsupo Vilniaus televizijos bokštą ir jį gynusius civilius. Tačiau Lietuvos radijo ir televizijos centro darbuotojų pastangų ir sumanumo dėka, net ir užėmus TV bokštą, Vilniuje galima buvo matyti Nepriklausomos Lietuvos televiziją ir visą parą girdėti radijo programą. Buvo sumontuoti kiti siųstuvai, kurie ir sudarė galimybes tęsti transliacijas.
Pastaraisiais metais Vilniaus TV bokštas patraukia vilniečių ir sostinės svečių dėmesį įdomiais projektais.
Aukščiausias šalies statinys, panaudojus modernias šviesos instaliacijos medžiagas, 2000-ųjų metų išvakarėse virto aukščiausia Šventine Kalėdų egle. Apatinę “eglutės” dalį formavo 32 lempučių girliandos, kuriose bendras lempučių skaičius buvo 5440 vnt. Bokšto viršutinėje dalyje buvo išdėstyti prožektoriai, kurių spinduliai suformavo viršutinę “eglutės”dalį. Pačioje viršūnėje, 307,6 m. aukštyje, buvo sumontuotas galingas 55 kilogramus sveriantis daugiaspindulinis švyturys, simbolizuojantis Kalėdų žvaigždę. Puošti TV bokštą šviečiančiomis girliandomis pasitinkant Kalėdas bei Naujuosius metus tapo gražia kasmetine tradicija.
2000 m. rugsėjo buvo nuspręsta įrengti nuolatinį Vilniaus TV bokšto apšvietimą. 2001 m. sausio 30 dieną savo dvidešimtmetį pasitikęs aukščiausias Lietuvoje statinys – Vilniaus TV bokštas nušvito nauja šviesa.
2000 m. liepos šeštąją, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną pirmą kartą ant Vilniaus TV bokšto stiebo suplevėsavo įspūdingo dydžio valstybinė vėliava. Ji buvo 1215 kv.m. dydžio, jos svoris 75-80 kg.
.
Valstybinės televizijos raida sovietinės okupacijos laikais

Pirmosios laidos buvo rodomos iš mažytės 40

0 kvadratinių metrų studijos, 1961 m.įrengta antra studija, o 1971 m. – studija Kaune. 1958 m. buvo parodyta pirmoji transliacija kilnojamąja televizijos stotimi (KTS) iš Valstybinės filharmonijos. Pačioje pradžioje laidos buvo transliuojamos 2-3 kartus per savaitę, o nuo 1961 m. jas imta rodyti kasdien.
Pirmieji diktoriai buvo Gražina Bigelytė ir Juozas Baranauskas. 1975 m. pradėjo veikti naujasis aparatinių ir studijų kompleksas, taip pat buvo parodyta pirmoji spalvota Lietuvos televizijos laida. Nuo to laiko prasidėjo reguliarios spalvotos transliacijos. Informacinės laidos imtos rodyti nuo 1957m., o visiems žinoma „Panorama” atsirado 1970m. Taip pat buvo kuriamos pažintinės laidos: sveikatos apsaugos, gamtosaugos, teisėsaugos klausimais. Rengiamos mokomosios laidos, daug dėmesio skiriama kultūrai, menui. Beveik nuo pat pradžių nebuvo užmiršti ir mažieji žiūrovai – vaikams buvo rodomi vaidybiniai ir animaciniai filmai. Televizija rengė ir konkursus, tokius kaip „Mano pasaulis” ar „Dainų dainelė”. 1957m. buvo sukurtas pirmasis Lietuvoje televizijos spektaklis „O vis dėlto ji sukasi”, kurį režisavo V. Gruodis. Pirmasis televizijos serialas „Petraičių šeima” sukurtas 1965 m., jo režisierė – G. Dauguvietytė. Pirmąjį daugiaserijinį filmą „Tadas Blinda”, kurį režisavo B.Bratkauskas žiūrovai pamatė 1972 m. Sovietiniais laikais, savaime suprantama, buvo rodomos ir politinės komunistinės propagandos laidos.

Valstybinė televizija nepriklausomybės metais

1996m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Visuomenės informavimo ir LR nacionalinio radijo ir televizijos įstatymus, kurie ir reglamentuoja valstybinės televizijos veiklą. Lietuvos ra

adijas ir televizija (LRT) – visuomeninis transliuotojas. Tai garantuoja demokratiją šalyje bei užtikrina Lietuvos visuomenės socialinius ir kultūrinius poreikius. LRT, planuodama savo veiklą, vadovaujasi savo misija ir strateginiais tikslais. LRT misija apibrėžiama taip:
· plėtoti demokratiją Lietuvoje valstybėje ir sudaryti visiems Lietuvos gyventojams galimybę priimti pagrįstus sprendimus, suteikiant jiems tikslią, objektyvią, subalansuotą ir nešališką informaciją;
· teikti visuomenei kokybiškas švietėjiškas, kultūrines ir pramogines programas ir būti etalonu Lietuvos radijo ir televizijos rinkoje.
Lietuvos radijuje ir televizijoje šiuo metu dirba apie 700 darbuotojų. Nuo 1993 metų Lietuvos radijas ir televizija yra Europos Transliuotojų Sąjungos (European Broadcasting Union) narė.
Lietuvos televizija (LTV) nuo 1995 m. dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose. Režisierių J.Lapinskaitės, N.Čereškevičienės, D.Kutavičienės filmai pelnė tarptautinius apdovanojimus. Didelio populiarumo sulaukė 1993 m. sukurtas serialas „Giminės” (scenarijaus autorius B.Bušma, režisierius S.Vosylius). 2002 m. režisierės J.Lapinskaitës filmas „Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis” tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje Permėje (Sibire) pilnametražių filmų kategorijoje laimėjo „Sidabrinį Nanuką”. Šis filmas taip pat apdovanotas prizu Portugalijoje vykusiame tarptautiniame kino festivalyje „Avanca 2002″ televizijos filmų kategorijoje. Režisierės R.Ražinskaitės filmas „Kartu Europoje” tarptautiniame festivalyje „Mano gimtasis kraštas” Užgorode (Ukrainoje) apdovanotas „Auksine kauke” už geriausią ir profesionaliausią kūrybinį darbą.

LTV šiuo metu transliuoja vidutiniškai 18 valandų per parą ir yra matoma visoje šalyje.
Lietuvos televizija – vienintelė visuomeninė televizija Lietuvoje, atspindinti visų visuomenės sluoksnių interesus. LTV transliuoja Lietuvos žiūrovams kokybiškas informacines, švietėjiškas, kultūrines ir pramogines programas. Lietuvos televizijos programą sudaro: 26 proc. – informacinės laidos, 11 proc. – visuomeninės ir publicistinės laidos, 10 proc. – pažintinės, 7 proc.- kultūros, 11 proc. pramoginės, 3 proc. – sporto , beveik 3 proc. religinės ir tautinių mažumų laidos, likusią dalį – vaidybiniai, dokumentiniai filmai ir serialai.
Šiuo metu valstybinė televizija išgyvena ne pačius geriausius laikus. Iš sovietiniais laikais neturėjusios konkurencijos televizijos, atsiradusios komercinės televizijos stotys atėmė nemažą auditorijos dalį. Nacionalinė televizija yra smarkiai kritikuojama, negauna pakankamo finansavimo. Jau gan ilgai vyksta diskusijos dėl abonentinio mokesčio įvedimo, tačiau sprendimas niekaip nepriimamas, todėl televizija ir toliau klimpsta skolose bei susilaukia daugybės priekaištų dėl nesugebėjimo gerai dirbti, pritraukti žiūrovų ir išsiversti su gaunamomis iš valstybės biudžeto lėšomis, kurios kasmet mažėja.
Tačiau, nepaisant to, 2003m. vasario 16d. transliacijas pradėjo antroji nacionalinė televizija – LTV 2. Naujojo LTV antrojo kanalo paskirtis – transliuoti kultūros, švietimo, auklėjimo, informacines ir regionines programas, kurios prie televizorių ekranų suburtų regionų žiūrovus. Iš pradžių jį matys Vilniaus ir Kauno žiūrovai. 2005 m. LTV 2 televizija bus matoma Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, o ateityje aprėps visą šalies teritoriją. Tiesa, LTV 2 transliuojama per palydovą, taigi tokiu būdu ją matyti gali ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiūrovai. Numatoma, kad pradžioje regioninių televizijų rengiamos žinių laidos bei laidos apie regionų aktualijas per antrąją programą galėtų būti transliuojamos maždaug po tris valandas kasdien. Naujas kanalas bus steigiamas palaipsniui, atsižvelgiant į LRT finansines galimybes. LTV 2 pirmajame etape matytų 33 procentai Lietuvos gyventojų.

IŠVADOS

Valstybinė televizija – seniausia Lietuvoje televizija, transliacijas pradėjusi dar 1957m. Ji turi daug daugiau darbo patirties negu dabar didžiąją auditorijos dalį susigrobusios komercinės televizijos, tačiau taip pat ir dar šiek tiek išlikusio sovietinio požiūrio į darbą. Pačioje nepriklausomybės pradžioje buvusi lyderė žiūrovų skaičiumi tarp besikuriančių televizijų, šiuo metu ji užima palyginus nedidelę auditorijos dalį. To priežastys – nepakankamas finansavimas ir visuomeninės televizijos misija, kurią trumpai būtų galima apibūdinti taip: rodyti ne tai, kas įdomu masiniam žiūrovui, o tai, kas patenkintų didžiausią žiūrovų ratą, šviestų visuomenę ir skleistų kultūrą. Nepakankamą finansavimą sąlygoja reklamos apribojimai, kadangi televizijai, gaunančiai finansavimą iš valstybės biudžeto, uždrausta rodyti jos tiek kiek komercinės televizijos. Finansavimo problemą galbūt išspręstų abonentinis mokestis, tačiau Seimas neskuba jo įteisinti.

Taigi, tokia yra dabartinė situacija. Tačiau, mano manymu, jau vien tai, kad buvo įsteigta antroji visuomeninė televizija, rodo, kad po truputį atsigauna, ima kovoti su komercinėmis televizijomis dėl žiūrovų ir po truputį pradeda užimti tinkamą sau padėtį tarp kitų televizijų.

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. AB “Lietuvos radijo ir televizijos centras”, http://www.lrtc.net
2. Lietuvos radijas ir televizija, http://www.lrt.lt
3. Ryšių reguliavimo tarnyba, http://www.radio.lt
4. TNS Gallup, http://www.sic.lt

Leave a Comment