Sunkus buvo Lietuvos gyvenimas Rusijos imperijoje. Tačiau visą XIX amžių mūsų krašto žmonės nepasidavė priespaudai. Vieni sakė išsivaduoti diplomatiniu būdu. Jie rašė prašymus, siūlymus carui ir jo valdininkams, kad tie suteiktų Lietuvai daugiau laisvių. Caras atmesdavo visus taikius siūlymus ir prašymus. Kiti kovojo ginklu. 1830 – 1831 metais Lietuvoje ir Lenkijoje vyko naujas sukilimas prieš Rusijos imperiją. Tačiau laisvės atgauti nei vienai, nei kitai nepavyko. Sukilimą žiauriai numalšino Rusijos kariuomenė. Po kiekvieno sukilimo priespauda stiprėjo. 1832 metais uždarytas lietuvybės židinys – Vilniaus universitetas, daug bažnyčių, pradinių ir vidurinių mokyklų… Valdžios įstaigose buvo įvesta rusų kalba ir lietuviai privalėjo eiti į rusiškas cerkves. Sunki priespauda didino ir priešinimąsi jai. Caras suprato, kad lietuviai ir lenkai dėl laisvės nenustos kovoti, todėl nusprendė į savo pusę patraukti valstiečius. 1861 metais paskelbė manifestą dėl baudžiavos panaikinimo. Baudžiauninkai tapo laisvi, tačiau savo žemę turėjo išsipirkti iš ponų. Bet kol išsipirks, privalėjo ir toliau eiti lažą. Toks baudžiavos panaikinimas papiktino ir bajorus, ir valstiečius. Po 1863 metų dar vieno sukilimo kuriam vadovavo Antanas Mackevičius, Zigmantas Sieranauskas, Kostas Kalinauskas. Šis sukilimas buvo taip pat numalšintas. Tik baudžiava dar labiau pasunkėjo.Lietuvos vardas buvo minimas vis rečiau ir rečiau.. Buvo uždrausta skaityti ir rašyti lietuviškai, o vėliau net kalbėti! Bet įsigalėjęs žiauraus caro viešpatavimas neužgesino vilties atkurti krašto laisvė! 🙂